Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4331
2016 m. gruodžio 7 d. Nr. 1212
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-1665 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-4331 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Nors Įstatymo projekte teikiamomis mokestinėmis priemonėmis siekiama didinti Lietuvos Respublikoje sportuojančių asmenų skaičių ir spręsti su visuomenės fizinio aktyvumo stoka susijusias problemas, tačiau neatsižvelgta į tai, kad mokestinės priemonės, sudarančios sąlygas taikant mokesčių lengvatas darbdaviams skatinti darbuotojus įsitraukti į sporto veiklą, jau nustatytos – pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį nuo 2010 metų įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti visas išlaidas darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, o pagal 26 straipsnio 2 dalį, kai konkretaus darbuotojo gautos individualios naudos neįmanoma nustatyti, iš pajamų gali būti atskaitomos 5 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos neviršijančios dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos, jeigu tokios naudos teikimas numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda turi teisę naudotis visi tos įmonės darbuotojai. Vadinasi, mokestinės priemonės siekiant Įstatymo projekto tikslų jau yra numatytos, todėl didinti sportuojančių asmenų skaičių ir skatinti visuomenės fizinį aktyvumą reikėtų ne tik mokestinėmis, bet ir kitokiomis priemonėmis.
2. Jeigu Įstatymo projekto nuostatoms būtų pritarta, gyventojų gauta nauda, darbdaviui sumokėjus už jų sporto ir sveikatingumo įstaigų abonementus (paslaugas) ar tokių įstaigų organizuojamus individualius užsiėmimus, nebūtų apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, nes tokia nauda nebūtų laikoma gyventojo gautomis pajamomis ir atitinkamai gyventojų pajamų mokesčio objektu. Tačiau tokios įmonių išlaidos darbuotojų naudai, kurios nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas, būtų priskiriamos įmonės neleidžiamiems atskaitymams, todėl nemažintų pelno mokesčio bazės. Vadinasi, Įstatymo projekto tikslas –mažinti mokestinę naštą darbdaviams, iš esmės nebūtų pasiektas, nes apmokestinimas gyventojo – darbuotojo – lygiu būtų perkeltas į apmokestinimą įmonės lygiu.