LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2014 M. LIEPOS 16 D. ĮSAKYMO NR. V-815 „DĖL SVEIKATOS NETOLYGUMŲ MAŽINIMO LIETUVOJE 2014–2023 M. VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. gruodžio 7 d. Nr. V-1409
Vilnius
P a k e i č i u Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, ir 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“:
4. Pakeičiu 32.5.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„32.5.1. efektyvesniam darbui su asmenimis, priskirtinais kraujotakos sistemos ligų rizikos grupėms, vykdyti sveikatinimo veiklą, kraujotakos sistemos ligų profilaktiką, ypatingą dėmesį skiriant polipatologiją turintiems pacientams (didelės rizikos pacientams, sergantiems išemine širdies liga, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir kt. lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis), bei individualių gyvensenos keitimo intervencijų pritaikymą. Šiuo tikslu reikia apmokyti apie 400 šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų, 400 bendruomenės slaugytojų, 20 visuomenės sveikatos specialistų Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose organizuojant kvalifikacijos kėlimo kursus šiuolaikinės širdies kraujagyslių susirgimų prevencijos ir protekcijos srityje. Vykdytojai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras;“.
5. Pakeičiu 32.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
7. Pakeičiu 32.8 papunktį ir jį išdėstau taip:
„32.8. atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa įgyvendinama tik 6-iose asmens sveikatos priežiūros įstaigose Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune, siekiant didinti šių paslaugų prieinamumą išplėsti vykdomos Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos teritorinę aprėptį, kad paslaugos būtų prieinamos bent jau visuose apskričių centruose, reikia sukurti papildomus centrus ASPĮ (kabinetus), teikiančiose antrinio arba tretinio lygio ambulatorines kardiologo paslaugas, užtikrinant kuo tolygesnį šių paslaugų pasiskirstymą ir prieinamumą Lietuvos gyventojams, pasinaudojant jau vykdančių programą specializuotų prevencijos padalinių Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje sukauptu veiklos patyrimu. Pagal poreikį bei įvertinus 2007–2013 m. investicijas į šią sritį, aprūpinti jau funkcionuojančius ir būsimus padalinius reikalinga įranga. Tipinio specializuoto prevencijos kabineto įrangą sudaro: kardiologinis-angiologinis echoskopas, ilgalaikio EKG registravimo (holter) įranga, ilgalaikio AKS registravimo įranga: elektrokardiografas, fizinio krūvio mėginio kompleksas, ultragarsinis aparatas ankstyvai aterosklerozės diagnostikai, kraujagyslių standumo tyrimo aparatas, darbo baldai (stalas, kėdė, kušetė, spinta ir kt.), kompiuterizuota darbo vieta. Gerinti ankstyvąją kardiologinių ligų diagnostiką, taip pat pagal poreikį bei įvertinus 2007–2013 m. investicijas į šią sritį aprūpinti tikslinių teritorijų ligonines reikiama įranga. Vykdytojai: VšĮ Regioninė Telšių ligoninė; VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė; VšĮ Utenos ligoninė; VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė; VšĮ Marijampolės ligoninė; VšĮ Tauragės ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė, VšĮ Švenčionių rajono ligoninė, VšĮ Pakruojo ligoninė, VšĮ Vilkaviškio ligoninė, VšĮ Rokiškio rajono ligoninė, VšĮ Akmenės ligoninė;“.
8. Pakeičiu 33.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.2. pagal poreikį bei įvertinus 2007–2013 m. investicijas sukurti ir įdiegti dažniausių lėtinių kraujotakos sistemos ligų diagnostikos, prevencijos ir gydymo sričių algoritmus, metodikas, tvarkos aprašus, besiremiančius mokslu pagrįstomis tarptautinių sveikatos priežiūros specialistų draugijų gairėmis. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis pacientų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis kraujotakos ligų gydymo, profilaktikos ir prevencijos srityse;“.
9. Pakeičiu 33.1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.3 siekiant užtikrinti kraujotakos sistemos ligų ankstyvą diagnostiką ir efektyvų gydymą būtina sukurti ir įvertinti kraujotakos sistemos ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimo, organizavimo ir valdymo modelį, kuris apimtų ASPĮ, teikiančias kompleksinę kardiologinę pagalbą, tokias kaip VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, taip pat kitas specializuotą bei pirminę ambulatorinę pagalbą teikiančias ASPĮ, taip pat jungtų inovatyvius ir efektyvius asmenų informavimo apie ligų rizikos veiksnius metodus ir gyvensenos keitimo algoritmus, didelės rizikos pacientų atrankos būdus bei gerintų pakopinę ligų diagnostiką ir specialistų konsultacijų ir intervencinio stacionarinio gydymo prieinamumą. Šiame modelyje turi būti nustatyti šių įstaigų tarpusavio santykiai, pacientų srautų valdymas, taip pat apibrėžtos ir įdiegtos atitinkamai visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos ir efektyvaus gydymo valdymo metodikos. Atitinkamai tobulinti sveikatos specialistų kvalifikaciją efektyviam sukurto modelio funkcionavimui užtikrinti. Be to, modelis turėtų būti glaudžiai susietas su vykdomais profilaktiniais veiksmais savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimai yra pirmas žingsnis kuriamo integruoto paslaugų teikimo modelio kraujotakos sistemos ligų srityje link. Vertinant ir tobulinant modelį tikslinga būtų vadovautis Didžiosios Britanijos patirtimi dėl širdies nepakankamumo klinikų sukūrimo visuose paslaugų teikimo lygiuose ir įkurti tokius kabinetus. Vykdytojai: VšĮ Regioninė Telšių ligoninė; VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė; VšĮ Utenos ligoninė; VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė; VšĮ Marijampolės ligoninė; VšĮ Tauragės ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė, VšĮ Švenčionių rajono ligoninė, VšĮ Pakruojo ligoninė, VšĮ Vilkaviškio ligoninė, VšĮ Rokiškio rajono ligoninė, VšĮ Akmenės ligoninė;“.
10. Pakeičiu 33.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.4. didinti kardiologų, šeimos gydytojų, radiologų, vidaus ligų gydytojų, anesteziologų-reanimatologų kompetenciją kraujotakos sistemos ligų srityje, suteikiant šiuolaikinių žinių, taip pat siekiant efektyviai įgyvendinti bei dalyvauti paslaugų teikimo, organizavimo ir valdymo modelyje, taip pat antrinės širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos srityje (mažinti pacientų, kuriems jau pasireiškė kraujotakos sistemos ligų simptomai, šių ligų rizikos veiksnius), prioritetine tvarka apmokant specialistus, dirbančius tikslinėse teritorijose, ŠKL prevencijos, stabilios išeminės širdies ligos, ūminių koronarinių sindromų, dislipidemijos, širdies nepakankamumo, prieširdžių virpėjimo, diabeto ir prediabeto, arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairių taikymo srityse pagal parengtus protokolus, algoritmus ir metodikas. Vykdytojai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;“.
12. Pakeičiu 33.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.2.2. suvienodinti kardiologinių ligonių gydymo stacionare ir ambulatorinių kardiologo konsultacijų pildymo ir atsakymo bendrosios praktikos gydytojams formas ir jas pritaikyti elektroniniam naudojimui. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos; Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė“.
13. Pakeičiu 33.2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.2.3. sukurti priemones kardiologų elektroniniams mainams. Tai leistų efektyviai reguliuoti pacientų srautus, atsisakyti neefektyvių ir nereikalingų pacientų siuntimų iš vienos gydymo įstaigos į kitą, sumažintų PSDF išlaidas. Būtina visapusiškai panaudoti elektroninėje 025/a-LK formoje pildomų duomenų teikiamą informaciją kraujotakos sistemos ligų tikslesnei apskaitai ir stebėsenai. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos;“.
14. Pakeičiu 33.2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.2.4. tobulinti medicininio mirties liudijimo pildymo kokybę, teisingai įrašant pagrindinę mirties priežastį ir jos sukeltą patologinių būklių, dėl kurių įvyksta mirtis, seką. Medicininio mirties liudijimo pildymo klausimais organizuoti šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų ir gydytojų specialistų mokymus. Vykdytojai: Higienos institutas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis pacientų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis;“.
15. Pakeičiu 33.2.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.2.5. plėtoti mokslinius tyrimus ir pagal galimybes diegti mokslo įrodymais pagrįstas inovacijas kraujotakos sistemos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo srityse kardiologijos centruose, siekiant taikyti pažangias, mažiau invazines šiuolaikines diagnostikos ir gydymo technologijas, didinančias sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą ir užtikrinančias sveikatos sistemos tvarumą. Siekiant Lietuvoje sumažinti sveikatos priežiūros netolygumus, sergamumą ir pirmalaikį mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų ir užtikrinti ES standartus atitinkančius diagnostikos ir gydymo principus reikia diegti ir toliau plėtoti universitetų ligoninių infrastruktūrą, aprūpinant medicinos įranga, reikalinga radiologinei diagnostikai bei kardiologijos ir kardiochirurgijos integracijai. Mažiau invazinės operacijų atlikimo metodikos leidžia ženkliai sutrumpinti hospitalizacijos laiką, sumažinti operacijos riziką, nenaudoti dirbtinės kraujo apytakos ir pacientui greičiau susigrąžinti darbingumą. Šiuo metu mažiau invazinės metodikos taikomos širdies vožtuvų patologijai, koronarinei širdies ligai, prieširdžių virpėjimui, širdies nepakankamumui gydyti, tačiau mažiau invazinių technologijų taikymas nėra pakankamas. Tokioms procedūroms atlikti reikalingos specializuotos operacinės patalpos ir medicinos įranga. Vykdytojai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė;“.