LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠYŠOS BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2024 m. liepos 10 d. Nr. D1-230
Vilnius
Įgyvendindamas Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktą, vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. D1-180 „Dėl Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 papunktį:
1. Tvirtinu Šyšos botaninio-zoologinio draustinio gamtotvarkos planą (toliau – gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, planavimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. D1-230
ŠYŠOS BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO GAMTOTVARKOS PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šyšos botaninio-zoologinio draustinio gamtotvarkos planas (toliau – gamtotvarkos planas) parengtas Nemuno deltos regioninio parko Šyšos botaniniam-zoologiniam draustiniui (toliau – draustinis), kuris yra paukščių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – PAST) ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – BAST) Nemuno delta (LTSLUB001; LTSLU0013) dalis vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).
2. Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – pagrindžiamoji informacija), skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) interneto svetainėje (rubrika „Gamtotvarkos planai“).
II SKYRIUS
TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
3. Teritorija, kuriai parengtas gamtotvarkos planas, yra Lietuvos vakarinėje dalyje, Klaipėdos apskrities Šilutės rajono savivaldybės Šilutės seniūnijoje. Teritorija apima dalį į pietvakarius nuo Šilutės esančių ir su šiaurės vakariniu Žalgirių miško pakraščiu besiribojančių Šyšos vasarinio polderio užliejamų derlingų pievų. Šiaurės vakariniu pakraščiu teritorija ribojasi su Šyšos upe.
4. Gamtotvarkos planas apima visą draustinio teritoriją, kurios bendras plotas yra 802,3 ha. Draustinio ribos nustatytos Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“. Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti globaliai nykstančių paukščių (meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) ir stulgio (Gallinago media) perimvietes, saugomų gyvūnų (nendrinės lingės (Circus aeruginosus), švygždos (Porzana porzana), griežlės (Crex crex), juodkrūčio bėgiko (Calidris alpina), gaiduko (Calidris pugnax), gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus), mažosios gulbės (Cygnus columbianus), baltakaktės žąsies (Anser albifrons), pilkosios žąsies (Anas anser), baltaskruostės berniklės (Branta leucopsis), cyplės (Mareca penelope), smailiauodegės (Anas acuta), pilkosios (Mareca strepera), šaukštasnapės (Anas clypeata) ir kuoduotosios (Aythya fuligula) ančių, didžiojo (Mergus merganser) ir mažojo (Mergellus albellus) dančiasnapių, tilvikinių paukščių, kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme), šarvuotosios skėtės (Leucorrhinia pectoralis), vijūno (Misgurnus fossilis) buveines ir Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 6450 Aliuvines pievas.
5. Teritorija apima dalį Nemuno deltos PAST, kuri įtraukta į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“. Teritorijoje aptinkamos šios į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su visais pakeitimais (toliau – Direktyva 2009/147/EB) I priedą įrašytos paukščių rūšys, kurias siekiama išsaugoti Nemuno deltos PAST: nendrinė lingė, pievinė lingė (Circus pygargus), švygžda, griežlė, juodkrūtis bėgikas, gaidukas, stulgys, meldinė nendrinukė. Teritorija svarbi kaip paukščių migracinių srautų susiliejimo ir migruojančių žąsų, ančių, tilvikinių paukščių, jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) ir kitų vandens paukščių sankaupų vieta.
6. Dalis teritorijos patenka į Nemuno deltos BAST, kuri įtraukta į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“. Draustinyje aptinkamos 3 Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, įrašytos į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su visais pakeitimais (toliau – Direktyva 92/43/EEB) I priedą, ir 2 rūšys, įrašytos į Direktyvos 92/43/EEB II priedą, kurias siekiama išsaugoti Nemuno deltos BAST: 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, šarvuotoji skėtė, vijūnas.
7. Teritorijoje aptinkamos šios į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), ir (ar) į Direktyvos 2009/147/EB I priedą, Direktyvos 92/43/EEB II priedą įrašytos gyvūnų rūšys:
7.1. paprastoji avocetė (Recurvirostra avosetta). Saugomų rūšių informacinės sistemos (toliau – SRIS) duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2007 m. Gausumas pastaraisiais metais nevertintas, įvairiose teritorijos vietose migracijos metu paukščiai stebimi kasmet. Teritorijoje 1995 m. aptikta viena perinti pora. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.2. baltaskruostė berniklė. SRIS duomenimis, rūšis stebėta 2008 m., 2014 m. ir 2015 m. įvairiose teritorijos vietose. Pastaraisiais metais gausumas nevertintas, migracijos metu paukščiai gali būriuotis įvairiose teritorijos vietose. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.3. baltasparnė žuvėdra (Chlidonias leucopterus). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2010 m. Gausumas pastaraisiais metais nevertintas, veisimosi metu stebima besimaitinanti įvairiose teritorijos dalyse, gali perėti. 2010 m. teritorijoje lizdus buvo susukę apie 500 šių paukščių porų, tačiau išsiurbus gegužės pabaigoje potvynio vandens likučius perėjo nesėkmingai. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.4. didysis baltasis garnys (Ardea alba). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2010 m. Gausumas nevertintas, teritorija naudojasi kaip maitinimosi ir poilsio buveine įvairiais metų laikais. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.5. didžioji kuolinga (Numenius arquata). SRIS duomenimis, rūšis stebėta 2015 m. ir 2016 m. įvairiose teritorijos vietose. Gausumas nevertintas. Teritorijoje reguliariai aptinkama migracijos metu, maitinasi ir ilsisi slūgstant potvyniui besiformuojančių vandens telkinių seklumose. Visa teritorija rūšiai tinkama kaip potenciali perėjimo buveinė. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama;
7.6. dryžgalvė kryklė (Anas querquedula). SRIS duomenimis, 2021 m. bent viena pora teritorijoje sėkmingai perėjo. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.7. gaidukas. SRIS duomenimis, teritorijoje stebėtas 2010 m. Rūšis labai gausi migracijos metu, tačiau perinčių individų pastaruoju metu neaptinkama. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama;
7.8. paprastasis griciukas (Limosa limosa). SRIS duomenimis, rūšis stebėta 2008 m., 2012 m., 2015 m. ir 2016 m. įvairiose teritorijos vietose, perinti, praskrendanti besimaitinanti. Gausumas nevertintas, peri pavienės poros, tačiau ne kasmet. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama;
7.9. paprastoji griežlė. SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2009 m., 2015 m. 2017 m. teritorijoje suskaičiuoti 32 griežiantys patinai. Valstybinio monitoringo programos duomenimis, 2018 m. teritorijoje registruoti 21 griežiantys patinai. Perėti tinkamos buveinės aptinkamos įvairiose teritorijos dalyse, teritorijoje rūšis peri kasmet. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama;
7.10. gulbė giesmininkė. SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2011 m. ir 2015 m. Teritorijoje, ypač migracijos metu, aptinkama kasmet, ja naudojasi kaip maitinimosi ir poilsio buveine. Rūšies apsaugos būklė gerėja;
7.11. juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2010 m. Teritorijoje aptinkama kasmet, nuolat maitinasi, gali perėti nuošaliose, plūduriuojančiais vandens augalais užželiančiose kanalų dalyse. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.12. jūrinis kirlikas (Charadrius hiaticula). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 1999 m. Gausumas nevertintas. Migracijos metu aptinkama įvairiose teritorijos dalyse. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.13. jūršarkė (Haematopus ostralegus). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2008 m. Migracijos metu aptinkama įvairiose teritorijos vietose, pastaruoju metu duomenų apie rūšies perėjimą teritorijoje nėra. Teritorijoje perėjo XX a. devintajame dešimtmetyje. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.14. kilnusis erelis (Aquila chrysaetos). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 1996 m. Visa teritorija tinkama kaip maitinimosi buveinė. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.15. kūdrinis tilvikas (Tringa stagnatilis). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 1996 m. Teritorijoje neperi, tačiau reguliariai aptinkama migracijos metu. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.16. mažoji gulbė. SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2012 m. Teritorijoje, ypač migracijos metu, aptinkama kasmet, ja naudojasi kaip maitinimosi ir poilsio buveine. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.17. mažoji žąsis (Anser erythropus). SRIS duomenimis, rūšis stebėta 2014 m., 2015 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. įvairiose teritorijos vietose. Rūšiai tinkamos buveinės aptinkamos visoje teritorijoje. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.18. mažoji žuvėdra (Sternula albifrons). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2010 m. Veisimosi metu stebimi pavieniai individai, besimaitinantys virš atvirų vandens telkinių, duomenų apie perėjimo atvejus teritorijoje nėra. Gausumas nevertintas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.19. meldinė nendrinukė. SRIS duomenimis, rūšis stebėta 2003 m. – 20 ind., 2004 m. – 87 ind., 2006 m. – 43 ind., 2008 m. – 45 ind., 2009 m. – 50 ind., 2010 m. – 20 ind., 2011 m. – 30 ind., 2012 m. – 22 ind., 2013 m. – 5 ind., 2014 m. – 15 ind., 2015 m. – 24 ind., 2016 m. – 27 ind., 2017 m. – 26 ind., 2018 m. – 17 ind., 2019 m. – 20 ind., 2020 m. – 12 ind., 2021 m. – 15 ind. įvairiose teritorijos vietose, beveik visame jos plote. Teritorijoje rūšies populiacija išsamiai stebima nuo 2003 m., turimi veisimosi metu aptiktų ir kartografuotų giedančių patinų erdviniai duomenys (Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos (toliau – direkcija) užsakymu kasmet vykdomų apskaitų duomenys pateikiami direkcijai ir Tarnybai). Remiantis 2011–2021 m. apskaitų duomenimis, įvertintos didžiausios vietinės populiacijos koncentracijos vietos. Šie duomenys pateikiami pagrindžiamojoje informacijoje. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama;
7.20. paprastoji mėlyngurklė (Luscinia svecica). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2015 m. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.21. pievinė lingė. SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2015 m. ir 2016 m. Pavieniai medžiojantys individai stebimi kasmet įvairiose teritorijos dalyse. Teritorijoje rūšies perėjimo faktas nenustatytas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.22. nendrinė lingė. SRIS duomenų apie rūšies stebėjimą teritorijoje nėra, tačiau teritorijoje gali maitintis. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.23. pilkoji antis. SRIS duomenimis, jauni ir suaugę individai stebėti 1996 m., 2015 m. ir 2016 m. įvairiose teritorijos vietose. Gausumas nevertintas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.24. raudonkojis tulikas (Tringa tetanus). SRIS duomenimis, 2 perinčios poros teritorijoje stebėtos 2015 m., 2021 m. Tinkamos buveinės aptinkamos visoje teritorijoje. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama;
7.25. rudakaklė berniklė (Branta rufocollis). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2008 m., 2009 m. ir 2022 m. Gausumas nevertintas. Rūšiai tinkamos buveinės aptinkamos visoje teritorijoje. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.26. rudasis peslys (Milvus milvus). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2008 m. Teritorijoje besimaitinantys pavieniai individai stebimi kasmet, gausumas nevertintas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.27. sakalas keleivis (Falco peregrinus). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 1995 m. Teritorijoje maitinasi pavieniai migruojantys individai, stebima ne kasmet. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.28. šaukštasnapė antis. SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 1996 m., 2011 m., 2015 m. ir 2021 m. Gausumas nevertintas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.29. smailiauodegė antis. SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 1996 m. ir 2015 m. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.30. stulgys. SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2010 m., 2012 m. ir 2015 m. 2018 metais teritorijoje aptiktos dvi tuokvietės, kuriose suskaičiuoti 6 giedantys patinai, 2019 m. – 6 patinai, 2021 metais stulgių tuokviečių neregistruota. Tikėtina, kad tai įprastas populiacijos gausumo svyravimas. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama;
7.31. paprastoji švygžda. SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2008 m. Teritorijoje reguliariai vykdomos giedančių patinų apskaitos pagal Valstybinės aplinkos monitoringo programą. 2017 m. teritorijoje registruoti 2 švilpčiojantys patinai, 2019 m. – 3 patinai. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama;
7.32. urvinė antis (Tadorna tadorna). SRIS duomenimis, rūšis stebėta įvairiose teritorijos vietose 2010 m., 2011 m., 2015 m., 2017 m., 2021 m. Gausumas nevertintas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.33. juodkrūtis bėgikas. SRIS duomenų apie rūšį teritorijoje nėra, tačiau ornitologai stebi ją migracijos metu. Teritorijoje esančios drėgnos pievos, upių slėniai – tinkama rūšiai buveinė. Dabartinis teritorijos naudojimo pobūdis rūšiai palankus. Nustačius Nemuno deltos PAST apsaugos tikslus, būtų tikslinga įvertinti tvarkymo priemonių poreikį rūšies buveinių gerai būklei palaikyti. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.34. šermuonėlis (Mustela erminea). SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2012 m. Gausumas nevertintas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.35. vijūnas. SRIS duomenimis, rūšis teritorijoje stebėta 2008 m., gausumas nevertintas. Rūšies apsaugos tikslai Nemuno deltos BAST nustatyti už teritorijos ribų. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
7.36. šarvuotoji skėtė. SRIS duomenų apie rūšį teritorijoje nėra. Rūšies stebėjimai teritorijoje nevykdyti. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
8. Gamtotvarkos plano rengimo metu stulgys perėjo tik dešimtyje pasaulio šalių, o meldinė nendrinukė – penkiose pasaulio šalyse (2022 m. duomenimis), tarp jų ir Lietuvoje.
9. Šyšos vasarinio polderio augalijos pobūdį lemia čia vykdoma ūkinė veikla (šienavimas ir ganymas) ir sezoniniai potvyniai, kurių trukmė ir nešmenų kiekis bei tipas lemia augalijos ypatybes. Teritorijoje vyrauja drėgnoms pievoms būdinga žolinė danga su viksvų (Carex spp.) bendrijomis. Kai kur (ypač šiaurinėje teritorijos dalyje) dominuoja užliejamų, bet be vandens pertekliaus pievų augalų bendrijos su viksvų intarpais ir išlikusiais kultūrinių pievų fragmentais.
10. Teritorijoje inventorizuotos 3 tipų Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, užimančios 610,8 ha plotą:
10.1. 6450 Aliuvinės pievos. Teritorijoje identifikuoti 47 šios buveinės fragmentai. Bendras buveinės užimamas plotas – 510,7 ha. Buveinės apsaugos būklė teritorijoje vertinama kaip bloga, nepakankama;
10.2. 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Teritorijoje identifikuoti 9 šios buveinės fragmentai. Bendras buveinės užimamas plotas – 76,9 ha. Buveinės apsaugos būklė teritorijoje vertinama kaip bloga, nepakankama;
10.3. 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai. Teritorijoje identifikuoti 5 šios buveinės fragmentai. Bendras buveinės užimamas plotas – 23,2 ha. Dabartinis teritorijos naudojimo pobūdis palankus gerai būklei atkurti. Buveinės apsaugos būklė vertinama kaip bloga, nepakankama, nes tiesiogiai priklauso nuo vandens lygio balanso ir ūkininkavimo – nustojus ūkininkauti, teritorija gali greitai apaugti sumedėjusia augalija.
11. Europos Bendrijos svarbos pievų buveinės įtrauktos į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapius, tvirtinamus Tarnybos direktoriaus įsakymu. Joms taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 96 str. nuostatos, užtikrinančios būtinąją jų apsaugą.
12. Šyšos vasariniame polderyje plano rengimo metu aptiktos 2 į Saugomų rūšių sąrašą įrašytos augalų rūšys:
12.1. iečialapė kalpokė (Scutellaria hastifolia). 2 rūšies augavietės aptiktos 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinėje. Pirmoje augavietėje iečialapės kalpokės augalų buvo daugiau nei 10, antroje – daugiau nei 200 individų. Abiejose augavietėse dauguma augalų buvo generatyvinės brandos fazės. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama, tiesiogiai priklauso nuo ūkinės veiklos, šienaujamų, ganomų pievų;
13. Teritorijos gamtinė aplinka atitinka regionui būdingo pusiau natūralaus kraštovaizdžio ir gamtinių sąlygų ypatumus, pasižymi didele saugomų buveinių gausa. Dalies buveinių išlikimas priklauso nuo ekstensyvaus jų naudojimo (šienavimo, ganymo). Dauguma teritorijai būdingų natūralių buveinių dėl natūralumo, hidrologinio režimo, užimamo ploto ir augalijos rūšinės sudėties laikytinos šio tipo buveinių pavyzdžiais, kurių kitose Lietuvos dalyse nebeaptinkama.
14. Išskiriamos 2 esminės teritorijos apsaugos problemos:
14.1. Gyventojams trūksta informacijos apie teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos svarbą ir palankius teritorijos tvarkymo būdus. Nevykdant palankios ūkinės veiklos (krūmų kirtimo, šienavimo, ganymo), pievų buveinės, ypač palei melioracijos griovius, užauga sumedėjusia augalija, tai sukelia teritorijos fragmentaciją, trukdo arba neleidžia įsikurti saugomoms rūšims. Perinčių paukščių rūšių populiacijų gausumui svarbūs šienavimo, ganymo terminai ir intensyvumas. Dėl intensyvaus ganymo keičiasi paukščiams svarbių pievų buveinių struktūra, augalijos sudėtis. Ankstyvo šienavimo metu žūva dėtys, jaunikliai.
14.2. Ekologiškai nesubalansuotas vandens išpumpavimas iš vasarinio polderio (per ilgai užsilaikius aukštam vandens lygiui ar per greitai nusausinus) daro didelę neigiamą įtaką jame perinčioms ar galinčioms perėti retoms pievų paukščių rūšims, prastina Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų buveinių struktūrą. Netinkamu laiku tvarkant polderių sistemą, gali reikšmingai pablogėti teritorijoje saugomų gamtos vertybių būklė, sumažėti rūšių.
15. Teritorijoje miškų paskirties žemės nėra, valstybinė žemė nuomojama ūkininkams ganyti ir šienauti. Iš viso teritorija užima 802,3 ha, iš jų 719,81 ha priskirti žemės ūkio paskirties žemei (89 sklypai – valstybinė žemė, 136 sklypai – privati), 82 ha – vandens telkiniai, melioracijos kanalai, upės, 0,49 ha – kitos paskirties žemė (1 sklypas – privati žemė, 1 sklypas – valstybinė).
III SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų tikslinių rūšių būklę: meldinės nendrinukės (ne mažiau kaip 20 giedančių patinų teritorijoje), švygždos (ne mažiau kaip 2 patinai teritorijoje), griežlės (ne mažiau kaip 20 patinų teritorijoje), stulgio (ne mažiau kaip 2 giedantys patinai teritorijoje), gaiduko (individai reguliariai aptinkami ne mažesniame kaip 610,8 ha plote) ir šarvuotosios skėtės (pasiekti palankios rūšiai buveinės susiformavimą ne mažesniame kaip 130 ha plote), 6450 Aliuvinių pievų (atkurti gerą būklę ne mažesniame kaip 510,7 ha plote), 6510 Šienaujamų mezofitų pievų (atkurti gerą būklę ne mažesniame kaip 76,9 ha plote), 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų (išsaugoti gerą būklę ne mažesniame kaip 23,2 ha plote).
17. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
17.1. konsultuoti ir informuoti visuomenę, žemės savininkus (naudotojus) ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos svarbą, saugomų vertybių apsaugos poreikius, gamtinėms vertybėms palankaus ūkininkavimo galimybes ir teikiamą naudą, skatinti juos aktyviau prisidėti prie teritorijos tvarkymo;
IV SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS
V SKYRIUS
IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
20. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas pagrindžiamosios informacijos 5 skyriuje.
VI SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
22. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas įvertinant, kiek ir kokių suplanuotų priemonių įgyvendinta, gamtotvarkos plano priemonių poveikį, naujus veiksnius, plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą, todėl būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir (ar) rūšių buveinių kokybės, dydžio ar rūšių gausos, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, šį planą reikia tikslinti. Daugiau gamtotvarkos plano peržiūros ir tikslinimo nurodymų pateikiama pagrindžiamojoje informacijoje.
23. Ar įgyvendinant gamtotvarkos planą vykdomos priemonės duoda laukiamą rezultatą, vertinama atsižvelgiant į šiuos kriterijus – gruntinio vandens lygio pokyčiai, ūkinės veiklos intensyvumas ir pobūdis, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklės pokyčiai, Europos Bendrijos svarbos rūšių ir jų buveinių būklės pokyčiai. Parametrai stebimi pagal pagrindžiamojoje informacijoje pateiktus nurodymus.
24. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas nustačius Nemuno deltos PAST apsaugos tikslus, įvertinant, ar plane numatytos priemonės tinkamos siektinam Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių išsaugojimo lygiui pasiekti; plano peržiūra atliekama ne vėliau kaip po šešerių metų nuo jo patvirtinimo ir paskutiniais plano įgyvendinimo metais, parengiama peržiūros ataskaita. Atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
24.5. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių būklė vadovaujantis stebėsenos rezultatais;
24.6. Europos Bendrijos svarbos rūšių populiacijų gausos pokyčiai, buveinių būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;
24.7. plano priemonių įgyvendinimo poveikis Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, rūšių ir jų buveinių būklei;
25. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną ir peržiūrą atsako direkcija, ji vertina Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių būklę, plano ir jo priemonių efektyvumą.
26. Teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų), Europos Bendrijos svarbos rūšių (švygždos, griežlės, stulgio, gaiduko, meldinės nendrinukės, šarvuotosios skėtės), Nemuno deltos PAST saugomų jūrinių erelių, migruojančių žąsų, ančių ir kitų vandens paukščių rūšių sankaupų stebėsena vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo programos principinėmis nuostatomis, taip pat pagrindžiamosios informacijos 6 skyriuje pateiktais nurodymais. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsako direkcija.
27. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Peržiūrint gamtotvarkos planą, ne tik vertinami jo rezultatai – jis papildomas naujais duomenimis. Peržiūros ataskaita turi būti pateikta Tarnybai.
28. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir dažniau, nei nurodyta gamtotvarkos plano 24 punkte, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, kurios nevertintos rengiant šį planą, pradeda blogėti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba randama veiksmingesnių būdų palankiai jų apsaugos būklei užtikrinti. Direkcija, gavusi Tarnybos sutikimą raštu, inicijuoja ir atlieka patvirtinto dokumento keitimą. Gamtotvarkos plano keitimą gali inicijuoti ir Tarnyba. Keičiamas gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, susijusiomis su siūlomais pakeitimais. Suinteresuotos institucijos, nesusijusios su atliktais pakeitimais, turi būti tik informuojamos apie pakeistą gamtotvarkos planą.
Šyšos botaninio-zoologinio
draustinio gamtotvarkos
plano priedas
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonės įgyvendinimo terminas arba periodiškumas |
Priemonės finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai |
| 1. Konsultuoti ir informuoti visuomenę, žemės savininkus (naudotojus) ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos svarbą, saugomų vertybių apsaugos poreikius, gamtinėms vertybėms palankaus ūkininkavimo galimybes ir teikiamą naudą, skatinti juos aktyviau prisidėti prie teritorijos tvarkymo |
1.1. organizuoti seminarus ir (ar) teikti tiesiogines konsultacijas teritorijos žemės savininkams (naudotojams) apie saugomų vertybių apsaugai palankų ūkininkavimą, galimybes įsitraukti į buveinių tvarkymą (ne mažiau kaip 1 kartą per metus) |
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija (toliau – direkcija) |
I–X metais |
Labai svarbu |
| 1.2. organizuoti ne mažiau kaip 2 stendų, kuriuose būtų pateikta informacija apie teritorijos vertę, būtinybę ją tvarkyti, tvarkymo metodus ir vykdomus darbus, įrengimą. Pastaba. Priemonė privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose įgyvendinama tik gavus raštišką žemės savininko pritarimą |
direkcija |
II ir X metais |
Svarbu |
|
| 1.3. organizuoti straipsnių ir (ar) reportažų apie teritorijoje esančias vertybes ir vykdomus tvarkymo darbus, galimybes dalyvauti agrarinės aplinkosaugos priemonėse parengimą ir viešinimą masinės informacijos priemonėse (ne rečiau kaip 1 kartą per metus) |
direkcija |
I–X metais |
Labai svarbu |
|
| 2. Nustatyti ir vykdyti subalansuotą, ekologiškai naudingą pavasarinio potvynio lygio ir trukmės kontrolę atsižvelgiant į tikslinių saugomų paukščių rūšių fenologiją ne mažesniame kaip 802,3 ha plote
|
2.1. stebėti ir analizuoti vandens lygio pokyčius, valdymą, teikti rekomendacijas polderius prižiūrinčiai įstaigai dėl užliejamose pievose perėjimo sezonu (balandžio–birželio mėn.) perintiems paukščiams palankaus vandens lygio reguliavimo, polderių priežiūros ir tvarkymo darbams tinkamiausių laikotarpių |
direkcija |
I–X metais |
Labai svarbu |
| 2.2. organizuoti susitikimus su žemės savininkais (naudotojais), polderius prižiūrinčia įstaiga ir kitais suinteresuotais asmenimis siekiant informuoti apie poreikį balandžio–birželio mėn. palaikyti Europos Bendrijos svarbos natūralioms pievų buveinėms ir perintiems paukščiams palankų vandens lygį, pristatyti 2.1 priemonėje numatytos stebėsenos rezultatus ir rekomendacijas |
direkcija |
I–X metais |
Labai svarbu |
__________________________