Administracinė byla Nr. eAS-307-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00425-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas įpareigoti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą vykdyti 2010 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. Dl-1002 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę Nr. VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ 1 p., 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. Dl-528 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. Dl-1002 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę Nr. VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ pakeitimo bei Sutarties 5.1.6 p., kuriuose nurodyta, kad projekto metu sukurtos infrastruktūros operatorius turi būti parenkamas nepažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir viešojo pirkimo būdu parinkti Projekto įgyvendinimo metu sukurtos infrastruktūros operatorių; Viešojo pirkimo metu neparinkus infrastruktūros operatoriaus, gauti savivaldybės sutikimą infrastruktūros operavimo funkcijas atlikti pačiam atsakovui. Prašė teismo atnaujinti terminą skundui pateikti.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 6 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad teisė kreiptis į teismą pareiškėjui atsirado 2018 m. sausio 1 d. (kai atsakovas neįvykdė Sutarties 5.1.6 p.), todėl skundą teismui turėjo paduoti iki 2018 m. vasario 28 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2019 m. vasario 26 d., žymiai praleidęs terminą skundui pateikti.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad nepasibaigus apskundimo terminui Agentūra 2018 m. sausio 4 d. inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl atsakovės savavališkų veiksmų, atsakovas 2018 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą, parašydamas panaikinti Sutarties 5.16 punktą bei po bylos užbaigimo suteikė atsakovui galimybę įvykdyti sutarties sąlygas, sprendė, kad pareiškėjas, įvertinęs tai, jog atsakovas nesilaiko sutarties sąlygų bei negaudamas jokios informacijos apie atsakovo atliekamus veiksmus, vadovaujantis ABTĮ nustatyta tvarka turėjo teisę ir galimybę tiesiogiai kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad pareiškėjas inicijavo pažeidimo tyrimą ar atsakovas kreipėsi į teismą dėl sutarties sąlygų panaikinimo, nesudaro pagrindo pareiškėjui pasyviai stebėti ir laukti. Be to, kaip pats pareiškėjas nurodė, jog atsakovo ginčas buvo užbaigtas 2018 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-661-756/2018. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas matydamas, jog atsakovas neteikia jokios informacijos, turėjo iš karto po nutarties priėmimo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui, pareiškėjo veiksmai yra jo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis.
Teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti.
III.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartimi ir prašo atnaujinti skundo pateikimo terminą bei priimti nagrinėti Agentūros 2019 m. vasario 21 d. skundą atsakovui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas pažymi, kad tarp jo ir atsakovo susiklostę santykiai nebuvo suprantami vienareikšmiškai, nebuvo žinoma, ar sutartis yra administracinė, ar civilinė, taip pat nebuvo aišku, kurios kompetencijos – bendrosios ar administracinės – teisme turėtų būti nagrinėjami ginčai dėl projektų finansavimo ir administravimo sutarčių, sudarytų tarp Agentūros ir projektų vykdytojų. Pabrėžia, kad tai pirmasis teisminis ginčas tarp Agentūros ir projekto vykdytojo dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties vykdymo, todėl nebuvo suformuota teisminė praktika dėl tokių ginčų nagrinėjimo. Aplinkybė, kad sutartis yra administracinio pobūdžio aktas ir ginčas dėl jos vykdymo yra nagrinėtinas administracinės kompetencijos teisme, paaiškėjo tik 2018 m. gegužės 30 d., kai Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartyje byloje Nr. T-56/2018 tai išaiškino. Agentūros vertinimu, atsakovo skundas dėl sutarties 5.1.6 punkto panaikino ir Agentūros skundas dėl įpareigojimo vykdyti Sutarties 5.1.6 punktą savo esme yra labai panašūs – ginčų šalys (Agentūra ir atsakovas) siekė nustatyti, ar minėtas sutarties punktas yra teisėtas ir atsakovas privalo jį vykdyti. Taigi pareiškėjas, vadovaudamasis protingumo, teismo proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, nesikreipė į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą vykdyti sutarties 5.1.6 punktą, nes dar nebuvo aišku, ar šis punktas apskritai nebus panaikintas.
Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju tai, kad atsakovas privalės vykdyti sutarties 5.1.6 punktą ir viešojo pirkimo būdu parinkti infrastruktūros operatorių, galutinai paaiškėjo tik 2018 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) priėmus nutartį. Agentūros vertinimu, būtų nesąžininga reikalauti, kad sutarties 5.1.6 punktą atsakovas įvykdytų iš karto po LVAT 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, nesuteikiant jam protingo termino viešojo pirkimo procedūroms atlikti.
Pareiškėjas vertina, kad šiuo atveju taip pat labai svarbus teisėtų lūkesčių principas, nes po LVAT 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo priėmimo atsakovas galėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jam bus suteiktas pakankamas terminas viešojo pirkimo procedūrai atlikti, be to, Agentūra, pasibaigus teisminiam procesui dėl sutarties 5.1.6 punkto panaikinimo, taip pat turėjo teisėtų lūkesčių, kad atsakovas vykdys viešąjį pirkimą infrastruktūros operatoriui parinkti. Pažymi, kad taip pat įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl jo visuotinio privalomumo yra neginčijamas teisėtų lūkesčių atsiradimo pagrindas. Agentūra iš karto po LVAT 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties paskelbimo nesikreipė į teismą prašydama įpareigoti atsakovą vykdyti Sutarties 5.1.6 punktą, nes buvo savaime suprantama, kad sutarties 5.1.6 punkto įvykdymas negalimas iš karto, kai viešojo pirkimo procedūros gali užtrukti kelis mėnesius.
Pareiškėjas vertina, kad vadovaujantis sutarties nuostatomis, užbaigus projektą, projekto vykdytojas Agentūrai privalo teikti tik ataskaitas po projekto užbaigimo, kiti dokumentai, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų dokumentai, Agentūrai derinti nebeteikiami. Taigi atsakovas neprivalėjo su Agentūra derinti pirkimo dėl infrastruktūros operatoriaus dokumentų ir procedūrų. Tai, kad atsakovas savivaliauja ir toliau piktybiškai nevykdo sutarties bei teisės aktų reikalavimų, Agentūrai tapo žinoma tik 2019 m. sausio 21 d., kai atsakovas Agentūrai pateikė ataskaitą po projekto užbaigimo. Gavusi šią informaciją, Agentūra nedelsdama kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą vykdyti sutartį ir atlikti viešojo pirkimo procedūras infrastruktūros operatoriui parinkti. Nesuteikus galimybės Agentūrai pateikti skundo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, bus sukurta situacija, kai menamas procedūrinis pažeidimas (praleistas terminas skundui pateikti) užkerta kelią apginti viešąjį interesą – apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas nuo savavališko disponavimo jomis. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kuris teisinis gėris – viešojo intereso apsauga ar teisminio proceso terminų laikymasis – šiuo atveju yra svarbesnis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą dėl subjektyvių priežasčių, kurios negali būti šiuo konkrečiu atveju pripažintomis svarbiomis.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).
Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjo teisė kreiptis į teismą pareiškėjui atsirado 2018 m. sausio 1 d., todėl skundą teismui pareiškėjas turėjo paduoti iki 2018 m. vasario 28 d. Pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. padavė teismui skundą kartu su prašymu, kuriame prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad terminą skundui dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus jis praleido, todėl konstatuotina, kad ginčo šioje dalyje nėra. Tačiau, pareiškėjo nuomone, jis praleido terminą dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.
Primintina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklią praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-19/2013, 2015 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-624/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, prašymą atnaujinti terminą grindžia aplinkybėmis, kurios gali būti pripažintomis svarbiomis, t. y. priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas: tai pirmasis teisminis ginčas tarp Agentūros ir projekto vykdytojo dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties vykdymo, todėl nebuvo suformuota teisminė praktika dėl tokių ginčų nagrinėjimo ir aplinkybė, kad ginčo sutartis yra administracinio pobūdžio aktas ir ginčas dėl jos vykdymo yra nagrinėtinas administracinės kompetencijos teisme, paaiškėjo tik 2018 m. gegužės 30 d., kai Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartyje byloje Nr. T-56/2018 tai išaiškino; taip pat aplinkybė, jog atsakovas privalės vykdyti sutarties 5.1.6 punktą ir viešojo pirkimo būdu parinkti infrastruktūros operatorių, galutinai paaiškėjo tik 2018 m. rugsėjo 25 d. LVAT priėmus nutartį; apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjo argumentu, kad būtų nesąžininga reikalauti, jog atsakovas iš karto po LVAT 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties įvykdytų sutarties 5.1.6 punktą nesuteikiant jam protingo termino viešojo pirkimo procedūroms atlikti, t. y. po LVAT 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo priėmimo atsakovas galėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jam bus suteiktas pakankamas terminas viešojo pirkimo procedūrai atlikti, o Agentūra taip pat galėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad atsakovas vykdys viešąjį pirkimą infrastruktūros operatoriui parinkti; pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad aplinkybė, jog atsakovas savivaliauja ir toliau piktybiškai nevykdo sutarties bei teisės aktų reikalavimų, Agentūrai tapo žinoma tik 2019 m. sausio 21 d., kai atsakovas Agentūrai pateikė ataskaitą po projekto užbaigimo. Teisėjų kolegija į šį pareiškėjo argumentą taip pat atsižvelgia, vertindama praleisto termino atnaujinimo pagrindą.
Kaip minėta, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus argumentus dėl praleisto termino ir vadovaujantis teisiniu reguliavimu bei minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad pareiškėjas terminą skundui dėl nurodyto administracinio akto paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių (aptartų šios nutarties motyvuojamoje dalyje). Svarbu pažymėti, kad iki Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. gegužės 30 d. nutarties byloje Nr. T-56/2018 priėmimo nebuvo aišku, ar ginčo sutartis yra administracinio pobūdžio aktas ir ar ginčas dėl jos vykdymo yra nagrinėtinas administracinės kompetencijos teisme. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas aktyviai veikė, siekdamas apginti savo pažeistas teises, buvo pakankamai atidus, sąžiningas ir tikėjosi geranoriško atsakovo bendradarbiavimo po LVAT 2018 m. rugsėjo 25 d. priimto sprendimo.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šios bylos faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės nuostatas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartis panaikinama, pareiškėjui atnaujintinas terminas skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti terminą pareiškėjui skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė