ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJŲ, KURIOSE NĖRA CENTRALIZUOTŲ NUOTEKŲ TINKLŲ, NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2016 m. rugsėjo 29 d. Nr. T-197
Švenčionys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 ir 30 punktais ir 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 punktu ir 13 straipsnio 1 dalimi, Švenčionių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Švenčionių rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Švenčionių rajono savivaldybės tarybos
2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-197
ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJŲ, KURIOSE NĖRA CENTRALIZUOTŲ NUOTEKŲ SURINKIMO TINKLŲ, NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS.
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato kaupimo rezervuaruose ir mažuose valymo įrenginiuose (toliau – vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai) susidarančių nuotekų tvarkymo tvarką, nuotekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų), nuotekų vežėjų, nuotekų tvarkytojų ir Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teises, pareigas ir tarpusavio santykius tvarkant nuotekas.
2. Taisyklės galioja Savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius ir tvarko juose susidarančias nuotekas, nuotekų vežėjams, nuotekų tvarkytojams ir Savivaldybės institucijoms.
3. Taisyklės netaikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems išduotuose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose (toliau – TIPK leidimas) nustatyti individualūs nuotekų tvarkymo reikalavimai.
4. Nuotekų tvarkymo tikslas – saugiai surinkti nuotekas iš vietinių nuotekų šalinimo įrenginių ir jas sutvarkyti, nedarant neigiamo poveikio aplinkai, tausojant gamtos išteklius, užkertant kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir laikantis visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. Šiose Taisyklėse nuotekų tvarkymas apima nuotekų surinkimą, transportavimą, perdavimą tolesniam apdorojimui, apskaitą, visuomenės švietimą ir administravimą.
II SKYRIUS.
Teisės aktai
5. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
5.7. Respublikinėmis statybos normomis „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 276;
5.8. Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343;
5.9. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236;
5.10. Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijomis ir Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų eksploatavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18;
5.11. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412;
5.12. Miestų nekanalizuotų gyvenamųjų kvartalų nuotekų tvarkymo rekomendacijomis R 19-00, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 222;
5.13. Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217;
5.14. Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosauginėmis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 252;
5.15. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376;
III SKYRIUS.
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
6.1. Aglomeracija – tai teritorija, kuri yra gana tankiai apgyvendinta ir/arba kurioje gana sutelkta ūkinė veikla (teritorijoje yra ne mažiau kaip 25 atskiri nuotekų šaltiniai (objektai), kurių bendras dydis atitinka ne mažiau kaip 100 gyventojų ekvivalentą (GE), o įrengiant centralizuotąjį nuotakyną, vienam GE vidutiniškai tektų ne daugiau kaip 15 m lauko/gatvių tinklų, neįskaitant įvadų, kolektorių iki valymo įrenginių ir išleidimo vietos ilgio, dėl ko nuotekas tikslinga surinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną, arba teritorija, kurioje nuotekas rinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną yra tikslinga dėl kitų priežasčių (pvz., dėl to, kad konkrečiu atveju nuotekų surinkimas naudojant centralizuotąjį nuotakyną yra priimtiniausias dėl gamtinių sąlygų; dėl to, kad centralizuotojo nuotakyno įdiegimas yra ekonomiškai priimtiniausias ar dėl kitų priežasčių). Taip pat aglomeracijai priskiriamos teritorijos, kuriose esančių objektų nuotekos surenkamos naudojant centralizuotąjį nuotakyną arba yra sudarytos tokios galimybės (plėtojama nuotekų surinkimo infrastruktūra).
6.2. Atskiroji (individuali) nuotekų tvarkymo sistema – ne daugiau kaip dviejų individualių gyvenamųjų namų ar kitų objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis priemonėmis.
6.3. Centralizuotasis nuotakynas (centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema) – nuotakynas, į kurį patenkančios nuotekos nukreipiamos į aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą ir kurį naudojant teikiamos viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos bei surenkama ne mažiau kaip 30 procentų aglomeracijoje susidarančių nuotekų.
6.4. Gyvenamasis namas (pastatas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
6.5. Gyventojų ekvivalentas (GE) – sąlyginis vienetas nuotekų (taršos) šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas GE reiškia nuotekų šaltinį, kuriame per parą susidarančiose (surenkamose) nuotekose yra 70 g BDS7 ir/ arba 12 g N ir /arba 2,7 g P (taršos šaltinio dydis nustatomas pagal tą parametrą, pagal kurį paskaičiuojamas GE yra didžiausias).
6.6. Grupinė nuotekų tvarkymo sistema – grupės (daugiau kaip dviejų) objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, valdoma nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliomis priemonėmis.
6.7. Individualus nuotekų šalinimas – savo nuotekų tvarkymas ir šalinimas į gamtinę aplinką naudojant nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
6.8. Mažieji nuotekų valymo įrenginiai – buitinių ir/arba pagal sutartį jiems analogiškų nuotekų srautams (iki 400 m3/d), kurie pagal juose esantį organinių teršalų kiekį neviršija 2000 GE, bei paviršinių nuotekų srautams iki 50 l/s valyti skirti įrenginiai.
6.9. Mobiliosios priemonės – asenizacinės mašinos ir kitos specialiosios transporto priemonės, skirtos nuotekoms surinkti iš nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų ir joms išvežti į nuotekų priėmimo punktus.
6.10. Necentralizuota nuotekų tvarkymo sistema – atskiroji (individualioji) arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema, kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos nuotekų vežimo priemonėmis.
6.11. Necentralizuotoji savivaldybės nuotekų tvarkymo sistema – atskirųjų (individualiųjų) ir grupinių nuotekų tvarkymo sistemų visuma savivaldybės teritorijoje.
6.12. Nuotekos – žmogaus šalinamas buityje, ūkinėje ir (arba) gamybinėje veikloje panaudotas užterštas vanduo.
6.13. Nuotekų kaupimo rezervuaras – sandari talpa laikinai nuotekoms kaupti, iš kurios nuotekos periodiškai išsiurbiamos ir nuotekų vežimo priemonėmis išgabenamos į kitas nuotekų tvarkymo sistemas.
6.14. Nuotekų tvarkymas – veikla, susidedanti iš visų ar dalies šių priemonių: nuotekų surinkimas, kaupimas, transportavimas, valymas ir išleidimas bei valymo metu susidarančių atliekų (smėlio, šlamo, dumblo ir t. t.) pirminis tvarkymas.
6.15. Nuotekų tvarkymo įrenginiai – nuotekoms tvarkyti skirti inžineriniai įrenginiai (vamzdynai, siurblinės, nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, naftos produktų atskirtuvai ir kt.).
6.16. Nuotekų tvarkymo sistema – inžinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų kompleksas (visuma) nuotekoms surinkti, kaupti, transportuoti, apskaityti, valyti ir išleisti bei valymo metu susidarančioms atliekoms (šlamui, dumblui) tvarkyti.
6.17. Nuotekų tvarkytojas – įmonė, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, kuri nuotekas tvarko laikydamasi reikalavimų, nustatytų teisės aktuose bei šiose Taisyklėse.
6.18. Nuotekų turėtojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos/nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai.
6.19. Nuotekų vežėjas – nuotekų tvarkymo įmonė, turinti sutartį su nuotekų sistemą eksploatuojančia įmone, galinti teikti nuotekų surinkimo ir vežimo (transportavimo) paslaugas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.
6.20. Objektas – statinys arba statinių grupė, esanti viename sklype, kuriuose susidarančias nuotekas surenka viena nuotekų surinkimo sistema.
6.21. TIPK leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį.
6.22. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai – tai nuotekų kaupimo rezervuarai ir maži nuotekų valymo įrenginiai.
IV SKYRIUS.
BendrIEJI REIKALAVIMAI
8. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai Savivaldybės teritorijose įrengiami vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ten, kur nėra įrengtų centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos tinklų.
9. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai gali būti įrengiami kaip:
10. Atskirąsias (individualias) buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galima įrengti:
10.2. atskiriems objektams, esantiems dešimties objektų ir didesnėse grupėse, kuriose objektai išsidėstę taip, kad įrengiant centralizuotąsias nuotekų surinkimo arba grupines nuotekų tvarkymo sistemas vienam GE reikėtų pakloti daugiau kaip po 15 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) arba vienam butui reikėtų pakloti daugiau kaip po 45 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) ir (arba) vidutinis atstumas tarp įvadų būtų didesnis kaip 45 m;
10.3. kaip laikiną nuotekų tvarkymo sprendimą atskiruose objektuose, didesnėse kaip dešimties objektų grupėse ar sodininkų bendrijų teritorijose, kai centralizuotasis nuotakynas arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema nėra įrengta. Atsiradus centralizuotajam nuotakynui ar grupinei nuotekų tvarkymo sistemai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Statybos įstatymu, privaloma jungtis prie centralizuotojo nuotakyno arba grupinės nuotekų tvarkymo sistemos;
11. Atskirosios (individualios) nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką projektuojamos ir įrengiamos vadovaujantis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu (5.11 punktas).
12. Atskirąsias (individualias) nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:
12.1. Šių Taisyklių 10.1 ir 10.2 punktuose nurodytais atvejais, kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką:
13. Grupines buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką galima įrengti:
13.1. daugiau kaip dešimties objektų grupėse ir sodininkų bendrijose, kai tokią nuotekų tvarkymo sistemą numato detaliojo teritorijų planavimo dokumentas, o centralizuotasis nuotakynas dar nėra įrengtas;
14. Grupines nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:
14.1. Šių Taisyklių 13.1 punkte nurodytu atveju, kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką:
15. Projektuojant ir įrengiant Savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų išleidimu į aplinką, privaloma:
15.1. įvertinti konkretaus objekto specifiką ir išvalytų nuotekų priimtuvo gebėjimą priimti valytas nuotekas ir pagal tai parinkti bei apskaičiuoti reikiamą išvalymo efektyvumą, kuris atitiktų ne tik minimalias nuotekų užterštumo normas, bet ir užtikrintų, kad įrenginio veikimo laikotarpiu nebus viršyti leistini aplinkos užterštumo rodikliai (ypač geriamojo vandens šaltiniuose);
15.2. numatyti tokius projektinius sprendimus, kad konkrečiomis sąlygomis būtų įmanoma tinkamai eksploatuoti suprojektuotą nuotekų tvarkymo sistemą (dumblo tvarkymas, tinkamas techninis aptarnavimas, energijos tiekimas ir pan.);
15.3. projekto dokumentuose pateikti informaciją apie parinktą tipinį arba suprojektuotą netipinį valymo įrenginį pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente (5.11 punktas) nustatytus reikalavimus;
16. Užstatytame, tačiau neturinčiame inžinerinės infrastruktūros kvartale įrengiant vietinius nuotekų šalinimo įrenginius kiekvienam statomam objektui, būtina numatyti galimybę ateityje prisijungti prie centralizuotojo nuotakyno.
17. Atsiradus centralizuotajam nuotakynui ne toliau kaip 45 m nuo arčiausio iki šio nuotakyno sklypo, kuriame yra įrengta atskiroji (individualioji) arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema, kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos nuotekų vežimo priemonėmis, ribos artimiausio taško, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo centralizuotojo nuotakyno valdytojo rašytinio pranešimo apie galimybę objektą prijungti prie centralizuotojo nuotakyno išsiuntimo registruotu laišku ar įteikimo dienos, objekto savininkas ar teisėtas jo valdytojas privalo savo valdomame sklype įrengtus nuotekų tinklus prijungti prie centralizuotojo nuotakyno, jeigu kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai ar Savivaldybės tarybos sprendimai nenustato kitaip.
v SKYRIUS.
VIETINIUOSE NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIUOSE susidarančių NUOTEKŲ TVARKyMAS
19. Nuotekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:
20. Nuotekoms surinkti įrengiami kaupimo rezervuarai, o joms kaupti ir iš dalies valyti – septikai su kaupimo rezervuarais. Reikalavimai jų įrengimui aprašyti šių Taisyklių VI skyriuje.
21. Nuotekoms valyti įrengiami nuotekų valymo įrenginiai. Reikalavimai nuotekų valymo įrenginių projektavimui ir įrengimui bei eksploatavimui nustatyti Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente (5.11 punktas).
VI SKYRIUS.
