Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2015 M. VASARIO 25 D. NUTARIMO NR. 217 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO PREVENCIJOS TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. gegužės 9 d. Nr. 463

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 217 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO PREVENCIJOS TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO

PATVIRTINIMO

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinį veiklos planą (pridedama).

2. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinio veiklos plano priemones.“

Ministras Pirmininkas                                                                     Saulius Skvernelis

Sveikatos apsaugos ministras                                                          Aurelijus Veryga

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 463

redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO PREVENCIJOS TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.         Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstituciniu veiklos planu (toliau – Planas) siekiama nustatyti valstybės tikslus ir uždavinius, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrole bei vartojimo prevencija.

2.         Planas parengtas atsižvelgiant į atliktą situacijos analizę:

2.1.      Europa išlieka regionu, kuriame bendras alkoholio suvartojimas vienam suaugusiam asmeniui yra didžiausias pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva, o alkoholio vartojimo žala ir pasekmės neigiamai veikia visuomenės ir individo gerovę:

2.1.1.      Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis asmuo Lietuvoje 2015 metais vidutiniškai suvartojo 14 litrų legalaus absoliutaus alkoholio, o 2016 m. – 13,2 litro. Nepaisant nežymaus mažėjimo, šis rodiklis išlieka aukštesnis už Europos regiono vidurkį, skaičiuojant bendrą suvartojamą legalaus ir neapskaityto alkoholio kiekį (Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, 10,2 litro absoliutaus alkoholio (apskaityto ir neapskaityto), tenkančio vienam gyventojui, vyresniam nei 15 metų). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo (toliau – Vartojimo paplitimo tyrimas) duomenys rodo iš esmės nekintančias alkoholio vartojimo tendencijas: 2016 metais per paskutiniąsias 30 dienų alkoholinius gėrimus vartojo 67,1 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2012 metais (66,7 proc.), rodiklis išlieka reikšmingai nepakitęs. Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2016 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28,6 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 997,9 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2015 metais, ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 proc., tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6 proc. Daugiausia asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų.

Dažniausios mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.). 2016 metais, kaip ir ankstesniais metais, vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo beveik 4 kartus didesnis negu moterų.

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2016 metais buvo ištirta 7 713 (2015 m. – 10 364) nusikalstamų veikų, kurias padarę įtariami (kaltinami) neblaivūs asmenys. Tai sudarė apie 23 proc. (2015 m. – 26 proc.) visų ištirtų nusikalstamų veikų. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2016 metais įvyko 225 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 16, sužeisti 285 žmonės. Alkoholio vartojimas kenkia ne tik jį vartojančio sveikatai, bet pažeidžia ir jo šeimos gyvenimą, ypač jei joje auga nepilnamečiai vaikai, bei lemia ilgalaikes socialines problemas, kurioms spręsti valstybė privalo telkti papildomų finansinių išteklių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 9 676 šeimos, kuriose augo 18 756 nepilnamečiai vaikai. 4 082 šeimos į apskaitą buvo įtrauktos dėl vieno iš tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo, o 4 481 šeima – dėl socialinių įgūdžių stokos.

2.1.2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2016 metais vienai galiojančiai alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos licencijai vidutiniškai teko 150 gyventojų. Nors 2017 metais vienai alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos licencijai teko 164 gyventojai, vis dėlto alkoholinių gėrimų prieinamumas išliko didelis.

2.1.3. PSO ir kitų tarptautinių organizacijų ekspertai įvardija alkoholio prieinamumo (fizinio ir ekonominio) mažinimą bei alkoholio reklamos draudimą kaip vienus svarbiausių faktorių, mažinančių alkoholio suvartojimą. Alkoholio kaina yra vienas iš esminių elementų, lemiančių jo prieinamumą. Iki 2007 metų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) buvo daug kartų keičiamas alkoholio verslui palankia kryptimi, todėl didėjo alkoholio prieinamumas. Nuo 2007 metų Lietuvoje buvo imtasi papildomų alkoholio paklausos ir pasiūlos mažinimo priemonių, dėl kurių nuo 2008–2009 metų alkoholinių gėrimų vartojimo mastas mažėjo. Lietuvos Respublikos Seimas 2016–2017 metais priėmė svarbius Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus: nuo 2016 metų buvo uždrausta skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą, organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, be to, nuosekliai buvo tęsiamas akcizų alkoholiniams gėrimams didinimas.

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos alkoholio prieinamumą ribojančios priemonės: sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, nuo 18 iki 20 metų padidintas amžius, nuo kurio leidžiama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, taip pat uždrausta alkoholio reklama. Nuo 2020 m. sausio 1 d. uždraudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais nestacionariosiose prekybos vietose ir paplūdimiuose. Naujų Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų apribojimų efektyvus įgyvendinimas išlieka svarbiausiu ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos prioritetu. Svarbu tęsti ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei veiksmų koordinavimą priežiūros srityje, vykdyti nuoseklų ūkio subjektų konsultavimą, tęsti bendrus kompleksinius ūkio subjektų veiklos patikrinimus rizikinguose alkoholio verslo sektoriuose, operatyviai keistis ūkio subjektų veiklos rizikos vertinimui reikšminga informacija.

2.2.      Vartojimo paplitimo tyrimo duomenys rodo nežymų rūkymo paplitimo mažėjimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas šalies gyventojas 2016 metais vidutiniškai suvartojo 55 legalių cigarečių pakelius, arba surūkė 1 094 cigaretes. Tai yra panašus suvartotų tabako gaminių skaičius, tenkantis vienam šalies gyventojui, kaip ir 2015 metais (1 100 cigarečių).

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tabako vartojimas ir priverstinis kvėpavimas tabako dūmais sukelia mirtį, įvairias ligas ir neįgalumą, cigaretės ir kai kurie kiti tabako turintys gaminiai yra sukurti taip, kad sukeltų ir palaikytų priklausomybę, kad daugelis iš juose esančių junginių ir jų dūmai yra farmakologiškai aktyvūs, toksiški, mutageniški ir kancerogeniški. Priklausomybė nuo tabako svarbiausiose tarptautinėse ligų klasifikavimo sistemose išskiriama kaip atskiras sutrikimas. 2016 metais Lietuvoje augo susirgimų, susijusių su rūkymu, skaičius: dėl susirgimo piktybiniais navikais registruota 24 139 atvejai (2015 m. – 23 636), kraujotakos sistemos ligomis – 232 810 atvejų (2015 m. – 214 124), kvėpavimo sistemos ligomis – 654 248 atvejai (2015 m. – 639 692). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1,7 tūkst. žmonių, arba 63 mažiau nei 2015 m.

Įgyvendinant 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama direktyva 2001/37/EB (OL 2014 L 127, p. 1), buvo pakeistas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, sugriežtėjo tabako ir su jais susijusių gaminių reguliavimas: privaloma ženklinti Lietuvos Respublikos rinkai skirtus tabako gaminius visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES) vienodo pavyzdžio kombinuotaisiais įspėjimais, reglamentuota su tabako gaminiais susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir jų pildyklių) rinka.

Nepaisant visų šių veiksmų, kova su nelegalių tabako gaminių patekimu į Lietuvos Respublikos rinką, taip pat legalių tabako gaminių prieinamumo vidaus rinkoje mažinimas turi išlikti prioritetinėmis veiklos kryptimis tabako kontrolės srityje ir ateinančiu laikotarpiu, pasitinkant išliekančius ir naujus iššūkius: veiksmingai užkertant kelią nuotolinei prekybai elektroninėmis cigaretėmis, tinkamai prižiūrint rinkoje atsirandančių naujoviškų ir bedūmių tabako gaminių plitimą.

2.3.      Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvos bendrojoje populiacijoje (15–64 m.) išlieka nepakitęs ir yra gerokai mažesnis už Europos vidurkį. 2016 metais bent vieną narkotinę ar psichotropinę medžiagą nors kartą gyvenime buvo bandę 11,5 proc. (2012 m. – 11,1 proc.) 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo rodikliai reikšmingai aukštesni tarp vyrų bei 15–34 metų amžiaus grupėje. Kanapės išlieka populiariausias narkotikas Lietuvoje. Naujų medžiagų, apie kurias anksčiau nebuvo žinoma, rinkoje atsiranda mažiau, tačiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų, galimų įsigyti rinkoje, skaičius ir toliau didėja: spartus informacinių technologijų vystymasis sudaro sąlygas plėsti prekybą internetu, o inovatyvių technologijų taikymas pašto paslaugų srityje skatina pasiūlos augimą. Veiksmingo faktiniais duomenimis grindžiamo atsako į su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusias problemas kūrimas ir įgyvendinimas – pagrindinis Europos kovos su narkotikais politikos tikslas, apimantis įvairias priemones:

2.3.1.   Vis didesnę grėsmę visuomenei kelia rinkoje sparčiai didėjanti naujų psichoaktyviųjų medžiagų pasiūla bei informacijos apie jas sklaida sudėtingai kontroliuojamuose socialiniuose tinkluose bei internetinėse prekyvietėse, esančiose tiek regimajame saityne, tiek ir slaptajame, kuris dar vadinamas „giliuoju“ arba „tamsiuoju internetu“. Kontroliuoti šias medžiagas sudėtinga dėl didelės jų įvairovės ir nežinomo poveikio sveikatai, dėl skirtingo kontrolės priemonių reglamentavimo ES valstybėse ir ne ES šalyse bei dėl ypač aktyvios prekybos jomis elektroninėje erdvėje. Per visą stebėsenos laikotarpį ES vartotojų rinką pasiekė net 628 naujos psichoaktyviosios medžiagos, iš kurių didžiausią dalį sudaro sintetiniai kanabinoidai ir katinonai. Naujas iššūkis – Europos rinką užplūdę naujieji opioidai, kurie tapo priežastimi arba siejami su daugeliu mirčių atvejų ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Aktyvi šių medžiagų pasiūlos stebėsena bei greitas reagavimas į galimai naujas grėsmes tampa nauju darbu institucijoms. Informacijos sklaida visuomenei ir rinkos ribojimo priemonių taikymas yra pagrindinis įrankis, siekiant apsaugoti vartotojus nuo ypač sunkių pasekmių.

2.3.2.   Narkotinių ir psichotropinių medžiagų rinka per paskutiniuosius metus tapo labai dinamiška ir nenuspėjama – vis daugiau įvairių cheminių medžiagų naudojama neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. Cheminių medžiagų apyvartos ir ūkio subjektų veiklos stebėsena, pasitelkiant įvairias informacines duomenų kaupimo bei apdorojimo sistemas, tampa vienu iš pagrindinių įrankių kovoje su narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimu.

Neteisėtos prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis mažinimas – sudėtingas procesas, nes prekyba yra globali ir labai pelninga. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2016 metais, kaip ir 2015 metais, dažniausiai yra užkardoma nelegali prekyba kanapėmis ir amfetamino tipo stimuliuojančiomis medžiagomis (metamfetaminais ir amfetaminais). Heroinas išlieka populiariausia intraveninė narkotinė ir psichotropinė medžiaga. Labai svarbu užkirsti kelią nusikalstamumui, pirmenybę teikiant organizuotų nusikalstamų grupuočių atskleidimui ir išardymui, jų ekonominio pagrindo sunaikinimui bei iš neteisėtos veiklos gautų piniginių lėšų ir už tas lėšas įgyto turto nustatymui ir konfiskavimui. Šioje srityje būtina daug dėmesio skirti teisėsaugos institucijų tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai ir veiklos koordinavimui strateginiu ir operatyviniu lygiais, taip pat bendradarbiavimui su visuomene ir privačiu sektoriumi, formuoti visuomenės nepakantumą šešėlinės ekonomikos reiškiniams.

2.4.      2015 metais atlikto alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų tyrimo Europos mokyklose (toliau – ESPAD tyrimas) duomenimis, alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimas tarp Lietuvos mokinių mažėja. ESPAD duomenimis, per paskutiniąsias 30 dienų alkoholinius gėrimus teigė vartoję 34 proc. paauglių (2011 m. – 63,2 proc.), iš jų 32,4 proc. berniukų ir 35,6 proc. mergaičių. Bent kartą per paskutinį mėnesį buvę girti nurodė 10,7 proc. mokinių (2011 m. – 20 proc.), iš jų 22 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių. Tabako vartojimo paplitimas tarp 15–16 metų mokinių 2011–2015 metų laikotarpiu sumažėjo tiek pagal nereguliarių bandymų rūkyti, tiek pagal dažno ar nuolatinio rūkymo rodiklius. 2015 metų tyrimo duomenimis, per paskutiniąsias 30 dienų cigaretes teigė rūkę 24,5 proc. apklaustų paauglių, iš jų 27 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių. Palyginti su 2011 metų duomenimis, tiek vaikinų, tiek merginų dalis sumažėjo po 12 proc. Nepaisant to, naujas grėsmes kelia augantis elektroninių cigarečių vartojimas. Tyrimo duomenimis, dažniausiai jos rūkomos nereguliariai, eksperimentuojant: beveik pusė (46 proc.) 15–16 metų mokinių nurodė, kad bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių yra bandę rūkyti elektronines cigaretes. Eksperimentavimas su elektroninėmis cigaretėmis vienodai paplitęs tiek tarp vaikinų, tiek tarp merginų.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp jaunuolių per pastaruosius ketverius metus sumažėjo beveik 3 proc. 2015 metais bent kartą ar du gyvenime vartojusių kokią nors narkotinę ir psichotropinę medžiagą paauglių buvo 19,2 proc., t. y. 22,2 proc. berniukų ir 16,1 proc. mergaičių (2011 m. – 21,9 proc., t. y. 28 proc. berniukų ir 15,9 proc. mergaičių). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nemaža dalis jaunuolių bando vartoti naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Bandę vartoti tokių medžiagų nurodė 5,4 proc. 15–16 metų mokinių, o 7,7 proc. nurodė, kad nėra tikri arba nežino, ar yra vartoję tokių medžiagų.

2.5. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas daro poveikį psichikos ir elgesio sutrikimų, apsinuodijimų, užkrečiamųjų ligų ir įgytojo imuninio nepakankamumo sindromo (toliau – AIDS) plitimui ir su tuo susijusiam mirtingumui. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 metais Lietuvoje buvo nustatyta 214 naujų žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) užsikrėtimo atvejų (2015 m. – 157). Laisvės atėmimo vietose taikomos prevencinės priemonės nepadeda mažinti naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus, o tai kelia grėsmę tolesniam infekcijos plitimui tiek laisvės atėmimo vietose, tiek ir visoje visuomenėje.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje 2015 ir 2016 metais mirčių, kurių tiesioginė priežastis – apsinuodijimas narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, skaičius išlieka labai aukštas – atitinkamai 115 bei 109 asmenys. 2015 metais mirčių rodiklis Lietuvoje (59 mirties atvejai milijonui gyventojų) Europos šalių vidurkį viršijo beveik tris kartus (20,3 mirties atvejo milijonui gyventojų) ir buvo 6 tarp kitų Europos šalių.

Prevencijos ir ankstyvosios intervencijos tikslas – užkirsti kelią narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui ir su tuo susijusioms problemoms, o gydymas, įskaitant psichosocialinius ir farmakologinius metodus, yra pagrindinė atsakomoji kovos su priklausomybe priemonė. Gydymas pakaitiniais opioidais ir žemo slenksčio kabinetų paslaugos yra pagrindinės priemonės, kurios teikiamos probleminiams narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojams ir kuriomis siekiama sumažinti infekcinių ligų plitimą bendrojoje populiacijoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą kovos su narkotikais politiką, mažinti neigiamus piktnaudžiavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis padarinius sveikatai ir socialinei gerovei, 2017–2020 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plane (OL 2017 C 215, p. 21) išskiriama rizikos ir žalos mažinimo priemonių svarba: raginama didinti žemo slenksčio paslaugų aprėptį, mirčių nuo perdozavimo rizikai mažinti taikyti naloksono išdavimo į namus programas, taikyti virusinio hepatito C (toliau – VHC) gydymą švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojams, didinti ŽIV/AIDS prevencijos ir kontrolės laipsnį. Šių priemonių taikymas Lietuvoje būtinas, siekiant 2017–2020 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plane iškeltų rodiklių.

2016 metais Lietuvoje veikė 11 laisvės atėmimo vietų, kuriose buvo 6 815 asmenų (6 493 vyrai ir 322 moterys). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) duomenimis, 2016 metais dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo registruota 1 813 asmenų, arba 26,6 proc. (1 643 vyrai ir 170 moterys). Dauguma iš jų vartojo opioidus (1 082 atvejai, arba 59,7 proc.) bei kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (536 atvejai, arba 29,6 proc.). 2016 metais laisvės atėmimo vietose buvo nustatyti 68 nauji ŽIV atvejai, t. y. 2,8 karto daugiau nei 2015 metais. Didelis narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas laisvės atėmimo vietose kelia kompleksines problemas, apimančias ne tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų užkardymo, bet ir sveikatos priežiūros paslaugų įvairovės ir prieinamumo trūkumo problemas: infekcinių ligų ankstyvos diagnostikos, priklausomybių gydymo, prevencijos ir reabilitacijos. 2017–2020 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plane yra išskiriamos laisvės atėmimo vietoms skirtos žalos mažinimo priemonės, kurių taikymas Lietuvoje taip pat aktualus: pakaitinis gydymas, nenutrūkstančios žalos mažinimo paslaugos tiek laisvėje, tiek laisvės atėmimo vietose, psichosocialinės reabilitacijos paslaugų plėtra. Siekiant užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui laisvės atėmimo vietose, ES šalys pasitelkia švirkštų keitimo, skiepijimo nuo hepatitų programas, atlieka virusinio hepatito B, VHC, ŽIV tyrimus.

2.6. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos priemonių organizavimas, įgyvendinimas, kokybės ir veiksmingumo užtikrinimas nėra pakankamas, nors vis daugiau dėmesio skiriama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos specialistų kvalifikacijos tobulinimui, bendradarbiavimui tiek su valstybės, savivaldybės įstaigomis bei institucijomis, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis. Didinama įgyvendinamų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinių priemonių įvairovė, tačiau siekiant gerinti prevencijos kokybę, reikėtų taikyti pasiteisinusias ir pripažintas prevencijos priemones, tikslinga kryptingai dirbti prevencijos srityje siekiant ilgalaikių rezultatų:

2.6.1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinėse programose dalyvauja gana maža dalis mokyklų ir dar mažesnis skaičius mokinių bei mokytojų. Teisinės bazės pokyčiai turėtų prisidėti prie nuoseklesnio prevencinių programų vykdymo, užtikrinant galimybę kiekvienam mokiniui dalyvauti prevencinėje veikloje.

2.6.2.      Išskirtinė tikslinė grupė – tai vaikai ir jaunimas, kurie eksperimentuoja, nereguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bet dar neturi išreikštų priklausomybės požymių. Dideliu iššūkiu tampa ne tik šių asmenų motyvavimas atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, bet ir tikslingos pagalbos jiems teikimas. Minėta tikslinė grupė turi galimybę dalyvauti Ankstyvosios intervencijos programoje, kurios vykdymą reglamentuoja Ankstyvosios intervencijos programos vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-60/V-39 „Dėl Ankstyvosios intervencijos programos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2.6.3.      Įvertinus tai, kad vaikai ir jaunimas plačiai ir intensyviai naudojasi socialiniais tinklais, tikslinga intensyviau panaudoti šiuos skaitmeninius, inovatyvius ir patrauklius būdus gerinant vaikų ir jaunimo supratimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojus ir pasekmes.

2.6.4.   Būtina taikyti daugiau ir veiksmingesnių mokslo įrodymais pagrįstų prevencijos priemonių, skirtų pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, informuojant juos saugios elgsenos, susijusios su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, klausimais bei atsižvelgiant į tikslinės grupės rizikos veiksnius (amžių, lytį, kultūrinius, socialinius veiksnius).

2.6.5.   Siekiant įtvirtinti mokslu grįstas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones, nuo 2016 metų Lietuvoje diegiami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai, vykdomi specialistų mokymai, kaip taikyti šiuos standartus organizuojant ir vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones. Siekiant prevencijos kokybės, kiekvienais metais turėtų būti toliau tęsiamas ir stiprinamas tiek specialistų mokymas, tiek šių standartų diegimas praktikoje, tiek vykdoma stebėsena, siekiant identifikuoti prevencijos kokybės standartų diegimo privalumus ir trūkumus.

2.6.6.   Atsižvelgiant į 2017–2020 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plane išskirtus tikslus bei į tai, kad tokie rizikos veiksniai, kaip šeiminės aplinkybės, psichosocialinė raida, daro įtaką jaunų asmenų pažeidžiamumui psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atžvilgiu, turi būti siekiama, kad būtų taikoma kuo daugiau mokslu grįstų programų tėvams. Neseniai pradėtos taikyti inovatyvios prevencinės priemonės, skirtos tėvams (interaktyvus tėvystės įgūdžių ugdymo portalas, socialinės informacinės kampanijos), tačiau būtina plėsti ir mokyklos aplinkoje taikomas prevencijos priemones, skirtas tėvams, bei didinti tėvystės įgūdžių ugdymo programų prieinamumą ir pasiūlą Lietuvoje.

2.6.7.   Siekiant mažinti rizikos veiksnius, susijusius tiek su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, tiek su kitu probleminiu elgesiu, tikslinga plėtoti ir didinti vaikų ir jaunimo užimtumo paslaugų įvairovę, pasiūlą, aprėptį ir prieinamumą.

2.6.8. Pradėjus įgyvendinti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, Lietuvoje užtikrintas trumpalaikės socialinės globos paslaugų teikimas asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Iki tol skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų nepakakdavo paslaugų poreikiui patenkinti.

2.6.9.   Reintegracija Lietuvoje yra daug mažiau išvystyta nei gydymas ar socialinė psichologinė reabilitacija asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, todėl šiai sričiai būtina skirti daugiau dėmesio, į tokios pagalbos teikimo procesą reikia įtraukti savivaldybes. Po psichologinės ir socialinės reabilitacijos būtų tikslinga asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, toliau teikti reintegracijos paslaugas, apimančias laikiną apgyvendinimą, psichologines, socialines paslaugas, pagalbą asmeniui išvengti atkryčio bei sėkmingai integruotis į visuomenę ir darbo rinką.

2.7. Lietuvoje kryptingai gerinamas veiklos koordinavimas, didinamas jos veiksmingumas ir efektyvumas, tarpusavyje bendradarbiauja kompetentingos valstybių ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Institucijos, organizacijos ir bendruomenės aktyviai bendradarbiauja ir keičiasi gerąja patirtimi su ES, Jungtinių Tautų institucijomis, kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kitų šalių institucijomis, dirbančiomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio pasiūlos ir paklausos mažinimo srityse. Be to, vyksta nuolatinis pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių, programų ir projektų bei informacinių sistemų vertinimas, atliekama narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimo, jo padarinių stebėsena bei analizė, vykdoma informacijos sklaida visuomenėje.

Nepaisant vykdomų priemonių, išlieka nemažai iššūkių, kurie reikalauja bendro ir kryptingo atsakingų institucijų darbo.

II SKYRIUS

PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3.    Planas skirtas siekti šių tikslų: mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą; mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą; stiprinti veiklos, skirtos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimui, valdymą ir koordinavimą.

4.    Uždaviniai Plano tikslui – mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą – siekti:

4.1. mažinti neteisėtą psichoaktyviųjų medžiagų apyvartą;

4.2. mažinti psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumą.

5.    Uždaviniai Plano tikslui – mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą – siekti:

5.1. stiprinti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevenciją;

5.2. gerinti sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, prieinamumą ir kokybę;

5.3. gerinti socialinių paslaugų, skirtų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, prieinamumą ir kokybę.

6.    Uždaviniai Plano tikslui – stiprinti veiklos, skirtos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimui, valdymą ir koordinavimą – siekti:

6.1. plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityse;

6.2. stiprinti specialistų, dirbančių psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityse, administracinius gebėjimus;

6.3. plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, jo padarinių, šių medžiagų apyvartos stebėseną ir situacijos vertinimą;

6.4. plėtoti mokslinius ir kitus tyrimus psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityje.

7.    Plano priemonės, nurodytos Plano 1 priede, ir vertinimo kriterijai, nurodyti Plano 2 priede, nustatyti atsižvelgiant į Plano tikslus ir uždavinius.

8.    Plano 3 priedu siekiama sistemiškai įvardyti, kokios kitos priemonės, nenurodytos 1 priede, yra įgyvendinamos ir yra įtrauktos į kitus strateginius dokumentus (programas, tarpinstitucinius veiklos planus, veiklos planus, projektinę veiklą, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų). Plano 3 priede pateikiamos valstybės institucijų vykdomos priemonės, susijusios su narkotikų, tabako ir alkoholio prevencija bei kontrole ir iš dalies skirtos vykdyti narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijai, problemoms, susijusioms su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, spręsti.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9. Planą įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos statistikos departamentas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

10. Plano įgyvendinimą koordinuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

––––––––––––––––––––

Lietuvos Respublikos narkotikų,

tabako ir alkoholio prevencijos

tarpinstitucinio veiklos plano

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO PREVENCIJOS TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI

Eil. Nr.	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	2018 metų asignavimai (tūkst. eurų)				Numatomi 2019 metų asignavimai (tūkst. eurų)				Numatomi 2020 metų asignavimai (tūkst. eurų)				Dalyvaujanti institucija
		iš viso	iš jų			iš viso	iš jų			iš viso	iš jų
			išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti
			iš viso	iš jų darbo užmo-kesčiui			iš viso	iš jų darbo užmo-kesčiui			iš viso	iš jų darbo užmo-kesčiui
1.	Tikslas – mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą	5050,4	4779,4	3624,4	271,0	4994,7	4761,4	3624,4	233,3	5424,7	4751,4	3624,4	673,3
1.1.	Uždavinys – mažinti neteisėtą psichoaktyviųjų medžiagų apyvartą	5022,4	4751,4	3624,4	271,0	4984,7	4751,4	3624,4	233,3	5424,7	4751,4	3624,4	673,3
1.1.1.	Priemonė – vykdyti neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio gabenimo ir (ar) disponavimo jais kriminalinę žvalgybą, užkardyti, atskleisti ir tirti šias veikas	2024,6	2024,6	1545,8	0,0	2024,6	2024,6	1545,8	0,0	2024,6	2024,6	1545,8	0,0	Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas)
		490,8	490,8	374,7	0,0	490,8	490,8	374,7	0,0	490,8	490,8	374,7	0,0	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas)
1.1.2.	Priemonė – įgyvendinti projektą „Laboratorinės įrangos, skirtos narkotinių medžiagų ir jų pirmtakų tyrimui, įsigijimas“ (I ir II etapas)	0,0	0,0	0,0	0,0	233,3	0,0	0,0	233,3	233,3	0,0	0,0	233,3	Policijos departamentas
1.1.3.	Priemonė – įgyvendinti projektą „Neteisėtos tarptautinės narkotikų apyvartos kontrolės stiprinimas“ (I ir II etapas)	271,0	0,0	0,0	271,0	0,0	0,0	0,0	0,0	440,0	0,0	0,0	440,0	Policijos departamentas
1.1.4.	Priemonė – atlikti neteisėto alkoholio, tabako gaminių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo kontrolės veiksmus šalies viduje	2171,0	2171,0	1656,9	0,0	2171,0	2171,0	1656,9	0,0	2171,0	2171,0	1656,9	0,0	Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Muitinės departamentas)
1.1.5.	Priemonė – moderniomis informacinėmis technologijomis vykdyti įstatymų uždraustos reklamos ir informacijos apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlą ir paklausą, stebėseną ir kontrolę internetinėje erdvėje	12,0	12,0	9,0	0,0	12,0	12,0	9,0	0,0	12,0	12,0	9,0	0,0	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
1.1.6.	Priemonė – informacinėse sistemose* kaupiamų duomenų pagrindu ir bendradarbiaujant su priežiūrą atliekančiomis institucijomis vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir ją koordinuoti	53,0	53,0	38,0	0,0	53,0	53,0	38,0	0,0	53,0	53,0	38,0	0,0	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
1.2.	Uždavinys – mažinti psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumą	28,0	28,0	0,0	0,0	10,0	10,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0
1.2.1.	Priemonė – sukurti daugiafunkcinį ir technologiškai patrauklų ūkio subjektų, vykdančių veiklas, susijusias su narkotikų prekursoriais, tabako ir alkoholio gaminiais, konsultavimo modelį pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto 10.1.4.-ESFA-V-921 priemonę „Geresnio reglamentavimo diegimas ir verslo priežiūros sistemos tobulinimas“	28,0	28,0	0,0	0,0	10,0	10,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
2.	Tikslas – mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą	20502,6	20469,6	2927,9	33,0	22300,8	22258,8	2927,1	42,0	21134,8	21094,8	2912,2	40,0
2.1.	Uždavinys – stiprinti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevenciją	11312,4	11312,4	88,7	0,0	11329,4	11329,4	87,7	0,0	11344,4	11344,4	87,7	0,0
2.1.1.	Priemonė – vaikų ir jaunimo informuotumo apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojų ir susijusius padarinius didinimas, panaudojant internetinės erdvės teikiamas galimybes	27,0	27,0	14,0	0,0	27,0	27,0	14,0	0,0	27,0	27,0	14,0	0,0	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
2.1.2.	Priemonė – diegti Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartus tobulinant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų specialistų kompetencijas	16,0	16,0	9,0	0,0	16,0	16,0	9,0	0,0	16,0	16,0	9,0	0,0	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
2.1.3.	Priemonė – įgyvendinti Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą**	1,0	1,0	0,0	0,0	5,0	5,0	0,0	0,0	15,0	15,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
2.1.4.	Priemonė – specialistų (socialinių pedagogų, psichologų, pedagogų) darbo kokybės didinimas mokant dirbti pagal psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programą, skirtą mokinių tėvams	3,0	3,0	0,0	0,0	5,0	5,0	0,0	0,0	10,0	10,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
2.1.5.	Priemonė – plėtoti bendrąją, atrankinę ir tikslinę narkomanijos prevenciją laisvės atėmimo vietose, užtikrinti kompetentingų valstybės institucijų, atliekančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę, materialinį techninį aprūpinimą	50,0	50,0	0,0	0,0	60,0	60,0	0,0	0,0	60,0	60,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas)
2.1.6.	Priemonė – plėtoti sveiką gyvenseną ir stiprinti mokinių sveikatos įgūdžius ugdymo įstaigose	7013,0	7013,0	0,0	0,0	7013,0	7013,0	0,0	0,0	7013,0	7013,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.1.7.	Priemonė – stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius bendruomenėse bei vykdyti visuomenės sveikatos stebėseną savivaldybėse	3412,0	3412,0	0,0	0,0	3412,0	3412,0	0,0	0,0	3412,0	3412,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.1.8.	Priemonė – vykdyti jaunimo sveikatos portalo – Jaunimo sveikatos tinklas (www.sveikatostinklas.lt) – funkcionalumo plėtrą ir duomenų bazių pildymą	8,6	8,6	6,6	0,0	8,6	8,6	6,6	0,0	8,6	8,6	6,6	0,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.1.9.	Priemonė – vykdyti vaikų sveikatos stiprinimo veiklą – teikti metodinę pagalbą vaikų, sveikatos saugos, stiprinimo bei ugdymo klausimais ir plėtoti bei koordinuoti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą Lietuvoje	78,8	78,8	59,1	0,0	79,8	79,8	58,1	0,0	79,8	79,8	58,1	0,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.1.10.	Priemonė – užtikrinti savižudybių prevencijos prioritetų nustatymą ilgojo ir trumpojo laikotarpių savižudybių prevencijos priemonių ir joms įgyvendinti reikiamo finansavimo planavimą	703,0	703,0	0,0	0,0	703,0	703,0	0,0	0,0	703,0	703,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.2.	Uždavinys – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, prieinamumą ir kokybę	7390,2	7357,2	2839,2	33,0	9071,4	9029,4	2839,4	42,0	8990,4	8950,4	2824,5	40,0
2.2.1.	Priemonė – plėtoti žemo slenksčio paslaugas, kuriomis siekiama sumažinti su narkotikų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusius neigiamus medicininius, socialinius, ekonominius, teisinius padarinius visuomenei ir asmeniui	40,0	40,0	0,0	0,0	40,0	40,0	0,0	0,0	40,0	40,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.2.2.	Priemonė – įgyvendinti ES sveikatos programos bendrųjų veiksmų projektą „ŽIV*** ir gretutinių infekcijų prevencija ir žalos mažinimas“	61,8	61,8	16,7	0,0	70,0	70,0	14,9	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.2.3.	Priemonė – teikti ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems priklausomybės ligomis	4239,4	4208,4	2805,5	31,0	4239,4	4209,4	2807,5	30,0	4239,4	4209,4	2807,5	30,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.2.4.	Priemonė – finansuoti visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus	2691,0	2691,0	17,0	0,0	2691,0	2691,0	17,0	0,0	2691,0	2691,0	17,0	0,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.2.5.	Priemonė – užtikrinti pakaitinio gydymo tęstinumą asmenims, patekusiems į tardymo izoliatorių	33,0	31,0	0,0	2,0	11,0	9,0	0,0	2,0	0,0	0,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas)
2.2.6.	Priemonė – didinti gydymo antiretrovirusiniais vaistais apimtis ŽIV infekuotiems asmenims	320,0	320,0	0,0	0,0	2000,0	2000,0	0,0	0,0	2000,0	2000,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas)
2.2.7.	Priemonė – plėtoti priklausomybių reabilitacijos programos taikymą laisvės atėmimo vietose.	5,0	5,0	0,0	0,0	20,0	10,0	0,0	10,0	20,0	10,0	0,0	10,0	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas)
2.3.	Uždavinys – gerinti socialinių paslaugų, skirtų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, prieinamumą ir kokybę	1800,0	1800,0	0,0	0,0	1900,0	1900,0	0,0	0,0	800,0	800,0	0,0	0,0
2.3.1.	Priemonė – teikti psichosocialinės reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką paslaugas asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų	1800,0	1800,0	0,0	0,0	1900,0	1900,0	0,0	0,0	800,0	800,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3.	Tikslas – stiprinti veiklos, skirtos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimui, valdymą ir koordinavimą	1904,3	1867,5	1245,9	36,8	1892,0	1856,3	1211,7	35,7	1674,2	1673,7	1188,4	0,5
3.1.	Uždavinys – plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityse	634,3	634,3	483,8	0,0	634,3	634,3	483,8	0,0	634,3	634,3	483,8	0,0
3.1.1.	Priemonė – stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant gerinti neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio apyvartos kontrolę	627,3	627,3	478,8	0,0	627,3	627,3	478,8	0,0	627,3	627,3	478,8	0,0	Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Muitinės departamentas)
3.1.2.	Priemonė – stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą didinant ankstyvosios intervencijos paslaugų prieinamumą vaikams ir jaunimui	7,0	7,0	5,0	0,0	7,0	7,0	5,0	0,0	7,0	7,0	5,0	0,0	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
3.2.	Uždavinys – stiprinti specialistų, dirbančių psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityse, administracinius gebėjimus	1248,0	1211,2	756,8	36,8	1224,7	1189,0	725,6	35,7	1021,9	1021,4	702,3	0,5
3.2.1.	Priemonė – parengti metodines priemones mokyklų mokytojams, klasių vadovams, kaip dirbti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje, stiprinant mokytojų ir klasės vadovų kompetencijas	1,0	1,0	0,0	0,0	3,0	3,0	0,0	0,0	5,0	5,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
3.2.2.	Priemonė – tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikaciją narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės srityje	2,9	2,9	0,0	0,0	2,9	2,9	0,0	0,0	2,9	2,9	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Muitinės departamentas)
3.2.3.	Priemonė – stiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) pareigūnų, atliekančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių) ir tabako gaminių kontrabandos kontrolę, administracinius gebėjimus	12,0	12,0	9,0	0,0	12,0	12,0	9,0	0,0	12,0	12,0	9,0	0,0	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Valstybės sienos apsaugos tarnyba)
3.2.4.	Priemonė – teikti fiziniams ir juridiniams asmenims ir organizacijoms žinias, reikalingas jų sveikatos stiprinimo potencialui realizuoti	1216,1	1179,3	734,8	36,8	1189,8	1154,1	703,6	35,7	981,0	980,5	680,3	0,5	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
3.2.5.	Priemonė – rengti mokymus finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, stiprinant jų gebėjimus atpažinti pinigų plovimą	16,0	16,0	13,0	0,0	16,0	16,0	13,0	0,0	16,0	16,0	13,0	0,0	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos)
3.2.6.	Priemonė – organizuoti darbuotojų kompetencijų gerinimą, darbo kokybės didinimą organizuojant pasitarimus, seminarus, konferencijas mokyklų bendruomenėms alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos klausimais	0,0	0,0	0,0	0,0	1,0	1,0	0,0	0,0	5,0	5,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
3.3.	Uždavinys – plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, jo padarinių, šių medžiagų apyvartos stebėseną ir situacijos vertinimą	14,0	14,0	2,3	0,0	13,0	13,0	2,3	0,0	13,0	13,0	2,3	0,0
3.3.1.	Priemonė – rengti ir skelbti Oficialiosios statistikos portale statistinę informaciją apie alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių (išskyrus nelegalius) gamybą, importą, eksportą, pardavimą, mažmenines kainas ir jų pokyčius, įsigijimo išlaidas, vartojimą, jo padarinius	3,0	3,0	2,3	0,0	3,0	3,0	2,3	0,0	3,0	3,0	2,3	0,0	Lietuvos statistikos departamentas
3.3.2.	Priemonė – vykdyti Lietuvos rinkoje parduodamų alkoholinių gėrimų kokybės kontrolę	4,0	4,0	0,0	0,0	4,0	4,0	0,0	0,0	4,0	4,0	0,0	0,0	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
3.3.3.	Priemonė – atlikti Lietuvos rinkoje realizuojamų elektroninių cigarečių skysčių pagrindinių sudedamųjų dalių tyrimus	6,0	6,0	0,0	0,0	6,0	6,0	0,0	0,0	6,0	6,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba)
3.3.4.	Priemonė – surinkti ir išanalizuoti informaciją apie psichoaktyviųjų medžiagų (narkotikų) vartojimo paplitimą tarp Vilniaus Kirtimų gyvenvietės romų	1,0	1,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
3.4.	Uždavinys – plėtoti mokslinius ir kitus tyrimus psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityje	8,0	8,0	3,0	0,0	20,0	20,0	0,0	0,0	5,0	5,0	0,0	0,0
3.4.1.	Priemonė – dalyvauti atliekant tarptautinį alkoholio, tabako, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp mokinių tyrimą (ESPAD)	4,0	4,0	0,0	0,0	20,0	20,0	0,0	0,0	5,0	5,0	0,0	0,0	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
3.4.2.	Priemonė – atlikti su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusių infekcijų paplitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų tyrimą	4,0	4,0	3,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
4.	Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, iš jo:	27033,5	26728,5	7739,3	305,0	28749,00	28472,7	7705,5	276,3	28197,1	27483,3	7710,0	713,8
4.1.	Bendrojo finansavimo lėšos
4.2.	ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos	1828,0	1828,0	0,0	0,0	1910,0	1910,0	0,0	0,0	800,0	800,0	0,0	0,0
4.3.	Tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos	462,0	430,0	149,0	32,0	460,6	429,6	150,0	31,0	460,1	429,6	150,0	30,5
5.	Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)	423,8	388,0	58,9	35,8	438,5	403,8	57,7	34,7	36,6	36,6	15,0	0,0
	Iš viso Planui finansuoti (4 + 5)	27457,3	27116,5	7798,2	340,8	29187,5	28876,5	7763,2	311,0	28233,7	27519,9	7725,0	713,8

* Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) teisėtos apyvartos kontrolės informacinė sistema (PTAKIS), Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema (AIVIKS), Muitinės sistemų servisas (MSS).

** Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, tvirtinama Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

*** Žmogaus imunodeficito virusas.

____________________________

Lietuvos Respublikos narkotikų,

tabako ir alkoholio prevencijos

tarpinstitucinio veiklos plano

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO PREVENCIJOS TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai	Vertinimo kriterijų reikšmės			Dalyvaujanti institucija
		2018 metų	2019 metų	2020 metų
1.	Tikslas – mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą
R-1-1	Alkoholio suvartojimas vienam šalies gyventojui, vyresniam nei 15 metų, litrais absoliutaus alkoholio (šaltinis – Pasaulio sveikatos organizacija)	14,4	13,4	12,4	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
R-1-2	Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad rūkė tabako gaminius per paskutinį mėnesį, dalis (procentais) (ne daugiau kaip x procentų ataskaitiniais metais)	31,9	27	22	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
R-1-3	15–64 metų Lietuvos gyventojų, vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas per paskutiniuosius 12 mėnesių, dalis (procentais) (ne daugiau kaip x procentų ataskaitiniais metais)	3,1	3,1	3,1	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
1.1.	Uždavinys – mažinti neteisėtą psichoaktyviųjų medžiagų apyvartą
P-1-1-1	Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių), tabako (tabako gaminių) ir alkoholio sulaikymo atvejų skaičius (vienetais)	3200	3000	3000	Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)
P-1-1-2	Ištirtų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dalis nuo užregistruotų (procentais)	85	85	85	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas)
P-1-1-3	Išanalizuotos ir pagal greito keitimosi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas mechanizmo reikalavimus pateiktos informacijos apie naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimą rinkoje dalis, kuriai atlikus rizikos vertinimą taikomos rinkos ribojimo priemonės (procentais)	92	92	92	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
1.2.	Uždavinys – mažinti psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumą
P-1-2-1	Ūkio subjektų, vykdančių veiklą, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), patikrinimų dalis (nuo visų ūkio subjektų, kurie vykdo veiklą, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), (procentais)	39	39	39	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
2.	Tikslas – mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą
R-2-1	Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas per paskutinį mėnesį, dalis (procentais) (ne daugiau kaip x procentų ataskaitiniais metais)	1,3	1,3	1,3	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
R-2-2	Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad sėkmingai metė rūkyti, dalis (procentais) nuo mėginusių mesti rūkyti	26	30	34	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
R-2-3	Asmenų, kurių pagrindinė mirties priežastis su rūkymu susiję piktybiniai navikai, skaičiaus sumažėjimas kasmet (procentais)	5	5	5	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
R-2-4	Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad vartojo alų arba kitus alkoholinius gėrimus per paskutines 30 dienų, dalis (procentais) (ne daugiau kaip x procentų ataskaitiniais metais)	65	60	55	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
R-2-5	Sergamumo alkoholinėmis psichozėmis skaičiaus 100 tūkst. gyventojų sumažėjimas kasmet (procentais)	5	5	5	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
R-2-6	15–16 metų mokinių, bent kartą gyvenime vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas (išskyrus naujas psichoaktyviąsias medžiagas), dalis (procentais) (ne daugiau kaip x procentų ataskaitiniais metais)	19,2	19,0	18,5	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
2.1.	Uždavinys – stiprinti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevenciją
P-2-1-1	Specialistų, apmokytų taikyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartus, dalis nuo visų specialistų, dirbančių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje (procentais)	20	30	30	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
P-2-1-2	Masinių renginių lankytojų, kurie buvo informuoti saugios elgsenos, susijusios su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, klausimais, skaičius (vienetais)	10 000	15 000	20 000	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
P-2-1-3	Mokyklų dalis procentais, įgyvendinančių Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą	70	75	100	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
P-2-1-4	Mokyklų, įgyvendinančių Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, dalis procentais	50	60	70	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
P-2-1-5	Mokyklų, įgyvendinančių specialias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas („Savu keliu“, „Gyvai“, „Mentorystė“, „Sniego gniūžtė“) bendrojo ugdymo mokyklose, skaičius	80	80	80	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
P-2-1-6	Mokyklų, įgyvendinančių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programą, skirtą mokinių tėvams, skaičius	120	150	160	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
P-2-1-7	Mokyklų, įgyvendinančių tėvystės įgūdžių ugdymo programas („STEP“, „Mokykla tėvams ir auklėtojams“ ir kt.), skaičius	30	30	30	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
P-2-1-8	Neformaliojo vaikų švietimo prieinamumas, procentais	60	70	75	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
2.2.	Uždavinys – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, prieinamumą ir kokybę
P-2-2-1	Laisvės atėmimo vietose laikomų priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų, kuriems laisvės atėmimo vietose teiktos (teikiamos) medicininio gydymo nuo priklausomybių paslaugos, didėjimas procentais	3,0	5,0	7,0	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas)
P-2-2-2	Naujų žmogaus imunodeficito viruso infekcijų atvejų, susijusių su narkotikų švirkštimu, dalis Lietuvoje (procentais)	33,0	32,0	32,0	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
P-2-2-3	ŽIV infekuotų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, gydomų antiretrovirusiniais vaistais, dalis (procentais)	27	100	100	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas)
2.3.	Uždavinys – gerinti socialinių paslaugų, skirtų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, prieinamumą ir kokybę
P-2-3-1	Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kuriems suteiktos socialinės psichologinės reabilitacijos paslaugos, skaičius (vienetais)	340	340	150*	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3.	Tikslas – stiprinti veiklos, skirtos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimui, valdymą ir koordinavimą
R-3-1	Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad yra informuoti, pakankamai informuoti arba labai gerai informuoti apie galimas narkotikų, tabako ar alkoholio vartojimo pasekmes, dalis (procentais) (ne mažiau kaip x procentų ataskaitiniais metais)	93	93	93	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
3.1.	Uždavinys – plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityse
P-3-1-1	Pasitarimų, seminarų, konferencijų mokyklų darbuotojams alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais skaičius	2	3	5	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
P-3-1-2	Mokytojų skaičius procentais, tobulinęs profesinę kvalifikaciją pagal programą mokytojams dėl mokinių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo	20	30	40	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
P-3-1-3	Savivaldybių, kurios įgyvendina Ankstyvosios intervencijos programas dalis nuo visų savivaldybių skaičiaus Lietuvoje (procentais)	80	100	100	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
P-3-1-4	Parengtas ir paskelbtas informacinis pranešimas apie alkoholio ir tabako vartojimą ir padarinius (vienetais)	1	1	1	Lietuvos statistikos departamentas
3.2.	Uždavinys – stiprinti specialistų, dirbančių psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityse, administracinius gebėjimus
P-3-2-1	Pareigūnų, dalyvavusių mokymo renginiuose narkotikų ir tabako gaminių prevencijos ir kontrolės klausimais, skaičius	45	45	45	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)
P-3-2-2	Surengta mokymų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo subjektams, skaičius	10	10	10	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos)
P-3-2-3	Parengta metodinė priemonė mokyklų mokytojams, klasių vadovams, kaip dirbti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje	1	1	3	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
3.3.	Uždavinys – plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, jo padarinių, šių medžiagų apyvartos stebėseną ir situacijos vertinimą
P-3-3-1	Atliktų Lietuvos rinkoje realizuojamų tabako gaminių sudėties ir ženklinimo atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolinių tyrimų skaičius (vienetais)	30	30	30	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba)
P-3-3-2	Ištirtų Lietuvos rinkoje realizuojamų alkoholinių gėrimų mėginių skaičius (vienetais)	60	60	60	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
P-3-3-3	Analizė apie psichoaktyviųjų medžiagų (narkotikų) vartojimo paplitimą tarp Vilniaus Kirtimų gyvenvietės romų (vienetais)	1	-	-	Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
3.4.	Uždavinys – plėtoti mokslinius ir kitus tyrimus, psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityje
P-3-4-1	Atliktų su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusių infekcijų paplitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų tyrimų skaičius	1	-	-	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
P-3-4-2	Alkoholio ir tabako vartojimą ir padarinius atspindinčių statistinių rodiklių, parengtų ir paskelbtų Oficialiosios statistiko portale, reikšmių skaičiaus pokytis, palyginti su ankstesniais metais (procentais)	5,6	5,3	5,0	Lietuvos statistikos departamentas

* Priemonė įgyvendinama nuo 2015-12-01 iki 2020-11-30 Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojamą 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo plano priemonę 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“, finansuojant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento projektą „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“. Pasibaigus finansavimo iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų periodui, planuojama ir toliau užtikrinti asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, psichosocialinės reabilitacijos paslaugų finansavimo tęstinumą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1 prioriteto „Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“, 1.4.2 darbe numatytu 3 veiksmu „Psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugų finansavimo modelio, taikomo trumpalaikės socialinės globos įstaigose socialinės rizikos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų reabilitacijos paslaugų sukūrimas“ (vykdytojai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija). Rengiant 2019–2021 m. Tarpinstitucinį veiklos planą ši priemonė ir vertinimo kriterijaus reikšmė bus tikslinami.

_____________________________

Lietuvos Respublikos narkotikų,

tabako ir alkoholio prevencijos

tarpinstitucinio veiklos plano

3 priedas

PRIEMONĖS, PRISIDEDANČIOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO PREVENCIJOS TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO

Eil. Nr.	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	Susijęs dokumentas	Vykdančioji institucija	Numatomos lėšos tūkst. eurų
				2018 m.	2019 m.	2020 m.	Vykdymo laikotarpiu*
1.	Tikslas – mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą
1.1.	Uždavinys – mažinti neteisėtą psichoaktyviųjų medžiagų apyvartą
1.1.1.	Priemonė – diegti sienos stebėjimo sistemas ir kurti infrastruktūrą prie ES išorės sienos su Rusijos Federacija	Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (toliau – Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo TVP), 4.1.1 priemonė	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)	3048,0	3369,0	3400,0	-
1.1.2.	Priemonė – tabako gaminių atsekamumo sistemos ir saugumo elementų tinkamo įgyvendinimo užtikrinimas	2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB	Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas	-	-	-	-
1.1.3.	Priemonė – užtikrinti tinkamą krovininių automobilių bei jais gabenamų krovinių ir konteinerių tikrinimo įrangos veikimą	Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo TVP, 4.3.1 priemonė	Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas)	173,8	173,8	173,8	-
1.1.4.	Priemonė – įgyvendinti projektą „Kibernetinių atakų ir kitų nusikaltimų elektroninėje erdvėje aptikimo stiprinimas (I–II etapai)“	Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo TVP, 2.2.2 priemonė	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas)	20,0	0,0	53,3	-
1.1.5.	Priemonė – įgyvendinti projektą „Pajėgumų stiprinimas užkardant, atskleidžiant ir tiriant elektroninius nusikaltimus (I–II etapai)“	Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo TVP, 2.2.1 priemonė	Policijos departamentas	1253,6	0,0	1032,0	-
1.2.	Uždavinys – mažinti psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumą
1.2.1.	Priemonė – tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimas ir priėmimas, siekiant įteisinti bendrinę tabako gaminių pakuotę, reglamentuoti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu	Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 1.4.2 darbas, 8 veiksmas	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	-	-	-	-
1.2.2.	Priemonė – alkoholio paklausą ir pasiūlą ribojančių reguliacinių priemonių organizavimas	Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, 1.4.2 darbas, 6 veiksmas	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	-	-	-	-
1.2.3.	Įsigyti priemones, skirtas nuteistiesiems neleidžiamų turėti daiktų patekimo į laisvės atėmimo vietas užkardymui stiprinti	Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo TVP, 1.4.3 priemonė	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas)
2.	Tikslas – mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą
2.1.	Uždavinys – stiprinti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevenciją
2.1.1.	Priemonė – įgyvendinti patyčių, žalingų polinkių ir kitas prevencijos bei pagalbos vaikams programas	Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo TVP, 1.3.1 priemonė	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija	75,0	75,0	75,0	-
2.1.2.	Priemonė – organizuoti priemones, skirtas pakartotinio smurto prevencijai ir kovai su priklausomybėmis	Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo TVP, 1.4.2 priemonė	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas)	3,0	3,0	3,0	-
2.1.3.	Priemonė – plėtoti laisvės atėmimo vietose socialinių įgūdžių lavinimo programas	Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo TVP, 1.4.1 priemonė	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas)	9,0	9,0	9,0	-
2.1.4.	Priemonė – organizuoti į probacijos tarnybų registrą įtrauktiems nepilnamečiams kryptingą užimtumą skatinančias priemones	Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo TVP, 1.4.4 priemonė	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas)	8,0	8,0	8,0	-
2.1.5.	Priemonė – sudaryti galimybes, kaip papildomas administracines poveikio priemones, vykdyti įpareigotiems asmenims dalyvauti ankstyvosios intervencijos, alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose	Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, 1.4.2 darbas	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	-	-	-	-
2.1.6.	Priemonė – įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (Ugdymo plėtotės centras, švietimo centrai, mokyklos)	-	-	-	-
2.1.7.	Priemonė – įgyvendinti Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programą tėvams	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro 2007 m. gruodžio 29 d. direktoriaus įsakymas Nr. (1.3) V-263 „Dėl medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programos mokinių tėvams patvirtinimo“	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – SPPC), pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo centrai, mokyklos)	-	-	-	-
2.1.8.	Priemonė – atnaujinti ir analizuoti prevencinės veiklos įgyvendinimo mokyklose stebėsenos rodiklių duomenis (ŠVIS)	Europos Sąjungos socialinio fondo agentūros finansuojamas projektas „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ Nr. 09.2.2-ESFA-V-729-03-0001	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (SPPC, Švietimo informacinių technologijų centras)	-	-	-	-
2.1.9.	Priemonė – įgyvendinti smurto ir patyčių prevencijos, socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programas įgyvendinant projektą Europos socialinio fondo agentūros finansuojamas projektas „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“	Europos Sąjungos socialinio fondo agentūros finansuojamas projektas „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ 09.2.2-ESFA-V-729-03-0001	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (mokyklos)	-	-	-	-
2.1.10.	Priemonė – įgyvendinti specialias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas („Savu keliu“, „Gyvai“, „Mentorystė“, „Sniego gniūžtė“) bendrojo ugdymo mokyklose	Europos Sąjungos socialinio fondo agentūros finansuojamas projektas Nr. 09.2.2-ESFA-V-729-03-0001; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija	57,0	37,0	-	-
2.1.11.	Priemonė – įgyvendinti tėvystės įgūdžių ugdymo programas („STEP“, „Mokykla tėvams ir auklėtojams“ ir kt.)	Europos socialinio fondo agentūros finansuojamas projektas „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ Nr. 09.2.2-ESFA-V-729-03-0001	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija	19,0	-	-	-
2.1.12.	Priemonė – plėsti neformaliojo vaikų švietimo paslaugas įgyvendinant projektą „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“	2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“, priemonė „Neformaliojo vaikų švietimo įvairovės ir prieinamumo didinimas“ (Nr. 09.2.2-ESFA-V-729)	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija	11200,0	2850,0	-	-
2.2.	Uždavinys – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, prieinamumą ir kokybę
2.2.1.	Priemonė – ankstyvojo išaiškinimo ir trumpųjų intervencijų priemonių diegimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant, kad kuo greičiau būtų nustatyti rizikos grupės asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu	Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, 1.4.2 darbas, 1 veiksmas	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	-	-	-	-
2.2.2.	Priemonė – priklausomybės ligų diagnostikos ir gydymo infrastruktūros tobulinimas (priklausomybės ligų centrų infrastruktūros modernizavimas: statinių ir (ar) patalpų, susijusių su priklausomybės ligų profilaktika, diagnostika ir gydymu statyba, rekonstrukcija ir remontas)	2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioritetas „Priklausomybės ligų diagnostikos ir gydymo infrastruktūros tobulinimas“, priemonė Nr. 08.1.3-CPVA-V-608	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	-	-	-	5600,0
2.2.3.	Priemonė – priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo kokybės ir prieinamumo gerinimas (tvarkos aprašų, metodikų, ir pan. dokumentų, susijusių su integruotos ankstyvosios intervencijos, priklausomybių gydymo, socialinės integracijos ir žemo slenksčio paslaugų teikimo sistemos Lietuvoje įgyvendinimu)	2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioritetas „Priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo kokybės ir prieinamumo gerinimas“, priemonė Nr. 08.4.2.-ESFA-V-621	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	-	-	-	1700,0
2.2.4.	Priemonė – žemo slenksčio paslaugų stebėsenos užtikrinimas	Europos Sąjungos sveikatos veiksmų programos Bendrųjų veiksmų priemonės įgyvendinimas	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	-	-	-	-
2.2.5.	Priemonė – užtikrinti asmenų, baigusių pakaitinio gydymo programą, tęstinį gydymą (reabilitaciją) pataisos įstaigų reabilitacijos centruose	-	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas)	-	-	-	-
2.2.6.	Priemonė – Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Vilniaus pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje veikiančiuose Priklausomybių reabilitacijos centruose įdiegti dinaminės priežiūros modelį, kartu didinant pareigūnų, vykdančių dinaminės priežiūros funkcijas, kompetencijas psichotropinių medžiagų paklausos ir pasiūlos mažinimo ir nuteistųjų motyvavimo reabilitacijai klausimais	-	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Kalėjimų departamentas)	-	-	-	-
2.3.	Uždavinys – gerinti socialinių paslaugų, skirtų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, prieinamumą ir kokybę
2.3.1.	Priemonė – konkurso būdu atrinkti ir finansuoti atvirų jaunimo centrų ir erdvių veiklos projektus, kurie skatintų jaunus žmones tobulėti socialinėje, edukacinėje ir asmeninėje srityse	Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2017–2019 metų veiksmų planas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-181 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo“  (toliau – Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos veiksmų planas), 3.1.2 priemonė	Jaunimo reikalų departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	276	600,0	-	-
2.3.2.	Priemonė – finansuoti bendravimo su vaiku kursus tėvams, globėjams, rūpintojams, kurie yra nepasiturintys gyventojai	Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos veiksmų planas, 3.2.2 priemonė	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	9,0	9,0	-	-
2.3.3.	Priemonė – teikti socialinės integracijos paslaugas pažeidžiamoms asmenų grupėms, siekiant paskatinti jų integraciją į darbo rinką	2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonė Nr. 08.3.1-ESFA-K-413 „Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	-	-	-	31300,0
2.3.4.	Priemonė – teikti kompleksines paslaugas šeimoms ir vaikams	Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonė Nr. 08.4.1-ESFA-V-416 „Kompleksinės paslaugos šeimai“	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	-	-	-	21200,0
2.3.5.	Priemonė – plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą	Socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo ir plėtros veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A1-175 „Dėl Socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo ir plėtros veiksmų plano patvirtinimo“. 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonė  Nr. 08.1.2-CPVA-R-407 „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	-	-	-	20273,0
2.3.6.	Priemonė – psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugų finansavimo modelio, taikomo trumpalaikės socialinės globos įstaigose socialinės rizikos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, sukūrimas	Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, 1.4.2 darbas, 3 veiksmas	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas	-	-	-	-
3.	Tikslas – stiprinti veiklos, skirtos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimui, valdymą ir koordinavimą
3.1.	Uždavinys – plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityse
3.1.1.	Priemonė – parengti ir plėtoti kvalifikacijos tobulinimo programą mokytojams dėl mokinių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo	Programos Erasmus + KA3 „Europos politikos priemonių eksperimentavimo“ projektas „Learning to Be: Development of Practices and Methodologies for Assessing Social, Emotional and Health Skills within Education Systems“	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (Lietuvos vaikų ir jaunimo centras)	-	-	-	2667,0
3.1.2.	Priemonė – organizuoti ir vykdyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ankstyvosios intervencijos mokymus su jaunimu dirbantiems asmenims	Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos veiksmų planas, 1.5.9 priemonė	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Jaunimo reikalų departamentas	1,0	1,0	-	-

* Taikoma kompleksinėms priemonėms, kurių finansavimas negali būti paskirstytas numatytu laikotarpiu.

_________________________________