I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Zarasų rajono savivaldybės biudžeto sudarymo, vykdymo, įsiskolinimų padengimo ir atskaitomybės taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Zarasų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) biudžeto rengimo, tvirtinimo, vykdymo ir atskaitomybės procedūras, Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų (toliau – asignavimų valdytojai) teises ir pareigas.
2. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir kituose biudžeto sudarymo, vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose.
3. Savivaldybės biudžeto projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, Savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, kitais biudžeto rengimą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų parengtais programų sąmatų projektais ir šiomis taisyklėmis.
4. Savivaldybės biudžeto sudarymo, vykdymo, atskaitomybės rengimo metu naudojama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija bei Lietuvos Respublikos finansų ministro (toliau – Finansų ministras) patvirtintos formos.
II SKYRIUS
Savivaldybės biudžeto rengimas ir tvirtinimas
5. Savivaldybės biudžeto projektas rengiamas pagal Savivaldybės mero nustatytą tvarką.
6. Savivaldybės biudžeto pajamos nustatomos Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintais ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) prognozuojamais savivaldybių biudžetams finansiniais rodikliais, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) prognozuojamomis gauti pajamomis bei atsižvelgiant į praėjusių laikotarpių faktiškai gautų pajamų dinamikos analizės duomenis. Gyventojų pajamų mokestis planuojamas pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas šio mokesčio dalis. Savivaldybės biudžeto balanso rodiklis valdomas taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Savivaldybės biudžeto einamųjų metų pajamos koreguojamos pridedant nepanaudotą praėjusių metų biudžeto pajamų dalį.
7. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos sudaromos iš Savivaldybės biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka iš biudžeto pajamų. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos naudojamos Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
8. Asignavimų valdytojai, vadovaudamiesi Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus (toliau – Finansų skyrius) pateiktomis rekomendacijomis, apskaičiuoja savo įstaigų programų įgyvendinimo lėšų poreikį ir sudaro programų sąmatų projektus, organizuoja jiems pavaldžių padalinių (skyrių) ir kitų subjektų programų sąmatų sudarymą pagal finansavimo šaltinius, funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus. Programų sąmatų projektai sudaromi pagal Finansų ministro įsakymu patvirtintas sutrumpintas formas ir Savivaldybės mero nustatytais terminais pateikiamos Finansų skyriui. Kartu su programų sąmatų projektais pateikiami aiškūs ir tikslūs skaičiavimai ir paaiškinimai, įstaigų pareigybių, kita įstaigų charakteristika, susijusi su asignavimų planavimu.
9. Asignavimų valdytojai, jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai yra tiesiogiai atsakingi už teisingą, laiku pateiktą lėšų poreikio apskaičiavimą, programų ir jų sąmatų sudarymą.
10. Savivaldybės biudžeto projektas rengiamas vadovaujantis Zarasų rajono savivaldybės strateginio veiklos plano ir biudžeto projektų rengimo grafiku patvirtintu mero potvarkiu. Asignavimų valdytojai programų sąmatas sudaro ir pateikia elektroninės dokumentų valdymo sistemos @vilys priemonėmis (toliau – EDVS @vilys) pagal Savivaldybės strateginiame veiklos plane patvirtintas programas, priemones, finansavimo šaltinį, funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus.
11. Finansų skyrius priima iš asignavimų valdytojų programų sąmatas, susistemina gautus duomenis ir rengia pirminį Savivaldybės biudžeto projektą, kuriame nurodoma:
11.1. bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
11.2. bendra asignavimų suma, iš jų darbo užmokesčiui, suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar Savivaldybės administracijos padaliniams programoms vykdyti;
11.3. tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma;
11.4. asignavimų paskirstymas asignavimų valdytojams programoms vykdyti pagal kiekvieną programą ir programos finansavimo šaltinį;
11.5. įstaigų pajamų įmokos už teikiamas paslaugas į Savivaldybės biudžetą.