VIETINIAI NUOTEKŲ šALINIMO ĮRENGINIAI
25. Įrengiant nuotekoms šalinti nuotekų kaupimo rezervuarus turi būti laikomasi šių reikalavimų:
25.1. nuotekų kaupimo rezervuaras yra statinys, kuris turi būti įrengiamas pagal statybos techninį reglamentą „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ (5.15 punktas) detaliojo teritorijų planavimo dokumente numatytoje vietoje (jeigu yra galiojantis teritorijos detalusis planas);
25.3. nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti sandarus (gelžbetoninis, stiklaplasčio, plastmasinis), privalo būti įrengta kokybiška hidroizoliacija, apsauganti nuo galimo nuotekų patekimo į aplinką;
25.5. prie nuotekų kaupimo rezervuaro turi būti patogu privažiuoti, kad būtų galima saugiai išsiurbti ir išvežti nuotekas;
26. Nuotekų kaupimo rezervuarų eksploatavimo reikalavimai:
26.1. nuotekų kaupimo rezervuare sukauptas nuotekas rekomenduojama išvežti ne rečiau kaip kartą per mėnesį;
26.2. nuotekų turėtojas privalo periodiškai tikrinti nuotekų kaupimo rezervuaro sandarumą ir pastebėjus, kad nuotekų kaupimo rezervuaro turinys tirštėja ir/ar nedidėja sukauptų nuotekų kiekis (proporcingai sunaudotam geriamojo vandens kiekiui), turi skubiai patikrinti rezervuaro sandarumą;
27. Draudžiama mesti į nuotekų sistemą kietas atliekas (sauskelnes, higieninius paketus, popierinius rankšluosčius ir kt.), kurios gali mechaniškai sutrikdyti septikų darbą, koncentruotas chemines medžiagas ir preparatus (rūgštis ir šarmus, valiklius, tirpiklius, riebalus, alyvas ir pan.), skystas atliekas ir gamybines nuotekas (naudotus tepalus, akumuliatorių rūgštį, dažus, netinkamus vartoti vaistus, fotoskiediklius, pesticidus ir kt.).
VII SKYRIUS.
NUOTEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
28. Už tinkamą ir saugų vietinių nuotekų šalinimo įrenginių eksploatavimą ir jų turinio tvarkymą atsako jų savininkas (valdytojas) arba naudotojas.
29. Nuotekos iš vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turi būti išvežamos laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
30. Nuotekų turėtojas už nuotekų tvarkymo paslaugas moka nuotekų vežėjui pagal faktinį išvežtų ir sutvarkytų nuotekų kiekį.
31. Nuotekų turėtojas turi saugoti apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ne trumpiau kaip vienerius metus. Dokumentus privaloma pateikti, jei jų pareikalauja kontroliuojantys pareigūnai.
VIII SKYRIUS.
NUOTEKŲ VEžĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
33. Nuotekų vežėjai, teikiantys paslaugas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
33.1. turėti teisę verstis nuotekų surinkimo ir išvežimo veikla, turėti sutartį su nuotekų sistemą eksploatuojančia įmone;
33.2. turėti specialias nuotekų vežimo priemones:
33.2.1. transporto priemonės, skirtos nuotekoms vežti, turi būti techniškai tvarkingos (visi siurbliai, žarnos, vožtuvai ir kita įranga turi būti sandarūs), švarios ir sandarios, kad neskleistų nemalonaus kvapo;
34. Nuotekų vežėjas, neatitinkantis šių Taisyklių 33 punkte nurodytų reikalavimų, negali teikti nuotekų surinkimo ir vežimo paslaugų Savivaldybės teritorijoje.
35. Švenčionių rajono nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė privalo nedelsdama nutraukti sutartį su nuotekų vežėju, jei pastarasis:
36. Nuotekų surinkimo, vežimo ir perdavimo tolesniam apdorojimui darbai turi būti atliekami taip, kad į aplinką patektų kuo mažiau nemalonių kvapų:
36.2.vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turinį draudžiama transportuoti atvirose, nesandariose talpose;
37. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turinys gali būti šalinamas tik tam tikslui Švenčionių rajono miestų centralizuotajame nuotakyne įrengtuose punktuose.
39. Kartu su nuotekomis draudžiama šalinti:
39.1. daiktus ir/arba medžiagas, galinčias užkimšti arba sugadinti nuotekų surinkimo sistemos ir nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiklą;
IX SKYRIUS.
SAVIVALDYBĖS TEISĖS IR PAREIGOS
41. Savivaldybės administracija organizuoja ir kontroliuoja nuotekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje.
42. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius kartu su Vilniaus RAAD Švenčionių rajono agentūra atlieka patikrinimus, ar vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai (valdytojai) ir naudotojai turi apmokėjimą už nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus, ar tinkamai eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius.
X SKYRIUS.
ATSAKOMYBĖ UŽ NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS