ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2017 m. kovo 30 d. Nr. T-706
Šalčininkai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, remdamasi Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-362/V-936/V-646/1V-495 „Dėl Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo patvirtinimo“, Šalčininkų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T-108 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės seniūnijos socialinės paramos komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Šalčininkų rajono
savivaldybės tarybos
2017 m. kovo 30 d.
sprendimu Nr. T-706
ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šalčininkų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagalbos Šalčininkų rajone gyvenančioms šeimoms, auginančioms vaikus, įskaitant ir besilaukiančias vaikų (toliau – šeimos), organizavimo ir teikimo pagrindinius principus, bendro darbo su šeimomis, įskaitant prevencijos priemonių, organizavimo tvarką Savivaldybėje, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, vaiko atvejo peržiūros organizavimą, pagalbos šeimai ir vaikui planavimą, socialinio darbo ir kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų darbo su šeimomis specifiką.
2. Bendro darbo su šeimomis tikslas yra užtikrinti koordinuotą kompleksinės pagalbos (socialinės paramos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros paslaugų, bendruomeninę, teisėsaugos) teikimą Savivaldybės šeimoms, kad stiprėtų šeimų atsakomybė, gebėjimai ir galimybės savarankiškai spręsti savo šeimos problemas ir padėti įveikti socialinę atskirtį.
3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II. SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DARBE SU ŠEIMOMIS, IR BENDRO DARBO ORGANIZAVIMAS SAVIVALDYBĖJE
5. Subjektai, dalyvaujantys dirbant su šeimomis:
5.1. Savivaldybės administracijos seniūnai, seniūnijų vyresnieji specialistai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, teikiantys socialinę priežiūrą šeimoms;
5.2. Savivaldybės administracijos darbuotojas, direktoriaus įsakymu paskirtas koordinuoti bendrą darbą su šeimomis (toliau – bendro darbo su šeima koordinatorius);
5.3. savivaldybės administracijos specialistai (Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus, Švietimo ir sporto skyriaus, Viešosios tvarkos skyriaus, Pedagoginės psichologinės tarnybos);
5.4. socialinių paslaugų įstaigų (Šalčininkų socialinių paslaugų centro, Šalčininkų vaikų globos namų Psichosocialinės pagalbos centro, Čiužiakampio senelių globos namų Savarankiško gyvenimo namų) socialiniai darbuotojai, psichologai, kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai;
5.6. sveikatos priežiūros įstaigų (VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro bei UAB Eišiškių šeimos medicinos centro, Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro) darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas šeimai;
5.7. švietimo įstaigų (bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų) darbuotojai, socialiniai pedagogai;
5.8. Asociacijos Moterų informacijos centro, veikiančio kaip Specializuotos pagalbos centras (toliau – SPC), specialistai, veikiantys pagal bendradarbiavimo sutartį su Šalčininkų rajono savivaldybe;
5.10. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, atliekantis funkcijas pagal Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos aprašą;
6. Bendrą darbą su šeimomis organizuoja savivaldybės administracija, skatindama seniūnijų, savivaldybės institucijų, bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių ir kitokių organizacijų įsitraukimą, kartu planuojant, koordinuojant bei kompleksiškai teikiant pagalbą šeimai.
7. savivaldybėje sudaroma mobili tarpinstitucinė profesionalių specialistų komanda, kuri:
7.1. teikia neatidėliotiną kompleksišką pagalbą konkrečiai šeimai, išgyvenančiai krizę, jos gyvenamojoje aplinkoje;
8. Bendro darbo su šeimomis klausimams aptarti seniūnijose organizuojami seniūnijų Socialinės paramos ir pagalbos šeimai teikimo komisijų (toliau – Seniūnijos komisijos) tarpinstituciniai pasitarimai, kuriuose dalyvauja Aprašo 5 punkte nurodyti subjektai, veikiantys seniūnijose. Seniūnijos komisijos darbo organizavimo tvarka ir sudėtis tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu seniūnų teikimu.
9. Seniūnijos komisijos aptaria ir planuoja socialinės rizikos prevencijos priemones seniūnijoje, aptaria konkrečių šeimų situacijas, dalyvaujant bendro darbo su šeimomis koordinatoriui, rengia bendro darbo su šeima planą, teikia siūlymus VTAS, socialinių paslaugų įstaigoms dėl pagalbos konkrečiai šeimai teikimo.
10. Bendro darbo su šeimomis klausimams aptarti savivaldybėje mero potvarkiu sudaroma nuolat veikiančią tarpinstitucinė grupė, kuri:
10.1. periodiniuose pasitarimuose aptaria strateginius klausimus, susijusius su pagalbos vaikui, šeimai pasiūla, poreikiais, kylančiomis problemomis;
III. SOCIALINĖS RIZIKOS PREVENCIJA
12. Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, savivaldybėje ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. VTAS ir Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius įvertina, su kokiais sunkumais susiduria nepilnamečiai vaikai, prioritetą skiriant vaikams, augantiems šeimose, kuriose nustatyti smurto atvejai, socialinių įgūdžių stokojančiose, materialinius nepriteklius bei socialinę riziką patiriančiose šeimose. Seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, pasitelkę savanorius, taikydami prevencijos priemones, suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas, vasaros vaikų poilsį ir pan.
13. Įgyvendinant Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų planą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1- 133, savivaldybėje šeimoms sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose priemonėse, įskaitant besilaukiančias vaikų šeimas, gauti psichosocialinę pagalbą.
IV. SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS TEIKIMO SPECIFIKA
15. Su šeima socialinį darbą dirba ir socialinę priežiūrą šeimai, taikydamas socialinio darbo atvejo vadybą, teikia seniūnijos socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis:
15.1. socialinis darbuotojas su šeima sudaro rašytinį susitarimą dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių šeimoje;
15.2. socialinis darbuotojas yra šeimos pagalbininkas, tačiau nėra atsakingas už šeimos pasirinktą gyvenimo būdą;
15.3. socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą lankydamasis šeimose (rekomenduojama esant aukštai rizikai – ne mažiau kaip 3–5 kartus per savaitę, esant vidutinei rizikai – ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, esant žemai rizikai – pagal poreikį), taip pat palaiko ryšius su šeima ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu. Apsilankant pirmą kartą ar po 17 val., taip pat šeimoje esant smurto rizikai, šeimoje lankosi mobili komanda arba ją lanko socialinis darbuotojas kartu su kitu specialistu (pavyzdžiui, kitu socialiniu darbuotoju, policijos pareigūnu, seniūnu, seniūnijos vyresniuoju specialistu).
16. Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos dirbant su šeima:
16.1. tirti šeimų socialinę situaciją, vertinti konkrečios pagalbos šeimai poreikį ir numatyti galimus pagalbos šeimai būdus;
16.3. siūlyti šeimai socialinių problemų sprendimo alternatyvas, kartu su šeima analizuoti situaciją, teikti reikalingą informaciją, žinias;
16.4. tarpininkauti šeimai dėl kitų pagalbos priemonių (pavyzdžiui, psichologinės pagalbos, psichosocialinės pagalbos, vaikų dienos centro paslaugų, piniginės socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių, SPC kompleksiškai teikiamos pagalbos);
16.5. dirbti socialinį darbą su šeimos socialine aplinka tam, kad šeima galėtų sėkmingiau integruotis visuomenėje;
16.6. ugdyti ir palaikyti šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, suaugusių šeimos narių gebėjimus pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus, taip pat padėti šeimai sukurti palankią aplinką vaikų augimui ir raidai;
16.8. teikti išvadas ir siūlymus dėl šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų, pasiektų ar nepasiektų rezultatų, to priežasčių ir motyvų. Informacija apie šeimai teikiamą socialinę pagalbą ir pokyčius šeimoje teikiama VTAS (planinė informacija apie šeimą VTAS teikiama 1 kartą per 6 mėnesius).
17. Kai šeima sistemingai atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju (neįsileidžia socialinio darbuotojo, ignoruoja socialinio darbuotojo pastangas susitarti dėl pagalbos šeimai teikimo, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti, kviečiama neatvyksta į susitikimus, nesilaiko teismo ar VTAS įpareigojimų, nelanko pozityviosios tėvystės mokymų ar pan.), socialinis darbuotojas apie tai informuoja seniūną ir savivaldybės administracijos direktorių. Šeimai toliau ignoruojant priimtus įsipareigojimus, socialinis darbuotojas apie tai praneša VTAS, kuris inicijuoja pakartotinę vaiko atvejo peržiūrą.
18. Socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis veiklą koordinuoja ir metodinę pagalbą organizuoja Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius, taip pat pasitelkia VTAS, Švietimo ir sporto skyriaus, kitų skyrių specialistus, jei reikia, nepriklausomus ekspertus ir kt. Socialiniai darbuotojai periodiškai pagal poreikį kartu su Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius specialistais aptaria darbo tvarkaraščius, kylančias problemas ir pan. Socialiniai darbuotojai neturi teisės atskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims apie paslaugų gavėją be jo sutikimo, išskyrus atvejus, kuriuos numato įstatymai.
19. Aprašo 5 punkte apibrėžti subjektai teikia informaciją socialiniams darbuotojams dėl galimybių šeimai gauti pagalbą (gauti psichologo ar psichoterapinę pagalbą, socialines išmokas, gydytis nuo priklausomybių, dalyvauti pozityvios tėvystės, visuomenės sveikatos stiprinimo, smurto prevencijos bei kitose programose), planuoja bei teikia pagalbą šeimai, dalyvauja aptariant pagalbos šeimai priemones ir jų efektyvumą.
20. Socialiniai darbuotojai, tarpininkaujantys šeimai dėl pagalbos jiems teikimo, sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose aptarnaujami pirmumo tvarka. Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, socialiniams darbuotojams gali būti nustatomas kitoks nei savivaldybės administracijos darbo laikas. Socialiniam darbuotojui sutikus, suderinus su seniūnu, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos teikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatomas kitas darbo pradžios ir pabaigos laikas.
21. Kiekvienas socialinis darbuotojas, VTAS specialistas, kuris lankosi šeimose, mobilių komandų narys turi būti aprūpintas saugos darbe, mobiliojo ryšio priemonėmis, kitomis būtinomis darbo priemonėmis, organizuojamas skiepijimas, esant galimybei draudžiamas papildomu sveikatos draudimu. Seniūnai įpareigojami suteikti seniūnijos transportą pagal poreikį, nesant galimybei turi būti kompensuojamos kelionių, lankant šeimas, išlaidos.
V. VAIKO PAĖMIMAS IŠ ŠEIMOS AR KITOS JAM NESAUGIOS APLINKOS, VAIKO ATVEJO PERŽIŪRA, PAGALBOS VAIKUI IR ŠEIMAI PLANAVIMAS
23. Bendruomenės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos ir įstaigos, seniūnaičiai, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, keliantį ar galintį sukelti pavojų jo gerovei, sveikatai ar gyvybei, nedelsdami apie tai informuoja VTAS arba policiją.
24. VTAS, gavęs informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, nedelsdamas įvertina pranešimo pagrįstumą ir bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais ir (ar) policija, nedelsdamas vyksta į vaiko buvimo vietą įvertinti situacijos. Jei, įvertinus padėtį vietoje, nustatoma, kad vaiko buvimas šeimoje yra nesaugus ir tai kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei, VTAS skubiai vykdo vaiko paėmimą iš šeimos. Socialiniam darbuotojui, teikiančiam socialinę priežiūrą konkrečiai šeimai, nerekomenduojama dalyvauti paimant vaiką.
25. Vaikas iš šeimos ar kitos jam nesaugios aplinkos paimamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatytais pagrindais.
26. VTAS įtarus ar nustačius galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, keliančius pavojų jo sveikatai ar gyvybei, organizuoja pirminę vaiko atvejo peržiūrą, į kurią kviečiami vaikas, jei tai neprieštarauja jo interesams, vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą, specialistai, nurodyti Aprašo 5 punkte.
27. Vaiko atvejo peržiūros metu detaliai išnagrinėjama visa tvarkos Aprašo 5 punkte nurodytų subjektų turima informacija apie vaiką ir jo šeimą, įvertinamas pirminis pagalbos šeimai poreikis ir vaiko galimybės gyventi šeimoje.
29. Vaiko atvejo peržiūros metu paaiškėjus poreikiui suteikti šeimai pagalbą, sudaromas bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas – šeimai būtinų veiksmų ir priemonių bei socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos bei kitų paslaugų visuma, kuria bus siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą. Bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas terminuotai - 6 mėnesiams. Prireikus bendras pagalbos planas gali būti koreguojamas.
30. Šeimos atvejo peržiūros organizuojamos, bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas ir tais atvejais, kai vaikui yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
31. Jei teikiant pagalbą šeimai, šeima per nustatytą laikotarpį nepakeitė savo elgesio su vaiku ir pakartotinės vaiko atvejo peržiūros dalyviai nustato, kad išlieka realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, VTAS inicijuoja vaiko globos (rūpybos) nustatymą.
32. Tais atvejais, kai pakartotinės atvejo peržiūros metu paaiškėja, kad pagalba šeimai buvo veiksminga, tėvai tinkamai rūpinasi vaiku ir užtikrina tinkamą vaiko auklėjimą, dėl to visiškai išnyksta grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei socialinė rizika, bendro pagalbos vaikui ir šeimai plano vykdymas nutraukiamas, prireikus šeimai pasiūlomos tik socialinės rizikos prevencijos priemonės.
VI. KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DARBO SPECIFIKA, DIRBANT SU ŠEIMOMIS
33. Sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informaciją apie su vaiku gyvenančių tėvų ar atstovų pagal įstatymą sveikatos būklę, be jų sutikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia VTAS, esant būtinumui ginti vaiko teises ir interesus, taip pat esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaikų teisės. Kitos tarnybos, turinčios informacijos apie kartu su vaiku gyvenančius vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja VTAS.
34. Skubiai sulaikius ar hospitalizavus vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, įpareigojus smurtautoją išsikelti, kai vaikai lieka be priežiūros, sveikatos priežiūros įstaigos, policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai apie tai nedelsdami, ne vėliau nei per 24 val. nuo atitinkamos aplinkybės atsiradimo ar paaiškėjimo, jei ši aplinkybė atsiradimo metu nebuvo žinoma, informuoja VTAS.
35. Policijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamų veiklų užkardymą ir prevenciją, prevenciškai stebi šeimas, kuriose buvo nustatyta vaikų teisių pažeidimų, smurto prieš juos atvejų ar buvo gauta pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje, taip pat šeimas, kuriose gyvena probuojamieji asmenys ar asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko teisių pažeidimu, smurtu artimoje aplinkoje, ir šie asmenys pasižymi agresyviu būdu ar piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Policijos pareigūnai planuoja ir vykdo individualios prevencijos priemones tokiose šeimose, apie administracinio poveikio priemonių taikymą tėvams informuoja seniūnus.
36. Esant poreikiui SPC teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju įveikdamas kritinę būklę, specializuotą psichologo, teisinę ir kitą pagalbą, bendradarbiauja su savivaldybės administracija organizuodamas visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto, ir vykdo kitas prevencijos priemones Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka.
37. Seniūnai, pasitelkę seniūnaičius ir bendruomenines organizacijas, prevenciškai stebi šeimas ir šeimas, kuriose galima socialinė rizika, prireikus, jose lankosi, su socialiniais darbuotojais darbui su socialinės rizikos šeimomis, seniūnijos vyresniaisiais specialistais aptaria galimas individualios prevencijos priemones ir vieną kartą per pusmetį teikia savivaldybės administracijai apibendrintą informaciją apie situaciją seniūnijoje.
38. Seniūnijos vyresnieji specialistai renka ir analizuoja informaciją apie seniūnijos gyventojų socialinės pagalbos poreikius, informuoja ir konsultuoja socialinių paslaugų klausimais, prireikus tarpininkauja skiriant šeimai socialines paslaugas, techninės pagalbos priemones, piniginę socialinę paramą. Seniūnijų vyresnieji specialistai vertina šeimų buities ir gyvenimo sąlygas ir teikia išvadas savivaldybės administracijai dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, jos mokėjimo nutraukimo, kartu su seniūnijos socialiniais darbuotojais teikia išvadas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo šeimai nepiniginėmis formomis.
39. Rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nėščiosios sveikatos tikrinimo metu įtarus ar nustačius, kad nėščioji galimai patiria smurtą ir yra jaunesnė nei 18 metų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VTAS. Pastarasis apie tai praneša seniūnui ir Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriui, prašydamas prevenciškai stebėti nėščiąją ir prireikus inicijuoti socialinį darbą su ja ir jos socialine aplinka.
40. Vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas vykdomas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės (pavyzdžiui, vaikas neatvyksta į profilaktinį sveikatos patikrinimą), sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VTAS pagal vaiko gyvenamąją vietą arba pagal sveikatos priežiūros įstaigos vietą.
41. Visuomenės sveikatos biuras, pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, vykdo visuomenės sveikatos, psichikos sveikatos, alkoholizmo ar kitų priklausomybių ligų prevencijos ar pagalbos priemones, bendradarbiauja su Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriumi, bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, socialiniais darbuotojais.
42. Švietimo įstaigos atlieka vaikų mokyklos lankymo stebėseną ir kas mėnesį Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje (toliau – NEMIS) apie tai teikia informaciją Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui. Vaikui nesimokant pagal privalomojo švietimo programas, nesistemingai lankant mokyklą, ar mokyklai kilus pagrįstų įtarimų dėl to, kad galimai tėvai netinkamai auklėja vaiką, mokykla apie vaiko mokyklos nelankymą, kitas pastebėtas aplinkybes ir mokyklos teiktą švietimo pagalbą per 10 darbo dienų nuo šių faktų nustatymo informuoja VTAS ir seniūnus.
43. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ugdymo stebėseną ir teikia apie tai informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų specialistams rekomenduojama apsilankyti šių vaikų šeimose ir per 10 darbo dienų nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoti VTAS.
44. Rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos planuoja ir vykdo lytiškumo ugdymo, smurto ir patyčių, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, prekybos žmonėmis prevencijos, saugaus elgesio naudojant informacines technologijas, sveikos gyvensenos ir kitas tikslines prevencines programas, bendradarbiauja su Savivaldybės bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.
45. Rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, teikia švietimo pagalbą, konsultuoja tėvus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.
46. Šalčininkų vaikų globos namų Psichosocialinės pagalbos centro bei Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia vaikams psichologinę pagalbą, psichologinių problemų prevencijos priemones ir ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis.
47. Šalčininkų socialinių paslaugų centras teikia bendrąsias (asmens higienos ir priežiūros, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalynę, transporto organizavimo ir kt.) ir specialiąsias (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, pagalba namuose ir kt.) paslaugas.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS