LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2007 M. KOVO 29 D. ĮSAKYMO

NR. ISAK-556 „DĖL VALSTYBINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ (IŠSKYRUS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS) VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ, MOKYTOJŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2023 m. sausio 4 d. Nr. V-7

Vilnius  

P a k e i č i u  Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. ISAK-556 „Dėl Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ (IŠSKYRUS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS) PEDAGOGINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi,

t v i r t i n u Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus (pridedama).“

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                                    Jurgita Šiugždinienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556

(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto

ministro 2023 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. V-7

redakcija)

VALSTYBINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ (IŠSKYRUS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS) PEDAGOGINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatoma valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų (toliau – pedagoginiai darbuotojai) kvalifikacijos tobulinimo tikslas, uždaviniai, principai, įgyvendinimas ir finansavimas.

2. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Pedagogų rengimo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-54 „Dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo“, vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

3. Kvalifikacijos tobulinimo, kuris apima įgytos kvalifikacijos plėtojimą ir profesinių kompetencijų tobulinimą, tikslas – tobulinti pedagoginių darbuotojų kompetencijas, įgyti kito mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos ir (ar) vadovavimo ir lyderystės kompetencijų, siekiant švietimo kokybės.

4. Kvalifikacijos tobulinimo uždaviniai:

4.1. keisti ugdymo, mokymo ir (ar) vadovavimo praktiką ir nuostatas, siekiant pedagoginių darbuotojų profesinio meistriškumo, nuolat įsivertinant, mokantis, dalijantis gerąja patirtimi;

4.2. užtikrinti švietimo kokybę.

5. Kvalifikacijos tobulinimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, vadovaudamiesi šiais principais:

5.1. kontekstualumo – atsižvelgia į Lietuvos švietimo iššūkius, aktualijas, prioritetus ir kaitą, šiuolaikiško švietimo tendencijas ir ugdymo mokslų tyrimus, aktualius pedagoginių darbuotojų tobulinimosi poreikius;

5.2. atsakomybės – veikia priskirtų atsakomybių lauke ir atsako už kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių turinio bei jų įgyvendinimo kokybę;

5.3. veiksmingumo – veikia lanksčiai ir atvirai; periodiškai įsivertina ir atnaujina kvalifikacijos tobulinimo programas ir renginius, atsižvelgdami į jų veiksmingumą; siekia kokybės, sumaniai naudodami turimus ir pritraukdami kitus išteklius;

5.4. tęstinumo – bendradarbiauja tarpusavyje ir su kitomis įstaigomis, sudarydami sąlygas pedagoginiams darbuotojams plėtoti įgytą kvalifikaciją ir tobulinti profesines kompetencijas;

5.5. lygių galimybių – yra socialiai teisingi ir užtikrina kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių prieinamumą, nediskriminuodami pedagoginių darbuotojų einamų pareigų, lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

III SKYRIUS

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO ĮGYVENDINIMAS

6. Pedagoginiai darbuotojai kvalifikaciją gali plėtoti įgydami kito (-ų) mokomojo (-ųjų) dalyko (-ų) ir ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų aukštojoje mokykloje.

7. Pedagoginiai darbuotojai profesines kompetencijas gali tobulinti pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programose (toliau – kvalifikacijos tobulinimo programa), nacionalinėse pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programose (toliau – nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa) (toliau kartu – programos), renginiuose ir savišvietos būdu, taip pat dalyvaudami mentorystės mokymuose, ugdomosios ir vadybinės veiklos stebėjimuose ir aptarimuose, praktinės veiklos refleksijose, stažuotėse ir kituose neformaliojo suaugusiųjų švietimo renginiuose.

8. Pedagogų rengimo centrai, vykdydami kvalifikacijos tobulinimą:

8.1. kuria dalyko ir pedagoginės specializacijos studijų programų modulius, sudarydami sąlygas pedagoginiams darbuotojams įgyti kito (-ų) mokomojo (-ųjų) dalyko (-ų) ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų;

8.2. rengia ir įgyvendina programas, remdamiesi mokslų ir pedagoginės praktikos tyrimais, taikydami švietimo inovacijas, prireikus partnerystės pagrindais pasitelkdami kitas aukštąsias mokyklas ir (ar) akredituotas kvalifikacijos tobulinimo įstaigas, nusistato kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo, vertinimo, akreditavimo ir vykdymo tvarką, viešai skelbia informaciją apie parengtas ir įgyvendinamas programas;

8.3. pagal poreikį dalyvauja švietimo ir švietimo pagalbos kokybės stebėsenos ir vertinimo procesuose, tiria pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo poreikius, konsultuoja ir teikia grįžtamąjį ryšį suinteresuotoms institucijoms, vykdo kitas veiklas, susijusias su profesiniu tobulėjimu.

9. Kitos aukštosios mokyklos, vykdančios pedagoginių studijų programas ir profesines studijas, išskyrus rezidentūrą, ir kvalifikacijos tobulinimą:

9.1. vykdo pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos plėtojimą, numatytą bendradarbiavimo su pedagogų rengimo centrais sutartyse;

9.2. rengia ir įgyvendina kvalifikacijos tobulinimo programas, remdamosi mokslo ir pedagoginės praktikos tyrimais, taikydamos švietimo inovacijas ir prireikus pasitelkdamos pedagogų rengimo centrus, kitas aukštąsias mokyklas ir (ar) akredituotas kvalifikacijos tobulinimo įstaigas, nusistato kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo, vertinimo, akreditavimo ir vykdymo tvarką, viešai skelbia informaciją apie parengtas ir įgyvendinamas kvalifikacijos tobulinimo programas;

9.3. rengia nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas ir jas įgyvendina kartu su pedagogų rengimo centrais

10. Akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, vykdydamos profesinių kompetencijų tobulinimą:

10.1. rengia ir įgyvendina kvalifikacijos tobulinimo programas, prireikus konsultuojasi su pedagogų rengimo centrais, kitomis aukštosiomis mokyklomis ir švietimo įstaigomis dėl kvalifikacijos tobulinimo programų turinio ir jų įgyvendinimo, nusistato kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo, vertinimo, akreditavimo ir vykdymo tvarką, viešai skelbia informaciją apie parengtas ir įgyvendinamas kvalifikacijos tobulinimo programas;

10.2. rengia nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas ir jas įgyvendina kartu su pedagogų rengimo centrais.

10.3. tiria ir analizuoja pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo poreikius švietimo įstaigose, informuoja ir konsultuoja švietimo įstaigas, savivaldybių vykdomąsias ir kitas suinteresuotas institucijas pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo klausimais;

10.4. pagal poreikį teikia švietimo pagalbą pedagoginiams darbuotojams ir įstaigoms, analizuoja ir skleidžia gerąją švietimo įstaigų ir pedagoginių darbuotojų patirtį, bendradarbiauja su kitomis švietimo pagalbos įstaigomis, pedagoginių darbuotojų asociacijomis.

11. Kvalifikacijos tobulinimas yra planuojamas asmens, švietimo įstaigos, savininko ir nacionaliniu lygmenimis:

11.1. pedagoginis darbuotojas ne rečiau nei kartą per metus įsivertina savo profesines kompetencijas, remdamasis mokinių pasiekimų ir pažangos, švietimo įstaigos rezultatais bei kitais rodikliais, numato kvalifikacijos tobulinimo poreikius, renkasi profesinių kompetencijų tobulinimo formas ir kvalifikacijos tobulinimo būdus;

11.2. švietimo įstaiga analizuoja pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų augimą ir jų poveikį mokinių pasiekimams ir pažangai, remdamasi švietimo įstaigos veiklos įsivertinimo, išorinio vertinimo, pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų įsivertinimo ir kitais prieinamais duomenimis bei rekomendacijomis, ir, atsižvelgdama į pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, planuoja pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą;

11.3. savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės švietimo įstaigos – biudžetinės įstaigos) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės švietimo įstaigos – biudžetinės įstaigos) ar jos įgaliotas asmuo, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos – viešosios įstaigos) ar jos (jo) įgaliotas asmuo ne rečiau nei kartą per metus analizuoja švietimo įstaigų veiklos rezultatus, remdamiesi švietimo įstaigų ataskaitomis, vadovų veiklos ataskaitomis, išorės vertinimo rodikliais, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo ir kitais rezultatais; planuoja kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiaudami su pedagogų rengimo centrais ir akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis, atsižvelgdami į atitinkamų metų prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis.

12. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

12.1. pagal poreikį inicijuoja programų rengimą ir tam skiria lėšų;

12.2. numato ir tvirtina pedagoginių darbuotojų prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis;

12.3. vertina ir akredituoja nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas

IV SKYRIUS

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO FINANSAVIMAS

13. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas:

13.1. valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis:

13.1.1. pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas programose, stažuotėse ir renginiuose;

13.1.2. pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos plėtojimas;

13.2. pačių pedagoginių darbuotojų lėšomis;

13.3. kitų šaltinių lėšomis.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 

14. Pedagoginio darbuotojo dalyvavimas programose ir įgytos kompetencijos patvirtinami pedagogų rengimo centrų, kitų aukštųjų mokyklų ir akredituotų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų nustatyta tvarka.

15. Pedagogų rengimo centrai, kitos aukštosios mokyklos ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos užtikrina savo vykdomų programų kokybę, vykdo veiklos kokybės stebėseną, priima sprendimus dėl veiklų, susijusių su pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu.

16. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliota institucija organizuoja kvalifikacijos tobulinimo įstaigų akreditavimą, skelbia informaciją apie akredituotas kvalifikacijos tobulinimo įstaigas savo tinklalapyje, vykdo pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo stebėseną, organizuoja ir koordinuoja prioritetinių kvalifikacijos tobulinimo sričių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotų kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimą.

______________________

part_07029c6317c4483f8be319fcc496da28_end