Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ
2017 m. balandžio 26 d. Nr. 316
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio pirmąja dalimi, 106 straipsnio pirmąja dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Prašyti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio antrąją dalį, 29 straipsnio antrąją dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, atsižvelgiant į šiuos teisinius argumentus:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, išskirtinis, jis skiriasi nuo visų kitų piliečių, valstybės pareigūnų teisinio statuso, todėl jo išskirtinumas lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose jam nustatytas socialines (materialines) garantijas.
3. Konstituciškai pateisinamos tos valstybės vadovo šeimos narių, jį lydinčių asmenų socialinės (materialinės) garantijos, kurios tiesiogiai susijusios su oficialiu pareigų vykdymu valstybės vadovui atliekant savo pareigas, todėl Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme tam tikros socialinės (materialinės) garantijos vykdančio pareigas Prezidento sutuoktiniui (-ei) yra įtvirtintos tam, kad jis (ji), atlikdamas (-a) valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas, veiksmingai galėtų padėti Respublikos Prezidentui atlikti valstybės vadovo funkcijas. Vertinant nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) po Respublikos Prezidento mirties nustatyta socialinė (materialinė) garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje ir nesusijusi su oficialiomis valstybės vadovą lydinčio asmens pareigomis (funkcijomis), galėtų būti laikoma privilegija, suteikiama vien dėl asmens, atlikusio valstybės vadovo funkcijas, teisinio statuso.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra nustatytų socialinių (materialinių) garantijų Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei), tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas socialines (materialines) garantijas Respublikos Prezidento ar buvusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei), yra saistomas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų konstitucinių visuomenės solidarumo, socialinės darnos, teisingumo, protingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principų, taip pat nustatant socialines (materialines) garantijas turėtų būti įvertintos ir valstybės išgalės.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 3 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinęs, kad vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui (-ei) daug didesnę socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (-ėms).
Taigi, kai vien dėl tapimo asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio materialines ir socialines garantijas, sutuoktiniu (-e) yra įgyjamos materialinės (socialinės) garantijos pagal faktą (vien dėl jo (jos) socialinio statuso – buvimo sutuoktiniu (-e), darytina išvada, kad toks teisinis reguliavimas galėtų būti vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties (statuso). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos.