APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL TEISĖKŪROS POVEIKIO APLINKAI IR KLIMATO KAITAI KIEKYBINIO (EX ANTE) VERTINIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ APLINKOS IR KLIMATO KAITOS SRITIMS PATVIRTINIMO

 

2024 m. kovo 5 d. Nr. AV-46

Vilnius

 

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 papunktį:

1. T v i r t i n u  pridedamas:  

1.1. Teisėkūros poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčiui vertinimo metodines rekomencijas – klimato kaitos švelninimo sričiai (atliekų, pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriai);

1.2. Teisėkūros poveikio į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio pokyčiui vertinimo metodines rekomendacijas – aplinkos oro būklės sričiai.

2. P a v e d u :

2.1. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) Aplinkos būklės analitikos centro (toliau – Centras) Bendrųjų analitinių kompetencijų skyriui koordinuoti ir su kitais Agentūros padaliniais, vykdančiais aplinkos būklės vertinimą, konsultuoti suinteresuotas šalis aplinkos rodiklių pokyčio analizės taikymo klausimais vieno langelio principu;

2.2. Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Gediminui Sindaravičiui per Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (DBSIS) supažindinti su šiuo įsakymu Agentūros Centro struktūroje esančių skyrių vedėjus ir Atliekų licencijavimo skyriaus vedėją.

 

 

 

Direktorė                                                                                                                             Milda Račienė

 

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AV-46

 

TEISĖKŪROS POVEIKIO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO POKYČIUI VERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Teisėkūros poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio pokyčiui vertinimo (toliau – Poveikio vertinimas) metodinės rekomendacijos (toliau – Metodika) aprašo Poveikio vertinimo skaičiuoklių sudarymo principus, naudojamus duomenis, šių duomenų šaltinius, terminus, santrumpas ir skaičiuoklių atnaujinimo informaciją.

2. Metodikos tikslas – už sprendimų priėmimą atsakingoms valstybės institucijoms palengvinti teisėkūros iniciatyvų poveikio ŠESD kiekio pokyčiui nustatymą, skirtingų teisėkūros iniciatyvų analizės variantų palyginimą ir efektyviausio sprendimo klimato kaitos švelninimo valdymui pasirinkimą.

3. Metodika taikoma transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir pramonės veiklos rodiklių (ŠESD išmetimo šaltinių) reguliavimo, numatyto teisėkūros iniciatyvose, poveikio ŠESD kiekio pokyčiui analizės atvejais.

4. Metodika perengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

II SKYRIUS

TERMINAI, JŲ PAAIŠKINIMAS IR SANTRUMPOS

 

5. Metodikoje vartojami terminai, jų paaiškinimas ir santrumpos.

5.1. Anglies dioksido ekvivalentas (CO2 ekv.) – metano (CH4), azoto suboksido (N2O), hidrofluorangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), sieros heksafluorido (SF6) dujų kiekis, kuris daro tokį patį poveikį klimato kaitai kaip viena tona anglies dioksido.

5.2. Bazinė veiklos rodiklio reikšmė – veiklos rodiklio reikšmė prieš numatomą teisinį veiklos rodiklio reguliavimą.

5.3. Bazinis ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, kuris susidarytų neįgyvendinus teisėkūros iniciatyvos. Atskaitos taškas, nuo kurio vertinamas teisėkūros iniciatyvos poveikis klimato kaitos švelninimui.

5.4. Emisijos faktorius – tai koeficientas, naudojamas apskaičiuoti ŠESD kiekį iš tam tikros veiklos ar šaltinio. Šis koeficientas nustatomas remiantis ankstesniais tyrimais, statistiniais duomenimis arba bandymais, ir parodo, kiek ŠESD yra išmetama į aplinką vienetui atlikto darbo, pagamintai produkcijai, ar sunaudotai energijai.

5.5 Kaupiamasis ŠESD kiekio pokytis – rodiklis, kuris atspindi bendrą ŠESD kiekio pokyčių efektą kiekvienais metais, įtraukiant ne tik einamųjų metų pokyčius, bet ir ankstesnių metų pokyčius, todėl galutinis poveikis yra visų šių pokyčių sumos rezultatas.

5.6. Metai – laikas, kuriam pateikiamos ŠESD kiekio pokyčio dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio prognozės.

5.7. Poveikio vertinimas – teisėkūros iniciatyvos poveikio ŠESD kiekio pokyčiui vertinimas.

5.8. Poveikio vertinimo skaičiuoklė – Microsoft Excel pagrindu sudarytas analitinis įrankis, skirtas teisėkūros iniciatyvų poveikio ŠESD kiekio pokyčiams vertinti.

5.9. Projektinė veiklos rodiklio reikšmė – veiklos rodiklio reikšmė, jei numatomas teisinis veiklos rodiklio reguliavimas būtų įgyvendintas.

5.10. Projektinis ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, kuris susidarytų įgyvendinus teisėkūros iniciatyvą.

5.11. Suminis ŠESD kiekio pokytis – tai viso per analizuojamą laikotarpį sukaupto ŠESD kiekio pokyčio apimtis laikotarpio pabaigoje.

5.12. ŠESD – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6).

5.13. ŠESD kiekio pokytis – skirtumas tarp bazinio ŠESD kiekio ir projektinio ŠESD kiekio per vertinamą laikotarpį.

5.14. Tonkilometris (tkm) – vežtų krovinių kiekis (tonomis), padaugintas iš jų vežimo atstumo (kilometrais).

5.15. Veiklos rodiklis – transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir pramonės veiklos, turinčios poveikį ŠESD kiekio susidarymui, rodiklis.

5.16. Vidutinis taršus automobilis – transporto priemonės taršių kuro rūšių koeficientų vidurkis, vertinant degalų rūšį pagal transporto priemonių skaičių.

5.17. Kiti Metodikoje vartojami terminai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo", Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. D1-367/3d-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

 

III SKYRIUS

ŠESD KIEKIO POKYČIO APSKAIČIAVIMO METODIKA

 

6. Siekiant nustatyti, kokį poveikį teisėkūros iniciatyva turės ŠESD kiekiui, atliekamas bazinio ŠESD kiekio ir projektinio ŠESD kiekio palyginimas:

 

 

(1)

 

čia:

– ŠESD  kiekio pokytis po teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo t-aisiais metais;

– bazinis veiklos rodiklio ŠESD kiekis t-aisiais metais;

– projektinis veiklos rodiklio ŠESD kiekis t-aisiais metais;

t – metai, t = {2023, 2024, …,  2030};

vr – veiklos rodiklis.

 

6.1. Kaupiamasis ŠESD kiekio pokytis t-aisiais metais apskaičiuojamas remiantis (2) lygtimi:

 

 

 

(2)

čia:

– kaupiamasis ŠESD  kiekio pokytis po teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo t-aisiais metais.

2, …}.

 

6.2. Suminis ŠESD kiekio pokytis apskaičiuojamas remiantis (3) lygtimi:

 

 

 

(3)

čia:

– suminis ŠESD kiekio pokytis po teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo.

 

6.3. Skaičiuoklėse galima ŠESD kiekio pokyčio prognozė 2023−2030 metų laikotarpiu. 

 

7. Skaičiuoklėse bazinio ir projektinio ŠESD kiekių (apskaičiavimo algoritmai sudaryti pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC – Intergovernmental Panel on Climate Change) 2006 m. gairėse (toliau – Gairės) pateiktą metodologiją ŠESD kiekio apskaitai atlikti [40].

 

IV SKYRIUS

DUOMENŲ IR INFORMACIJOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

8. Duomenų kokybei užtikrini buvo taikomi statistiniai metodai. Duomenų neapibrėžtumas priklauso nuo duomenų tiekėjų teikiamų rodiklių neapibrėžtumo ir buvo siekiama, kad gaunamų ar apskaičiuojamų rodiklių variacijos koeficientas nebūtų didesnis nei  

9. Remiantis ekspertų ir duomenų tvarkytojų konsultacijomis, buvo tikrinamas gautų rezultatų tikslumas. Nustačius netikslumus, duomenys buvo tikslinami ir koreguojami.

 

V SKYRIUS

TRANSPORTO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS

 

10. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos transporto veiklos rodiklius:

10.1. transporto priemonių ridą;

10.2. transporto priemonių naudojamą degalų rūšį;

10.3. krovininio transporto rūšį;

10.4. transporto priemonių kelionėje sunaudojamų degalų kiekį arba išmetamą CO2 g/km kiekį.

11. Skaičiuokles taip pat galima pritaikyti transporto priemonių skaičiaus, klasės, ridos ir kelionėje sunaudojamų degalų kiekio, išmetamo CO2 g/km kiekio sumažėjimo procentinio pokyčio reguliavimo atvejais.

 

PIRMAS SKIRSNIS

DUOMENYS IR JŲ ŠALTINIAI

 

12. ŠESD kiekio pokyčio (kt CO2 ekv./metus) dėl transporto veiklos rodiklių reguliavimo algoritmo sudarymui ir numatytų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi pirmoje lentelėje pateikti duomenys.

 

1 lentelė. Poveikio vertinimui reikalingi duomenys ir jų šaltiniai

Duomenų tipas

Duomenų šaltinis

Vidutinės metinės r (km) pasiskirstymas pagal transporto priemonės klasę ir naudojamo kuro tipą.

Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra.

Vienos MTP ŠESD kiekio (kt CO2 ekv./metus) pagal transporto priemonės klasę ir degalų tipą prognozė 2023−2030 m.

Ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra.

ŠESD emisijos faktorius (t CO2 ekv./ mln. tkm) pagal krovininės transporto priemonės rūšį.

Ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra.

Vienos MTP išmetamo CO2 kiekio (g CO2/km) pagal transporto priemonės klasę ir degalų tipą prognozė 2023−2030 m.

Ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra.

Transporto priemonių kiekio (vnt./metus) pasiskirstymo pagal transporto priemonės klasę ir naudojamo kuro tipą prognozė 2023−2030 m.

ŠESD kiekio, taikant esamas klimato kaitos politikos priemones, prognozių ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra.

Vidutinio transporto priemonės kuro sunaudojimo (TJ/metus)  prognozė 2023−2030 m.

ŠESD kiekio, taikant esamas klimato kaitos politikos priemones, prognozių ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra.

 

13. Vykdant ŠESD kiekio apskaitą ir prognostinį vertinimą:

13.1. transporto priemonių tipams būdingi deginant naftos produktus susidarančio CO2 emisijos faktoriai nustatomi pagal naftos perdirbimo įmonės „ORLEN Lietuva” matavimus. Deginant biodegalus ir gamtines dujas susidarančių metano ir azoto suboksido bei deginant bioetanolį susidarančio CO2 emisijų faktorių šaltinis yra Gairių II tomas „Energetika” [40]. Deginant naftos produktus susidarančių metano ir azoto suboksido emisijos faktoriai nustatomi naudojant COPERT 5 programinę įrangą [39, 44] ir apskaičiuojant daugiamečius ŠESD emisijos faktorių vidurkius atitinkamiems transporto priemonių tipams [38]. Deginant gamtines dujas susidarančio CO2 emisijos faktorius nustatomas pagal AB „Amber Grid” pateikiamą importuotų gamtinių dujų cheminę sudėtį.

13.2. vidutinės transporto priemonės metinės ridos pasiskirstymas pagal transporto priemonės rūšį ir naudojamą degalų rūšį nustatomas pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” pateiktus duomenis, kaupiamus Valstybės duomenų agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje.

13.3. transporto priemonių skaičiaus pasiskirstymas pagal transporto priemonės kategoriją ir naudojamų degalų rūšį nustatomas, remiantis kelių transporto priemonių registro duomenimis, kaupiamais valstybės įmonėje „Regitra“.

 

ANTRAS SKIRSNIS

BAZINIO ŠESD KIEKIO IR PROJEKTINIO ŠESD KIEKIO VERTINIMAS

 

Transporto priemonių ridos, naudojamos degalų rūšies, kelionėje sunaudojamo degalų kiekio, išmetamo CO2 kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejai

14. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekio nustatymas transporto priemonių ridos, naudojamos degalų rūšies, kelionėje sunaudojamo degalų kiekio ir išmetamo CO2 kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėse buvo atliktas remiantis (4) ir (5) lygtimis:

14.1. Vienos transporto priemonės ŠESD kiekis t-aisiais metais:

 

 

(4)

čia:

i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, ŠESD kiekis t-aisiais metais;

vidutinis i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, degalų sunaudojimas, tenkantis 1 km;

i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, j-osios degalų rūšies emisijos faktorius;

i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, rida t-aisiais metais.

i – transporto priemonės klasė; i = {M1, M2, M3, N1, N2, N3};

j – degalų rūšis; j = {benzinas, suskystintos naftos dujos, dyzelinas, benzinas/elektra (hibridas), vidutinis taršus automobilis}.

 

14.2. Vienos transporto priemonės vidutinis degalų sunaudojimas, tenkantis 1 km t-aisiais metais:

 

(5)

čia:

– i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, degalų sunaudojimas, tenkantis 1 km t-aisiais metais;

i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, vidutinė rida t-aisiais metais.

 

Krovininio transporto rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

 

15. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekio t-aisiais metais nustatymas krovininio transporto rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (6) lygtimi:

 

 

 

 

(6)

čia: 

– j-osios krovininio transporto rūšies ŠESD kiekis t-aisiais metais;

N – perkeliamų krovinių apyvarta t-aisiais metais;

EFj – j-osios krovininio transporto rūšies, perkeliančios krovinių kiekį, ŠESD emisijos faktorius;

j – krovininio transporto rūšis; j = {kelių transportas, geležinkelių transportas, vidaus vandenų transportas};

 

VI SKYRIUS

ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS

 

16. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos žemės ūkio veiklos rodiklius:

16.1. gyvulių rūšių populiaciją;

16.2. mineralinėmis azoto (N) trąšomis tręšiamo žemės ploto bei mineralinių azoto (N) trąšų kiekį.

 

PIRMAS SKIRSNIS

DUOMENYS IR JŲ ŠALTINIAI

 

17. ŠESD kiekio pokyčio (kt CO2 ekv./metus) dėl žemės ūkio veiklos rodiklių reguliavimo algoritmo sudarymui ir numatytų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi antroje lentelėje pateikti duomenys.

 

2 lentelė. Poveikio analizei reikalingi duomenys ir jų šaltiniai

Duomenų tipas

Duomenų šaltinis

Gyvulininkystės sektorius

Gyvulio rūšis

Valstybinė duomenų agentūra

Mėšlo tvarkymo sistemos rūšis

Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra

Gyvulio rūšies emisijos faktorius dėl žarnyno fermentacijos (kt.)

Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra

Gyvulių populiacijos (vnt./metus) prognozė 2023−2030 m.

Valstybinė duomenų agentūra

Gyvulio mėšlo tvarkymo sistemos dalis, tenkanti atitinkamoje mėšlo tvarkymo sistemoje (proc.)

Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra

Gyvulių skaičius skirtingose mėšlo tvarkymo sistemose (vnt.)

Valstybinė duomenų agentūra

Gyvulio rūšies bendrasis suvartojamos energijos kiekis (MJ)

Gyvulininkystės žinynas

Metano konversijos koeficientas, į metaną paverstos bendrosios energijos, esančios pašaruose (proc.)

Gairių metodika

Metano energijos kiekio emisijos faktorius (55,65 (MJ/kg CH4)

Gairių metodika

Per parą išskiriamų lakiųjų kietųjų medžiagų kiekis (kg CH4 vienam gyvuliui per metus)

Matulaitis, R. Klimato kaitą skatinančių ir aplinką teršiančių dujų emisijų iš mėšlo mažinimo priemonių efektyvumas (2014) [43]

Gyvulio pašaro virškinamumas (proc.)

Gairių metodika

Gyvulio šlapimo energija išreikšta kaip bendrosios energijos dalis (proc.)

Gairių metodika

Pelenų kiekis mėšle, apskaičiuotas kaip suvartoto pašaro sausųjų medžiagų dalis

Gairių metodika

Perskaičiavimo koeficientas bendrajai suvartotai energijai (MJ/ kg )

Gairių metodika

Maksimalus gyvulio mėšlo metano gamybos pajėgumas (m3 CH4 /kg)

Matulaitis, R. Klimato kaitą skatinančių ir aplinką teršiančių dujų emisijų iš mėšlo mažinimo priemonių efektyvumas (2014) [43]

Kubinių metrų (m3) CH4 perskaičiavimo į kilogramus koeficientas (0,67 kg)

Gairių metodika

Metano konversijos koeficientai kiekvienai mėšlo tvarkymo sistemai (proc.)

Gairių metodika

Augalininkystės sektorius

Mineralinių trąšų, išreikštų azoto (N) veikliąja medžiaga, kiekis (kg)

Tarptautinė trąšų asociacija (2015-2021)

N dalis išgaravusi iš dirvožemio dėl mineralinių trąšų naudojimo (kg N2O-N/(kg N)

Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra

N dalis išplauta/nutekėjusi iš dirvožemio dėl trąšų naudojimo (kg N2O-N/(kg N)

Gairių metodika

Emisijos faktorius emisijos faktorius (kg N2O-N/(kg N)

 

Gairių metodika

Konversijos faktorius iš N2O-N į N2O (44/28)

Gairių metodika

– visuotinis atšilimo potencialas (265)

Gairių metodika

Emisijos faktorius

Gairių metodika

Emisijos  faktorius

Gairių metodika

Vidutinis N veikliosios medžiagos kiekis (kg)

Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra

Mineralinėmis trąšomis tręšiamos žemės plotas (ha)

Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra

 

18. Mėšlo tvarkymo sistemoms, sunaudojamoms mineralinėms trąšoms, mineralinėmis trąšomis tręšiamam žemės plotui būdingi emisijos faktoriai apskaičiuojami naudojant Gairėse pateiktomis skaičiavimo formulėmis ir/ar nustatytais emisijos faktoriais, kurie pateikti poveikio analizės rodiklių nustatymo apraše.

 

ANTRAS SKIRSNIS

BAZINIO ŠESD KIEKIO IR PROJEKTINIO ŠESD KIEKIO VERTINIMAS

 

Gyvulių rūšies populiacijos reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis (gyvulininkystės sektorius)

 

19. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas gyvulių rūšies populiacijos reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (7)−(15) lygtimis:

19.1.Vieno gyvulio ŠESD kiekis t-aisiais metais kiekvienai i-ajai gyvulio rūšiai:

 

 

(7)

čia:

– i-osios gyvulio rūšies ŠESD kiekis t-aisiais metais;

– i-osios gyvulio rūšies ŠESD kiekis dėl žarnyno fermentacijos;

(t) – i-osios rūšies gyvulio ŠESD kiekis dėl mėšlo tvarkymo sistemų;

– i-osios gyvulio rūšies vidutinė metinė populiacija t-aisiais metais.

 

19.2. Vidutinė metinė i-osios gyvulio rūšies populiacijat-aisiais metais:

 

(8)

 

čia:

– i-osios gyvulio rūšies populiacija t-ųjų metų pradžioje;

– i-osios gyvulio rūšies populiacija metų t+1 metų pradžioje.

19.3. ŠESD kiekis dėl gyvulio fermentacijos procesų kiekvienai gyvulio rūšiai, vertinant metaną ( t-aisiais metais:  

 

 

(9)

čia:

– i-osios gyvulio rūšies emisijos faktorius, taikomas dėl žarnyno fermentacijos.

 

19.4. CH4 emisijų faktorius, taikomas dėl žarnyno fermentacijos iš gyvulių rūšies:

 

(10)

čia:

i-osios gyvulio rūšies bendrasis suvartojamos energijos kiekis per dieną;

– i-osios gyvulio rūšies metano konversijos koeficientas, į metaną paverstos bendrosios energijos, esančios pašaruose procentas;

– metano energijos kiekio emisijos faktorius;

365 – dienų skaičius metuose.

 

19.5. Vieno gyvulio ŠESD kiekis iš mėšlo tvarkymo sistemų skaičiuojamas, išskiriant metanui ( ir diazoto suboksidui () t-aisiais metais:

 

 

(11)

čia:

– i-osios gyvulio rūšies mėšlo tvarkymo sistemos ŠESD kiekis per metus;

– i-osios rūšies gyvulių vidutinė metinė populiacija t-aisiais metais;

– i-osios gyvulio rūšies mėšlo tvarkymo sistemos ŠESD kiekis, išskiriant metanui ( t-aisiais metais;

– i-osios gyvulio rūšies ŠESD kiekis, išskiriant metanui ( t-aisiais metais.

 

19.6. ŠESD kiekis iš mėšlo tvarkymo sistemų, išskiriant metanui ( t-aisiais metais:

 

 

(12)

 

čia:

– metinis i-osios gyvulio rūšies emisijos faktorius, išskiriant metanui (.

 

19.7. Metinis mėšlo tvarkymo sistemų emisijos faktorius, išsiskiriant metanui (CH4):

 

(13)

čia:

– i-osios gyvulio rūšies per parą išskiriamų lakiųjų kietųjų medžiagų kiekis: 

 

 

(14)

čia:

– i-osios rūšies gyvulio pašaro virškinamumas;

– šlapimo energija;

− pelenų kiekis mėšle, apskaičiuotas kaip suvartoto pašaro sausųjų medžiagų dalis;

− perskaičiavimo koeficientas bendrajai suvartotai energijai;

− maksimalus i-osios rūšies gyvulio mėšlo metano gamybos pajėgumas;

– konversijos faktorius;

− metano konversijos koeficientai kiekvienai mėšlo tvarkymo sistemai j;

– i-osios rūšies gyvulio mėšlo, tvarkomo naudojant j mėšlo tvarkymo sistemą, dalis.

 

19.8. ŠESD kiekis iš mėšlo tvarkymo sistemų, išskiriant metanui ( t-aisiais metais:

 

 

(15)

 

čia:

– metinis i-osios gyvulio rūšies emisijos faktorius.

 

Mineralinėmis azoto (N) trąšomis tręšiamo žemės ploto bei mineralinių azoto (N) trąšų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis (augalininkystės sektorius)

 

20. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas mineralinėmis azoto (N) trąšomis tręšiamo žemės ploto bei mineralinių azoto (N) trąšų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (16)−(20) lygtimis.

20.1. Mineralinių azoto (N) trąšų, išreikštų azoto (N) veikliąja medžiaga, ŠESD kiekis t-aisiais metais:

 

 

(16)

 

čia:

– mineralinių azoto (N) trąšų ŠESD kiekis t-aisiais metais;

tiesioginis mineralinių trąšų, išreikštų azoto (N) veikliąja medžiaga, ŠESD kiekis t-aisiais metais;

netiesioginis mineralinių trąšų, išreikštų azoto (N) veikliąja medžiaga, ŠESD kiekis t-aisiais metais.

 

20.2. Tiesioginis mineralinių azoto (N) trąšų ŠESD kiekis t-aisiais metais:

 

 

(17)

čia:

Tr (t) – mineralinių azoto (N) trąšų kiekis t-aisiais metais;

–  emisijos faktorius;

– konversijos faktorius iš N2O-N į N2O;

– visuotinis atšilimo potencialas.

 

20.3. Netiesioginis mineralinių azoto (N) trąšų ŠESD kiekis t-aisiais metais:

 

(18)

čia:

–  emisijos faktorius;

– dirvožemį tręšiant sintetinėmis trąšomis panaudotos N veikliosios medžiagos dalis;

– dirvožemį papildžiusi N  veikliosios medžiagos dalis, kuri prarandama dėl išplovimo ir nutekėjimo. 

 

20.4. Vidutinis azoto (N) veikliosiose medžiagos kiekis trąšose t-aisiais metais:

 

,

(19)

čia:

k – mineralinių azoto (N) trąšų rūšis; k={Amonio sulfatas, karbamidas, amonio nitratas, kalcio amonio nitratas, azoto tirpalai, amonio fosfatas, kiti NP N , NPK junginys NN}; 

– vidutinis N veikliosios medžiagos kiekis.

20.5. Vidutinis mineralinių azoto (N) trąšų (išreikštų N veikliąja medžiaga) kiekis 1 ha tręšiamos žemės:

 

,

(20)

čia:

– vidutinis mineralinių azoto (N) trąšų kiekis, tenkantis 1 ha tręšiamos žemės ploto t-aisiais metais;

S – mineralinėmis trąšomis tręšiamos žemės plotas.

 

VII SKYRIUS

ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS

 

21. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos atliekų tvarkymo veiklos rodiklius:

21.1. biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekį;

21.2. namudinio kompostavimo atliekų kiekį;

21.3. gyventojų, prisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tinklų, dalį.

 

PIRMAS SKIRSNIS

DUOMENYS IR JŲ ŠALTINIAI

 

22. ŠESD kiekio pokyčio (kt CO2 ekv./metus) dėl atliekų tvarkymo veiklos rodiklių reguliavimo algoritmo sudarymui ir numatytų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi trečioje lentelėje pateikti duomenys.

 

3 lentelė. Poveikio analizei reikalingi duomenys ir jų šaltiniai

Duomenų tipas

Duomenų šaltinis

Biologiškai skaidžių atliekų rūšis

Gairių metodika

Biologiškai skaidžių atliekų kiekis (kt)

Regioninių atliekų tvarkymo centrai (2021 m.)

Biologiškai skaidžių atliekų emisijos faktorius (Gg)

Gairių metodika

Metano surinkimo faktorius (proc.)

Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra

Oksidacijos faktorius (proc.)

Gairių metodika

Prognozuojama populiacija

ES statistikos tarnyba („Eurostat“)

Prisijungusių prie centrinės nuotekų surinkimo sistemos asmenų gyventojų dalis nuo populiacijos (proc.)

Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra

 

23. Metodikoje naudojami vidutiniai dydžiai, emisijos faktoriai ir kiti rodikliai gaunami iš kelių duomenų šaltinių: regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC), ekspertinio vertinimo metodo bei Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos, atliekamos Aplinkos apsaugos agentūros. Suyrančios organinės anglies dalis (Decomposable Degradable Organic Carbon, DDOC) apskaičiuojama remiantis pirmos pakopos (First Order Decay, FOD) IPCC atliekų modeliu [45].

24. Metodikoje gaunamiems emisijos faktoriams apskaičiuoti naudota Gairių metodika.

 

ANTRAS SKIRSNIS

BAZINIO ŠESD KIEKIO IR PROJEKTINIO ŠESD KIEKIO VERTINIMAS

 

Biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

 

25. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (21)−(23) lygtimis.

25.1. Metinis biologiškai skaidžių atliekų, patenkančių į sąvartynus, ŠESD kiekis t-aisiais metais apskaičiuojamas:

 

,

 

(21)

čia:

– i-osios biologiškai skaidžių atliekų rūšies ŠESD kiekis t-aisiais metais;

ECH4 – i-osios atliekų rūšies metano emisija (CH4) t-aisiais metais;

– metano surinkimo koeficientas;

– oksidacijos faktorius t-aisiais metais;

28 – metano konversijos faktorius;

i – biologiškai skaidžių atliekų rūšis; i = {maisto atliekos, žalios atliekos, popieriaus atliekos, medienos atliekos, tekstilės atliekos}.

 

25.2. Susidaręs CH4 kiekis apskaičiuojamas pagal skaidomos organinės anglies ( dalį t-aisiais metais:

 

,

 

(22)

čia:

– suyranti organinė anglis t-aisiais metais;

F – CH4 dalis pagal tūrį susidarančiose sąvartyno dujose.

Namudinio kompostavimo atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

 

26. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas namudinio kompostavimo atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (23)−(24) lygtimis.

26.1. Metinis ŠESD kiekis, šalinant kompostuojamas  atliekas sąvartynuose, t-aisiais metais:

 

 

(23)

čia:

kompostuojamų atliekų ŠESD kiekis, šalinant sąvartynuose, t-aisiais metais;

kompostuojamų atliekų emisijos faktorius, šalinant sąvartynuose;

– vidutinis kompostuojamų atliekų kiekis t-aisiais metais.

26.2. Metinis ŠESD kiekis, kompostuojant (maisto ir žaliąsias) atliekas, t-aisiais metais:

 

,

(24)

čia:

metinis kompostuojamų (maisto ir žaliųjų atliekų) atliekų ŠESD kiekis t-aisiais metais;

– vidutinis metinis komposto kiekis t-aisiais metais;

– kompostuojamų (maisto ir žaliųjų atliekų) susidarantis emisijos faktorius.

 

Gyventojų, prisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tinklų, dalies reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

 

27. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas gyventojų, prisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tinklų, dalies reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (25)−(26) lygtimis.

27.1. Metinis nuotekų tvarkymo ŠESD kiekio pokytis t-aisiais metais:

 

 

 

(25)

čia:

– ŠESD kiekio pokytis, susidarantis iš prisijungusių ir neprisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų gyventojų santykio t-aisiais metais;

– gyventojų, prisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų, dalies ŠESD kiekis t-aisiais metais;

– gyventojų, neprisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų, dalies ŠESD kiekis t-aisiais metais.

27.2. Vidutinis metinis gyventojų prisijungusių ir neprisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų ŠESD kiekis t-aisiais metais:

 

,

(26)

 

čia:

NTKP/N (t) – vidutinis metinis prisijungusių ir neprisijungusių gyventojų prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo tinklų ŠESD kiekis t-aisiais metais;

P – centrinė buitinė nuotekų tvarkymo sistema; N–nuotekų tvarkymo sistema, neprijungta prie centrinių buitinių nuotekų sistemos;

– organinių medžiagų kiekis P ar N nuotekų tvarkymo sistemoje t-aisiais metais;

iš nuotekų pašalintas organinis komponentas (dumblo pavidalu) P/N nuotekų tvarkymo sistemoje t-aisiais metais;    – emisijos faktorius P/N nuotekų tvarkymo sistemose;

CH4 kiekis, iš P/N nuotekų tvarkymo sistemos t-aisiais metais.   

 

VIII SKYRIUS

PRAMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS

 

28. Poveikio vertinimo skaičiuoklė sudaryta atvejui, kai numatoma reguliuoti pramonėje naudojamą kuro rūšį.

 

PIRMAS SKIRSNIS

DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS

 

29. ŠESD kiekio pokyčio (kt CO2 ekv./metus) dėl pramonėje naudojamos kuro rūšies reguliavimo algoritmo sudarymui ir numatytų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėje buvo reikalingi ketvirtoje lentelėje pateikti duomenys.

 

4 lentelė.  Poveikio analizei reikalingi duomenys ir jų šaltiniai

Duomenys

Duomenų šaltinis

Kuro rūšies emisijos faktorius (t/TJ)

Nacionalinė ŠESD apskaita (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra

 

30. Kuro rūšies emisijos faktorių duomenys naudojami iš Aplinkos apsaugos agentūros parengtos 2023 metų Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos, kurioje CO2 emisijų faktorių šaltinis yra Gairės.

 

ANTRAS SKIRSNIS

BAZINIO ŠESD KIEKIO IR PROJEKTINIO ŠESD KIEKIO VERTINIMAS

 

31. Bazinio ir projektinio metinio ŠESD kiekio nustatymas pramonėje naudojamo kuro rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (27) lygtimi.

 

 

 

(27)

čia:

j-osios kuro rūšies išmetamas ŠESD kiekis t-aisiais metais;

– j-osios kuro rūšies sunaudojimo pokytis t-aisiais metais;

j-osios kuro rūšies emisijos faktorius t-aisiais metais;

j – kuro rūšis j = {gamtinės dujos; akmens anglis; elektra; biodujos; suskystintos naftos dujos; vandenilis; panaudotos, netinkamos naudoti padangos};

 

IX SKYRIUS

 

REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS

 

32. Skaičiuoklės rezultatai yra apytiksliai.

33. Teigiama ŠESD kiekio pokyčio reikšmė (> 0 kt /metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva ŠESD kiekį mažina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis klimato kaitos švelninimui yra teigiamas.

34. Neigiama ŠESD kiekio pokyčio reikšmė (< 0 kt /metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva ŠESD kiekį didina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis klimato kaitos švelninimui yra neigiamas.

35. Jei ŠESD kiekio pokyčių reikšmės viršija "Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašo" priede [41] nustatytą ribinę vertę, laikoma, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis klimato kaitos švelninimui yra reikšmingai neigiamas.

 

X SKYRIUS

METODIKOS ATNAUJINIMAS

36. Metodika peržiūrima kiekvienais kalendoriniais metais ir, jei reikalinga, atliekamas atnaujinimas.

 

XI SKYRIUS

METODIKOS INFORMACIJOS SKLAIDA

37. Metodika skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje https://aaa.lrv.lt/.

 

XII SKYRIUS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

38. Aplinkos apsaugos agentūra. ŠESD apskaitos ir prognozių ataskaitos. https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos-nacionaliniai-pranesimai.

39. Europos aplinkos apsaugos agentūra. Standartizuota ES transporto priemonių išmetamųjų teršalų skaičiuoklė. https://www.emisia.com/utilities/copert/.

40. IPCC 2006, 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories, Prepared by the National Greenhouse Gas Inventories Programme, Eggleston H.S., Buendia L., Miwa K., Ngara T. and Tanabe K. (eds). Published: IGES, Japan.

41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0635c170d54511eead77e967e3995264

42. Matulaitis, R., 2014. Klimato kaitą skatinančių ir aplinką teršiančių dujų emisijų iš mėšlo mažinimo priemonių efektyvumas (Doctoral dissertation, Lithuanian University of Health Sciences).

43. Ntziachristos, L., Gkatzoflias, D., Kouridis, C., Samaras, Z. (2009). COPERT: A European Road Transport Emission Inventory Model. In: Athanasiadis, I.N., Rizzoli, A.E., Mitkas, P.A., Gómez, J.M. (eds) Information Technologies in Environmental Engineering. Environmental Science and Engineering. Springer, Berlin, Heidelberg. https://doi.org/10.1007/978-3-540-88351-7_37.

44. Pirmos pakopos (First Order Decay, FOD) IPCC atliekų modelis. http://www.ipcc-nggip.iges.or.jp/public/2006gl/vol5.html.

 

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

45. Pasikeitus metodikoje nurodytiems teisės aktams, taikomos galiojančios šių teisės aktų redakcijų nuostatos.

_______________

 

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AV-46

 

TEISĖKŪROS POVEIKIO Į APLINKOS ORĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ KIEKIO POKYČIUI VERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Teisėkūros poveikio į aplinkos orą išmetamų teršalų (toliau – Teršalai) kiekio pokyčiui vertinimo (toliau – Poveikio vertinimas) metodinės rekomendacijos (toliau – Metodika) aprašo Poveikio vertinimo skaičiuoklių sudarymo principus, naudojamus duomenis, šių duomenų šaltinius, terminus, santrumpas ir skaičiuoklių atnaujinimo informaciją.

2. Metodikos tikslas – už sprendimų priėmimą atsakingoms valstybės institucijoms palengvinti teisėkūros iniciatyvų poveikio Teršalų kiekių pokyčiams vertinimą, skirtingų teisėkūros iniciatyvų analizės variantų palyginimą ir efektyviausio sprendimo aplinkos oro kokybės valdymui pasirinkimą.

3. Metodika taikoma transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, pramonės ir energetikos veiklos rodiklių (Teršalų išmetimo šaltinių) reguliavimo, numatyto teisėkūros iniciatyvose, poveikio Teršalų kiekių pokyčiams analizės atvejais.

4. Metodika perengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

II SKYRIUS

TERMINAI, JŲ PAAIŠKINIMAS IR SANTRUMPOS

 

5. Metodikoje vartojami terminai, jų paaiškinimas ir vartojamos santrumpos.

5.1. Bazinė veiklos rodiklio reikšmė – veiklos rodiklio reikšmė prieš teisėkūros iniciatyvos taikymą.

5.2. Bazinis Teršalo kiekis – Teršalo kiekis, kuris susidarytų neįgyvendinus teisėkūros iniciatyvos. Atskaitos taškas, nuo kurio vertinamas teisėkūros iniciatyvos poveikis aplinkos oro kokybei.

5.3. Emisijos faktorius – koeficientas, naudojamas apskaičiuoti Teršalų kiekį iš tam tikros veiklos ar šaltinio, remiantis veiklos mastu ar naudojamų medžiagų kiekiu.

5.4. Teršalo kiekio pokytis – skirtumas tarp bazinio Teršalo kiekio ir projektinio Teršalo kiekio, susidaręs per teisėkūros iniciatyvos taikymo laikotarpį.

5.5. Teršalas – sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOx), nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), amoniakas (NH3), kietosios dalelės KD 2,5.

5.6. Poveikio vertinimas – teisėkūros iniciatyvos poveikio Teršalų kiekio pokyčiams vertinimas.

5.7. Projektinė veiklos rodiklio reikšmė – veiklos rodiklio reikšmė, jei numatomas teisinis veiklos rodiklio reguliavimas būtų įgyvendintas.

5.8. Projektinis Teršalo kiekis – Teršalo kiekis, kuris susidarytų įgyvendinus teisėkūros iniciatyvą.

5.9. Poveikio vertinimo skaičiuoklė – Microsoft Excel pagrindu sudarytas analitinis įrankis, skirtas teisėkūros iniciatyvos poveikio Teršalų kiekio pokyčiams vertinti.

5.10. Variantas – specifinėmis prielaidomis ir parametrų duomenimis paremtas teisėkūros iniciatyvos poveikio Teršalų  kiekio pokyčiams analizės variantas.

5.11. Veiklos rodiklis – transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir pramonės veiklos, turinčios poveikį Teršalų susidarymui, rodiklis.

5.12. Kiti Metodikoje vartojami terminai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo", Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. D1-367/3d-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-1045 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-383 „Dėl lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklių patvirtinimo“.

 

III SKYRIUS

TERŠALŲ KIEKIO POKYČIO APSKAIČIAVIMO METODIKA

 

6. Siekiant nustatyti, kokį poveikį teisėkūros iniciatyva turės Teršalo kiekiui, nustatomas bazinio Teršalo kiekio ir projektinio Teršalo kiekio skirtumas per numatytą laikotarpį:

 

(1)

 

čia:

– l-ojo Teršalo kiekio pokytis po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;

– bazinis l-ojo Teršalo kiekis iki teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;

– projektinis l-ojo Teršalo kiekis po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;

; l = {NOx, SO2, KD 2,5; NMLOJ, NH3};

– teisėkūros iniciatyvos taikymo laikotarpis metais m-ajame Variante;

t – taikymo laikotarpis; t ={1,2, …, n};

m – Variantas; m = {1,2, …, n}.

 

Suminis Variantų Teršalų kiekio pokytis yra apskaičiuojamas:

 

(2)

 

čia:

– visų m-ųjų Variantų suminis l-ojo Teršalo kiekio pokytis.

7. Skaičiuoklėse bazinis Teršalo kiekis ir projektinis Teršalo kiekis buvo apskaičiuojami pagal Teršalų išmetimo į orą apskaitos techniniame vadove (angl. EMEP/EEA Emission inventory guidebook) (toliau – Techninis vadovas) nurodytą metodologiją [51].

 

IV SKYRIUS

DUOMENŲ IR INFORMACIJOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

8. Duomenų kokybei užtikrini buvo taikomi statistiniai metodai. Duomenų neapibrėžtumas priklauso nuo duomenų tiekėjų teikiamų rodiklių neapibrėžtumo ir buvo siekiama, kad gaunamų ar apskaičiuojamų rodiklių variacijos koeficientas nebūtų didesnis nei  

9. Remiantis ekspertų ir duomenų tvarkytojų konsultacijomis, buvo tikrinamas gautų rezultatų tikslumas. Nustačius netikslumus, duomenys buvo tikslinami ir koreguojami.

 

V SKYRIUS

TRANSPORTO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS

 

10. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos transporto veiklos rodiklius:

10.1. kelių transporto priemonių skaičių;

10.2. kelių transporto priemonių naudojamų degalų rūšį.

11. Abiem atvejais skaičiuokle nustatomas poveikis šių teršalų kiekio pokyčiui:

11.1. azoto oksidams (NOx);

11.2. nemetaniniams lakiesiems organiniams junginiams (NMLOJ);

11.3. amoniakui (NH3);

11.4. kietosioms dalelėms (KD 2,5).

 

PIRMAS SKIRSNIS

DUOMENYS IR JŲ ŠALTINIAI

 

12. Teršalų kiekio pokyčio (kt) algoritmo sudarymui buvo naudojami šie duomenys:

12.1. 11 punkte nurodytų Teršalų emisijų faktoriai (g/km) pagal transporto priemonės klasę, emisijos standartą ir naudojamą degalų rūšį;

12.2. vidutinės metinės ridos (km) pagal transporto priemonės kategoriją ir degalų rūšį;

12.3. vidutinis transporto priemonių kiekis (vnt.) pagal transporto priemonės klasę, emisijos standartą ir naudojamą degalų rūšį.

13. Teršalų emisijų faktoriai(g/km) pagal transporto priemonės klasę, emisijos standartą ir naudojamų degalų rūšį nustatyti remiantis Techniniame vadove pateikta informacija.

14. Vidutinės metinės ridos duomenys pagal transporto priemonės klasę ir degalų rūšį nustatyti pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” pateiktą naujausią (2019 m.) informaciją, kaupiamą Valstybės duomenų agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje. Sunkiųjų transporto priemonių, 7,5 – 16 t svorio kategorijai ir naudojančiai dyzelinius degalus, vidutinės metinės ridos reikšmės, dėl duomenų trūkumo, nustatytos interpoliacijos būdu.

15. Transporto priemonių skaičius (vnt.) pagal transporto priemonės klasę, emisijos standartą, ir naudojamų degalų rūšį nustatytas remiantis kelių transporto priemonių registro duomenimis, kaupiamais valstybės įmonėje „Regitra“. Pateikti 2024 metų sausio 1 d. duomenys.

 

ANTRAS SKIRSNIS

BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS

 

Transporto priemonių skaičiaus reguliavimo poveikio vertinimo atvejis

16. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (3) ir (4) lygtimis:

 

 

(3)

 

čia:

– bazinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs iš bazinio transporto priemonių skaičiaus m-ajame Variante;

– i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, vidutinė metinė rida;

– i-osios transporto priemonės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, k-ojo emisijos standarto faktorius;

–  i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, bazinis transporto priemonių skaičius m-ajame Variante; ;

i – transporto priemonės klasė; i = {M1, N1, N2/N3, M3, M2};

j – degalų rūšis; j = {benzinas, dyzelis, dujos};

k – emisijos standartai; k = {Vidurkis, Euro 1, Euro 2, Euro 3, Euro 4, Euro 5, Euro 6 a/b/c, Euro 6 d-temp, Euro 6 d, Euro 6 EC 715/2007, Euro I, Euro II, Euro III, Euro IV, Euro V, Euro VI A/B/C, Euro VI D/E, Conventional};

l – Teršalas; l = {NH3, NMLOJ, NOx, KD2,5};

m – variantai; m = {Variantas 1, Variantas 2, ...., Variantas 6}.

 

 

(4)

 

čia:

– projektinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs iš projektinio transporto priemonių kiekio m-ajame Variante;

– i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, projektinis transporto priemonių skaičius m-ajame Variante.

 

Transporto priemonių naudojamų degalų rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

17. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (5) ir (6) lygtimis:

 

 

čia:

 

– bazinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs naudojant bazinę j-ąją degalų rūšį m-ajame Variante;

– vidutinė metinė rida pagal i-ąją transporto priemonės klasę ir j-ąją degalų rūšį;

– emisijos faktorius pagal i-ają transporto priemonės klasę, j-ają degalų rūšį , k-ajį emisijos standartą, ir l-ąjį Teršalą;

–  transporto priemonių skaičius pagal i-ają transporto priemonių klasę, j-ają  degalų rūšį, ir k-ajį emisijos standartą m-ajame Variante;

i – transporto priemonės klasė; i = {M1, N1, N2/N3, M3, M2};

j – bazinė degalų rūšis; j = {benzinas, dyzelinas, dujos}.

 

 

(5)

 

(6)

 

čia:

– projektinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs naudojant projektinę j-ąją degalų rūšį m-ajame Variante;

j – projektinė degalų rūšis; j = {benzinas, dyzelinas, dujos}.

 

 

VI SKYRIUS

ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS

 

18. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos žemės ūkio veiklos rodiklius:

18.1. gyvulių populiaciją;

18.2. neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų kiekį;

19. Abiem atvejais skaičiuokle nustatomas poveikis amoniako (NH3) kiekio pokyčiui.

 

PIRMAS SKIRSNIS

DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS

 

20. Teršalų kiekio pokyčio (kt) algoritmo sudarymui naudojami duomenys:

20.1. išmetamas vidutinis metinis NH3 kiekis skirtingoms gyvulių rūšims (2023 m. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys) (kt);

20.2. skirtingų gyvulių rūšių vidutinė metinė populiacija (2023 m. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys) (vnt.);

20.3. vidutinis metinis skirtingų neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų kiekis (kg);

20.4. skirtingų neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų rūšių Teršalų emisijų faktoriai (g NH3/ kg N);

20.5. veikliosios medžiagos N kiekis (%) skirtingose neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų rūšyse.

21. Gyvulio išmetamas vidutinis metinis NH3 kiekis, skirtingų gyvulių rūšių vidutinė metinė populiacija ir vidutinis metinis skirtingų neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų kiekis buvo nustatytas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros oro teršalų apskaitos duomenimis.

22. Konkrečių Teršalų emisijų faktoriai pagal trąšų rūšį buvo nustatyti, remiantis Techniniu vadovu.

23. Veikliosios medžiagos N kiekis skirtingose neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų rūšyse apskaičiuotas, remiantis tarptautinės trąšų organizacijos (IFA) duomenimis.

 

ANTRAS SKIRSNIS

BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS

 

Gyvulių skaičiaus reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

24. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas gyvulių skaičiaus reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (7) ir (8) ir (9) lygtimis:

 

 

 

(7)

čia:

– i-osios gyvulio rūšies bazinis NH3 kiekis m-ajame Variante;

– bazinė vidutinė metinė i-osios gyvulio rūšies populiacija m-ajame Variante;

– i-osios gyvulio rūšies vidutinis metinis NH3 kiekis, tenkantis vienam gyvuliui;

i – gyvulio rūšis; i = {Pieninės karvės, kiaulės, mėsiniai galvijai, avys};

m – variantas; m = {Variantas 1,  Variantas 2,  Variantas 3,  Variantas 4}.

 

 

 

(8)

čia:

– i-osios gyvulio rūšies projektinis NH3 kiekis m-ajame Variante;

– projektinė vidutinė metinė i-osios gyvulio rūšies populiacija m-ajame Variante;

 

 

 

(9)

 

– i-osios gyvulio rūšies projektinis NH3 kiekis t-aisiais metais;

– projektinė vidutinė metinė i-osios gyvulio rūšies populiacija t-aisiais metais,

= 2023 metai.

Neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų kieko reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

25. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų kieko reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (10) ir (11) lygtimis:

 

 

 

 

(10)

čia:

– i-osios trąšų rūšies bazinis NH3 kiekis m-ajame Variante;

– i-osios trąšų rūšies veikliosios medžiagos N kiekis, išreikštas procentais;

– bazinis vidutinis metinis i-osios trąšų rūšies kiekis m-ajame Variante;

– i-osios trąšų rūšies emisijos faktorius;

p – projektinis trąšų pokytis lyginant su baziniu, išreikštas procentais;

i – trąšų rūšis; i={Amonio sulfatas, karbamidas, amonio nitratas, kalcio amonio nitratas, azoto tirpalai, amonio fosfatas, kiti NP N , NPK junginys NN};

m – variantas; m = {Variantas 1, Variantas 2, …,Variantas 8}.

 

 

 

(11)

čia:

– i-osios trąšų rūšies projektinis NH3 kiekis m-ajame Variante;

– projektinis vidutinis metinis i-osios trąšų rūšies kiekis m-ajame Variante.

 

VII SKYRIUS

ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS

 

26. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos atliekų tvarkymo veiklos rodiklius:

26.1. komunalinių atliekų sąvartynuose (toliau – sąvartynuose) šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekį (kt).

27. Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo poveikio vertinimo skaičiuokle nustatomas Poveikis NMLOJ kiekio pokyčiui (kt).

 

PIRMAS SKIRSNIS

DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS

 

28. Teršalų kiekio pokyčio (kt) algoritmo sudarymui ir numatytų reguliuojamų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi šie duomenys:

28.1. atliekų kiekio (kt) pasiskirstymas pagal atliekų tipą;

28.2. NMLOJ kiekio (kt) pasiskirstymas pagal atliekų tipą;

28.3. NMLOJ emisijos faktorius sąvartynuose šalinamoms biologiškai skaidžioms komunalinėms atliekoms (kg/Mg CH4);

29. Atliekų kiekiai pagal atliekų tipus ir iš atliekų susidaręs metano kiekis pagal atliekų tipus buvo nustatytas remiantis IPCC 2006 metų metodika.

30. NMLOJ kiekio nustatymui naudoti Aplinkos apsaugos agentūros ir ekspertinio vertinimo duomenys.

 

ANTRAS SKIRSNIS

BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS

 

Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

31. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (12) ir (13) lygtimis:

 

 

 

 

(12)

 

čia:

– i-ojo atliekų tipo galutinis bazinis NMLOJ kiekis, priklausomai nuo vartotojo įvesto atliekų kiekio, m-ajame Variante;

– i-ojo atliekų tipo NMLOJ kiekis;

– i-ojo atliekų tipo bazinis atliekų kiekis m-ajame Variante;

i – atliekų tipas; i = {žalios atliekos, maisto atliekos, popieriaus atliekos, medienos atliekos, tekstilės atliekos, visos atliekos};

m – variantai; m = {Variantas 1, Variantas 2, ..., Variantas 6}.

 

 

 

 

(13)

 

čia:

– i-ojo atliekų tipo galutinis projektinis NMLOJ kiekis, priklausomai nuo vartotojo įvesto atliekų kiekio;

– i-ojo atliekų tipo projektinis atliekų kiekis, m-ajame Variante.

 

VIII SKYRIUS

PRAMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS

 

32. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti pramonėje naudojamų dažų tipą.

33. Šiuo atveju skaičiuokle nustatomas poveikis NMLOJ kiekio pokyčiui.

 

PIRMAS SKIRSNIS

DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS

 

34. Teršalų kiekio pokyčio (kt) algoritmo sudarymui ir numatytų reguliuojamų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi šie duomenys:

34.1. naudojamų dažų kiekio pokytis (kg) pagal dažų tipą;

34.2. NMLOJ emisijos faktoriai (g NMLOJ /kg) pagal dažų tipą;

34.3. terminio NMLOJ oksidavimo efektyvumas (%).

35. NMLOJ emisijos faktoriai pramoniniams organinių tirpiklių pagrindu pagamintiems dažams, pramoniniams vandens pagrindu pagamintiems dažams, dekoratyviniams organinių tirpiklių pagrindu pagamintiems dažams, dekoratyviniams vandens pagrindu pagamintiems dažams buvo naudoti iš Techninio vadovo, pramoniniams kitiems dažams ir dekoratyviniams kitiems dažams buvo apskaičiuotas anksčiau paminėtų emisijos faktorių vidurkis.

36. Į skaičiuoklę įtraukta galimybė pasirinkti terminio NMLOJ oksidavimo metodą, nes, lyginant su kitomis priemonėmis, šis metodas gali pašalinti daugiausiai NMLOJ, taip pat ši technologinė priemonė yra universalesnė, tinka beveik visoms pramoninio dažymo šakoms.

 

ANTRAS SKIRSNIS

BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS

 

Pramonėje naudojamų dažų tipo reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

37. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas pramonėje naudojamų dažų tipo reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (14) ir (15) lygtimis:

 

 

 

(14)

 

čia:

– bazinis NMLOJ kiekis iš bazinio i-ojo dažų tipo kiekio m-ajame Variante;

– bazinio i-ojo dažų tipo kiekis m-ajame Variante;

– NMLOJ emisijos faktorius i-ajam dažų tipui m-ajame Variante;

– bazinis dažų tipas; i = {pramoniniai organinių tirpiklių pagrindu pagaminti dažai, pramoniniai vandens pagrindu pagaminti dažai, pramoniniai kiti dažai, dekoratyviniai organinių tirpiklių pagrindu pagaminti dažai, dekoratyviniai vandens pagrindu pagaminti dažai, dekoratyviniai kiti dažai};

m – variantai; m = {Variantas 1, Variantas 2, Variantas 3}.

 

 

 

(15)

 

čia:

– projektinis NMLOJ kiekis iš projektinio j-ojo dažų tipo kiekio m-ajame Variante;

– projektinio j-ojo dažų tipo kiekis m-ajame Variante

– NMLOJ emisijos faktorius j-ajam dažų tipui m-ajame Variante;

– projektinis dažų tipas; j = {pramoniniai organinių tirpiklių pagrindu pagaminti dažai, pramoniniai vandens pagrindu pagaminti dažai, pramoniniai kiti dažai, dekoratyviniai organinių tirpiklių pagrindu pagaminti dažai, dekoratyviniai vandens pagrindu pagaminti dažai, dekoratyviniai kiti dažai};

 

38. NMLOJ kiekio pokytis su terminiu NMLOJ oksidavimu apskaičiuojamas remiantis (16) lygtimi:

 

 

(16)

 

čia:

– NMLOJ kiekio pokytis su terminiu NMLOJ oksidavimu po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;

– terminis NMLOJ oksidavimas m-ajame Variante;

– terminio NMLOJ oksidavimo procentinė išraiška; k = {0 %, 50%}.

 

IX SKYRIUS

ENERGETIKOS (NAMŲ ŪKIŲ) VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS

 

39. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos energetikos (namų ūkių) veiklos rodiklius:

39.1. namų ūkiuose deginamo kuro rūšis (toliau – kuro rūšis).

40. Šiuo atveju skaičiuokle nustatomas Poveikis penkių Teršalų kiekio pokyčiui (kt.):

40.1. azoto oksidui (NOx);

40.2. nemetaniniams lakiesiems organiniams junginiams (NMLOJ);

40.3. amoniakui (NH3);

40.4. kietosioms dalelėms (KD2,5);

40.5. sieros dioksidui (SO2).

 

I SKIRSNIS

DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS

 

41. Teršalų kiekio pokyčio algoritmo sudarymui ir numatytų reguliuojamų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi šie duomenys:

41.1. Teršalų emisijos faktoriai (kt/TJ) pagal kuro rūšį;

41.2. kuro kiekio pokytis (TJ) pagal kuro rūšį.

42. Emisijų faktoriams pagal kuro rūšį apskaičiuoti buvo naudoti visų įrenginių, naudojančių konkrečią kuro rūšį, sunaudojamo kuro kiekio 2022 metų duomenys iš Oficialiosios statistikos portalo ir nacionalinės oro teršalų apskaitos 2022 metų oro teršalų kiekio duomenys.

 

ANTRAS SKIRSNIS

BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS

 

Namų ūkiuose deginamo kuro rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis

43. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas namų ūkiuose deginamo kuro rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (17) ir (18) lygtimis:

 

 

(17)

 

čia:

– bazinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs naudojant projektinę i-ąją kuro rūšį m-ajame Variante;

– bazinės i-osios kuro rūšies kiekis m-ajame Variante;

– Teršalo emisijos faktorius i-ąjai kuro rūšiai;

– bazinė naudojamo kuro rūšis; i = {mediena, akmens anglis, durpės, gazoliai, suskystintos naftos dujos, gamtinės dujos};

m – variantai; m = {Variantas 1, Variantas 2, Variantas 3}.

l – Teršalas; l = {NOx, NMLOJ, KD2.5, SOx, NH3}.

 

 

(18)

 

čia:

– projektinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs naudojant projektinę j-ąją kuro rūšį m-ajame Variante;

– projektinės j-osios kuro rūšies kiekis m-ajame Variante;

– Teršalo emisijos faktorius j-ąjai kuro rūšiai;

– projektinė kuro rūšis; j = {mediena, akmens anglis, durpės, gazoliai, suskystintos naftos dujos, gamtinės dujos}.

 

X SKYRIUS

 

REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS

 

44. Skaičiuoklės rezultatai yra apytiksliai.

45. Teigiama Teršalo kiekio pokyčio reikšmė (> 0 kt /metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva Teršalo kiekį mažina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis aplinkos oro kokybei yra teigiamas.

46. Neigiama Teršalo kiekio pokyčio reikšmė (< 0 kt /metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva Teršalo kiekį didina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis aplinkos oro kokybei yra neigiamas.

47. Jei Teršalo kiekio pokyčių reikšmės viršija "Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašo" priede [52] nustatytą ribinę vertę, laikoma, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis aplinkos oro kokybei yra reikšmingai neigiamas.

 

XI SKYRIUS

METODIKOS ATNAUJINIMAS

49. Metodika peržiūrima kiekvienais kalendoriniais metais ir, jei reikalinga, atliekamas atnaujinimas.

 

XII SKYRIUS

METODIKOS INFORMACIJOS SKLAIDA

50. Metodika skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje https://aaa.lrv.lt/.

 

XIII SKYRIUS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

51. European Environment Agency (2023). EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook 2023. Technical guidance to prepare national emission inventories. Luxembourg: European Environment Agency.

52. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0635c170d54511eead77e967e3995264

 

XIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

53. Pasikeitus Metodikoje nurodytiems teisės aktams, taikomos galiojančios šių teisės aktų redakcijų nuostatos.

_______________