SUSITARIMAS
DĖL
EUROPOS MOLEKULINĖS BIOLOGIJOS LABORATORIJOS
ĮKŪRIMO
DANIJOS KARALYSTĖ,
ITALIJOS RESPUBLIKA,
IZRAELIO VALSTYBĖ,
JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,
NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,
ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,
VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,
būdamos 1969 m. vasario 13 d. Ženevoje pasirašyto Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos konferencijos (toliau – EMBK) įkūrimo Šalys;
manydamos, kad turėtų būti toliau plėtojamas esamas tarptautinis bendradarbiavimas molekulinės biologijos srityje įkuriant Europos molekulinės biologijos laboratoriją, ir atsižvelgdamos į šiuo tikslu Europos molekulinės biologijos organizacijos (toliau – EMBO) pateiktus pasiūlymus;
remdamosi 1972 m. birželio 28 d. sprendimu, kuriuo EMBK patvirtino tokios Laboratorijos projektą vadovaudamasi minėto Susitarimo II straipsnio 3 dalimi, kuria remiantis gali būti kuriami Specialieji projektai;
norėdamos nustatyti tokius Laboratorijos įkūrimo ir funkcionavimo terminus ir sąlygas, kuriems nedarytų poveikio jokie Susitarimo dėl EMBK įkūrimo pakeitimai;
atsižvelgdamos į tai, kad EMBK pritarė su ja susijusioms šio Susitarimo nuostatoms,
s u s i t a r ė:
I straipsnis
Laboratorijos įkūrimas
1. Šiuo Susitarimu įkuriama Europos molekulinės biologijos laboratorija (toliau – Laboratorija) kaip tarpvyriausybinė institucija.
Tikslas ir priemonės
1. Laboratorija skatina Europos valstybių bendradarbiavimą molekulinės biologijos srityje, vykdant fundamentinius mokslinius tyrimus, kuriant pažangius prietaisus ir vykdant pažangų mokymą, taip pat kitose su tuo ypač susijusiose mokslinių tyrimų srityse, o siekdama šio tikslo sutelkia savo veiklą į darbą, kurio įprastai arba taip lengvai neatlieka nacionalinės institucijos. Laboratorijoje atlikto eksperimentinio arba teorinio darbo rezultatai skelbiami viešai arba yra viešai prieinami kitokiu būdu.
2. Siekdama įgyvendinti savo tikslus Laboratorija vykdo programą, kuri apima:
3. Laboratorija gali sukurti programai įgyvendinti būtiną infrastruktūrą ir ją naudoti.
Laboratorija aprūpinama:
4. Laboratorija organizuoja ir kiek tik gali finansuoja tarptautinį bendradarbiavimą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtose veiklos ir programos srityse vadovaudamasi EMBK bendrąja programa. Minėtas bendradarbiavimas visų pirma apima mokslininkų tarpusavio ryšių ir mainų skatinimą bei informacijos sklaidą. Laboratorija taip pat stengiasi kuo intensyviau bendradarbiauti su mokslinių tyrimų institucijomis dirbdama kartu su jomis ir konsultuodama jas, jei tai neprieštarauja jos tikslams. Laboratorija turėtų vengti minėtose institucijose atliekamo darbo dubliavimo.
III straipsnis
Narystė
Valstybės, kurios yra šio Susitarimo Šalys, yra Laboratorijos valstybės narės.
IV straipsnis
Bendradarbiavimas
2. Laboratorija gali pradėti oficialiai bendradarbiauti su valstybėmis, kurios nėra narės, tų valstybių nacionalinėmis institucijomis, tarptautinėmis vyriausybinėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. Sprendimą dėl minėto bendradarbiavimo pradėjimo, sąlygų ir terminų Taryba kiekvieną kartą atsižvelgdama į aplinkybes priima visais dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių balsais.
V straipsnis
Taryba
Sudėtis
1. Tarybą sudaro visos Laboratorijos valstybės narės. Kiekvienai valstybei narei atstovauja ne daugiau nei du delegatai, kuriuos gali lydėti patarėjai.
Taryba išrenka pirmininką ir du jo pavaduotojus, kurie šias pareigas eina vienerius metus ir gali būti pakartotinai išrenkami ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Stebėtojai
2. a) Valstybės, kurios nėra šio Susitarimo Šalys, gali dalyvauti Tarybos sesijose kaip stebėtojos laikydamosi toliau nuodytų sąlygų:
ii) valstybės, kurios nėra EMBK narės, dalyvauja remdamosi Tarybos sprendimu, priimtu visais dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių balsais;
3. Taryba:
a) nustato Laboratorijos politikos kryptis su mokslu, techniniais ir administraciniais klausimais susijusiose srityse, visų pirma nustatydama gaires generaliniam direktoriui;
b) tvirtina šio Susitarimo II straipsnio 2 dalyje nurodytos programos orientacinį įgyvendinimo planą ir nurodo jos trukmę. Tvirtindama minėtą planą Taryba visais dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių balsais nustato trumpiausią dalyvavimo minėtoje programoje laikotarpį ir didžiausią lėšų, dėl kurių gali būti prisiimami įsipareigojimai ar kurios gali būti panaudotos minėtu laikotarpiu, sumą. Vėliau minėtas laikotarpis ir suma negali būti keičiami, išskyrus atvejus, kai tam pritaria Taryba visais dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių balsais. Pasibaigus minėtam laikotarpiui Taryba tokiu pat būdu nustato didžiausią lėšų sumą naujam laikotarpiui, kurį nustatys Taryba;
c) priima metinį biudžetą dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių dauguma, jei tokių valstybių narių įnašai sudaro ne mažiau nei du trečdalius visos įnašų į Laboratorijos biudžetą sumos arba biudžetui pritariama visais dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių balsais, išskyrus vieną valstybę narę;
d) dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių dauguma tvirtina preliminarią ateinančių dvejų metų išlaidų sąmatą;
e) dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių dauguma priima Laboratorijos finansinį reglamentą;
j) dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių dauguma priima sprendimą dėl grupių ir infrastruktūros įkūrimo už Laboratorijos buveinės ribų;
4. Taryba gali keisti šio Susitarimo II straipsnio 2 dalyje nurodytą programą visais dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių balsais priimtu sprendimu.
Sesijos
5. Taryba posėdžiauja bent vieną kartą per metus eilinėje sesijoje. Ji taip pat gali sušaukti neeilinę sesiją. Sesijos rengiamos Laboratorijos buveinėje, jei Taryba nenusprendžia kitaip.
Balsavimas
6. a) i) Kiekviena valstybė narė Taryboje turi vieną balsą.
ii) Valstybės, pasirašiusios šį Susitarimą, bet dar jo neratifikavusios, nepriėmusios ar nepatvirtinusios, gali būti atstovaujamos Tarybos sesijose ir dalyvauti jos darbe neturėdamos balsavimo teisės dvejus metus po Susitarimo įsigaliojimo dienos remiantis XV straipsnio 4 dalies a punktu.
iii) Nesumokėtą savo įnašą skolinga valstybė narė nebalsuoja nė vienoje Tarybos sesijoje, kurioje generalinis direktorius pareiškia, kad jos įsiskolinimo suma prilygsta jos visų dvejų praėjusių finansinių metų įnašo sumai arba viršija ją.
b) Jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip, Taryba sprendimus priima dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių balsų dauguma.
7. a) Taryba dviejų trečdalių visų valstybių narių balsų dauguma priimtu sprendimu įkuria Mokslo patariamąjį komitetą, Finansų komitetą ir kitas pavaldžias struktūras, kurių gali prireikti.
b) Sprendime, kuriuo įkuriamas Mokslo patariamasis komitetas, turi būti nuostatos dėl narystės šiame komitete, rotacijos ir komitetui suteiktų įgaliojimų remiantis šio Susitarimo VIII straipsniu ir nuostatos dėl jo narių kadencijos.
c) Sprendime, kuriuo įkuriamas Finansų komitetas ir kitos pavaldžios struktūros, turi būti nuostatos dėl narystės minėtame komitete ir struktūrose ir jiems suteiktų įgaliojimų.
Generalinis direktorius ir personalas
1. a) Taryba dviejų trečdalių visų valstybių narių balsų dauguma apibrėžtam laikotarpiui skiria generalinį direktorių ir gali tokia pat balsų dauguma jį atleisti.
3. a) Generalinis direktorius teikia Tarybai:
iii) šio Susitarimo VI straipsnio 3 dalies f ir g punktuose nurodytas audito patikrintas metines finansines ataskaitas ir metinę ataskaitą.
4. Generaliniam direktoriui padeda toks mokslinis, techninis, administracinis ir raštinės personalas, kuriam tai daryti gali pavesti Taryba.
5. Generalinis direktorius skiria ir atleidžia personalo narius. Taryba tvirtina aukštesnio rango pareigūnų, kurie apibrėžti Tarnybos taisyklėse, skyrimą ir atleidimą. Kiekvienas darbuotojas skiriamas ir atleidžiamas vadovaujantis Tarnybos taisyklėmis. Bet kuriuos asmenis, kurie nėra darbuotojai, bet yra pakviesti dirbti Laboratorijoje, prižiūri generalinis direktorius, o jiems taikomos tokios bendros sąlygos, kokias gali patvirtinti Taryba.
6. Kiekviena valstybė narė gerbia išimtinai tarptautinį generalinio direktoriaus ir personalo atsakomybės už Laboratoriją pobūdį. Atlikdami savo pareigas jie nesiekia gauti ir nepriima nurodymų iš jokios valstybės narės, vyriausybės ar bet kurios kitos Laboratorijai nepriklausančios institucijos.
VIII straipsnis
Mokslo patariamasis komitetas
1. Remiantis šio Susitarimo VI straipsnio 7 dalimi įkurtas Mokslo patariamasis komitetas pataria Tarybai visų pirma generalinio direktoriaus pasiūlymų dėl Laboratorijos programos įgyvendinimo klausimais.
2. Komitetą sudaro žymūs mokslininkai, paskirti kaip nepriklausomi nariai, o ne kaip valstybių narių atstovai. Būti komiteto nariais kviečiami įvairių atitinkamų mokslo sričių mokslininkai siekiant, kad komitete būtų tiek molekulinės biologijos, tiek kitų atitinkamų mokslo sričių žinovų. Generalinis direktorius, tinkamai pasikonsultavęs visų pirma su EMBO Taryba ir atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, pasiūlo Tarybai kandidatų sąrašą, į kurį Taryba atsižvelgia skirdama komiteto narius.
IX straipsnis
Biudžetas
2. Generalinis direktorius kiekvienais metais ne vėliau nei iki spalio 1 d. pateikia Tarybai svarstyti ir tvirtinti biudžetą, kuriame pateikiama išsami ateinančių finansinių metų Laboratorijos pajamų ir išlaidų sąmata.
3. Laboratorijos veikla finansuojama:
b) lėšomis, kurias kaip priedą prie savo mokamų finansinių įnašų dovanoja valstybės narės, nebent Taryba dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių dauguma nusprendžia, kad tokios dovanojamos lėšos prieštarauja Laboratorijos tikslams, ir
Įnašai ir auditas
1. Kiekviena valstybė narė kasmet skiria bendrą konvertuojamų lėšų sumą padėdama padengti tiek turto įsigijimo išlaidas, tiek einamąsias Laboratorijos veiklos išlaidas vadovaudamasi įnašų dydžių lentele, dėl kurios kas trejus metus sprendimą priima Taryba dviejų trečdalių visų valstybių narių balsų dauguma ir kuri pagrįsta kiekvienos valstybės narės vidutinių grynųjų nacionalinių pajamų faktorine kaina paskutiniais trejais praėjusiais finansiniais metais, kurių statistinius duomenis galima gauti.
2. Taryba dviejų trečdalių visų valstybių narių balsų dauguma gali nuspręsti atsižvelgti į valstybėje narėje susidariusias ypatingas aplinkybes ir atitinkamai koreguoti jos įnašą. Taikant šią nuostatą sąvoka „ypatingos aplinkybės“ visų pirma apima situaciją, kai valstybės narės vienam gyventojui tenkančios nacionalinės pajamos yra mažesnės už sumą, kurią Taryba nustato dviejų trečdalių balsų dauguma, arba kai valstybė narė turi padengti daugiau nei trisdešimt procentų visos Tarybos apskaičiuotos įnašų sumos remiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta lentele.
3. a) Valstybės, šio Susitarimo Šalimis tapusios po gruodžio 31 d., jam įsigaliojus padengia ne tik būsimas turto įsigijimo išlaidas ir einamąsias veiklos išlaidas, bet ir moka specialų įnašą Laboratorijos jau patirtoms turto įsigijimo išlaidoms padengti. Tokio specialaus įnašo sumą Taryba nustato dviejų trečdalių visų valstybių narių balsų dauguma.
4. Jei šiam Susitarimui įsigaliojus valstybė tampa jo Šalimi arba praranda Susitarimo Šalies statusą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta įnašų lentelė koreguojama. Nauja lentelė įsigalioja prasidėjus naujiems finansiniams metams.
5. Generalinis direktorius praneša valstybėms narėms apie jų metinių įnašų dydį ir jų mokėjimo datas, kurias suderina su Finansų komitetu.
7. Taryba skiria auditorius, kurie tikrina Laboratorijos sąskaitas. Auditoriai teikia Tarybai apie finansinių sąskaitų ataskaitą.
Teisinis statusas
Laboratorija yra juridinis asmuo. Visų pirma ji turi teisę sudaryti sutartis, įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir jį perleisti ir pradėti teismo procesą. Valstybė, kurioje yra Laboratorija, sudaro su Laboratorija susitarimą dėl buveinės, kurį tvirtina Taryba dviejų trečdalių visų valstybių narių balsų dauguma ir kuriame įtvirtintos nuostatos dėl Laboratorijos statuso, jos ir jos personalo privilegijų ir imunitetų, būtinų jos tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti.
XII straipsnis
Ginčų sprendimas
Bet koks dviejų ar daugiau valstybių narių ginčas, kuris kyla dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo ir kurio nepavyksta išspręsti tarpininkaujant Tarybai, kurios nors ginčo šalies prašymu perduodamas spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, jei susijusios valstybės narės nesusitaria dėl kitokio sprendimo būdo per tris mėnesius nuo dienos, kurią Tarybos pirmininkas konstatuoja, kad tarpininkaujant Tarybai ginčo išspręsti nepavyks.
XIII straipsnis
Pakeitimai
1. Bet kurios valstybės narės pasiūlymas keisti šį Susitarimą įtraukiamas į Tarybos eilinės sesijos darbotvarkę ir nedelsiant perduodamas generaliniam direktoriui. Toks pasiūlymas gali būti nagrinėjamas ir neeilinėje sesijoje.
2. Bet kuris Susitarimo pakeitimas turi būti tvirtinamas visais valstybių narių balsais. Valstybės narės raštu praneša apie savo pritarimą pakeitimui Šveicarijos vyriausybei.
Veiklos nutraukimas
Laboratorija nutraukia veiklą, jei kuriuo nors metu ją sudaro mažiau nei trys valstybės narės. Remiantis susitarimu, kurį gali sudaryti valstybės narės veiklos nutraukimo metu, už likvidavimą atsako valstybė, kurioje yra Laboratorijos buveinė. Išskyrus atvejus, kai valstybės narės nusprendžia kitaip, perteklinės lėšos paskirstomos toms valstybėms, kurios yra Laboratorijos narės veiklos nutraukimo momentu, proporcingai jų sumokėtiems įnašams. Jei susidaręs deficitas, jį padengia minėtos valstybės narės tokiu pat santykiu, koks buvo nustatytas vertinant jų įnašų už tuo metu buvusius finansinius metus dydį.
XV straipsnis
Pasirašymas, ratifikavimas, prisijungimas ir įsigaliojimas
1. Šis Susitarimas teikiamas pasirašyti EMBK valstybėms narėms iki jo įsigaliojimo dienos remiantis šio straipsnio 4 dalies a punktu.
2. Susitarimas turi būti ratifikuojamas, priimamas arba patvirtinamas. Atitinkami dokumentai deponuojami Šveicarijos vyriausybei.
3. a) Bet kuri EMBK valstybė narė, kuri nėra šio Susitarimo signatarė, gali prisijungti bet kada vėliau.
b) Jei Susitarimas dėl EMBK įkūrimo nustoja galioti, tai netrukto valstybei, kuri anksčiau buvo jo šalis arba dėl kurios buvo priimtas sprendimas dėl prisijungimo remiantis to Susitarimo III straipsnio 2 dalimi, prisijungti prie šio Susitarimo.
4. a) Šis Susitarimas įsigalioja, kai jį ratifikuoja, priima ar patvirtina šio Susitarimo preambulėje nurodytų valstybių dauguma, įskaitant valstybę, kurioje yra Laboratorijos buveinė, su sąlyga, kad visa minėtų valstybių įnašų suma sudaro mažiausiai septyniasdešimt procentų šio Susitarimo priede pateiktoje lentelėje nurodytos visos įnašų sumos.
b) Šiam Susitarimui įsigaliojus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalies a punkte, bet kuriai kitai valstybei signatarei, kuri vėliau ratifikuoja, priima ar patvirtina Susitarimą, jo nuostatos įsigalioja dieną, kurią tokia valstybė signatarė deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą.
c) Bet kuriai prisijungiančiai valstybei šis Susitarimas įsigalioja jos prisijungimo dokumento deponavimo dieną.
d) i) Šis Susitarimas iš pradžių galioja septynerius metus. Vėliau jis galioja neribotą laiką, nebent Taryba ne vėliau nei likus vieneriems metams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos dviejų trečdalių visų valstybių narių, kurių įnašai sudaro ne mažiau nei du trečdalius visos įnašų į Laboratorijos biudžetą sumos, balsų dauguma nusprendžia pratęsti šį Susitarimą konkrečiu laikotarpiu arba jį nutraukti.
Denonsavimas
1. Po šio Susitarimo įsigaliojimo praėjus šešeriems metams valstybė, šio Susitarimo Šalis, vadovaudamasi šio Susitarimo VI straipsnio 3 dalies b punktu, gali jį denonsuoti apie tai pranešdama Šveicarijos vyriausybei. Toks denonsavimas įsigalioja ateinančių finansinių metų pabaigoje.
Pranešimai ir registravimas
1. Šveicarijos vyriausybė praneša signatarėms ir prisijungiančioms valstybėms apie:
d) visus rašytinius pranešimus apie pritarimą pakeitimams, pateiktus remiantis šio Susitarimo XIII straipsnio 3 dalimi;
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Laikotarpiui, prasidedančiam nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos ir pasibaigiančiam gruodžio 31 d., Taryba parengia biudžeto planą, o sąnaudos padengiamos valstybėms narėms nustatytomis mokėtinomis sumomis, kurios apskaičiuojamos, kaip nurodyta kitose dviejose straipsnio dalyse.
2. Valstybės, kurios yra Susitarimo Šalys jo įsigaliojimo momentu, ir valstybės, kurios gali tapti Šalimis iki gruodžio 31 d., kartu padengia visas biudžeto plane, kurį Taryba gali priimti remdamasi šio straipsnio 1 dalimi, numatytas išlaidas.
3. Straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybėms nustatytos sumos yra negalutinės sumos, apskaičiuotos atsižvelgiant į poreikius ir nepažeidžiant šio Susitarimo X straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui valstybėms galutinai paskirstomos išlaidos, kurios padengiamos remiantis faktinėmis išlaidomis. Bet kurios valstybės sumokėtos lėšos, viršijančios jai nustatytą mokėtiną dalį, įskaitomos tai valstybei.
XVIII straipsnis
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.
Priimta 1973 m. gegužės 10 d. Ženevoje anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Šveicarijos vyriausybės archyve. Visi tekstai yra autentiški. Šveicarijos vyriausybė perduoda patvirtintas kopijas visoms signatarėms ir prisijungiančioms valstybėms.
Austrijos vardu: Rudolf Martins
Danijos vardu: Erik Thrane
Graikijos vardu: (nenurodyta)
Ispanijos vardu: (nenurodyta)
Italijos vardu: Smoquina
Izraelio vardu: Shabtai Rosenne
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vardu: Frederick Mason
Nyderlandų vardu: M.J. Rosenberg Pola
Norvegijos vardu: (nenurodyta)
Prancūzijos vardu: Bernard Dufournier
Švedijos vardu: Rune Fremlin
Šveicarijos vardu: R. Keller
Vokietijos Federacinės Respublikos vardu: Josef Löns
apskaičiuotų remiantis Jungtinių Tautų paskelbtomis
1968–1970 m. vidutinėmis nacionalinėmis pajamomis,
lentelė
Lentelė pateikiama tik šio Susitarimo XV straipsnio 4 dalies a punkte nurodytais tikslais. Ji neturi jokios įtakos sprendimams, kuriuos Taryba turės priimti remdamasi X straipsnio 1 dalimi ir kurie bus susiję su būsimomis įnašų lentelėmis.
|
proc. |
Austrija |
2,063 |
Danija |
2,282 |
Italija |
14,572 |
Izraelis |
0,804 |
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė |
18,508 |
Nyderlandai |
4,916 |
Prancūzija |
22,585 |
Švedija |
5,039 |
Šveicarija |
3,305 |
Vokietijos Federacinė Respublika |
25,926 |
|
100,000 |