Administracinė byla Nr. I-5-662/2017
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00035-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 14.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą, pagal Utenos rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3.1 ir 2.32 punktai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms.
n u s t a t ė:
I.
1. Utenos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-24-373/2016 (teisminio proceso Nr. 4-50-3-00692-2016-8) pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo panaikinimo, nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3.1 ir 2.32 punktai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms.
2. Motyvuodamas savo abejonę tiriamo reguliavimo teisėtumu, Utenos rajono apylinkės teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir aplinkos ministras) 2013 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir 2013 m. liepos 15 d. įsakymas), priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 191 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtintas baigtinis TIPK leidimų galiojimo panaikinimo sąlygų sąrašas, o 10 dalyje – baigtinis TIPK leidimų keitimo sąlygų sąrašas. Šiuose sąrašuose nėra tokio TIPK leidimo galiojimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindo, kaip jis suformuluotas 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 ir 2.31 punktuose ir aplinkos ministrui nesuteikta teisė nustatyti naujus TIPK leidimo keitimo bei galiojimo panaikinimo pagrindus. Aplinkos ministras šiomis poįstatyminio teisės akto normomis numatė TIPK leidimų, išduotų pagal aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir 2002 m. TIPK taisyklės) 2 priedą, negaliojimą ir poįstatyminiu teisės aktu galimai sureguliavo tuos santykius, kurie gali būti sureguliuoti tik aukštesnės galios teisės aktais.
II.
3. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Aplinkos ministerija) atsiliepimas (b. l. 76–80), kuriame prašoma tiriamas norminio administracinio akto nuostatas pripažinti teisėtomis.
4. Grįsdamas savo poziciją, atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (toliau – ir Direktyva) ūkio subjektams buvo sugriežtinti kai kurie taršos prevencijos reikalavimai (išplėstas reguliuojamų veiklos rūšių sąrašas, įtvirtintos griežtesnės įrenginių eksploatavimo sąlygos). Pagrindiniai Direktyvos reikalavimai yra perkelti į Aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192 straipsnius. Reikalavimai leidimų išdavimui sugriežtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 191, 192 straipsniais įstatymu, kurio 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidimams eksploatuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nurodytus įrenginius (ar jų dalis, ar kelis tokius įrenginius), kuriems iki 2013 m. birželio 1 d. buvo išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, taikomos šio įstatymo nuostatos dėl taršos leidimų keitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
5. Tiriamu 2013 m. liepos 15 d. įsakymu ūkio subjektams buvo nustatyti terminai pakeisti leidimus, išduotus iki 2013 m. birželio 1 d. pagal iki tol galiojusią aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo tvarką. Praktikoje susiklostė situacija, jog dalis veiklos vykdytojų iki nustatyto termino 2015 m. liepos 7 d. nespėjo gauti galiojančių teisės aktų reikalavimus atitinkančio TIPK leidimo, todėl šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taip pat, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, į 2013 m. liepos 15 d. įsakymu patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) buvo įtraukti 2.31 ir 2.32 punktai, kuriuose įvardyti pareigos pasikeisti TIPK leidimą neįvykdymo padariniai.
6. 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punkte numatyta, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai šio įsakymo 2.3 punkte nurodytu atveju negavus TIPK leidimo pagal Taisyklių reikalavimus, TIPK leidimas, išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, ir taršos leidimas, išduotas pagal aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės), (jei toks buvo išduotas) laikomas negaliojančiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ši nuostata neįtvirtina savarankiško leidimų panaikinimo pagrindo, o aiškiai informuoja teisės normos adresatus, kad suėjus nustatytam terminui, Aplinkos apsaugos įstatyme ir 2013 m. liepos 15 d. įsakymu patvirtintose Taisyklėse įtvirtintos nuostatos visiems veiklos vykdytojams taikomos visa apimtimi.
7. Nuo 2016 m. sausio 1 d. (galutinio 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3 punkte nustatyto termino) veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems įrenginius (jų dalis) pagal teisės aktuose numatytas veiklų rūšis, Aplinkos apsaugos įstatymo, 2013 m. liepos 15 d. įsakymu patvirtintų Taisyklių reikalavimai taikomi vienodai ir pilna apimtimi, jų vykdoma veikla ir turimi leidimai vertinami pagal faktinę situaciją; kompetentingai institucijai atlikus patikrinimą ir nustačius, kad veiklos vykdytojas neturi pagal galiojančius teisės aktus išduoto TIPK leidimo, visais atvejais konstatuotina, kad veiklos vykdytojas įrenginį ar jo dalį eksploatuoja neturėdamas teisės aktų reikalavimus atitinkančio TIPK leidimo.
8. Atsakovo nuomone, tiriami 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 ir 2.32 punktai priimti tinkamai įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 191, 192 straipsniais įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos įstatymo 191 straipsnio nuostatoms.
III.
9. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, buvo gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nuomonė (b. l. 88–89), kurioje nurodoma, kad tiriamomis poįstatyminio teisės akto nuostatomis nebuvo pažeisti aukštesnės galios teisės aktai, kadangi įgaliojimai juos priimti Aplinkos ministerijai yra deleguoti įstatymu – Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamais punktais nebuvo nustatytos sankcijos, leidimų išdavimo ar panaikinimo pagrindai, tik nustatytas pereinamojo laikotarpio terminas (kuris kartą buvo pratęstas), per kurį ūkio subjektai įgijo teisę ir pareigą pakeisti leidimus. Pereinamasis laikotarpis buvo protingas ir pakankamas, kad, būdamas rūpestingas bei atidus, ūkio subjektas galėtų pasirūpinti reikiamais leidimais.
IV.
10. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje taip pat gauta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-24-373/2016, kurią nagrinėjant Utenos rajono apylinkės teismui kilo abejonės norminio administracinio akto teisėtumu, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. nuomonė (b. l. 65–72), kurioje nurodoma, kad 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punktas prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatoms.
11. Šioje nuomonėje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-24-373/2016 administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. nurodė, kad jis, kaip UAB „Krisminda“ direktorius, yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, kad nebuvo įvykdytas reikalavimas gauti naują TIPK leidimą, o UAB „Krisminda“ 2010 m. balandžio 22 d. išduotas TIPK leidimas laikytas negaliojančiu pagal 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punktą. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada TIPK leidimo galiojimas yra panaikinamas. Tiriamu 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punktu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas, nors toks pagrindas minėtoje Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalyje nėra numatytas, dėl to šis reguliavimas laikytinas konkuruojančiu su nustatytuoju aukštesnės galios teisės akte ir neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo.
12. Tiriamoje normoje nustatytas reguliavimas turi esminį poveikį ūkinei veiklai, todėl galėjo būti nustatytas tik įstatymu. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalies nuostatomis aplinkos ministrui nepavesta nustatyti reikalavimo pakeisti visus galiojančius TIPK leidimus, o tik TIPK leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Tiriamomis nuostatomis yra keliami neproporcingi reikalavimai ir paneigiami ūkinę veiklą teisėtai vykdančių subjektų teisėti lūkesčiai.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
13. Byloje yra tiriama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3.1 ir 2.32 punktų (aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) atitiktis konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms.
14. Tiriamame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 punkte nustatyta, kad, jei šio įsakymo įsigaliojimo metu įrenginys, kuriame vykdoma 2.4 punkte nurodytų rūšių veikla, buvo eksploatuojamas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą išduotą TIPK leidimą ar (ir) taršos leidimą, išduotą pagal Taršos leidimų taisykles, pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą išduotas TIPK leidimas ir (ar) taršos leidimas keičiamas TIPK leidimu, išduodamu pagal Taisyklių reikalavimus, neatliekant įrenginyje vykdomos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, jeigu įrenginyje vykdoma veikla iš esmės nesikeičia (t. y. nėra atliekamas esminis pakeitimas, kaip apibrėžta Taisyklių 7.6 p.). Šio įsakymo 2.32 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai įsakymo 2.3 punkte nurodytu atveju negavus TIPK leidimo pagal Taisyklių reikalavimus, TIPK leidimas, išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, ir taršos leidimas, išduotas pagal Taršos leidimų taisykles, (jei toks buvo išduotas) laikomas negaliojančiu.
VI.
15. Konstitucinis teisinės valstybės principas apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, be kita ko, ir teisės aktų hierarchijos reikalavimą, iš kurio kyla įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad šis konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. kovo 9 d., 2012 m. balandžio 18 d., 2013 m. vasario 20 d. nutarimus).
16. Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimus ir kt.). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimus). Konstitucinėje jurisprudencijoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai Konstitucijoje nereikalaujama tam tikrus joje nurodytus santykius reguliuoti būtent įstatymu ir kai pagal Konstituciją tokių santykių reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų išimtinei kompetencijai, įstatymų leidėjas gali įstatyme nustatyti, kad tam tikrus santykius reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimus).
17. Riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir Konstitucijos 46 straipsnyje numatytą ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Nors tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, kiti – Vyriausybės nutarimais, dar kiti – žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais, tačiau nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimus).
18. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) yra apibrėžtas TIPK leidimų teisinis statusas, inter alia (be kita ko) įtvirtinti jų panaikinimo pagrindai. Šiame straipsnyje numatyta, kad TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir derinimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką. Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Aplinkos ministerija; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimą išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos). TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant TIPK leidimo sąlygas visuomenės sveikatos centrai apskrityse, vykdydami Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jiems priskirtas funkcijas triukšmo valdymo ir kvapų kontrolės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą paraišką TIPK leidimui gauti ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turinti pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai. TIPK leidimo projektą aplinkos ministro įgaliota institucija rengia, kai yra gautas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką arba per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą nepateiktas šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti ir kai šioje dalyje nurodyta aplinkos ministro įgaliota institucija, įvertinusi TIPK paraišką, priima sprendimą TIPK paraišką priimti. Sprendimo priimti TIPK paraišką ir sprendimo išduoti TIPK leidimą priėmimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse. TIPK leidimą aplinkos ministro įgaliota institucija privalo išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos. TIPK leidimas išduodamas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus. TIPK leidimas neišduodamas, jeigu: (1) po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti TIPK paraišką, nustatoma, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos pateikti reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles, buvo pateikta informacija, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota; (2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai. TIPK leidimas pakeičiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. TIPK leidimas keičiamas, kai yra viena iš šių sąlygų: (1) planuojamas esminis pakeitimas (kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme); (2) išduotame TIPK leidime šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka nustatytos sąlygos, kurioms esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas, ir šio TIPK leidimo pakeitimo terminai; (3) pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas, nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (stebėsenos (monitoringo) rezultatai rodo, kad įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad TIPK leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į TIPK leidimą; įrenginio eksploatavimo saugai reikia naudoti kitas technologijas; pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; pasikeitus kitiems reikalavimams ar dokumentams, kurių reikalavimų šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka būtina laikytis, arba jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti); (4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis). Šio straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo privalo kreiptis į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją dėl TIPK leidimo pakeitimo. TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: (1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų; (2) kai šio straipsnio 10 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas nepakeičia TIPK leidimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka; (3) nustatoma, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota; (4) TIPK leidimo turėtojo prašymu; (5) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo; (6) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. TIPK leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. TIPK leidimo turėtojas apie tai informuojamas raštu, išskyrus šio straipsnio 12 dalies 5 punkte nurodytus atvejus, nurodant TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastis. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminės žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pramoninių išmetamų teršalų kontrolę, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis TIPK leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti TIPK leidimo galiojimo. Aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos) privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka peržiūrėti TIPK leidimo sąlygas ir šio straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytais atvejais informuoti TIPK leidimo turėtoją apie pareigą per nustatytą terminą pakeisti TIPK leidimą.
19. Prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateikęs teismas abejones tiriamų nuostatų teisėtumu iš esmės grindžia nurodydamas, kad jos priimtos viršijant Aplinkos ministrui įstatymais suteiktus įgaliojimus. Utenos rajono apylinkės teismui kilo abejonė, ar šios nuostatos atitinka konstitucinius teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principus ir Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnį.
VII.
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 punkto
20. Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 2013, Nr. 55-2727) 191 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17) nuostatas. Aplinkos apsaugos įstatymas 191 straipsniu buvo papildytas 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 191, 192 straipsniais įstatymu Nr. XII-287 (toliau – ir 2013 m. gegužės 9 d. Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas), kurio 7 straipsnyje aplinkos ministrui yra suteikti įgaliojimai priimti nuostatas dėl naujai įsigaliojusių leidimų keitimą reglamentuojančių nuostatų galiojimo terminų ir tvarkos: leidimams eksploatuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje nurodytus įrenginius (ar jų dalis, ar kelis tokius įrenginius), išduotiems iki 2013 m. birželio 1 d., taikomos šio įstatymo nuostatos dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų keitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais terminais ir tvarka. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato TIPK paraiškos rengimo, pateikimo ir derinimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Pagal šio straipsnio 10 dalį TIPK leidimas pakeičiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
21. Taigi Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji aplinkos ministro įgaliojimai detalizuoti TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, o 2013 m. gegužės 9 d. Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnyje aplinkos ministras yra tiesiogiai įgaliotas nustatyti tvarką ir terminus, pagal kuriuos šio įstatymo nuostatos dėl TIPK leidimų keitimo taikomos leidimams eksploatuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje nurodytus įrenginius (ar jų dalis, ar kelis tokius įrenginius), išduotiems iki 2013 m. birželio 1 d.
22. Tiriama 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 punkto nuostata apibrėžia 2013 m. gegužės 9 d. redakcijos Aplinkos apsaugos įstatymo ir vadovaujantis šiuo įstatymu aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų (su vėlesniais pakeitimais) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių galiojimą laiko požiūriu subjektams, kurie iki šių taisyklių įsigaliojimo vykdė ūkinę veiklą eksploatuodami įrenginius pagal ankstesnės redakcijos teisinį reguliavimą išduotus leidimus. Šiame punkte yra nustatyta, kad anksčiau išduoti atitinkami leidimai keičiami naujais, bei apibrėžta, kada keičiant leidimą turi būti atliekamos įrenginyje vykdomos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Šioje normoje nėra numatytos teisinės sankcijos TIPK leidimų nepakeitusiems subjektams ar kitokie kylantys padariniai (pvz., veiklos sustabdymas ar pan.), o tik nustatoma tvarka, pagal kurią naujas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas taikomas anksčiau ją pradėjusiems vykdyti subjektams. Tokia nuostata numato naujo teisinio reguliavimo įgyvendinimo tvarką, nurodant, jog anksčiau išduoti leidimai keičiami naujais bei kada juos keičiant būtina atlikti veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kas nelaikytina esminiu ūkinės veiklos laisvės apribojimu, kuris galėtų būti nustatomas tik Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu.
23. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje nėra įtvirtinta tų pačių (kaip ir tiriama nuostata) teisės aktų galiojimą laiko požiūriu reglamentuojančių normų, kurios galėtų būti laikomos konkuruojančiomis su tiriamu 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 punktu. Iš Konstitucijos 46 straipsnio kylanti valstybės jurisdikcija ūkinės veiklos reguliavime apima valstybės įgaliojimus keisti, nustatyti naujas ūkinės veiklos sąlygas ir (laikantis teisės galiojimo laike principų) taikyti naująsias sąlygas anksčiau ūkinę veiklą pradėjusiems vykdyti subjektams. Priešingu atveju, jeigu naujas griežtesnis teisinis reguliavimas jiems būtų netaikomas, o galiotų tik naujai ūkinę veiklą pradedantiems subjektams, gali būti pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas (žr. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimą, kuriuo pripažintas įstatymo prieštaravimas Konstitucijai, be kita ko, dėl to, kad tirtu reguliavimu atsižvelgiant į tai, ar iki nustatytos datos turėjo leidimą laikyti ar nešiotis ginklą, asmenys buvo traktuojami nevienodai). Pažymėtina, kad prieš įsigaliojant tiriamai 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 punkto redakcijai (patvirtinta 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510), galiojo aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtinta redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad nuo 2015 m. liepos 7 d. privaloma turėti pagal Taisyklių reikalavimus išduotą TIPK leidimą. 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 pakeitus tiriamą punktą, reikalavimo pakeisti TIPK leidimus terminas buvo perkeltas į to paties įsakymo 2.32 punktą, jį pratęsiant iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Taigi pakeisti TIPK leidimus iš viso buvo nustatytas apie 29 mėnesių terminas. Be to, 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta ūkio subjektus informuoti apie pareigą pakeisti TIPK leidimus – 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 3.1.3 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams pavesta iki 2013 m. lapkričio 1 d. informuoti 2.4 punkte nurodytus įrenginius eksploatuojančius veiklos vykdytojus apie pareigą iki 2015 m. liepos 7 d. gauti TIPK leidimą Taisyklių nustatyta tvarka; 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 šis punktas pakeistas numatant regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigą informuoti ūkio subjektus pakartotinai, t. y. išdėstytas taip: 2015 m. liepos 7 d. pakartotinai informuoti 2.4 punkte nurodytus įrenginius eksploatuojančius veiklos vykdytojus apie pareigą iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai gauti TIPK leidimą Taisyklių nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatyta, jog TIPK leidimas keičiamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas, nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (inter alia pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai). Tiriamame 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 punkte numatyta tvarka atitinka šią įstatymo nuostatą, todėl jos negali būti laikomos tarpusavyje konkuruojančiomis.
24. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos ministras yra įgaliotas nustatyti Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų dėl TIPK leidimų keitimo taikymą iki 2013 m. birželio 1 d. išduotiems TIPK leidimams bei turi įgaliojimus nustatyti savo įsakymu tvirtinamų TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių galiojimą laiko požiūriu, į tai, kad tiriamame 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 punkte nėra numatytas esminis ūkinės veiklos laisvės apribojimas, kuris galėtų būti nustatomas tik Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu, ir įstatymuose nėra nustatyta su tiriama nuostata konkuruojančių teisės normų, konstatuotina, kad 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.3.1 punktas priimtas, aplinkos ministrui tinkamai įgyvendinant jam nustatytus įgaliojimus ir neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms.
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punkto
25. Tiriamo 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punkto nuostatų priėmimo pagrindai šiame įsakyme nėra atskirai detalizuoti, taigi jie sietini su jau aptartais Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Kaip buvo minėta, šiame straipsnyje yra išdėstyti TIPK leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai, taip pat, inter alia nustatyta, kad TIPK leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai įsakymo 2.3 punkte nurodytu atveju negavus TIPK leidimo pagal Taisyklių reikalavimus, TIPK leidimas, išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, ir taršos leidimas, išduotas pagal Taršos leidimų taisykles, (jei toks buvo išduotas) laikomas negaliojančiu, t. y. šia nuostata panaikinami nurodyti TIPK leidimai. Įstatymų nuostatose, su kuriomis sietini aplinkos ministro įgaliojimai priimti tiriamą 2013 m. liepos 15 d. įsakymą, eksplicitiškai nėra įtvirtinti aplinkos ministro įgaliojimai nustatyti, kad nuo tam tikro termino atitinkami TIPK leidimai laikomi negaliojančiais.
