KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS 2010 M. VASARIO 9 D. ĮSAKYMO NR. Į-040 „DĖL ASMENIMS, KURIE VERČIASI ŪKINE KOMERCINE VEIKLA, SUSIJUSIA SU PREKYBA KILNOJAMOSIOMIS KULTŪROS VERTYBĖMIS IR (AR) ANTIKVARINIAIS DAIKTAIS, SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI, PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. vasario 23 d. Nr. Į-38
Vilnius
P a k e i č i u Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtintus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. Į-040 „Dėl Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtino“ ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Kultūros paveldo departamento
prie Kultūros ministerijos direktoriaus
2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. Į-040
(Kultūros paveldo departamento
prie Kultūros ministerijos direktoriaus
2015 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. Į-38 redakcija)
aSMENIMS, kurie verČiasi ŪKINE KOMERCINE VEIKLA, SUSIJUSIA SU PREKYBA KILNOJAMOSIOMIS KULTŪROS VERTYBĖMIS IR (AR) ANTIKVARINIAIS DAIKTAIS, skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI
I. Bendrosios nuostatos
1. Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais, skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai), nustato pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo tvarką, verčiantis ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais.
2. Nurodymai yra skirti asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais (toliau – asmenys).
II. Teisės aktai, NUSTATantys pinigų plovimo IR (ar) TERORISTŲ FINANSAVIMO prevencijos priemones ir atsakomybĘ už teisės aktų pažeidimUS
4. Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones ir atsakomybę už teisės aktų pažeidimus Lietuvos Respublikoje nustato:
4.4. Kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašas, Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklės, Informacijos apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus, pateikimo tvarka, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942;
4.5. Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1352;
4.6. Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašas, Informacijos apie pinigines operacijas ir sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašas, Kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinantis kriterijus, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1351;
III. KLIENTO IR NAUDOS GAVĖJO TAPATYBĖS, KELIŲ TARPUSAVYJE SUSIJUSIŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS
5. Asmenys privalo imtis priemonių ir nustatyti tapatybę:
5.1. kliento (Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinio arba juridinio asmens, užsienio valstybės įmonės), kuris atlieka pinigines operacijas arba sudaro sandorius;
6. Asmenys privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę šiais atvejais:
6.2. prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;
6.3. kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ar naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;
7. Jeigu piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nėra žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.
8. Vykdydami nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, asmenys privalo nustatyti atvejus, kada atliekamos kelios tarpusavyje susijusios piniginės operacijos. Kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, kai klientas:
8.1. per darbo dieną atlieka kelias grynųjų pinigų padėjimo į sąskaitas operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
8.2. per darbo dieną atlieka kelias grynųjų pinigų išėmimo iš sąskaitų operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
9. Asmenims draudžiama:
9.1. atlikti Nurodymų 6–7 punktuose nurodytas operacijas, jeigu klientas Nurodymų nustatytais atvejais:
10. Pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas, nustatant jo tapatybę, dalyvauja fiziškai, asmens atsakingas darbuotojas:
10.1. įvertina, ar klientas – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su asmeniu, pateikia galiojančius tapatybę patvirtinančius dokumentus arba juos atitinkančius kelionės dokumentus; nustato, ar kliento pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka;
10.2. įvertina pateikto dokumento būklę (ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai);
10.3. išsiaiškina, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis asmens paslaugomis, ar jis atstovauja kito asmens interesams;
10.5. padaro fizinio asmens pateikto tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopiją arba nuskenuoja dokumentą;
10.6. atlikdami užsieniečio kliento tapatybės nustatymą, padaro šio kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento puslapio su nuotrauka kopiją arba nuskenuoja dokumentą;
11. Asmenys, nustatydami kliento tapatybę, kai kliento tapatybė nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens dokumentų, kuriuose yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę (toliau – tapatybę patvirtinantys dokumentai):
11.1. Lietuvos Respublikos piliečio:
11.2. užsieniečio:
11.2.3. gimimo data (jei yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);
11.2.4. tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir galiojimo laikas, arba leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje);
12. Asmenys, nustatydami kliento tapatybę, reikalauja iš kliento – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės juridinio asmens, užsienio valstybės įmonės (toliau – juridinis asmuo) jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose yra šie duomenys:
12.5. juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiantys atstovai (duomenys pagal nurodymų 11.1 ir 11.2 punktus);
13. Jeigu klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, asmenys turi pareikalauti iš jo įgaliojimo ir, jeigu yra galimybė, patikrinti jo galiojimą (tai yra jį išdavusio asmens teisę išduoti tokį įgaliojimą), įgaliojimo galiojimo laiką, kokius veiksmus atlikti nurodyta įgaliojime (įgaliojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus).
14. Tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą.
15. Ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento, taip pat elektroninio dokumento, pasirašyto kvalifikuotu elektroniniu parašu, kurio originalo finansų įstaigoje ar kitame subjekte nėra, kopijos (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) asmens atsakingas darbuotojas, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą. Tikrumo žymą sudaro žodžiai „Kopija tikra“, atsakingo darbuotojo pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, finansų įstaigos ar kito subjekto antspaudas. Jeigu antspaudą turėti neprivaloma pagal asmens veiklą reguliuojančius teisės aktus, kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento kopijos, taip pat elektroninio dokumento, pasirašyto kvalifikuotu elektroniniu parašu, tikrumas (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) patvirtinamas asmens atsakingo darbuotojo parašu, taip pat nurodoma atsakingo darbuotojo pareigų pavadinimas, vardas, pavardė ir data.
16. Asmenys gali nustatyti klientų – Lietuvos Respublikos piliečių tapatybę jiems fiziškai nedalyvaujant, t. y. nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą ir tik tais atvejais, jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant jam kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Nurodymų 11.1 punkto reikalavimus. Nustatydami kliento tapatybę šiuo būdu, asmenys privalo vykdyti Nurodymų 10.3 ir 10.4 punktų reikalavimus.
17. Visais atvejais nustatant kliento tapatybę, privaloma nustatyti naudos gavėją. Naudos gavėjo nustatymas visais atvejais reiškia fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės nustatymą.
18. Asmenys, nustatydami naudos gavėjo tapatybę:
18.1. pareikalauja iš kliento šių duomenų apie naudos gavėjo tapatybę (toliau – tapatybės duomenys):
18.2. tikrina kliento pateiktus dokumentus, pateiktą informaciją apie naudos gavėją, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tokie asmens veiksmai apima ir prašymą klientui nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta.
19. Nustatant kliento bei naudos gavėjo tapatybę turi būti remiamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, viešai prieinama informacija ir duomenų bazėmis; kitų subjektų ar kitų finansų įstaigų rekomendacijomis ir kt.
20. Asmuo privalo kaupti ir FNTT reikalavimu pateikti šiuos duomenis apie naudos gavėją:
20.2. kliento pateiktos informacijos tikrinimo patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose įrodymus;
21. Siekdamas nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, asmuo privalo:
21.1. įvertinti, ar teisė kliento vardu atlikti piniginę operaciją suteikta asmeniui, su kuriuo klientas turi aiškius verslo, profesinius, komercinius santykius;
21.2. nustatyti, ar yra kliento piniginėms operacijoms ir veiklai nebūdingų požymių (padažnėjo atsiskaitymų grynais pinigais, atliekamos piniginės operacijos stambesnėmis sumomis, apmokama už nesusijusius su kliento pagrindine veikla produktus, paslaugas ir kita);
22. Asmenys kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis asmenims būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, valdymo struktūra ir veiklos pobūdis. Siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie asmenų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.
23. Asmenys visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.
24. Asmuo turi užtikrinti, kad atliekant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos vertinimą būtų vadovaujamasi naujausia ir tikslia informacija. Asmuo privalo nuolat peržiūrėti ir atnaujinti duomenis apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Ši nuostata taikoma ne tik naujiems, bet ir jau esamiems klientams.
25. Asmenims draudžiama vykdyti pinigines operacijas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai negali įvykdyti Nurodymų 6, 7, 9–14, 18, 19 bei 24 punktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tikrinimu.
26. Apie 25 punkte nurodytas aplinkybes, įvertinus keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę, būtina nedelsiant informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT).
27. PPTFPĮ yra įtvirtinti du kliento tapatybės nustatymo būdai, kurie taikomi atsižvelgus į rizikos vertinimu pagrįstą metodą:
28. Asmuo gali atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą:
28.1. bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamose rinkose, ir kitoms užsienio valstybių bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą;
28.2. bendrųjų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti teisines paslaugas teikiantys asmenys iš Europos Sąjungos valstybių narių arba iš trečiųjų valstybių, naudos gavėjams, jeigu jiems yra taikomi kovos su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie kompetentingų institucijų yra prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, jei finansų įstaigų, kurios turi tokias bendras sąskaitas, prašymu pateikiama informacija apie naudos gavėjo tapatybę;
28.3. elektroninių pinigų atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia laikmenose saugoma suma neviršija 250 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai per kalendorinius metus sudaromų sandorių vertei taikoma 2 500 eurų arba atitinkamos sumos užsienio valiuta riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninės laikmenos turėtojas pasiima 1 000 eurų arba atitinkamą sumą užsienio valiuta, ar didesnę sumą;
28.4. klientui, jei klientas yra kredito ar finansų įstaiga, kuriai taikomas PPTFPĮ, arba kredito ar finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje PPTFPĮ reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi;
29. Mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę keliančiu klientu laikomas klientas, kurio nuolatinė gyvenamoji ar veiklos šalis yra Europos Sąjungos valstybė narė (kliento – fizinio asmens gyvenamosios vietos faktinis adresas, arba vieta (šalis), iš kurios vadovaujama (kontroliuojama) juridiniam asmeniui, yra Europos Sąjungos valstybėje narėje; kliento – juridinio asmens deklaruojama juridinio asmens valdymo organų buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje) ir atitinka šiuos kriterijus:
29.1. klientas yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo arba Europos Sąjungos valstybių narių nustatyta tvarka įsteigta viešoji įstaiga ir atitinka visus šiuos kriterijus:
29.1.1. klientui yra nustatytos funkcijos pagal Europos Sąjungos sutartį, Bendrijos sutartis arba Bendrijos antrinės teisės aktus;
29.1.2. informacija apie kliento tapatybę yra viešai prieinama ir asmeniui jos skaidrumas nekelia abejonių;
29.2. kliento – fizinio ar juridinio asmens veikla arba piniginės operacijos vykdomos retai arba labai ribotai (nustatoma asmeniui vykdant nuolatinę kliento santykių stebėseną), o jų panaudojimas pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui mažai tikėtinas ir atitinka juridiniams asmenims – visus, o fiziniams asmenims – bent vieną iš šių kriterijų:
29.2.1. klientas deklaruoja, kad teikia finansines paslaugas ar vykdo pinigines operacijas, tačiau ši veikla nėra pagrindinė ir nesudaro 5 procentų jo bendros veiklos apyvartos;
29.2.2. veikla vykdoma tik sudarant sandorius ir tik su ribotu kiekiu klientų, o tokių sandorių vertė neviršija 1 000 eurų sumos ar ją atitinkančios sumos kita valiuta;
29.2.3. klientas deklaruoja, kad jo vykdomos finansinės veiklos apyvarta per kalendorinius metus neviršija 30 000 eurų sumos ar ją atitinkančios sumos kita valiuta;
30. Prieš vykdydamas kliento tapatybės nustatymo procedūrą atsakingas asmens darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių, leidžiančių taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą.
31. Nusprendę taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą asmenys renkasi Nurodymų 10 punkte nustatytas kliento tapatybės nustatymo priemones ir jų apimtį.
32. Asmenims draudžiama atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.
33. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas, kai:
33.1. sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę;
33.2. sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, arba kai finansų įstaiga ar kitas subjektas, įvertinę kliento keliamą riziką ir nustatę, kad klientas kelia didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, nusprendžia sustiprintą kliento tapatybės nustatymą taikyti ir kitiems politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenimis;
34. Kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, apsprendžiama esant vienam toliau nurodytų kriterijų (atitikus bent vieną kriterijų):
34.1. klientas tapatybės nustatymo momentu vengia atlikti veiksmus, būtinus jo tapatybei nustatyti, ir suteikti informacijos apie save, savo verslą;
34.2. klientas asmens prašymu nepateikia dokumentų, patvirtinančių finansinę veiklą (kliento sudarytų ar sudaromų sandorių, steigimo ir kitų vykdomą ar vykdytą finansinę veiklą patvirtinančių dokumentų);
34.3. klientas su jo pagrindine veikla nesusijusių asmenų pavedimu vykdo negrynų pinigų pervedimo operacijas;
34.4. klientas – fizinis asmuo nuolat gyvena šalyje, kuri nėra Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (toliau – FATF) ar FATF stebėtojo statusą turinčios bei kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vykdančios tarptautinės organizacijos narė;
34.5. kliento, kliento atstovo (jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą), asmens, kurio naudai atliekama piniginė operacija, tapatybę nustatantys duomenys atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautinių organizacijų (FATF, Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos) sudarytuose sąrašuose pateiktus su pinigų plovimu ir (ar) teroristine veikla susijusių asmenų duomenis arba jiems yra taikomos finansinės sankcijos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;
34.6. klientas – juridinis asmuo ar kita organizacija – yra registruotas (-a) tikslinėje teritorijoje, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme. Tokiu atveju klientas privalo pateikti rašytinę informaciją apie savo dabartinę gyvenamąją vietą, pašto adresą ir kontaktinę informaciją (veikiančius telefono numerius, elektroninio pašto adresus);
34.7. asmuo nustato, kad atsirado įprastai kliento veiklai nebūdingų požymių (padažnėjo atsiskaitymų grynaisiais pinigais, atliekamos piniginės operacijos stambesnėmis sumomis, apmokama už nesusijusius su kliento pagrindine veikla produktus, paslaugas ir kita);
34.8. kliento – fizinio asmens amžius, einamos pareigos, finansinė būklė (kliento pajamos yra mažos, palyginti su jo finansinės veiklos apimtimi) objektyviai neatitinka šio kliento vykdomos finansinės veiklos;
35. Prieš vykdydamas kliento tapatybės nustatymo procedūrą atsakingas asmens darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.
36. Asmenys, atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas tiesiogiai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones:
37. Asmenys, atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, arba kai asmuo, įvertinę kliento keliamą riziką ir nustatę, kad klientas kelia didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, nusprendžia sustiprintą kliento tapatybės nustatymą taikyti ir kitiems politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenimis, privalo:
37.1. gauti įgalioto vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientais, kai jie tampa politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis;
37.2. imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;
38. Jei bent vienus metus asmuo nustoja eiti jam patikėtas svarbias viešąsias pareigas, asmenys, įvertinę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu. Asmuo privalo nustatyti vidines procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.
39. Asmenys, atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, taiko Nurodymų 36 ar 37 punkte nurodytas priemones.
40. Asmuo, nustatęs, kad klientas savo ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, ją nuslėpė, ir kai atsiranda aplinkybės PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais taikyti sustiprintą tapatybės nustatymą, nedelsdamas turi iš naujo nustatyti kliento tapatybę, taikydamas sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.
41. Asmuo privalo:
41.1. atkreipti ypatingą dėmesį į:
41.1.1. tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo išnagrinėti tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu;
41.1.2. pinigines operacijas ir sandorius, kai siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę (linkstama į anonimiškumą), taip pat dalykinius santykius ar sandorius su klientu, kurio tapatybė nebuvo nustatyta jam dalyvaujant fiziškai;
41.1.3. tai, ar klientas nėra įtrauktas į subjektų bei jų grupių, kurioms taikomos Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Sąjungos finansinės sankcijos, konsoliduotą sąrašą (atnaujinamas konsoliduotas sąrašas skelbiamas oficialiuose Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Komisijos tinklalapiuose);
42. PPTFPĮ leidžia asmenims:
43. Asmenys gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodami informaciją apie klientą ar naudos gavėją iš finansų įstaigų ir kitų subjektų arba jų atstovybių užsienyje, kai jie atitinka PPTFPĮ trečiajai šaliai nustatytus reikalavimus. Asmenims rekomenduojama šią nuostatą taikyti tik tada, kai neįmanoma kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatyti kitais būdais.
44. Kai Lietuvos Respublikoje registruotas asmuo veikia kaip trečioji šalis ir atitinka PPTFPĮ apibrėžtus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, jam leidžiama iš kliento reikalauti kitų duomenų ar kitos informacijos, kurie reikalingi kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
45. Asmuo turi imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikintų, jog trečiosios šalys nedelsdamos pateiks prašančiajam asmeniui:
45.1. visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant PPTFPĮ nustatytus reikalavimus;
46. Asmenims draudžiama naudotis trečiųjų šalių iš trečiosios valstybės informacija apie klientą ar naudos gavėją, jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.
47. Atsakomybė dėl PPTFPĮ ir Nurodymuose nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų įvykdymo tenka trečiosios šalies informacija apie klientą ar naudos gavėją pasinaudojusiems asmenims.
IV. ĮtartinŲ PINIGINIŲ operacijų nustatymas, SUSTABDYMAS ir FNTT informavimas
49. Asmuo privalo pranešti FNTT apie:
50. Asmenys taip pat nedelsdami privalo informuoti FNTT, gavę informacijos, kad klientas ketina ar bandys atlikti įtartiną piniginę operaciją ar sandorį.
51. Nurodymų 49.1 punkte minimos piniginės operacijos ir sandoriai nustatomi:
51.1. remiantis Nurodymų 4.7 punkte nurodytu FNTT direktoriaus įsakymu patvirtintais kriterijais, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais;
51.2. asmenims atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta šių Nurodymų 23 punkte.
52. Apie Nurodymų 49.1 punkte minimas kliento pinigines operacijas FNTT informuojama neatsižvelgiant į piniginės operacijos dydį. Svarbiausi kriterijai yra piniginės operacijos įtartinumas. Asmuo privalo nustatyti, ar piniginė operacija atitinka bent vieną iš Nurodymų 4.7 punkte nurodyto FNTT direktoriaus įsakymu patvirtinto sąrašo kriterijų.
53. Asmuo turi teisę informuoti FNTT apie pinigines operacijas, kurios neatitinka nė vieno nustatyto kriterijaus, jei asmens darbuotojui kilo įtarimas dėl piniginės operacijos. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz.: klientas atlieka jo veiklai nebūdingas pinigines operacijas, pateikia neteisingus duomenis apie save ar piniginę operaciją ir t. t. Asmens darbuotojai turi gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie piniginės operacijos pagrindą ir tikslus bei privalo apie tai pateikti savo išvadas raštu.
54. Asmuo neprivalo išsiaiškinti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėties. Asmuo, esant žinių ar įtarimui, kad piniginė operacija yra įtartina, turi pranešti apie tokią piniginę operaciją FNTT.
55. Nustatęs, kad klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, asmuo privalo Nurodymų 4.6 punkte nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka:
55.1. tą piniginę operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma);
56. Asmenys privalo iki 10 darbo dienų sustabdyti pinigines operacijas ir sandorius šiais atvejais:
57. Asmuo privalo atnaujinti sustabdytas pinigines operacijas ar sandorius, jeigu per 10 darbo dienas nuo pranešimo pateikimo FNTT arba FNTT nurodymo asmeniui gavimo dienos nėra įpareigotas vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
58. Asmuo, gavęs iš FNTT raštišką nurodymą nestabdyti kliento atliekamų įtartinų piniginių operacijų ar sandorių, privalo nuo jame nurodyto momento nestabdyti šių operacijų ar sandorių, jeigu piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.
59. Apie Nurodymų 49.2 punkte minimas kliento pinigines operacijas asmuo privalo pranešti FNTT, vadovaudamasis vieninteliu kriterijumi – piniginės operacijos dydžiu. Šiuo atveju dėmesys kreipiamas tik į piniginės operacijos dydį, t. y. FNTT privaloma pranešti apie visas grynųjų pinigų operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
60. Nustatęs, kad grynųjų pinigų operacija lygi arba viršija 15 000 eurų, asmuo privalo:
61. Kliento tapatybę patvirtinantys duomenys ir informacija apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, FNTT privalo būti pateikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. FNTT pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.
62. Nurodymų 61 punkte nurodytų duomenų ir informacijos pateikimo FNTT tvarka yra nustatyta Nurodymų 4.6 punkte nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime.
64. Asmuo neprivalo pranešti FNTT informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento vienkartines grynųjų pinigų operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ir apie kliento kelias grynųjų pinigų operacijas, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu mokėjimai ir atsiskaitymai atliekami su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis.
V. Informacijos ir dokumentų saugojimas (registracijos žurnalų tvarkymas)
65. Asmuo privalo tvarkyti registracijos žurnalą (toliau – registracijos žurnalus):
67. Registracijos žurnalų tvarkymą, į registracijos žurnalus įrašomus duomenis, registracijos žurnalų tvarkytojų pareigas, nustato Nurodymų 4.5 punkte nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės.
68. Asmuo privalo saugoti:
68.1. registracijos žurnalų duomenis – 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos;
68.2. kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentaciją (dokumentų originalus) – 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos;
68.3. piniginę operaciją ar sandorį patvirtinančius dokumentus ar kitus juridinę galią turinčius dokumentus, susijusius su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu – 10 metų nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos;
68.4. dalykinių santykių su klientu korespondenciją popierinėje arba elektroninėje laikmenoje – 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos;
VI. asmenų pareigos, įgyvendinant pinigų plovimo IR (ar) TERORISTŲ FINANSAVIMO prevencijos priemones
69. Asmenys privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų ir informacijos pateikimu FNTT, Nurodymuose nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto, paslaugos ar sandorio tipą, geografinę riziką ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija ir kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis PPTFPĮ, šiuose Nurodymuose ir kituose teisės aktuose.
70. Asmenys privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą juose ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat paskirti darbuotojus, atsakingus už Nurodymų 65 punkte nurodytų registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Šias funkcijas gali vykdyti vienas ar keli asmens darbuotojai. Apie tokių darbuotojų paskyrimą asmenys privalo raštu pranešti FNTT. Asmenys privalo užtikrinti, kad minėti darbuotojai turėtų galimybę gauti visą savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, įskaitant priėjimą prie informacijos, susijusios su kliento tapatybės nustatymu, piniginėmis operacijomis ir sandoriais, ir kitos informacijos. Asmenų darbuotojai, nustatę, kad piniginė operacija gali būti įtartina, pastebėję pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, apie tai turi pranešti minėtam atsakingam darbuotojui.
71. Asmenys privalo užtikrinti, kad trečiosiose valstybėse esantys jų padaliniai ir dukterinės įmonės, kuriuose asmenys turi daugumą akcijų, laikytųsi PPTFPĮ ir šiuose Nurodymų keliamų reikalavimų. Jeigu trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti tokių lygiaverčių reikalavimų, asmenys privalo pranešti apie tai FNTT ir, suderinę su FNTT, imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę.
72. Asmenys privalo įdiegti vidines sistemas, leidžiančias skubiai reaguoti į FNTT paklausimus dėl PPTFPĮ ir šiuose Nurodymuose nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų (jei PPTFPĮ ar Nurodymai tam tikrais atvejais nustato trumpesnius nurodytos informacijos pateikimo FNTT terminus, – tokia informacija turi būti pateikta per trumpesnius terminus).
73. Asmenų vadovai, užtikrindami veiksmingą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, privalo:
73.1. susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su PPTFPĮ, šių Nurodymų ir kitų teisės aktų, nustatančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones ir atsakomybę už jų pažeidimus, reikalavimais;
73.2. užtikrinti, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos valdymo procedūros atitiktų asmens veiklos mastą ir pobūdį;
73.3. siekti naudoti asmens veikloje naujas saugias piniginių operacijų atlikimo sistemas, kurios ribotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo galimybes per įmonę;
74. Asmenų darbuotojams rekomenduojama:
74.1. keistis atitinkama informacija ir patirtimi su kitomis Lietuvos Respublikos ar užsienio įmonėmis ir institucijomis, kurių veikla susijusi su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija;
74.2. sekti informaciją Lietuvos ir užsienio spaudos leidiniuose bei kituose prieinamuose šaltiniuose (pvz., internete ir pan.), kuriuose rašoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais;
74.3. susipažinti su FNTT, kitų valstybės institucijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, parengtais Nurodymais, skirtais finansų įstaigoms ar kitiems subjektams, ir pasinaudoti jose išdėstyta informacija savo veikloje;
74.4. susipažinti su FATF ir kitų tarptautinių institucijų ar organizacijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, parengtais nurodymais, instrukcijomis, rekomendacijomis ir kitais dokumentais bei pasinaudoti jų nuostatomis ar juose išdėstyta informacija savo veikloje.
VII. INFORMACIJOS APSAUGA IR ATSAKOMYBĖ
75. Asmenims ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta FNTT.
76. Nurodymų 75 punkte nustatytas draudimas nedraudžia asmenims keistis 75 punkte nurodyta informacija:
76.1. tarp kredito įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kurioms galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, jeigu šie subjektai priklauso vienai grupei, sudarytai iš patronuojančios įmonės, jos dukterinių įmonių ir įmonių, kuriose patronuojanti įmonė arba jos dukterinės įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, sudarančios įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį;
76.2. tarp finansų įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.
77. Nurodymų 76 punkte:
77.1. nurodytais atvejais keistis informacija leidžiama tik siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui;
77.2. nustatytos išimtys dėl informacijos perdavimo negalioja, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas dėl finansų įstaigų ir kitų subjektų, kuriems taikomas PPTFPĮ, bei finansų įstaigų ir kitų subjektų iš Europos Sąjungos valstybių narių ar susijusios trečiosios valstybės;
78. Asmenys nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą dėl kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdymo, jeigu asmenys kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdė dėl Nurodymų 9.1 punkte nurodytų priežasčių.
79. Asmenys nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant PPTFPĮ 14 straipsnyje ir Nurodymų IV skyriuje „Įtartinų piniginių operacijų nustatymas, sustabdymas ir FNTT informavimas“ nustatytas pareigas ir veiksmus. Baudžiamojon, civilinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn nėra traukiami asmenų vadovai ar kiti darbuotojai, kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius gera valia praneša savo darbovietės atsakingiems darbuotojams arba FNTT.
80. PPTFPĮ nurodytos informacijos pateikimas FNTT nėra laikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu. Nei asmuo, nei asmens darbuotojas, pranešęs FNTT PPTFPĮ nurodytą informaciją, nėra traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimą, net jeigu patikrinus minėtą informaciją nustatoma, kad klientas nesiverčia nusikalstama veika.
81. PPTFPĮ užtikrina asmens, padėjusio išaiškinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo atvejus, anonimiškumą. Kad tai būtų įgyvendinta, asmuo savo pranešimuose FNTT neprivalo nurodyti asmens, kuris pranešė apie įtartinas pinigines operacijas, duomenų. Pateikiama tik PPTFPĮ reikalaujama informacija ir nurodomas asmuo bei jos vidaus padalinys arba darbuotojas, atsakingas už PPTFPĮ reikalavimų įgyvendinimą.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
82. Nurodymuose nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami užsienio valiuta pagal Europos centrinio banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.