Administracinė byla Nr. A-2349-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01936-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio M. C. (M. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis M. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 27 d. raštą Nr. G-23-2269 „Atsakymas į M. C. prašymą“ (toliau – ir Raštas) (pareiškėjo skunde nurodyta klaidinga Rašto priėmimo data (2024 m. kovo 12 d.) ir numeris (Nr. S-23-1726)) ir įpareigoti atsakovą priimti jo (pareiškėjo) prašymą Nr. 2402-LLGK-1886 bei išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, leidimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvenantis nuo 1976 metų, jo tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o motina – Rusijos Federacijos pilietė, Lietuvoje gyvenanti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu. Pareiškėjas leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 1994 metų iki 2002 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2009 m. vasario 4 d. jis buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurį atsakovas vis pratęsdavo. Paskutinis pareiškėjui išduotas leidimas galiojo iki 2022 m. sausio 13 d. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. buvo sulaikytas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (bausmės pabaiga – 2031 m. kovo 15 d.).
3. Pareiškėjas teigė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis 2024 m. vasario 19 d. pateikė Departamentui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) prašymą (Nr. 2402-LLGK-1886) išduoti jam leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas), tačiau atsakovas nepriėmė nagrinėti Prašymo, Rašte nurodydamas, kad pareiškėjas nėra pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius penkerius metus, nėra išlaikęs valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – ir Ribojamų priemonių nustatymo įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies nuostatas yra sustabdytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturėdamas leidimo jis Lietuvos Respublikoje negali naudotis savo teisėmis, negali atlikti jokių veiksmų tvarkant įvairius dokumentus. Departamentas neįsigilino į Prašymą ir susidariusią situaciją vertino itin formaliai.
5. Atsakovas nurodė, kad Raštu buvo pateiktas išsamus paaiškinimas pareiškėjui dėl jo pateikto Prašymo išduoti leidimą nepriėmimo. Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Paskutinis pareiškėjui išduotas leidimas baigė galioti 2022 m. sausio 14 d., todėl pasibaigus leidimo galiojimui ir pareiškėjui neturint jokio kito dokumento, patvirtinančio jo (pareiškėjo) teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, vertinama, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl bausmės atlikimo Lietuvoje neįteisina jo buvimo Lietuvos Respublikoje.
6. Atsakovas teigė, kad pagal galiojančias Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo nuostatas yra sustabdytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas. Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos išimtys – išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. Pareiškėjas neturi jokio galiojančio Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento, suteikiančio jam (pareiškėjui) teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
II.
7. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. liepos 25 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. C. (M. C.) skundą – įpareigojo Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymo priėmimo klausimą; nutraukė bylos dalį dėl Departamento Rašto panaikinimo, kitą skundo dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Departamentui Prašymą išduoti jam leidimą šeimos susijungimo pagrindu, nurodydamas, kad Lietuvoje gyvena jo tėvai. Pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu, kuriame nurodė, kad Departamento darbuotojas telefonu jam (pareiškėjui) pranešė, jog Prašymas atmestas ir leidimas nebus išduotas. Pareiškėjas prašė raštu informuoti, ar tikrai jo Prašymas nebus nagrinėjamas ir kokiais motyvais vadovaujantis leidimas nebuvo išduotas. Raštu atsakovas informavo pareiškėją, kad Prašymas nepriimtas, vadovaujantis Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
9. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2024 m. kovo 12 d. prašymą raštiškai informuoti, ar Prašymas nebus nagrinėjamas ir kokiais motyvais vadovaujantis leidimas nebus išduotas, t. y. Rašte nurodyta, kokio teisės akto pagrindu pareiškėjo Prašymas nebuvo priimtas. Teismas vertino, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes juo pareiškėjas tik informuotas apie taikytus teisės aktus, todėl reikalavimas panaikinti šį Raštą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Raštą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu).
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nurodė, kad pareiškėjui, kreipusis į atsakovą su Prašymu, buvo pradėta administracinė procedūra, susijusi su administracine paslauga (VAĮ 2 str. 1 d.), o kaip įtvirtinta VAĮ 14 straipsnyje, asmuo turi teisę apskųsti administraciniam teismui viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti atsakovo išrašai iš MIGRIS nepatvirtina, jog nagrinėjant pareiškėjo Prašymą buvo priimtas VAĮ 10 straipsnio reikalavimus atitinkantis individualus administracinis aktas. Sprendimo motyvų išdėstymas vien informacinio pobūdžio raštuose, teismo vertinimu, negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ reikalavimus. Be to, tokiu būdu ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.
12. Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjo teiktą Prašymą ir išduoti leidimą, teismas nurodė, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai.
III.
14. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. C. (M. C.) skundą atmesti.
15. Atsakovas teigia, kad teismo sprendime nurodyti VAĮ reikalavimai nėra taikomi pareiškėjo Prašymo priėmimo stadijoje, nes pagal tokį prašymą Departamento priimamas sprendimas yra administracinės procedūros sprendimas, o ne administracinis sprendimas. Minėti sprendimai skiriasi savo struktūra ir paskirtimi, todėl jiems taikomi ir skirtingi reikalavimai. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 59 punktą, Departamentas, nepriėmęs prašymų išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, žodžiu ir (ar) raštu turi pateikti užsieniečiui paaiškinimus apie prašymo nepriėmimo priežastis ir suteikti reikiamą informaciją.
16. Atsakovas nurodo, kad iš MIGRIS esančių įrašų matyti, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių atmesti jo prašymai, t. y. kad nuo 2023 m. gegužės 3 d. įsigaliojo Ribojamų priemonių nustatymo įstatymas; pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis; pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
17. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis ir jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Pagal galiojančias Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo nuostatas, yra sustabdytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas. Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos šio įstatymo taikymo išimtys, tačiau pareiškėjas jų neatitinka. Departamentas, tiek atsisakydamas priimti Prašymą, tiek pateikdamas pareiškėjui atsakymą į jo 2024 m. kovo 12 d. prašymą, išaiškino pareiškėjui Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo nuostatų taikymo pagrindus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atsakovas Departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio M. C. (M. C.) 2024 m. vasario 19 d. per MIGRIS pateikto prašymo (Nr. 2402-LLGK-1886) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priėmimo klausimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas nepriėmė administracinio sprendimo dėl pareiškėjo Prašymo, įpareigojo Departamentą iš naujo nagrinėti Prašymo priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl Departamento Rašto panaikinimo.
20. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu apskundė atsakovas, kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jis įpareigotas iš naujo nagrinėti Prašymo priėmimo klausimą. Atsakovas nurodo, kad administracinės procedūros sprendimas nėra administracinis sprendimas, todėl jam (administracinės procedūros sprendimui) yra taikomi skirtingi reikalavimai. Administracinės procedūros, nagrinėjant pareiškėjo Prašymo priėmimo klausimą, metu Departamentas, vadovaudamasis Aprašo 59 punkto nuostatomis, turėjo teisę nepriimti administracinio sprendimo, žodžiu ir (ar) raštu pareiškėjui paaiškinęs Prašymo nepriėmimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek žodžiu, tiek Raštu buvo informuotas apie Prašymo nepriėmimo priežastis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo Prašymo nebuvo pagrindo tenkinti, vadovaujantis Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo nuostatomis.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje baigė galioti 2022 m. sausio 14 d. Pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime, bausmės pabaiga – 2031 m. kovo 15 d. Pareiškėjas 2023 m. spalio 31 d., 2024 m. sausio 31 d. ir 2024 m. vasario 19 d. teikė Departamentui per MIGRIS prašymus išduoti jam leidimą (nuolat arba laikinai) gyventi Lietuvos Respublikoje, kurių Departamentas nepriėmė nagrinėti, žodžiu (telefonu) pranešdamas apie prašymų nepriėmimo faktą. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2023 m. lapkričio 23 d., 2024 m. sausio 31 d. ir 2024 m. kovo 12 d. prašymais, prašydamas informuoti jį apie prašymų išduoti leidimus nepriėmimo priežastis. Departamentas 2023 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 10K-14252, 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. 10K-1587 ir Raštu pateikė pareiškėjui prašomą informaciją.
22. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 19 d. pateiktame Prašyme, kurio priėmimo klausimo išsprendimą pirmosios instancijos teismas perdavė nagrinėti iš naujo atsakovui, pareiškėjas prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktų procesinių dokumentų ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas atsisakė priimti pareiškėjo Prašymą, o ne jį (Prašymą) atmetė, todėl šioje byloje vertinama, ar atsakovas turėjo teisinį pagrindą nepriimti nagrinėti pareiškėjo Prašymo. Pareiškėjas skunde nurodė argumentus, dėl kurių jis nesutinka su atsakovo sprendimu nenagrinėti Prašymo, prašė įpareigoti atsakovą priimti Prašymą ir išduoti leidimą, t. y. ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl aplinkybių, ar atsakovas pagrįstai nepriėmė nagrinėti pareiškėjo Prašymo, teisinio vertinimo.
24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu iš naujo nagrinėti Prašymo priėmimo klausimą, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjo Prašymas pagrįstai nepriimtas, kad jis (atsakovas), vadovaudamasis Aprašo 59 punkto nuostatomis, pagrįstai žodžiu pareiškėjui pranešė apie Prašymo nepriėmimo priežastis.
25. Aprašo 59 punkte nustatyta, kad prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu: prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nenurodyta informacija apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (59.1 p.); užsienietis atsisako pateikti biometrinius duomenis (59.2 p.); prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų (59.3 p.); nustatoma, kad užsienietis nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos, išskyrus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos mokėti valstybės rinkliavą, ir užsienietis atsisako sumokėti valstybės rinkliavą ir (ar) išorės paslaugų teikėjo nustatyto dydžio aptarnavimo mokestį, jeigu jis imamas, Įstatymo nustatytoje institucijoje (59.4 p.); pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti (59.5 p.); prašymas ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Aprašo reikalavimų (59.6 p.); užsienietis atsisako užpildyti Aprašo 10.31 papunktyje nurodytą klausimyną arba atsisako atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus. Netaikoma teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį (59.7 p.); nustatoma, kad užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (59.8 p.); nustatomos Aprašo 371 punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių kvietėjas negali teikti tarpininkavimo raštų (59.9 p.).
26. Atsakovas Rašte, kuriuo teikė pareiškėjui informaciją apie Prašymo nepriėmimo priežastis, nurodė, kad Prašymas nepriimtas nagrinėti tuo pagrindu, jog prie Prašymo pateikiami ne visi reikiami dokumentai ir (ar) duomenys arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų (Aprašo 59.3 p.), t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius penkerius metus, turėdamas Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą (Įstatymo 53 straipsnio 11 dalis nustato, kad pragyventą laikotarpį nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas); pareiškėjas nepridėjo prie Prašymo dokumento skaitmeninės kopijos, kuri patvirtintų, kad jis (pareiškėjas) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, arba šeimos nario įsipareigojimo išlaikyti pareiškėją ir dokumentų, patvirtinančių, kad jis (šeimos narys) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka sau ir pareiškėjui pragyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis (pareiškėjas) yra išlaikęs valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus.
27. Atsakovas Rašte taip pat nurodė, kad Prašymas negali būti priimtas, vadovaujantis Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjau atveju Departamentas turėjo teisinį pagrindą nepriimti nagrinėti pareiškėjo Prašymo.
29. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. įsigaliojęs Ribojamų priemonių nustatymo įstatymas nustato atitinkamus ribojimus tam tikros valstybės piliečių prašymams nagrinėti, šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, taip pat pasiekti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 1 str.). Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (byloje taikoma 2023 m. balandžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1888 redakcija) įtvirtinta, kad sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
30. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina, kad Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas priimti Rusijos Federacijos piliečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ne tik per išorės paslaugų teikėją užsienyje, bet ir Lietuvos Respublikoje. Šiame įstatyme nėra įtvirtintos išimtys, susijusios su pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis (jo ir jo tėvų gyvenimu Lietuvoje).
31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis) Prašymo pateikimo metu neturėjo galiojančios vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduoto leidimo gyventi (pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje baigė galioti 2022 m. sausio 14 d.). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas patenka į Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo sritį ir šiuo atveju jo (pareiškėjo) Prašymas negalėjo būti priimtas, esant sustabdytam tokių prašymų priėmimui.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad Ribojamų priemonių nustatymo įstatymu nustatytos priemonės yra laikino pobūdžio ir galioja įstatyme apibrėžtą laikotarpį. Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 punktu (2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2581 redakcija), šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų ribojamųjų priemonių taikymas pratęstas iki 2025 m. gegužės 2 d.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui įvykdžius pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymo priėmimo klausimą, atsakovas, atsižvelgdamas į Ribojamų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, negalėtų priimti nagrinėti pareiškėjo Prašymo.
34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymo dėl laikino leidimo išdavimo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes šiam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iš esmės tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas atlikti veiksmus, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
35. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo apeliacinio skundo su priedais, tačiau šie paaiškinimai ir pateikti priedai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo Prašymą dėl anksčiau aptartų aplinkybių.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio M. C. (M. C.) 2024 m. vasario 19 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą pateikto prašymo Nr. 2402-LLGK-1886 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimą.
Kitą Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.