12. Parengtas biudžeto projektas pateikiamas Savivaldybės merui ir prieš 2 savaites iki Savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame bus tvirtinamas, paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje susipažinti.
13. Asignavimų valdytojai, gyventojai ir kiti suinteresuotieji asmenys gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Savivaldybės biudžeto projekto Finansų skyriui 7 kalendorines dienas nuo projekto paskelbimo dienos Savivaldybės interneto tinklapyje elektroniniu paštu finansai@zarasai.lt arba raštu Finansų skyriui.
14. Savivaldybės meras, patikslintą Savivaldybės biudžeto projektą teikia svarstyti Savivaldybės tarybai Savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka. Kartu su Savivaldybės tarybai teikiamu patikslintu Savivaldybės biudžeto projektu teikiamas raštas, kuriame nurodoma, į kuriuos pateiktus pasiūlymus atsižvelgta, o į kuriuos neatsižvelgta.
15. Savivaldybės meras parengtą Savivaldybės biudžeto projektą teikia svarstyti Savivaldybės tarybai Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybės taryba svarsto Savivaldybės biudžeto projektą, atsižvelgdama į Savivaldybės mero pranešimus, Savivaldybės tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas.
16. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams.
17. Sudarant Savivaldybės biudžetą yra numatomas Savivaldybės mero rezervas, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,25 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų Savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). Savivaldybės mero rezervas gali būti didesnis kaip 1 procentas, kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Savivaldybės mero rezervo lėšos naudojamos Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
18. Einamųjų metų Savivaldybės biudžete turi būti numatyti asignavimai visiems trumpalaikiams įsipareigojimams.
19. Savivaldybės taryba biudžetą patvirtina per du mėnesius nuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo.
20. Savivaldybės tarybai patvirtinus biudžetą, asignavimų valdytojai arba jų įgalioti asmenys ne vėliau kaip per 15 darbo dienų EDVS @vilys priemonėmis Finansų skyriui pateikia įstaigos vadovų patvirtintas biudžeto programų sąmatas patvirtintas Finansų ministro pagal finansavimo šaltinius, funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus taip pat informaciją apie asignavimų valdytojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus pagal pareigybes.
21. Asignavimų valdytojai užtikrina, kad Savivaldybės biudžeto programų sąmatose pateikti darbo užmokesčio duomenys būtų tikslūs, teisingi ir atitiktų patvirtintus teisės aktus. Patvirtinus biudžetą asignavimų valdytojų darbuotojams nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nekeičiami be Finansų skyriaus suderinimo, išskyrus atvejus kai keičiasi teisės aktai.
22. Kol patvirtinamas Savivaldybės biudžetas, asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų priemonei skirtų lėšų, išskyrus tuos atvejus, kai asignavimų valdytojas Finansų skyriui raštu pagrindžia didesnį lėšų poreikį.
23. Savivaldybės tarybos patvirtintas Savivaldybės biudžetas per 30 darbo dienų pateikiamas Finansų ministerijai.
24. Sudarydami programų sąmatas, asignavimų valdytojai turi užtikrinti, kad jų ir jiems pavaldžių įstaigų ar kitų subjektų praėjusių metų turimi įsiskolinimai pagal jų įsipareigojimus būtų numatyti dengti planuojamais metais, neviršijant tiems metams skiriamų Savivaldybės biudžeto asignavimų.
25. Finansų skyrius, vadovaudamasis patvirtintu Savivaldybės biudžetu, sudaro biudžeto pajamų ir išlaidų paskirstymą ketvirčiais, atsižvelgiant į planuojamus pajamų srautus. Ketvirčio išlaidų ir pajamų planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į asignavimų valdytojų sąmatas, programas ir išlaidų ekonominę klasifikaciją tvirtina Savivaldybės meras.
26. Asignavimų perkėlimą programų sąmatose iš vieno ketvirčio į kitą, atsižvelgdamas į asignavimų valdytojų prašymus, gali atlikti Finansų skyrius.
III SKYRIUS
Savivaldybės biudžeto vykdymas
27. Savivaldybės biudžeto vykdymą organizuoja Savivaldybės meras.
28. Valstybinė mokesčių inspekcija, mėnesiui pasibaigus, Savivaldybės administracijai pateikia pajamų ataskaitas apie surinktas pajamas.
29. Laiku nepatvirtinus Savivaldybės biudžeto, asignavimai metų pradžioje iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžeto asignavimų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų, kurios skiriamos tik tęstinei veiklai, įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos) ir įsiskolinimams dengti.
30. Savivaldybės biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai finansuojami vadovaujantis patvirtintomis asignavimų valdytojų programų sąmatomis pagal pateiktas paraiškas biudžeto asignavimams pervesti. Asignavimų valdytojų paraiškas biudžeto asignavimams pervesti pasirašo įstaigos vadovas ir vyriausias finansininkas ir pateikia Finansų skyriui per biudžeto informacinę valdymo sistemą „Biudžetas VS“. Savivaldybės biudžeto lėšų pervedimo į asignavimų valdytojų sąskaitas banke mokėjimo pavedimus pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius ir Finansų skyriaus vedėjas. Finansų skyriaus vedėjo atostogų, ligos, komandiruočių atvejais – kitas, turintis teisę pasirašyti, skyriaus specialistas, atsakingas už apskaitos tvarkymą. Finansų skyrius perveda lėšas į asignavimų valdytojų sąskaitas pagal pateiktas paraiškas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį trijų darbo dienų laikotarpyje.
31. Savivaldybei gavus papildomų tikslinės paskirties dotacijų ar kitų lėšų iš valstybės biudžeto, Savivaldybės biudžetinės įstaigos ir seniūnijos gali būti finansuojamos viršijant patvirtintą programos sąmatą. Savivaldybės biudžeto tikslinimo metu, papildomai gautos tikslinės paskirties dotacijos ar kitos lėšos iš valstybės biudžeto, įtraukiamos į Savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų planą.
32. Nevykdant pajamų surinkimo plano ir trūkstant apyvartos lėšų laikinam pajamų trūkumui padengti, sprendimą dėl Savivaldybės biudžete numatytų išlaidų finansavimo priima Savivaldybės taryba.
33. Gautos viršplaninės pajamos skirstomos Savivaldybės tarybos sprendimu.
34. Asignavimų valdytojai privalo nuolat analizuoti savo ir jiems pavaldžių padalinių biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitas, nustatyti netekusių tikslinės paskirties asignavimų sumas ir šią informaciją pateikti Finansų skyriui.
35. Biudžeto asignavimų valdytojai privalo:
35.1. naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti;
35.2. organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų vykdymą;
35.3. užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
36. Asignavimų valdytojai Europos Sąjungos finansinės paramos, kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas gali naudoti tik Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos projektams ir programoms arba pagal atitinkamas sutartis nustatytiems projektams ir programoms finansuoti. Šios lėšos administruojamos taip kaip nustatyta pasirašytose sutartyse ar kituose teisės aktuose dėl atitinkamos Europos Sąjungos paramos.
37. Asignavimų valdytojai Finansų skyriui turi pranešti apie tiesiogiai iš valstybės biudžeto gautas ir panaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas tam, kad Finansų skyrius galėtų įtraukti šias lėšas į Savivaldybės biudžeto pajamas bei asignavimus.
38. Biudžeto asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos.
39. Metams pasibaigus, nepanaudotus biudžeto asignavimų likučius, išskyrus Europos Sąjungos paramos, kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas, gautas ne iš Savivaldybės iždo, asignavimų valdytojai grąžina į Savivaldybės biudžeto sąskaitą ne vėliau kaip iki gruodžio 31 dienos.
40. Metams pasibaigus, likusias nepanaudotas tikslinės paskirties lėšas, kurios yra nustatytos Savivaldybės biudžetui priimant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, bei lėšas, kurios per metus buvo skirtos Savivaldybės biudžetui pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, iki sausio 10 dienos Finansų skyrius perveda iš Savivaldybės biudžeto sąskaitos į valstybės iždo sąskaitą, jeigu atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nenustatyta kitaip.
41. Savivaldybė gali skolintis Vyriausybės nustatyta tvarka, neviršydama atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų savivaldybių skolinimosi limitų.
42. Asignavimų valdytojai savo vardu negali skolintis lėšų ir prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų. Asignavimų valdytojai su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir patiektas prekes, numatytas sutartyse, atsiskaito iš asignavimų valdytojams patvirtintų asignavimų, įskaitant avanso mokėjimus, kurie turi būti ne didesni nei 30 procentų sutarties sumos. Apribojimai avanso dydžiui netaikomi asignavimų valdytojų pirkimams esant objektyviai rinkoje susiklosčiusiai situacijai (kai labai ribotas atitinkamas prekes tiekiančių, paslaugas teikiančių ar darbus atliekančių įmonių, įstaigų ir organizacijų skaičius ir kt.). Asignavimų valdytojas sutartyje turi numatyti priemones, kurios užtikrintų sumokėto avanso susigrąžinimą, jei avanso gavėjas nevykdo sutartyje nustatytų įsipareigojimų.
IV SKYRIUS
Savivaldybės biudžeto tikslinimas
43. Asignavimų valdytojai, suderinę su Finansų skyriumi, turi teisę:
43.1. biudžetiniais metais, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, keisti patvirtintų asignavimų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį, neviršijant patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms finansuoti. Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus;
43.2. biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą.
44. Asignavimų valdytojai prašymą keisti asignavimų paskirtį ar ketvirtinį paskirstymą pagal patvirtintą biudžeto asignavimų keitimo formą, kurioje turi būti nurodoma konkreti asignavimų keitimo priežastis, teikia Finansų skyriui.
45. Savivaldybės taryba Savivaldybės biudžetą tikslina šiais atvejais:
45.1. gavus papildomų ar sumažinus tikslinės paskirties dotacijų ir kitų lėšų iš valstybės biudžeto ar šaltinių;
45.2. prognozuojant biudžeto pajamų plano neįvykdymą, sumažina skirtus asignavimus arba nustato finansavimo tvarką;
45.3. prognozuojant biudžeto viršplanines pajamas, didina pajamų planą ir skirsto papildomus asignavimus (ne anksčiau kaip po devynių mėnesių po biudžeto vykdymo ataskaitos sudarymo);
45.4. gavus motyvuotus asignavimų valdytojų prašymus pakeisti patvirtintų asignavimų paskirtį;
45.5. gavus daugiau nei planuota pajamų už teikiamas paslaugas;
45.6. perskirstant mokymo lėšas vadovaujantis Mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu;
45.7. gavus Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės paramos ar kitų lėšų;
45.8. kitais atvejais, vykdant teisės aktus.
46. Atsiradus būtinumui vykdyti priemones, kurioms biudžetiniais metais nebuvo planuoti asignavimai (steigti naujas pareigybes, keisti ugdymo planą, mokėti išeitines išmokas, vykdyti kitas neatidėliotinas priemones ir / ar projektus ir pan.), asignavimų valdytojai pateikia išsamius, motyvuotus prašymus Finansų skyriui iki einamojo mėnesio 5 dienos:
46.1. dėl bendrų asignavimų pakeitimo;
46.2. dėl asignavimų darbo užmokesčiui pakeitimo;
46.3. dėl asignavimų tarp programų pakeitimo. Asignavimų valdytojai gali teikti einamųjų biudžetinių metų asignavimų paskirstymo pagal programas pakeitimą ne dažniau kaip vieną kartą per ketvirtį per pirmus tris metų ketvirčius ir ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį per ketvirtąjį metų ketvirtį. Einamųjų biudžetinių metų asignavimų paskirstymo pagal programas pakeitimai gali būti inicijuojami ir dažniau, jeigu jie būtini pažangos priemonėms ir projektams įgyvendinti;
47. Asignavimų valdytojai EDVS @vilys priemonėmis teikia prašymą Finansų skyriui keisti patvirtintų asignavimų paskirtį pagal biudžeto asignavimų keitimo formą, kurioje turi būti nurodoma konkreti patvirtintų asignavimų keitimo priežastis.
48. Savivaldybės tarybos sprendimų projektus dėl biudžeto pakeitimo rengia Finansų skyrius.
49. Pakeitimai asignavimų valdytojų sąmatose pagal ekonominę biudžeto išlaidų klasifikaciją prekių ir paslaugų naudojimo išlaidų straipsniuose suderinami su Finansų skyriumi biudžeto valdymo informacinėje sistemoje „Biudžetas VS“.
50. Savivaldybės administracijos padaliniai privalo suderinti su Finansų skyriumi rengiamų Savivaldybės tarybos sprendimų, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, mero potvarkių projektus, galinčius turėti įtakos patvirtinto Savivaldybės biudžeto asignavimų (iš jų asignavimų darbo užmokesčiui) pasikeitimams.
V SKYRIUS
Savivaldybės biudžeto atskaitomybė ir biudžeto vykdymo Vertinimas
51. Savivaldybės biudžeto įvykdymo ketvirtinių ir metinių aukštesniojo lygio ataskaitų rinkinius rengia Finansų skyrius, remdamasis Savivaldybės biudžeto apskaitos duomenimis – į Savivaldybės biudžetą gautų pajamų ir Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų panaudotų asignavimų bei asignavimų valdytojų pateiktomis biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitomis. Asignavimų valdytojai sudaro ir Finansų skyriaus nustatytais terminais pateikia Finansų skyriui įstaigos žemesniojo lygio biudžeto įvykdymo ataskaitų rinkinius, vadovaujantis Finansų ministro patvirtintomis tvarkomis ir formomis.
52. Finansų skyrius pagal asignavimų valdytojų pateiktą žemesniojo lygio biudžeto įvykdymo atskaitomybę sudaro konsoliduotus Savivaldybės I ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ir metinių biudžeto įvykdymo ataskaitų rinkinius ir Finansų ministerijos nustatytais terminais bei forma juos pateikia Finansų ministerijai.
53. Savivaldybės biudžeto įvykdymo metinių ataskaitų rinkinys pateikiamas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai auditui atlikti.
54. Gavus Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą, biudžeto įvykdymo metinių ataskaitų rinkinys teikiamas tvirtinti Savivaldybės tarybai Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMOS
55. Savivaldybės biudžetinių įstaigų (toliau – biudžetinės įstaigos) gautos pajamos už atliekamas funkcijas, numatytas jų nuostatuose ir (ar) kituose veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose: už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, už teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis), už išlaikymą švietimo, socialinės apsaugos ir kitose įstaigose, yra pervedamos į Savivaldybės biudžetą ir, vadovaujantis Tarybos sprendimais, naudojamos šių įstaigų programoms finansuoti.
56. Asignavimų valdytojai teikia tvirtinti Tarybai teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, jeigu teisės aktai nenumato kitaip.
57. Biudžetinių įstaigų pajamos kaupiamos atskiroje įstaigos sąskaitoje. Šioje sąskaitoje surinktas lėšas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, bet ne vėliau kaip paskutinę mėnesio darbo dieną arba per 5 darbo dienas, jei šios pajamos viršija 300 eurų per mėnesį, arba kai yra poreikis teikti mokėjimo paraišką programos, kuri finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų, išlaidoms apmokėti, perveda į Savivaldybės administracijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
58. Biudžetinės įstaigos, pervesdamos gautas pajamas, turi nurodyti mokėjimo pavedime atitinkamą pajamų rūšį. Finansinė apskaita organizuojama ir vykdoma pagal kiekvieną pajamų rūšį atskirai.
59. Biudžetinių įstaigų pajamos naudojamos šių įstaigų tikslams įgyvendinti ir veiklai finansuoti:
59.1. pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio turto nuomą skiriamos įstaigos veiklai, turto administravimo, eksploatacijos išlaidos, remontui. Iš patalpų nuomininkų gautos pajamos už trečiųjų asmenų suteiktas komunalines paslaugas (šildymą, elektros energiją, vandenį ir pan.) naudojamos už šių asmenų suteiktas komunalines paslaugas sumokėti.
59.2. pajamos už išlaikymą švietimo įstaigose skiriamos mitybos išlaidoms, ugdymo reikmėms ir priemonėms finansuoti bei įstaigų veiklai iš dalies finansuoti;
59.3. pajamos už išlaikymą socialinėse, neformaliojo vaikų švietimo įstaigose skiriamos įstaigų veiklai iš dalies finansuoti;
59.4. įmokos už prekes ir paslaugas naudojamos įstaigų veiklos išlaidoms, susijusioms su paslaugų teikimu (šildymui, elektros energijai, vandentiekiui ir kanalizacijai, prekėms, turtui įsigyti, darbo užmokesčiui iš dalies finansuoti).
60. Biudžetinių įstaigų pajamos jų vykdomoms programoms finansuoti pervedamos pagal Finansų skyriui pateiktą per biudžeto valdymo informacinę sistemą „Biudžetas VS“ paraišką, neviršijant programos sąmatoje patvirtintų asignavimų ir įstaigos pervestų pajamų į Savivaldybės biudžetą.
61. Biudžetinė įstaiga programų išlaidoms padengti pirmiausia turi naudoti asignavimus, gautus iš einamaisiais biudžetiniais metais įmokėtų į Savivaldybės biudžetą biudžetinės įstaigos pajamų, įskaitant ankstesniais metais nepanaudotus šių lėšų likučius ir viršplanines pajamas, išskyrus konkrečiam tikslui numatytas lėšas, kurių negali naudoti kitiems tikslams.
62. Asignavimų valdytojai, pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui, iki ateinančio mėnesio 15 dienos pateikia Finansų skyriui biudžetinių įstaigų pajamų ataskaitą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
VII SKYRIUS
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ GAUNAMA PARAMA (PINIGINĖS LĖŠOS) PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMĄ, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DEPOZITAI IR KITOS LĖŠOS
63. Biudžetinės įstaigos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą gautą paramą (pinigines lėšas) gali naudoti biudžetinių įstaigų uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti.
64. Gautos paramos apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu ir naudojama pagal atskirą biudžetinės įstaigos vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą, suderintą su Finansų skyriumi. Sąmata turi būti suderinta su paramos teikėju tuo atveju, kai sudaroma paramos teikimo sutartis, kurioje ši sąlyga numatyta.
65. Biudžetinių įstaigų depozitai – laikinai šių įstaigų saugomos ir tam tikrų aplinkybių arba susitarimų sąlygojamos lėšos. Depozitinės lėšos laikomos atskiroje banko sąskaitoje ir, susidarius atitinkamoms aplinkybėms, grąžinamos asmenims arba organizacijoms (toliau – depozitoriai), kuriems jos priklauso.
66. Biudžetinės įstaigos depozitus saugo ribotą laiką:
66.1. lėšas, kurios turi būti grąžintos fiziniams asmenims, – 3 metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose nustatyto termino;
66.2. lėšas, kurios turi būti grąžintos biudžetinėms įstaigoms, – iki metų pabaigos;
66.3. lėšas, kurios turi būti grąžintos kitiems juridiniams asmenims, – metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose nustatyto termino.