26. Jau buvo minėta, kad pagal Konstitucinį Teismą galima riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir Konstitucijos 46 straipsnyje numatytą ūkinės veiklos laisvę, jeigu inter alia tai daroma įstatymu. Tik įstatymu galima nustatyti esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad įstatymų leidėjas negali pavesti įstatymo įgyvendinamuoju aktu reguliuoti tuos santykius, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I261-15/2013). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje esminiu ūkinės veiklos laisvės ribojimu pripažįstamas reguliavimas, kuriame įtvirtinta poveikio priemonė – teisės verstis ūkine veikla (organizuoti ir rengti papildomą vairuotojų mokymą) atėmimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I146-10/2013); leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi galiojimo panaikinimo pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I261-15/2013). Lingvistiškai interpretuojant nagrinėjamoje byloje tiriamą 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punkto nuostatą, ji reiškia, kad nuo šiame punkte nustatytos datos kyla visi teisiniai padariniai, kurie kyla panaikinus ūkio subjektui išduotą TIPK leidimą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tiriama 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punkto nuostata, pagal kurią nuo šiame punkte nustatytos datos išvardyti TIPK leidimai laikomi negaliojančiais, taip pat pripažintina iš esmės ribojančia ūkinės veiklos laisvę.
27. Kaip buvo minėta, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 13 dalį, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. To paties straipsnio 12 dalyje numatyta, kad TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų; kai šio straipsnio 10 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas nepakeičia TIPK leidimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka; nustatoma, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota; TIPK leidimo turėtojo prašymu; likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo; neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. Šios dalies antrame punkte įtvirtintas TIPK leidimo panaikinimo pagrindas, be kita ko, nukreipia į to paties straipsnio 10 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, jog TIPK leidimas keičiamas, kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas, nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (stebėsenos (monitoringo) rezultatai rodo, kad įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad TIPK leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į TIPK leidimą; įrenginio eksploatavimo saugai reikia naudoti kitas technologijas; pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; pasikeitus kitiems reikalavimams ar dokumentams, kurių reikalavimų šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka būtina laikytis, arba jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti).
28. Iš šių Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 10 dalies 3 punkto, 13 dalies 2 punkto ir 14 dalies nuostatų galima matyti, kad pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai, TIPK leidimo galiojimas gali būti panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 38–39 punktais, TIPK leidimus pagal šias taisykles buvo įgaliotas išduoti atitinkamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kas reiškia, jog aplinkos ministras nėra įgaliotas savo įsakymu panaikinti TIPK leidimus – per nustatytą terminą nepakeisti TIPK leidimai nustatyta tvarka gali būti panaikinami jį išdavusiai institucijai priimant motyvuotą sprendimą.
29. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad įstatymai aplinkos ministrui nesuteikia įgaliojimų savo įsakymu panaikinti TIPK leidimus, kurie nebuvo pakeisti TIPK leidimais, išduotais pagal naujai įsigaliojusius teisės aktus, – tokie įgaliojimai jam eksplicitiškai įstatymuose nenustatyti, o tai, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalį TIPK leidimų galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos individualiu administraciniu aktu, patvirtina, jog įstatymų leidėjas neketino aplinkos ministrui suteikti įgaliojimus savo įsakyme nustatyti, kad iki nustatyto termino nepakeisti pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą išduoti TIPK leidimai laikomi negaliojančiais. Kadangi tiriama nuostata, jog šiame punkte numatyti TIPK leidimai nuo nurodytos datos laikomi negaliojančiais, iš esmės apriboja ūkinės veiklos laisvę, neatitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje nustatytos TIPK leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos ir buvo priimta viršijant aplinkos ministrui įstatymais suteiktus įgaliojimus, 2013 m. liepos 15 d. įsakymo 2.32 punktas prieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylančiam reikalavimui teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos, įstatymų viršenybės principui ir Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatoms.
30. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 119 straipsnio 1 dalį administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 119 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3.1 punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.32 punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms.
Sprendimas neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre.