Administracinė byla Nr. eR-51-1047/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00061-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
sekretoriaujant L. V.,
vertėjaujant T. T.,
dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini),
atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkei L. P. ir atstovei E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. Sp-244 1.2 punktą, kuriuo panaikintas pareiškėjo, politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ keliamo vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, registravimas; 2) įpareigoti VRK iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus atitinkantį sprendimą.
2. Pareiškėjas skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. VRK skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjo registravimą, kadangi, atsakovo teigimu, pareiškėjas Kandidato anketoje nenurodė fakto, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Nurodytus veiksmus VRK pripažino šiurkščiu Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) pažeidimu.
2.2. Pareiškėjas daug metų kandidatuoja tiek savivaldybių tarybų, tiek ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Pareiškėjas Kandidato anketose nurodydavo, kad nėra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. VRK iš institucijos, turinčios duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nuolat gaudavo atsakymą, kad pareiškėjas nėra sąmoningai bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis. Todėl ir nagrinėjamu atveju pareiškėjas kandidatuodamas pateikė analogišką informaciją. VRK dėl pareiškėjo, kaip ir dėl kitų kandidatų, kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – ir Centras), kuris nurodė, kad tarp 2024 m. spalio 13 d. į Seimo narius kandidatuojančių asmenų nėra tokių, kurie būtų sąmoningai bendradarbiavę su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Todėl pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo įregistruotas Seimo rinkimuose dalyvaujančiu kandidatu. VRK nutarė paskelbti kandidatų sąrašus ir jų pareiškinius dokumentus VRK interneto svetainėje, pareiškėjui taip pat buvo išduotas Kandidato pažymėjimas. Nepaisant to, skundžiamu Sprendimu buvo nepagrįstai panaikinta pareiškėjo registracija.
2.3. Pareiškėjas pabrėžia, kad jokiais būdais, formomis ir pan. nebendradarbiavo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Su minėtomis tarnybomis jokių darbo ar kitų sutarčių nebuvo ir nėra pasirašęs, jokių darbo ar kitokių teisinių santykių neturėjo, jokių darbo ir kitų funkcijų ir (ar) užduočių nevykdė, jokios informacijos niekam nerinko ir neteikė, jokių ataskaitų nerengė, jokio atlygio už tariamą darbą nėra ir nebuvo gavęs, pareiškėjas daug kartų buvo tikrintas Centro, kuris nebuvo nustatęs priešingai.
2.4. Teisės aktai nesuteikia teisės VRK automatiškai, neatlikus individualaus, išsamaus tyrimo, remtis kitų institucijų suteikta informacija ar pateiktais duomenimis. VRK Sprendimą priėmė vadovaudamasi Centro 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 13R-660, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 1989 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. dirbo Valstybės saugumo komiteto
(toliau – ir VSK) Šiaulių skyriuje ir nebuvo kadriniu darbuotoju (vykdė pagalbines–ūkines pareigas). Pareiškėjas VRK teikė įrodymus, kad jis minėtu laikotarpiu dirbo kitose pareigose, o jo Darbo knygelėje nėra įrašų, kad jis vienu metu dirbo keliose darbovietėse, ar kad nurodytos darbovietės ar užimtos pareigos buvo nurodytos fiktyviai. Tačiau VRK nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir įrodymų. Taip pat atsakovas nevertino ir anksčiau viešai pačios VRK administruojamoje interneto svetainėje skelbiamose pareiškėjo anketose nurodytų duomenų apie jo veiklą 1989–1991 m., ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo brolio, kuris ir dirbo KGB (ūkio srityje ir vykdė pagalbines pareigas). Be to, VRK neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas daug metų užima įvairias renkamas pareigas, į kurias, prieš skiriant, jį tikrino Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri bendradarbiavimo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis nenustatė. Taigi VRK Sprendimą priėmė neištyrusi visų aktualių aplinkybių ir įrodymų.
2.5. Nors pareiškėjas prašė pateikti visą aktualią medžiagą, tačiau VRK nepateikė Centro 2024 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 13R-660 kopijos. Taip pat pareiškėjas VRK posėdžio metu nurodė, kad jam nebuvo pateikta Lietuvos ypatingojo archyvo (toliau – Ypatingasis archyvas) VPK kortelė. Tokiu būdu VRK užkirto kelią pareiškėjui tinkamai ginti savo teises. Pareiškėjas po pakartotinio 2024 m. rugsėjo 23 d. prašymo gavo minėtos kortelės kopiją, tačiau jam sukėlė abejonių joje nurodyti duomenys (pataisymai kitos spalvos rašikliu / prierašai pieštuku, ant pateikto dokumento nėra pareiškėjo parašų, taip pat ir duomenų apie sudarytą darbo sutartį, mokamą atlyginimą, atlyginimo lapelius ir duomenų, kad atsiskaitymas būtų gautas).
2.6. Centras VRK informaciją apie 2024 m. spalio 13 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančius kandidatus teikė du kartus ir paskutinį kartą vėliau, nei iki rinkimų likus 32 dienoms, dėl ko buvo pažeistos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalies nuostatos bei sukelti dideli nepatogumai tiek VRK, tiek pareiškėjui.
2.7. Pareiškėjas pažymi, daugiau nei dvidešimt metų Centras, atlikdamas VRK pateiktų kandidatų patikrą, rėmėsi galiojusiu teisiniu reguliavimu ir VRK pateikdavo duomenis apie rinkimuose kandidatuojančius asmenis, bendradarbiavusius su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tačiau po 2024 m. rugsėjo 9 d. tiek VRK, tiek Centras pradėjo galiojantį teisinį reguliavimą aiškinti plečiamai, nors reguliavimas nepasikeitė – VRK ir Centras vertina, kad bendradarbiavimas su užsienio šalių specialiosiomis tarnybomis apima ir darbą užsienio valstybių tarnybose, įskaitant ir tariamą darbą ne kadrinių darbuotojų pareigose. Tačiau toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad kai teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs ir reiškia, jog kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimo sieti su konkrečiomis sąlygomis ar išimtimis.
4. Atsakovas atsiliepime remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Centras, atsakydamas į VRK 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreipimąsi, 2024 m. rugpjūčio
27 d. raštu nurodė, kad tarp kandidatų į Seimo narius nerasta asmenų, sąmoningai bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Atsižvelgiant į tai, kad, galbūt Centras teikė informaciją ne apie visus sąmoningai bendradarbiavusius asmenis, o tik apie tuos, kurie „slapta ir sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, 2024 m. rugsėjo 16 d. VRK išsiuntė papildomą paklausimą. 2024 m. rugsėjo 19 d. Centras nurodė, kad buvo papildomai patikrinta turima informacija ir nustatyta, kad pareiškėjas dirbo VSK Šiaulių sk. ir nebuvo kadriniu darbuotoju (vykdė pagalbines-ūkines pareigas), o visa bei tikslesnė informacija šiuo aspektu saugoma Ypatingajame archyve. VRK 2024 m. rugsėjo 20 d. papildomai kreipėsi į Ypatingąjį archyvą bei gavo atsakymą su pareiškėjo tarnybos kortelių skaitmeninėmis kopijomis. Taigi, skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta bei priimta atsižvelgus į atsakingos institucijos – Centro duomenis, kurie taip pat buvo patvirtinti kreipiantis į Ypatingąjį archyvą.
4.2. Rinkimų kodeksas neapibrėžia „sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ sąvokos, o VRK nesuteikti įgaliojimai šiems juridiniams faktams nustatyti, todėl ji remiasi iš kitų valstybės institucijų gautais duomenimis.
4.3. Aplinkybė, kad pareiškėjas anksčiau dalyvavo įvairiuose rinkimuose, šiuo atveju nėra aktuali. Kiekvienuose rinkimuose kandidatai yra individualiai tikrinami pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ir vadovaujamasi duomenimis, kurie buvo gauti tuo metu iš kompetentingų institucijų. Jeigu ankstesnių patikrinimų metu VRK iš kitų institucijų negavo informacijos apie pareiškėjo sąmoningą bendradarbiavimą su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai neatleidžia kandidato šiuos faktus nurodyti Kandidato anketoje.
4.4. VRK nesuteikti įgaliojimai tikrinti pareiškėjo darbo knygelės įrašus, ir nustatyti, kur iš tikrųjų dirbo pareiškėjas, ar jo brolis. Tikrindama kandidatų atitikimą Rinkimų kodekso reikalavimams VRK remiasi kitų valstybės institucijų duomenimis, kurie šiuo atveju nebuvo prieštaringi.
4.5. Pareiškėjas dalyvavo VRK 2024 m. rugsėjo 20 d. posėdyje, jis pateikė savo paaiškinimus raštu ir žodžiu. Informuojant apie vyksiantį posėdį jam buvo pateikta VRK turėta informacija – Sprendimo projektas bei Centro išrašas, o po posėdžio – Centro raštas ir Ypatingojo archyvo kortelė, todėl pareiškėjas galėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą ir pateikti skundą teismui.
4.6. Rinkimų kodekso 81 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas 32 dienų iki rinkimų dienos terminas, iki kada kitos valstybės institucijos turi išnagrinėti VRK prašymą pateikti duomenis apie kandidatus. Tačiau termino VRK patikrinti, ar kandidatas atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, nėra nustatyta. Tokį patikrinimą VRK gali atlikti net ir pasibaigus rinkimams. Aplinkybė, kad Centras kandidatų patikrinimui reikalingą informaciją VRK teikė du kartus, nepriklauso nuo VRK ir neatleidžia jos nuo pareigos patikrinti kandidatų pareiškinius dokumentus.
4.7. VRK Sprendime neaiškino sąvokos dėl „sąmoningo bendradarbiavo su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis“. VRK pagal Centro pateiktą informaciją pritaikė aktualias Rinkimų kodekso nuostatas – 81 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 8 dalį, 193 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte naudojamas žodis „bendradarbiavęs“. VRK manymu, ši sąvoka yra siejama su darbu. Rinkimų kodekse aptariama sąvoka apima visas bendradarbiavimo formas ir rūšis, todėl VRK taip šią sąvoką suprato ir taikė, priimdama Sprendimą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo atmesti pareiškėjo teiginius, kad Centras pažeidė skunde išdėstytų teisės aktų nuostatas ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Centras pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad 2024 m. rugsėjo
19 d. raštu informavo VRK, jog, remiantis Ypatingajame archyve esančia kartoteka, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1989 m. kovo 9 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. dirbo buvusios SSRS VSK Šiaulių sk., vykdė pagalbines-ūkines pareigas. Aptariamos kartotekos pareiškėjo kortelė yra Ypatingajame archyve.
5.2. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, Centro 2024 m. rugsėjo 19 d. rašte nėra nurodyti pareiškėjo teiginiai, jog jis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Be to, anksčiau minėtos pareigos nenurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“, todėl ir šias pareigas ėjęs asmuo, Centro nuomone, negali būti laikomas SSRS VSK kadriniu darbuotoju.
5.3. Centras informavo VRK, kad neturi informacijos, patvirtinančios, jog pareiškėjas, dirbdamas VSK Šiaulių skyriuje santechniku, dar ir slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, t. y. faktiškai ir sąmoningai veikė vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti, kai veikla nereglamentuota tarnybos statutais ar darbo įstatymais (buvo agentas, rezidentas, patikimas asmuo, konspiracinių patalpų laikytojas, susitikimų buto laikytojas, neetatinis operatyvinis darbuotojas ar kitas asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis). Analogišką informaciją Centras 2024 m. rugsėjo 25 d. raštu pateikė ir pačiam pareiškėjui. Todėl, Centro nuomone ir priešingai nei teigiama skunde, šios aptartos ir Centro turimos informacijos pateikimas VRK bei pareiškėjui, nelemia Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų nesilaikymo ir (ar) jų „plečiamojo aiškinimo“. Centrui nėra suteikta įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų aiškinimo teisė.
5.4. Tai, kad VRK 2024 m. rugsėjo 16 d. raštas Centrui buvo pateiktas po Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. vėliau, nei iki rinkimų likus 32 dienoms, patvirtina, kad Centras neturėjo jokių realių galimybių pateikti VRK prašomą informaciją nustatytu terminu. Tačiau net ir pavėluotai pateiktas VRK prašymas neatleidžia Centro nuo imperatyvo pateikti VRK prašomą informaciją. Todėl Centras, laikydamasis aptariamų reikalavimų, šį prašymą išnagrinėjo ypatingos skubos tvarka ir rašytinį atsakymą pateikė per 3 dienas. Dėl to pareiškėjas yra neteisus, teigdamas, jog Centras pažeidė Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
6. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VRK Sprendimo dalies, kuria atsakovas panaikino pareiškėjo, kandidato 2024 m. spalio 13 d. Seimo rinkimuose, registravimą.
7. VRK konstatavo, kad pareiškėjas Kandidato anketoje nenurodė fakto, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
8. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis niekada nedirbo SSRS specialiosioms tarnyboms, VRK Sprendimą priėmė neištyrusi visų aktualių aplinkybių ir įrodymų, padarė esminius proceso pažeidimus, netinkamai plečiamai aiškino teisės aktų nuostatas.
9. Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir rinkimų įstatymai (Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio
2 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami inter alia (be kita ko) rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2021 m. gegužės
28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (inter alia 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai).
10. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo
3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai
(1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo
Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).
11. Konstitucinė VRK paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai, inter alia VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos, turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).
12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nustatytas teisinis reguliavimas garantuoja, kad rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Antai, Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti šiuos duomenis: 1) vardą, pavardę; 2) asmens kodą; 3) gimimo datą; 4) deklaruotos gyvenamosios vietos adresą; 5) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį; 6) einamas pareigas (tarnybą); 7) esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpį; 8) ar asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, jeigu turėjo kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, turi pateikti dokumentą apie tos pilietybės atsisakymą ar netekimą, taip pat tam tikros formos ir turinio rašytinį patvirtinimą, kad yra susipažinęs su savo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei, kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą; 9) ar neturi nebaigtos atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės; 10) ar eina pareigas, kurios yra nesuderinamos su pareigomis, į kurias asmuo siekia kandidatuoti nustatyta tvarka, taip pat ar jis yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys; 11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo; 12) ar jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą. Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu; 13) ar jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų arba neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodydamas sprendimą priėmusią instituciją ir šio sprendimo datą“. Pagal Rinkimų kodekso 84 straipsnio 1 dalį, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kandidatų sąrašus, kandidatus, jų pareiškinius dokumentus, kandidatų sąrašų rinkimų numerius, šiuose sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Taigi, pagal Rinkimų kodekso 84 straipsnį VRK užtikrina, jog rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Antra vertus, užtikrindama minėtas galimybes aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, VRK pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio nuostatas turi patikrinti, ar pareiškiniuose dokumentuose esanti informacija atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, inter alia jų išsamumo aspektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-7-815/2023).
13. Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius, kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruoja jo kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to fakto nenurodo ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu.
14. Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Rinkimų kodekso
193 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad šiurkščiu šio kodekso pažeidimu laikoma, jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis tą darė.
15. Nagrinėjamoje byloje įrodymų vertinimo aspektu kilo ginčas, ar pareiškėjas dirbo VSK Šiaulių skyriuje darbuotoju (vykdė pagalbines-ūkines pareigas). Atsakovas teigia, kad pareiškėjas dirbo minėtose pareigose, pareiškėjas tai neigia.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
17. VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą bei institucijos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad iš Ypatingojo archyvo buvo gauta pareiškėjo asmens kortelė, kuria VRK rėmėsi (dokumentų rusų kalba vertimas į lietuvių kalbą, siekiant išnagrinėti bylą laikantis teisės aktuose nustatytų terminų ir įgyvendinant proceso operatyvumo principą buvo pateiktas 2024 m. rugsėjo
25 d. vykusiame teismo posėdyje (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas), tačiau VRK pati teisinio fakto apie (duomenys neskelbtini) sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nenustatinėjo, o rėmėsi Centro, kuris yra kompetentinga valstybės įstaiga šioje srityje, pateiktais duomenimis. Byloje nustatyta, kad:
17.1. Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad: i) rašte, teiktame 2024 m. rugsėjo 19 d., nėra nurodyta, kad pareiškėjas yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; ii) Centro nuomone, asmuo, ėjęs buvusios SSRS VSK Šiaulių sk. darbuotojo (vykdė pagalbines-ūkines pareigas), negali būti laikomas SSRS VSK kadriniu darbuotoju.
17.2. Byloje esančiame 2024 m. rugsėjo 19 d. Centro rašte (kurį teisėjų kolegija vertina tik su pareiškėju (duomenys neskelbtini) susijusiu aspektu) nurodyta, kad Centras papildomai patikrino buvusios SSRS VSK kadrinių darbuotojų sąrašo informaciją ir nustatė, kad pareiškėjas „dirbo VSK Šiaulių sk. ir nebuvo kadriniu darbuotoju (vykdė pagalbines-ūkines pareigas)“.
17.3. 2024 m. rugsėjo 24 d. Centro rašte Nr. 55R-858, adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kad „pareiškėjas nebuvo kadriniu darbuotoju“; <...> „Centras neturi duomenų ar informacijos, kad (duomenys neskelbtini) faktiškai ir sąmoningai veikė vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus, t. y. sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“; „Kita informacija Centras nedisponuoja, todėl siūlome kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą.“
18. Iš Centro į bylą pateikto atsiliepimo ir rašytinių įrodymų (raštų atsakovui bei pareiškėjui) nustatytos šios aplinkybės, reikšmingos procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, taikymo šios bylos kontekste aspektu: i) rašte, teiktame 2024 m. rugsėjo 19 d., nėra nurodyta, kad pareiškėjas yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; ii) atsiliepime į skundą Centras nurodo, kad, jo nuomone, asmuo, ėjęs buvusios SSRS VSK Šiaulių sk. darbuotojo (vykdė pagalbines-ūkines pareigas), negali būti laikomas SSRS VSK kadriniu darbuotoju; iii) Centras neturi duomenų ar informacijos, kad (duomenys neskelbtini) faktiškai ir sąmoningai veikė vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus, t. y. sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Iš byloje tirtos Asmens kortelės ir pareiškėjo paaiškinimų – nustatyta, kad asmens kortelėje fiksuoti asmens duomenys iš dalies atitinka tikruosius pareiškėjo duomenis.
19. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodymų vertinimo taisykles (žr. šio teismo sprendimo 16 p.), daro išvadą, kad Centras nepateikė duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
20. Taip pat konstatuotina, kad pareiškėjas teismo posėdyje iš dalies patvirtino jo asmens duomenų, ir tų, kurie įrašyti kortelėje, atitiktį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo situacijoje asmens kortelė, nesant jokių kitų pareiškėjo darbo VSK Šiaulių sk. santechniku teisinį faktą liudijančių duomenų, nėra pakankamas įrodymas, kuriuo vieninteliu remiantis būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas dirbo VSK Šiaulių sk. santechniku ir vien tai suponavo jo veiksmų kaip sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis teisinį įvertinimą Rinkimų kodekso nuostatų taikymo kontekste.
21. Pažymėtina, kad vykdydama kandidatų pareiškinių dokumentų turinio kontrolės funkciją, VRK privalo vadovautis Rinkimų kodekso 21 straipsnyje įtvirtintu teisėtumo principu – laikytis imperatyvaus reikalavimo, kad jos veikla ir priimami sprendimai atitiktų Rinkimų kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus (1 d.), o sprendimai būtų pagrįsti ir motyvuoti (2 d.). Demokratiški, legitimūs ir teisėti rinkimai yra viešasis valstybės ir visuomenės interesas bei siekiamybė, o rinkimų teisę įgyvendinančiam subjektui turi būti aiškiai nurodyti visi VRK tokiame rinkimų procese priimamų sprendimų teisiniai bei faktiniai pagrindai.
22. Dėl nurodytų argumentų yra teisinis pagrindas patenkinti pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą ir Sprendimo 1.2 papunktį panaikinti. Vadovaujantis ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį (pareiškėjas iš esmės nesutinka, kad šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą) ir Sprendimo turinį (pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimo 1.2 papunktis ir 2 punkto dalis tiek, kiek vertinami (duomenys neskelbtini) veiksmai), teisėjų kolegija panaikina ir skundžiamo Sprendimo 2 punkto dalį tiek, kiek ja pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
23. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VRK atlikti veiksmus atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra konstatuota procesinė teisinė padėtis, kai pripažinta, jog Centras ir VRK neatliko išsamaus faktinių aplinkybių tyrimo, nesurinko pakankamai patikimų įrodymų, kuriais būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo veikoje yra šiurkštus Rinkimų kodekso pažeidimas, taigi nepagrindė skundžiamo Sprendimo 1.2 papunkčio ir 2 punkto dalies tiek, kiek vertinami (duomenys neskelbtini) veiksmai, faktinio pagrindo, tačiau toks teismo sprendimas neužkerta kelio atlikti tokį tyrimą, rinkti įrodymus ir nauju sprendimu atitinkamai kvalifikuoti teisinį santykį. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šios bylos kontekste įpareigojimas atlikti veiksmus peržengia viešojo administravimo subjekto veiklos privalomas teisminės kontrolės ribas.
24. Kiti pareiškėjo skundo argumentai (dėl esminių proceso pažeidimų, netinkamo teisės aktų aiškinimo ir kt.) neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. Sp-244 1.2 papunktis, kuriuo panaikintas kandidato (duomenys neskelbtini), politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ keliamo vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, registravimas, ir 2 punkto dalis tiek, kiek ja pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 14 punktą, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies, minėtos Sprendimo dalys panaikinamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. Sp-244 1.2 punktą, kuriuo panaikintas kandidato (duomenys neskelbtini), politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ keliamo vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, registravimas, ir 2 punkto dalį tiek, kiek ja pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Likusią pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis