LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL lietuvos respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo nr. 1-245 „Dėl gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

2017 m. vasario 13 d. Nr. 1-38

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 1-245 „Dėl Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 615 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1390 ir 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1175 pripažinimo netekusiais galios“ 1.3 papunkčiu:“;

1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašą:

1.2.1. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

5. Dujų kiekio matavimo priemones ir matavimo priemones dujų sudėčiai nustatyti bei šilumingumui apskaičiuoti savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo sistemos operatoriai ar biodujų gamybos įmonės (Aprašo 3 priedo 1 ir 2 punktai). Dujų kiekio matavimo priemonių (toliau – matavimo priemonės) parametrai, įrengimo sąlygos, įrengimo vieta dujų sistemų sujungimo vietose nustatomi dujų sistemų operatorių (įskaitant ir biodujų gamybos įmones) tarpusavio susitarimu. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų sistemų taškas laikomas gamtinių dujų sistemos įleidimo tašku.“

1.2.2. Pakeičiu 10.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

10.8. Kasdienės gamtinių dujų apskaitos vieta (toliau – kasdienės apskaitos vieta) – gamtinių dujų apskaitos vieta, kurioje įrengta nuotolinio duomenų surinkimo sistema ir dujų kiekis fiksuojamas ne rečiau kaip kartą per parą.“

1.2.3. Pakeičiu 10.10 papunktį ir jį išdėstau taip:

10.10. Norminės sąlygos – sąlygos, kai gamtinių dujų slėgis 1,01325 baro, temperatūra 20 °C. Suskystintų gamtinių dujų terminale ir perdavimo sistemoje nustatomos norminės – sąlygos, kai gamtinių dujų slėgis yra 1,01325 baro, temperatūra 0 °C.“

1.2.4. Papildau 10.13 papunkčiu:

10.13. Wobbe‘ės indeksas – dujų tūrio, esant nustatytoms norminėms sąlygoms, viršutinis šilumingumas, padalytas iš santykinio tankio, esant tokioms pat sąlygoms, kvadratinės šaknies.“

1.2.5. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:

13. SGD terminale dujų kiekis apskaitomas kubiniais metrais (m3) ir energijos vienetais (kWh), naudojant dujų viršutinį šilumingumą. Atsiskaitymui už SGD terminalo paslaugas su SGD terminalo naudotojais dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais (kWh).“

1.2.6. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

25. Perdavimo sistemoje dujų kiekis turi būti apskaitomas gamtinių dujų kubiniais metrais (toliau – kubinis metras) (m3) ir energijos vienetais (kWh), naudojant dujų viršutinį šilumingumą.“

1.2.7. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

26Atsiskaitymui už dujas ir dujų perdavimo paslaugas su sistemos naudotojais (vartotojais) dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais (kWh).

1.2.8. Pakeičiu III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstau taip:

ANTRASIS SKIRSNIS

DUJŲ APSKAITA ENERGIJOS VIENETAIS PERDAVIMO SISTEMOS ĮLEIDIMO IR IŠLEIDIMO TAŠKUOSE“.

1.2.9. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

28. Dujų kiekis perdavimo sistemos įleidimo taške energijos vienetais (kWh) nustatomas vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 12405-2:2012 „Dujų skaitikliai. Keitimo įtaisai. 2 dalis. Keitimas į energiją“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 12405-2) reikalavimais arba apskaitomas išmatuotą dujų tūrį dauginant iš paros vidutinio aritmetinio dujų viršutinio šilumingumo atitinkamame įleidimo taške. Skaičiuojama vadovaujantis 5 formule:

 

                                                   (5)

 

čia:

Ee – perdavimo sistemos įleidimo taške per parą pristatytų dujų kiekis energijos vienetais (kWh);

Ve – perdavimo sistemos įleidimo taške per parą pristatytas dujų tūris (m3);

HS – paros vidutinis aritmetinis dujų viršutinis šilumingumas perdavimo sistemos įleidimo taške (kWh/m3).“

1.2.10. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:

29. Dujų kiekis perdavimo sistemos išleidimo taške, prijungtame prie skirstymo sistemos, energijos vienetais (kWh) apskaitomas išmatuotą dujų tūrį dauginant iš paros vidutinio aritmetinio dujų viršutinio šilumingumo išleidimo taške. Skaičiuojama vadovaujantis 6 formule:

 

                                                   (6)

 

čia:

Ex – perdavimo sistemos išleidimo taške per parą išleistų dujų kiekis energijos vienetais (kWh);

Vx – perdavimo sistemos išleidimo taške per parą išleistų dujų tūris (m3);

HS – paros vidutinis aritmetinis dujų viršutinis šilumingumas perdavimo sistemos išleidimo taške (kWh/m3).

 

Dujų kiekis perdavimo sistemos išleidimo taškuose, neprijungtuose prie skirstymo sistemų, energijos vienetais (kWh) apskaitomas vadovaujantis Aprašo 28 punkto reikalavimais.“

1.2.11. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

30. Dujų šilumingumas perdavimo sistemos išleidimo taškuose nustatomas vienu iš šių būdų:

30.1. Pagal tame taške (baziniame perdavimo sistemos taške) įrengtos matavimo priemonės dujų sudėčiai nustatyti bei šilumingumui apskaičiuoti duomenis.

30.2. Pagal priskirtame baziniame perdavimo sistemos taške įrengtos matavimo priemonės dujų sudėčiai nustatyti bei šilumingumui apskaičiuoti duomenis.“

1.2.12. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

31. Dujų analizatoriai parenkami atsižvelgiant į santykinę matavimo priemonės paklaidą. Santykinė dujų analizatoriaus paklaida neturi viršyti Lietuvos standarte LST EN 12405-2 nustatytų reikalavimų pagal B klasę esant norminėms veikimo sąlygoms.“

1.2.13. Pakeičiu 32.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

32.1. visuose įleidimo į perdavimo sistemą taškuose ir visuose tarpvalstybiniuose išleidimo iš perdavimo sistemos taškuose;“.

1.2.14. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

33. Dujų šilumingumas perdavimo sistemos išleidimo taškuose nustatomas pagal jiems priskirtų, Aprašo 2 priede nurodytose apskaitos vietose įrengtų, dujų analizatorių duomenis.“

1.2.15. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:

34. Perdavimo sistemos operatorius rengia ir teikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai tvirtinti Aprašo 1–2 prieduose nurodytų perdavimo sistemos bazinių dujų šilumingumo nustatymo taškų ir jiems priskirtų dujų išleidimo taškų, kuriuose dujų šilumingumas nustatomas pagal baziniuose taškuose įrengtų dujų analizatorių duomenis, sąrašus. Šie sąrašai turi būti periodiškai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) peržiūrimi ir prireikus patikslinami.“

1.2.16. Pripažįstu netekusiu galios 35 punktą.

1.2.17. Pakeičiu 36.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

36.3. Jeigu dujų analizatoriaus gedimas arba sutrikimas trunka ilgiau kaip parą, vidutinis paros šilumingumas pirmą gedimo arba sutrikimo parą nustatomas pagal Aprašo 36.2 papunktį, vėliau imant ir analizuojant dujų mėginius vieną kartą per tris paras, pradedant kita po sutrikimo para. Nustatytas dujų šilumingumas naudojamas iki kito dujų mėginio paėmimo ir analizės. Gali būti naudojami ir atsarginio dujų analizatoriaus duomenys.“

1.2.18. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:

37. Dujų viršutinį ir apatinį šilumingumą perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose nustato ir kiekvieną parą viešai savo interneto svetainėje paskelbia perdavimo sistemos operatorius ne vėliau kaip per 3 val. dujų parai pasibaigus. Galutiniai duomenys paskelbiami per dvi darbo dienas ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus. Jei duomenys buvo tikslinami, patikslinti duomenys turi būti pažymėti skirtingu šriftu ar kitokiu vizualiai matomu būdu. Perdavimo sistemos operatorius šią informaciją persiunčia kitiems dujų sistemų operatoriams sutartyse nustatyta tvarka ir forma.“

1.2.19. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

39. Gamtinių dujų skirstymo sistemose dujų kiekis turi būti apskaitomas tūrio vienetais (m3) ir (ar) energijos vienetais (kWh), naudojant dujų viršutinį šilumingumą.“

1.2.20. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:

41. Atsiskaitymui už dujas ir dujų skirstymo paslaugas su nebuitiniais vartotojais ir sistemos naudotojais dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais (kWh).“

1.2.21. Pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:

43. Skirstymo sistemos operatorius įrengia nuotolinio duomenų surinkimo sistemas visose apskaitos vietose kur dujų sunaudojimas yra didesnis nei 100 tūkst. m3/m. Siekdamas kuo tiksliau suprognozuoti atskirų vartotojų per balansavimo laikotarpį paimtą dujų kiekį, skirstymo sistemos operatorius gali įrengti nuotolinio duomenų surinkimo sistemas ir kitiems sistemos naudotojams (vartotojams). Nuotolinio duomenų surinkimo sistemos gali būti įrengiamos vartotojo ar sistemos naudotojo iniciatyva, jei vartotojas ar sistemos naudotojas apmoka skirstymo sistemos operatoriui šių sistemų įrengimo sąnaudas.“

1.2.22. Pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:

46. Vidutinis paros dujų šilumingumas skirstymo sistemoje skaičiuojamas išvedant per visus įleidimo taškus į skirstymo sistemą patekusių dujų svertinį paros šilumingumo vidurkį. Per skirstymo sistemos įleidimo taškus patenkančių dujų šilumingumas nustatomas atitinkamuose perdavimo sistemos išleidimo arba biodujų gamybos įrenginių sujungimo su skirstymo sistema taškuose. Skaičiuojama vadovaujantis 7 formule:

 

                         (7)

 

čia:

H – skirstymo sistemoje esančių dujų vidutinis paros šilumingumas;

H1, H2, ... Hnper pirmąjį, antrąjį, ... n-tąjį skirstymo sistemos įleidimo tašką į sistemą patekusių dujų paros vidutinis aritmetinis viršutinis šilumingumas;

V1, V2, ... Vnper pirmąjį, antrąjį, ... n-tąjį skirstymo sistemos įleidimo tašką, atitinkamą parą, į sistemą patekusių dujų kiekis (m3), išmatuotas atitinkamame perdavimo sistemos išleidimo arba biodujų gamybos įrenginių sujungimo su skirstymo sistema taške.“

1.2.23. Pakeičiu 69 punktą ir jį išdėstau taip:

69. Matavimo priemones operatorių valdomuose gamtinių dujų sistemų išleidimo taškuose, biodujų sistemų prijungimo taškuose ar prie vartotojų objektų įrengia gamtinių dujų sistemų operatoriai ar biodujų gamybos įmonės, atsižvelgdami į Energetikos įstatymo nuostatas, jeigu prijungimo sutartyje nenumatyta kitaip.“

1.2.24. Pakeičiu 77 punktą ir jį išdėstau taip:

77. Dujų tūrio korektorių, tūrio konvertavimo įtaisų, dujų kokybės parametrų analizatorių parametrų vertes jų įrengimo vietose pagal dujų skaitiklio metrologinės patikros protokolus ar analizatorių etaloninių (kalibravimo) dujų sertifikatus turi teisę keisti:

77.1. perdavimo sistemos operatorius, dalyvaujant skirstymo sistemos operatoriaus, vartotojo, kurio dujų sistema prijungta prie perdavimo sistemos, ir, jei pageidaujama, sistemos naudotojų atstovams;

77.2. skirstymo sistemos operatorius, dalyvaujant kitos prijungtos skirstymo sistemos, vartotojo, kurio dujų sistema prijungta prie skirstymo sistemos ir, jei pageidaujama, sistemos naudotojo atstovams.“

1.2.25. Pakeičiu 84 punktą ir jį išdėstau taip:

84. Aprašo 29, 31, 32, 36 ir 37 punktų nuostatos dėl dujų kiekio apskaitos taikomos ir skirstymo sistemų įleidimo taškams, prie kurių yra prijungti biodujų gamybos įrenginiai.“

1.2.26. Pakeičiu 85 punktą ir jį išdėstau taip:

85. Tuo atveju, kai dujų sistemų operatorių nustatyti dujų kiekiai, gauti nuotoliniu būdu (naudojantis nuotolinio duomenų surinkimo sistema) neatitinka nustatytiems pagal matavimo priemonių rodmenis, kilus nesutarimams turi būti priimami dujų kiekiai nustatyti teisinei metrologijai priskirtomis matavimo priemonėmis.“

1.2.27. Pakeičiu 1 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.2.28. Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.2.29. Pakeičiu 3 priedą:

1.2.29.1. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

10. Matavimo priemonių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699 „Dėl Matavimo priemonių techninio reglamento patvirtinimo“.“

1.2.29.2. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

11. Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 „Dėl Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“.

1.2.29.3. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

14. Lietuvos standartas LST EN ISO 6976: 2016 „Gamtinės dujos. Šilumingumo, tankio, santykinio tankio ir Wobbe skaičiaus apskaičiavimas pagal sudėtį (ISO 6976: 2016)“.

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2017 m. kovo 1 d.

 

 

 

Energetikos ministras                                                                             Žygimantas Vaičiūnas

 


 

Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo 

1 priedas

 

 

BAZINIAI DUJŲ ŠILUMINGUMO NUSTATYMO TAŠKAI

 

 

1 lentelė. Perdavimo sistemos bazinių taškų, kuriose įrengti dujų mėginio paėmimo zondai ir dujų analizatoriai, naudojamų dujų šilumingumui nustatyti, sąrašas

 

Eil. Nr.

Baziniai dujų šilumingumo nustatymo taškai

1.

Vilniaus dujų skirstymo stotis

2.

Elektrėnų dujų skirstymo stotis

3.

Jonavos dujų skirstymo stotis

4.

Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis

5.

Magistralinis dujotiekis prie Jauniūnų dujų kompresorių stoties

6.

Ukmergės dujų skirstymo stotis

7.

Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis

8.

Šiaulių dujų skirstymo stotis

9.

Magistralinis dujotiekis prie Rietavo dujų skirstymo stoties

10.

Magistralinis dujotiekis prie Klaipėdos antrosios dujų skirstymo stoties

11.

Šakių dujų apskaitos stotis

12.

Kiemėnų dujų apskaitos stotis

 

______________________

 


 

Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo 

2 priedas

 

 

PERDAVIMO SISTEMOS IŠLEIDIMO TAŠKAI, KURIUOSE DUJŲ ŠILUMINGUMAS NUSTATOMAS PAGAL BAZINIUOSE TAŠKUOSE ĮRENGTŲ DUJŲ ANALIZATORIŲ DUOMENIS

 

2 lentelė. Perdavimo sistemos išleidimo taškų sąrašas

 

Eil. Nr.

Perdavimo sistemos išleidimo taškai

Baziniai dujų šilumingumo nustatymo taškai, pagal kuriuose įrengtų dujų analizatorių duomenis nustatomas dujų šilumingumas perdavimo sistemos išleidimo taškuose

1.

Elektrėnų dujų skirstymo stotis

Elektrėnų dujų skirstymo stotis

2.

Maišiagalos dujų skirstymo stotis

3.

„Villon“ dujų skirstymo stotis

4.

Vievio dujų skirstymo stotis

5.

Žiežmarių dujų skirstymo stotis

6.

Kaišiadorių dujų skirstymo stotis

7.

Jonavos dujų skirstymo stotis

Jonavos dujų skirstymo stotis

8.

Šiaulių dujų skirstymo stotis

Šiaulių dujų skirstymo stotis

9.

Kužių dujų skirstymo stotis

10.

Daugėlių dujų skirstymo stotis

11.

Pakruojo dujų skirstymo stotis

12.

Alksniupių dujų skirstymo stotis

13.

Radviliškio dujų skirstymo stotis

14.

Šakių dujų apskaitos stotis

Šakių dujų apskaitos stotis

15.

Klaipėdos antroji dujų skirstymo stotis

Magistralinis dujotiekis prie Klaipėdos antrosios dujų skirstymo stoties

16.

Jurbarko dujų skirstymo stotis

17.

Tauragės dujų skirstymo stotis

18.

Nemenčinės dujų skirstymo stotis

Magistralinis dujotiekis prie Jauniūnų dujų kompresorinės

19.

Pabradės dujų skirstymo stotis

20.

Švenčionėlių dujų skirstymo stotis

21.

Visagino dujų skirstymo stotis

22.

Vilniaus dujų skirstymo stotis

Vilniaus dujų skirstymo stotis

23.

Šalčininkų dujų skirstymo stotis

24.

Jašiūnų dujų skirstymo stotis

25.

Rudaminos dujų skirstymo stotis

26.

Baltosios Vokės dujų skirstymo stotis

27.

Aukštųjų Panerių pirmoji dujų skirstymo stotis

28.

Aukštųjų Panerių antroji dujų skirstymo stotis

29.

Grigiškių dujų skirstymo stotis

30.

Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis

Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis

31.

Kauno antroji dujų skirstymo stotis

32.

Vandžiogalos dujų skirstymo stotis

33.

Kėdainių dujų skirstymo stotis

34.

Batniavos dujų skirstymo stotis

35.

Zapyškio dujų skirstymo stotis

36.

Lekėčių dujų skirstymo stotis

37.

Šakių dujų skirstymo stotis

38.

Marijampolės dujų skirstymo stotis

39.

Vilkaviškio dujų skirstymo stotis

40.

Alytaus dujų skirstymo stotis

41.

Birštono dujų skirstymo stotis

42.

Prienų dujų skirstymo stotis

43.

Butrimonių dujų skirstymo stotis

44.

Girininkų dujų skirstymo stotis

45.

Pravienos dujų skirstymo stotis

46.

Ukmergės dujų skirstymo stotis

Ukmergės dujų skirstymo stotis

47.

Širvintų dujų skirstymo stotis

48.

Anykščių dujų skirstymo stotis

49.

Utenos dujų skirstymo stotis

50.

Taujėnų dujų skirstymo stotis

51.

Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis

Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis

52.

Panevėžio pirmoji dujų skirstymo stotis

53.

Miežiškių dujų skirstymo stotis

54.

Piniavos dujų skirstymo stotis

55.

Gegužinės dujų skirstymo stotis

56.

Pasvalio dujų skirstymo stotis

57.

Pajiešmenių dujų skirstymo stotis

58.

Biržų skirstymo stotis

59.

Raguvos dujų skirstymo stotis

60.

Naujosios Akmenės dujų skirstymo stotis

Magistralinis dujotiekis prie Rietavo dujų skirstymo stoties

61.

Papilės dujų skirstymo stotis

62.

Mažeikių dujų apskaitos stotis

63.

Telšių dujų skirstymo stotis

64.

Rietavo dujų skirstymo stotis

65.

Plungės dujų skirstymo stotis

66.

Kretingos dujų skirstymo stotis

67.

Palangos dujų skirstymo stotis

68.

Gargždų dujų skirstymo stotis

69.

Klaipėdos pirmoji dujų skirstymo stotis

70.

Kiemėnų dujų apskaitos stotis

Kiemėnų dujų apskaitos stotis

 

Pastabos:

1. Neveikiant Vilniaus dujų skirstymo stoties (toliau – DSS) dujų analizatoriui ilgiau kaip dvi paras dujų kokybės parametrų duomenis, priskirtoms šiam baziniam taškui DSS, leidžiama, priskirti, ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, pagal Elektrėnų DSS dujų analizatoriaus rodmenis ir atvirkščiai.

2. Neveikiant Kauno DSS dujų analizatoriui ilgiau kaip dvi paras dujų kokybės parametrų duomenis, priskirtoms šiam baziniam taškui DSS, leidžiama priskirti, ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, pagal Jonavos DSS dujų analizatoriaus rodmenis ir atvirkščiai.

3. Neveikiant Panevėžio DSS dujų analizatoriui ilgiau kaip dvi paras dujų kokybės parametrų duomenis, priskirtoms šiam baziniam taškui DSS, leidžiama priskirti, ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, pagal Ukmergės DSS dujų analizatoriaus rodmenis ir atvirkščiai.

4. Neveikiant magistralinio dujotiekio prie Jauniūnų dujų kompresorinės stoties dujų analizatoriui ilgiau kaip dvi paras dujų kokybės parametrų duomenis, priskirtoms šiam baziniam taškui DSS, leidžiama priskirti, ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, pagal Elektrėnų DSS dujų analizatoriaus rodmenis.

5. Neveikiant Šiaulių DSS dujų analizatoriui ilgiau kaip dvi paras dujų kokybės parametrų duomenis, priskirtoms šiam baziniam taškui DSS, leidžiama priskirti, ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, pagal Panevėžio DSS dujų analizatoriaus rodmenis.

6. Neveikiant magistralinio dujotiekio prie Rietavo DSS dujų analizatoriui ilgiau kaip dvi paras dujų kokybės parametrų duomenis, priskirtoms šiam baziniam taškui DSS, leidžiama priskirti, ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, pagal magistralinio dujotiekio prie Klaipėdos antrosios DSS dujų analizatoriaus rodmenis ir atvirkščiai.

 

_______________________