67. Depozitoriams nustatytu laiku neatsiėmus savo lėšų, biudžetinės įstaigos perveda jas į atitinkamo biudžeto pajamas.
68. Kitoms biudžetinių įstaigų lėšoms priskiriamos:
68.1. įplaukos, gautos atsitikus draudiminiam įvykiui;
68.2. kompensacijos, gautos iš šalies ir užsienio renginių organizatorių ankstesniais biudžetiniais metais turėtoms dalyvavimo šiuose renginiuose išlaidoms padengti;
68.3. biudžetinių įstaigų skelbiamų konkursų dalyvių mokesčiai;
68.5. lėšos, teisės aktų nustatyta tvarka gautos konkretiems gavėjams – fiziniams asmenims – išlaikyti (globos (rūpybos) išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme);
68.6. lėšos, gautos iš kitos biudžetinės įstaigos už teikiamas paslaugas;
68.7. kitos įplaukos, gautos iš juridinių ir fizinių asmenų tam tikroms nenumatytoms biudžetinių įstaigų programų sąmatose išlaidoms padengti ir kurios nėra gautos kaip asignavimai.
69. Kitos biudžetinių įstaigų lėšos naudojamos pagal atskirą įstaigos vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą įstaigos funkcijoms atlikti.
70. Biudžeto finansuojamų įstaigų gaunama negrąžintina finansinė parama biudžetinių įstaigų apskaitoje registruojama atskiroje sąskaitoje.
VIII SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS GAUTINŲ IR MOKĖTINŲ SUMŲ PADENGIMO TVARKA
71. Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai įpareigojami:
71.1. iki sausio 15 dienos atlikti debetinių ir kreditinių skolų inventorizaciją, t. y. su debitoriais ir kreditoriais turi būti pasirašyti skolų tarpusavio suderinimo aktai;
71.2. neprisiimti įsipareigojimų, nesudaryti sutarčių darbams ar paslaugoms atlikti, kol nėra jiems numatytas ir patvirtintas finansavimo lėšų šaltinis;
71.3. kiekvieną mėnesį peržiūrėti sudarytų sutarčių vykdymą, derinti gautinų sumų ir įsipareigojimų likučius, analizuoti susidariusių įsiskolinimų priežastis ir imtis priemonių įsiskolinimams mažinti bei gautinų sumų išieškojimui;
71.4. derėtis su paslaugų (prekių) tiekėjais dėl įsiskolinimo terminų pratęsimo ir jų padengimo grafiko suderinimo;
71.5. sudarant programų sąmatas einamiesiems metams, numatyti reikiamus asignavimus praėjusių metų įsiskolinimams dengti, neviršijant tiems metams skirtų asignavimų;
71.6. metų pabaigoje iš sutaupytų asignavimų pirmiausia dengti įsiskolinimus. Nesant įsiskolinimų, nepanaudotos sumos gali būti skiriamos ir kitoms įstaigos reikmėms vykdyti.
72. Kai Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai visiems per metus atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai lėšų, pirmiausia padengiami anksčiausiai atsiradę įsiskolinimai:
72.1. darbo užmokesčiui ir su darbo santykiais susijusios išlaidos;
72.2. įnašai socialiniam draudimui, gyventojų pajamų mokestis;
72.4. socialinės išmokos;
72.5. išlaidos už elektros energiją, šildymą ir kurą šildymui, vandenį;
72.6. prekėms, paslaugoms, kitoms išlaidoms ir turtui įsigyti.
73. Asignavimai paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti numatomi tvirtinant Savivaldybės biudžeto projektą, atsižvelgiant į galiojančias paskolų grąžinimo sutartis.
74. Asignavimų valdytojai savo vardu negali skolintis lėšų ir prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų.
75. Asignavimų valdytojai Finansų skyriaus nustatytais terminais, vadovaujantis Finansų ministro nustatytomis tvarkomis ir formomis, teikia Finansų skyriui mokėtinų sumų ataskaitas. Jų pagrindu rengiama ir teikiama Finansų ministerijai Savivaldybės konsoliduota mokėtinų sumų ataskaita.
