Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-391
2017 m. birželio 14 d. Nr. 447
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-189 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-391 (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – atsižvelgiant į šiuo metu tobulėjančias automobilių valdymo technologijas, apibrėžti sąvoką „savivaldis automobilis“, išplėsti sąvoką „transporto priemonės vairavimas“, nustatyti pagrindinius savivaldžio automobilio dalyvavimo viešajame eisme principus ir paskirti institucijas, atsakingas už savivaldžių automobilių bandymus keliuose. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į toliau pateiktus pasiūlymus.
1. Įstatymo projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintą sąvoką „transporto priemonės vairavimas“ ir nustatyti, kad ši sąvoka apima ir savivaldžio automobilio valdymo veiksmus. Abejojama, kad savivaldis automobilis gali būti valdomas savo paties veiksmais, todėl tikslinga nustatyti, kad savivaldis automobilis valdomas savo įrangos veiksmais, kaip tai numatyta Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 19 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 73 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje papildant Įstatymo 2 straipsnį nauja 4 dalimi nustatoma, kad savivaldis automobilis valdo save, o pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį, kuria papildomas Įstatymas 13 straipsnio nauja 16 dalimi, savivaldis automobilis valdomas kažkieno, todėl šias nuostatas reikėtų suderinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad savivaldis automobilis privalo tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Papildyti 13 straipsnį 16 dalimi:
„16. Savivaldis automobilis privalo tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pasirinkti saugų važiavimo greitį, įvertinti važiavimo sąlygas, kelio būklę, motorinės transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustoti iki bet kurios kliūties, taip pat automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams. Savivaldis automobilis privalo sulėtinti greitį ir prireikus saugiai sustoti, jeigu to reikia dėl atsiradusių aplinkybių.“
3. Pažymėtina, kad savivaldžio automobilio savininkas arba valdytojas neturėtų būti laikomi vairuotojais, kadangi Įstatymo projekte siūlomoje įtvirtinti sąvokoje „savivaldis automobilis“ numatyta, kad savivaldis automobilis – save valdantis automobilis, kuris dalyvauja viešajame eisme be asmens įsikišimo. Be to, pažymėtina, kad Įstatymo 13 straipsnio kontekste aprašant asmenį, kuris privalo užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme, nėra svarbi šio asmens nuosavybės teisės į šią motorinę transporto priemonę forma, todėl Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje netikslinga išskirti savivaldžio automobilio savininką. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį „automobilis – motorinė transporto priemonė, <...>“, tačiau Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 16 dalyje ir 13 straipsnio 18 dalyje savivaldis automobilis įvardijamas kaip „transporto priemonė“ (ši sąvoka skiriasi nuo sąvokos „motorinė transporto priemonė“). Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir sistemiškumo, siūlytina minėtais aspektais suderinti siūlomą naują reguliavimą su galiojančiu reguliavimu. Be to, Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 18 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „turi“ turėtų būti įrašyta „privalo turėti“ (t. y. savivaldžio automobilio bandymus atliekančiam asmeniui turi būti nustatyta aiški pareiga turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė vairuoti atitinkamos kategorijos motorinę transporto priemonę). Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Papildyti 13 straipsnį 18 dalimi:
„18. Savivaldžio automobilio bandymus viešajame eisme gali atlikti asmuo, kuris bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gali perimti savivaldžio automobilio valdymą. Šis asmuo bandymų metu yra prilyginamas vairuotojui, vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas vairuotojo pareigas ir privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė vairuoti bandomos kategorijos motorinę transporto priemonę.“
5. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 71 dalį „transporto priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą“. Atsižvelgiant į tai, kad teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą suteikta ne tik policijos pareigūnams, bet ir kitiems tikrinantiems pareigūnams, siūlytina tobulinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį ir vietoj žodžio „policijos“ įrašyti žodį „tikrinančiam“. Atsižvelgiant į šio nutarimo 3 ir 4 punktuose nurodytas naujo turinio Įstatymo projekto nuostatas dėl Įstatymo 13 straipsnio 17 dalies (savivaldžio automobilio valdytojas prilyginamas motorinės transporto priemonės vairuotojui tuomet, kai perima savivaldžio automobilio valdymą) ir dėl Įstatymo 13 straipsnio 18 dalies (savivaldžio automobilio bandymus viešajame eisme gali atlikti asmuo, kuris bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gali perimti savivaldžio automobilio valdymą), Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj žodžio „vairuoja“ įrašyti žodžius „tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdo“. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 13 straipsnis reguliuoja bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma Įstatymo 13 straipsnio 19 dalies nuostata nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes šioje dalyje siekiama nustatyti savivaldžio automobilio įrangos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina perkelti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalimi siūlomą nuostatą į Įstatymo 25 straipsnį „Bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms“. Be to, Įstatymo 25 straipsnio pakeitimų dėstymas turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-107 priimtais Įstatymo 25 straipsnio pakeitimais, kurie įsigalios 2018 m. sausio 1 dieną. Taigi siūlytina papildyti Įstatymo 25 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
6. Remiantis šio nutarimo 4 punkto argumentacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 3 d. pasiūlymų Nr. NV-245 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros tobulinimo“ 4.7 papunkčiu, kuriame pažymėta, kad teisės aktuose sąvokos negali būti apibrėžiamos idem per idem, siūlytina pakeisti Įstatymo projektu įvedamos sąvokos „savivaldis automobilis“ apibrėžtį ir vietoj žodžio „automobilis“ įrašyti žodžius „motorinė transporto priemonė“. Remiantis šio nutarimo 5 punkto argumentacija, reikėtų atitinkamai papildyti sąvoką „savivaldis automobilis“ – nurodyti, kad tai ne tik save valdanti motorinė transporto priemonė, bet ir tokia, kurią gali tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdyti asmuo, jeigu šią galimybę numato motorinės transporto priemonės gamintojas. Be to, Įstatymo projektu įvedamą sąvoką „savivaldis automobilis“ reikėtų įrašyti abėcėlės tvarka. Taigi siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Papildyti 2 straipsnį nauja 55 dalimi:
„55. Savivaldis automobilis – save valdanti motorinė transporto priemonė, kuri dalyvauja viešajame eisme be asmens įsikišimo, taip pat kuri gali būti tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdoma asmens, jeigu šią galimybę numato motorinės transporto priemonės gamintojas.“
7. Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje, kurioje siūloma papildyti Įstatymo 13 straipsnį 20 dalimi, siekiama nustatyti, kad 13 straipsnio 1, 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 14 dalių nuostatos netaikomos savivaldžiams automobiliams. Pažymėtina, kad Įstatymo 13 straipsnis reguliuoja bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, todėl šio straipsnio nuostatose įtvirtintos pareigos taikomos ne transporto priemonėms, o jas vairuojantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti perteklinės Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies, kurioje siūloma papildyti Įstatymo 13 straipsnį 20 dalimi.
8. Savivaldžiai automobiliai turėtų būti registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, nekuriant šiam tikslui atskiro registro, todėl keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytą funkciją siūlytina ne dėstyti kaip naują Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų institucijų funkciją, bet laikyti sudėtine galiojančios redakcijos Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytos funkcijos dalimi. Taip pat, atsižvelgiant į šio nutarimo 4 punkto argumentaciją, siūlomais Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 9 punkto pakeitimais nereikėtų atskirai išskirti savivaldžių automobilių, kaip patenkančių į motorinių transporto priemonių sąvokos apibrėžimą, registravimo ir apskaitos. Atitinkamai siūlytina tikslinti ir galiojančios redakcijos Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
9. Priėmus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo pakeitimus, prireiks ne tik nustatyti savivaldžių automobilių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme sąlygas ir tvarką, bet ir pakeisti Įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą – Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, taip pat nustatyti savivaldžių automobilių registravimo, apskaitos ir laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų savivaldžių automobilių bandymams, išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 11 punktą nurodytais įgyvendinamaisiais teisės aktais. Be to, siekiant tinkamai ir laiku parengti išvardytus įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti vėlesnį Įstatymo projekto įsigaliojimo terminą. Taip pat, atsižvelgiant į Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 5 dalyse Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai suteiktus įgaliojimus ir į tai, kad Įstatymo projekto 4 straipsnis nustato ir Įstatymo projekto įgyvendinimo tvarką, siūlytina tobulinti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras arba jo įgaliotos institucijos ir vidaus reikalų ministras arba jo įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
10. Siūlytina Įstatymo projekte teikiamas sąvokas ir jas įvardijančius terminus įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į Įstatymo projekto svarstymui reikšmingus teisinio reguliavimo aspektus ir atitinkamai papildyti Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą. Kelių eismo konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje (toliau – Vienos konvencija), 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kiekviena judanti transporto priemonė ar transporto priemonių junginys turi būti su vairuotoju“. Vienos konvencijos 1 straipsnio v punkte nustatyta, kad „vairuotojas – tai bet koks asmuo, vairuojantis automobilį ar kitą transporto priemonę, įskaitant dviratį, varantis keliu pavienius galvijus ar jų bandas, ar paukščių pulkus, arba gyvulių su kroviniu varovas, darbinių gyvulių važnyčiotojas ar raitelis kelyje“. Vienos konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kiekvienas transporto priemonės vairuotojas bet kokiomis aplinkybėmis taip valdo savo transporto priemonę, kad galėtų tinkamai ir pakankamai saugiai važiuoti ir kad bet kuriuo metu galėtų atlikti reikiamus manevrus. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas atsižvelgia į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, kelio būklę, transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę savo matomoje kelio atkarpoje iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis sulėtina greitį ir prireikus sustoja, jeigu to reikia dėl atsiradusių aplinkybių, ypač kai blogai matyti“. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto Eismo saugumo darbo grupės 2014 m. sausio 10 d. dokumente Nr. ECE/TRANS/WP.1/2014/1 (https://www.unece.org/fileadmin/DAM/trans/doc/2014/wp1/ECE-TRANS-WP1-2014-1e.pdf), kuris papildo Vienos konvencijos nuostatas, nurodyta, kad, siekiant numatyti sistemas, kurios turi įtakos transporto priemonių vairavimui, ir atsižvelgti į technikos pažangą, Vienos konvencijos 8 straipsnis papildomas šiais punktais:
„a) Transporto priemonių sistemos, kurios turi įtakos transporto priemonių vairavimui, laikomos atitinkančiomis Vienos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį, kai šios transporto priemonių sistemos atitinka surinkimo (įrengimo) ir naudojimo sąlygas pagal tarptautinius teisės aktus dėl ratinių transporto priemonių, įrangos ir dalių, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse.
b) Transporto priemonių sistemos, kurios turi įtakos transporto priemonių vairavimui ir neatitinka minėtų sąlygų dėl surinkimo (įrengimo) ir naudojimo, laikomos atitinkančiomis Vienos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį, kai tokios sistemos gali būti perimtos arba išjungtos vairuotojo.“
Taigi Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai iš esmės atitinka papildytos Vienos konvencijos nuostatas.