Kasacinio skundo Nr. DOK-1142/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15313-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo D. G. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paskirti D. G. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. G. paskirta bausmė individualizuota netinkamai. Vadovaujantis teisingumo principu, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bendrosios dalies nuostatas, teismams buvo pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai D. G. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismai neatsižvelgė į tai, kad D. G. anksčiau neteistas, todėl buvo pagrindas spręsti dėl BK 55 straipsnio nuostatų taikymo. D. G. teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, apibūdinamas teigiamai, nukentėjusiajai atlygino neturtinę žalą, todėl akivaizdu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti BK 75 straipsnio pagrindu atidedant visos ar dalies bausmės vykdymą ar paskyrus švelnesnę bausmę. Dėl padarytos veikos nekilo sunkūs padariniai ir veikos rūšinis pavojingumas yra mažesnis nei įprasta šios kategorijos veikoms. Be to, nors, kaip teigia apeliacinės instancijos teismas, BK 62 straipsnio taikymui nepakanka alternatyvių kriterijų, teismui suteikta diskrecija, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis teisingumo principu, paskirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį nei nurodyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Šiuo atveju, be pirmiau nurodytų aplinkybių, vertintina ir tai, kad D. G. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, turi darbą.
Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be pirmiau nurodytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, turi būti įvertinta, kad padaryta veika atsitiktinio pobūdžio ir truko trumpai, taip pat nuteistojo asmenybė ir jo elgesys iki nusikaltimo padarymo ir po nusikaltimo padarymo (t. y. nėra linkęs pažeisti įstatymus, ėmėsi priemonių žalai atlyginti, nuoširdžiai išgyvena dėl padarytos veikos ir gailisi), kartu atsižvelgiant ir į blogą jo sveikatos būklę. Todėl paskyrus pačią griežčiausią bausmę pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui, buvo pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai, nes šiuo atveju buvo įgyvendintas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais.
Kasaciniame skunde keliamas bausmės klausimas, t. y. nesutinkama su nuteistajam D. G. paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir teigiama, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį ir paskirti D. G. švelnesnę bausmės rūšį arba taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti visos ar dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiems teiginiams pagrįsti nuteistojo gynėjas pateikia bausmei skirti reikšmingų bylos aplinkybių vertinimą ir nuteistąjį apibūdinančius duomenis, kurie iš esmės pakartoti iš apeliacinio skundo. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų išdėstė motyvuotas išvadas, nustatęs, kad D. G. taikyti minėtas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas nėra teisinio pagrindo. Taigi nuteistojo gynėjas savo nuomonę dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 ir 75 straipsnių taikymo grindžia apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtomis ir įvertintomis aplinkybėmis, siūlydamas kasacinės instancijos teismui jas įvertinti kitaip. Toks skundo teiginių argumentavimas, kuris grindžiamas tik kasatoriaus nuomone, o ne teismų padarytomis šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, deklaratyviai pareiškiant apie teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,