Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-19-1214/2024

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00111-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.5; 12.21

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Danutės Jočienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. T. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.   T. T. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto A. K. 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 275 straipsnį 25 Eur bauda ir pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį 250 Eur bauda (vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 250 Eur bauda) už tai, kad jis 2022 m. vasarą (birželio–rugpjūčio mėn.), tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, savavališkai P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje, esančioje Panevėžio r., 0,5 ha plote sunaikino miško žėlinius, t. y. atsikuriančias tikslines medžių rūšis (drebules, juodalksnius, egles). Šiais veiksmais T. T. pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, (toliau – ir Taisyklės) 15.2 punktą ir taip padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 275 straipsnyje. Taip pat T. T. neteisėtai važiavo motorine transporto priemone per miško paklotę, taip ją sunaikindamas, t. y. visame plote sufrezavo miško paklotę. Šiais veiksmais T. T. pažeidė Taisyklių 15.2 punktą ir taip padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 282 straipsnio 2 dalyje.

2.   Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, iš dalies tenkinus T. T. skundą, buvo pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis ir T. T. už padarytus administracinius nusižengimus paskirtas įspėjimas.

3.   Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi, netenkinus T. T. skundo, Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartis palikta nepakeista.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. T. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

 

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

 

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Nagrinėjamoje byloje buvo padaryta esminių materialiosios teisės pažeidimų, nes be pagrindo konstatuotas Taisyklių 15.2 papunkčio pažeidimas, todėl Institucijos nutarimas ir apylinkės bei apygardos teismų nutartys yra priimti neteisėtai. Atitinkamai nebuvo pagrindo nubausti pareiškėją pagal ANK 275 straipsnį ir 282 straipsnio 2 dalį, nes jis miško želdinių ir žėlinių nenaikino, neteisėtai nevažiavo per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, o kaimyno naudai atliko teisės aktuose nurodytą miško tvarkymo ūkinę veiklą – sutvarkė kirtavietę ir tvarkingai atkūrė mišką. Taisyklės nustato fizinių asmenų lankymosi Lietuvos Respublikos miškuose, nesusijusio su kompleksine miškų ūkio veikla, medžiokle, reikalavimus, o pagal šį teisės aktą lankymusi miške iš esmės laikytinos rekreacinės veiklos (Taisyklių 1 punktas, II dalis).

5.2. Įvertinus Institucijos nutarime ir abiejų teismų nutartyse padarytas išvadas, būtų galima manyti, kad, prieš atliekant kirtavietės sutvarkymo darbus, iš kirtavietės žemės savininko buvo gautas jo sutikimas sutvarkyti kirtavietę, tačiau, iš anksto raštu neformalizavus ir nedetalizavus kirtavietės sutvarkymo būdo, kaimynui priklausančios nesutvarkytos kirtavietės sutvarkymas laikytinas lankymusi miške rekreaciniais tikslais, o ne ūkinės veiklos vykdymu, kaip tai nustatyta miškų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Svarbu atsižvelgti į tai, kad kaimynui priklausančią kirtavietę pareiškėjas sutvarkė atsiklausęs kaimyno, o pastarasis dėl kirtavietės sutvarkymo pretenzijų neturi. P. Z. patvirtino, kad jam priklausantį miško žemės sklypą – kirtavietę pareiškėjas sutvarkė su juo nesuderinęs sutvarkymui naudoto būdo – žemės frezavimo, tačiau dėl kirtavietės sutvarkymo jis pretenzijų neturi. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas, sutvarkydamas kirtavietę, atliko neatlygintiną ūkinę paslaugą kaimynui, nes kaimynui priklausanti ir su pareiškėjo sklypu besiribojanti kirtavietė buvo palikta netvarkinga, buvo susiformavę brūzgynai. Kirtavietės sutvarkymas, miško atsodinimas yra miško savininko prievolė, kurią jis gali atlikti pats arba pasitelkti tokią paslaugą atliekančius subjektus. Be to, kirtavietės tvarkymo Taisyklės nereglamentuoja, o Institucijos nutarime ir teismų nutartyse apsiribota tik Taisyklių pažeidimo konstatavimu, tačiau abiejose nutartyse nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys miško kirtimus ir jų tvarkymą (Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“), t. y. tą ūkinę paslaugą, kurią pareiškėjas neatlygintinai suteikė kaimynui. Kaimynui priklausančią kirtavietę pareiškėjas savo lėšomis ir jėgomis sutvarkė su specialia technika, šis kirtavietės tvarkymas nebuvo apsilankymas rekreaciniais tikslais, todėl Taisyklės netaikytinos. Be to, miško kirtavietės sutvarkymas po plyno kirtimo frezuojant žemę ir pasodinant medžių želdinius yra įprastas kirtaviečių tvarkymo būdas, tokia paslauga yra viešai teikiama.

5.3. Teismų nutartyse paminėtos Miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatos, pagal kurias kirtavietė turi būti sutvarkyta per trejus metus nuo kirtimo atlikimo, taip pat padaryta išvada, kad, suėjus šiam terminui, kirtavietės sutvarkymo (dirvos paruošimo) darbai nebegali būti atliekami, todėl šios bylos kontekste šie teisės aktai netaikytini. Manytina, kad kai teisės aktu nustatyta prievolė atkurti mišką per atitinkamą terminą, per minėtą terminą tokie veiksmai ir turėtų būti atliekami, bet jų neatlikus nėra pagrindo konstatuoti, kad minėta prievolė atkurti mišką išnyko. Nagrinėjamos bylos kontekste prievolė atkurti mišką (paruošti dirvą atsodinimui ir atsodinti mišką) įvykdyta, tik ji įvykdyta nežymiai vėliau pareiškėjo darbu ir lėšomis.

5.4. Nei Institucija, nei apylinkės ir apygardos teismai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turėjo žodžiu išreikštą P. Z. sutikimą sutvarkyti pastarojo su pareiškėjo sklypu besiribojantį miško žemės sklypą, kuris po P. Z. atlikto plyno kirtimo buvo paliktas nesutvarkytas ir tapęs nepraeinamu brūzgynu, ir į tai, kad teismo posėdžio metu P. Z. aiškiai patvirtino, jog pretenzijų dėl jam priklausančio miško žemės sutvarkymo neturi. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas savo lėšomis sutvarkė minėtą P. Z. sklypą pagal viešas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skelbiamas rekomendacijas dėl miško žemės po plyno kirtimo, t. y. specialia technika paruošė dirvą frezavimo būdu sodinukams tvarkingai pasodinti ir tvarkingai pasodino visaverčius medžius. Bylą nagrinėjusiems teismams pareiškėjas paaiškino, kad jokios žalos gamtai nedarė ir neturėjo tokio tikslo. Jis nenaudojo jokios nuodingos chemijos, miško žemės nepakeitė smėliu ar kitu gruntu, o tik sufrezavo (susmulkino) medžių ūgliams konkurenciją keliančius kelmus, avietynus bei šaltekšnyną ir sudarė palankias sąlygas augti sodinukams.

5.5. Nei Institucija, nei bylą nagrinėję teismai neįvertino, kad pareiškėjo veiksmais tinkamai sutvarkyta kaimyno ūkiniame miške palikta kirtavietė, prigijo tvarkingai susodinti sodinukai, toliau auga kita tam miškui būdinga augalija, kuri neišnyko.

6.   Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti šio prašymo ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis. Jis atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra ginčo dėl T. T. atliktų veiksmų traktoriumi sufrezuojant miško žemę P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje, tačiau pareiškėjas prašyme teigia, kad tai padarė su miško savininko P. Z. sutikimu. Tokį pareiškėjo teiginį paneigia tiek byloje esantis P. Z. paaiškinimas, tiek Panevėžio apylinkės teismo posėdyje jo duoti paaiškinimai. P. Z. nurodė, kad, 2022 m. rugsėjo mėnesį nuvykęs į jam priklausančią miško valdą, pamatė, jog nelikę miško želdinių. Jis išsiaiškino, kad tai padarė greta esančios sodybos savininkas T. T.. Be to, P. Z. nurodė ir tai, kad T. T. dėl atsodinto miško pretenzijų neturi, tačiau miško frezavimas su juo nebuvo derintas ir buvo atliktas savavališkai.

6.2. Apylinkės teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad T. T. miško sklype savo veiksmais sunaikino atsikuriančias tikslines medžių rūšis (drebules, juodalksnius, egles), taip pat sufrezavo miško paklotę, taip ją sunaikindamas, todėl jis yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 275 straipsnį ir 282 straipsnio 2 dalį, nes jis pažeidė Taisyklių 15.2 papunktį. Apygardos teismas patvirtino šią apylinkės teismo poziciją. Nustačius, kad T. T. veiksmai, jam sunaikinus susiformavusią miško paklotę su jos ekosistema, sunaikinant atsikuriančias medžių rūšis, buvo atlikti savavališkai, konstatuota, kad tokie T. T. veiksmai pagrįstai pripažintini neteisėtais. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą.

 

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

 

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto T. T. prašymas atmestinas.

 

Dėl ANK 275 straipsnio ir 282 straipsnio 2 dalies taikymo

 

8.   Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti), be kita ko, turi būti nurodyti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

9.   Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad iš esmės pareiškėjas T. T. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 275 straipsnį ir pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį, šį nesutikimą grįsdamas savaip suvokiamu susiklosčiusios situacijos vertinimu bei ginčydamas tiek Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarime, tiek Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartyse nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, tai, kad miško savininkas P. Z. nebuvo davęs pareiškėjui leidimo atlikti miško žemės po plyno kirtimo sutvarkymo darbus ir kad jo atlikti veiksmai nėra tinkamas miško žemės po plyno kirtimo tvarkymo būdas. Tai, kad P. Z. nežinojo apie T. T. veiksmus ir šie veiksmai buvo atlikti savavališkai, taip pat tai, kad kirtavietėje nebuvo brūzgynų, o buvo savaime atsikuriantis miškas, jau nustatė apylinkės ir apygardos teismai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai teisingai išnagrinėti būtina patikrinti, ar nebuvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, kvalifikuojant T. T. veiksmus pagal ANK 275 straipsnį ir 282 straipsnio 2 dalį, nes, pasak pareiškėjo, šioje byloje be pagrindo buvo konstatuotas Taisyklių 15.2 papunkčio pažeidimas, todėl Institucijos nutarimas ir apylinkės bei apygardos teismų nutartys yra priimti neteisėtai.

10. ANK 275 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą miško sodmenų medelynuose, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimą arba sužalojimą, kuris nebeleidžia jiems augti. ANK 282 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta. Šiuose straipsniuose įtvirtintos normos yra blanketinės. Tai reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei taikomose ANK teisės normose, nei kituose ANK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-628/2020). Nagrinėjamoje byloje Institucija nustatė, kad buvo pažeistas Taisyklių 15.2 papunktis. Šiame papunktyje nustatyta, kad fiziniams asmenims draudžiama kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę.

11. Be to, nors kirtavietės tvarkymo Taisyklės ir nereglamentuoja, tačiau Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartyse nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys miško kirtimus ir jų tvarkymą (kaip antai Miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“), t. y. būtent tie teisės aktai, kurie yra reikšmingi vertinant ūkinę paslaugą, kurią, kaip tvirtina pareiškėjas, jis neatlygintinai suteikė kaimynui. Kaimynui priklausančią kirtavietę pareiškėjas savo lėšomis ir jėgomis sutvarkė su specialia technika, šis kirtavietės tvarkymas, pasak pareiškėjo, nebuvo apsilankymas miške rekreaciniais tikslais, todėl Taisyklės netaikytinos. Be to, jo nuomone, miško kirtavietės sutvarkymas po plyno kirtimo frezuojant žemę ir pasodinant medžių želdinius yra įprastas kirtaviečių tvarkymo būdas, tokia paslauga yra viešai teikiama.

12. Taisyklės nustato fizinių asmenų lankymosi Lietuvos Respublikos miškuose, nesusijusio su kompleksine miškų ūkio veikla, medžiokle, reikalavimus (Taisyklių 1 punktas). Taisyklėmis draudžiama asmenims kirsti ar kitaip žaloti visą augaliją, pavyzdžiui, kirsti egles, taip pat ardyti miško paklotę, pavyzdžiui, važinėti ir (ar) statyti motorinę transporto priemonę ten, kur nėra miško kelių ar įrengtų stovėjimo aikštelių. Taigi Taisyklės yra taikomos visiems miške besilankantiems fiziniams asmenims, kai tai nesusiję su medžiokle ir kompleksine miškų ūkio veikla, kuri yra laikoma veikla, apimančia miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui (Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. Z., turėdamas leidimą kirsti mišką, jam nuosavybės teise priklausančiame miško sklype 2018 m. atliko plyną kirtimą. Šių darbų atlikimą 2018 m. patvirtina 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros aktas Nr. (18.5)-TVR-2711, kuriame, be kita ko, nurodyta ir tai, kad iškirstame miško sklype savaiminiu žėlimu netolygiai atsikūrė drebulės, juodalksniai, eglės, tankiai augo žolinė augalija, avietės, šaltekšniai (apylinkės teismo nutarties 19 punktas). Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.4 punkte nustatyta, kad privataus miško savininkas privalo kirtavietes ir želdintinas miško aikštes atkurti ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo; žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo.

14. Kaip minėta, 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros akte Nr. (18.5)-TVR-2711) buvo nustatyta, kad šiame sklype vyko savaiminis miško atsikūrimo procesas, savaiminiu žėlimu netolygiai atsikuria drebulės, juodalksniai, eglės. Tuo tarpu 2022 m. gruodžio 9 d. atlikto patikrinimo metu (patikrinimo akto Nr. PA-6978), be kita ko, nustatyta, kad anksčiau buvusių žėlinių nerasta ir sufrezuoti kelmai, taip pat kad žėlinių priežiūra padaryta visame sklype ir kad atsodinti medžiai (apylinkės teismo nutarties 14 punktas). Apylinkės teismas skundžiamos nutarties 21 punkte nustatė, kad pagal miško sklypo miškotvarkos projektą buvo numatytas miško sklypo savaiminis atsikūrimas jo neatsodinant. Tai reiškia, kad dirbtinis miško atkūrimas nebuvo galimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atitinkamai nei T. T., nei miško savininkas P. Z. negalėjo atlikti veiksmų, susijusių su dirbtiniu miško atkūrimu. Važiavimas į kirtavietę motorine transporto priemone, viso ploto miško paklotės sufrezavimas, sunaikinant savaime atsikuriantį mišką ir žėlinius, kai miškotvarkos projekte buvo numatytas savaiminis miško atsikūrimas, t. y. natūralus jo augimas jo neatsodinant, laikytini veiksmais, už kuriuos nustatyta atsakomybė ANK 275 straipsnyje ir 282 straipsnio 2 dalyje.

15. Taigi T. T. savavališkai atlikti veiksmai, nepaisant miškotvarkos projekte nustatyto savaiminio miško atsikūrimo būdo (t. y. važiavimas motorine transporto priemone per miško paklotę, ją sufrezuojant ir taip ją sunaikinant, žėlinių sunaikinimas), nelaikytini kompleksine miškų ūkio veikla, todėl nagrinėjamu atveju pirmiau aptartų Taisyklių 15.2 punktas taikytas pagrįstai. Visas išdėstytas aplinkybes tinkamai įvertino tiek Institucija, tiek abu teismai, nagrinėję administracinio nusižengimo bylą pagal T. T. skundus.

16. Nors T. T., kaip nustatė apylinkės teismas, nesuprato darantis žalos ir manė, kad atsodindamas mišką daro gamtai naudingą darbą (Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties 29 punktas), tačiau T. T. tikslas neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui, o į šį jo tikslą atsižvelgė apylinkės teismas, pakeisdamas ir sušvelnindamas Institucijos paskirtą nuobaudą – vietoj baudos paskirdamas įspėjimą. T. T. turėtas tikslas, įskaitant tai, kad jis geranoriškai atsodino mišką, gali būti vertinamas kaip aplinkybė, galinti turėti įtakos sprendžiant klausimus, susijusius su padaryta žala gamtai.

17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei Institucijos nutarime, nei teismų nutartyse esminis materialiosios teisės pažeidimas nebuvo padarytas, todėl T. T. pagrįstai nubaustas pagal ANK 275 straipsnį ir 282 straipsnio 2 dalį.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pakeistą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistus.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Albinas Antanaitis

 

 

Artūras Ridikas

 

 

Danutė Jočienė