MUITINĖS DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
GENERALINIS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS 2024–2026 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2024 m. gegužės 8 d. Nr. 1BE-397
Vilnius
1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos muitinės 2024–2026 metų korupcijos prevencijos veiksmų planą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 1B-304 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2021–2023 metų programos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Muitinės departamento
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
generalinio direktoriaus
2024 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1BE-397
LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS 2024–2026 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS VEIKSMŲ PLANAS
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos muitinės 2024–2026 metų korupcijos prevencijos veiksmų plano (toliau – Planas) paskirtis – nustatyti korupcijos prevencijos tikslą, uždavinius ir priemones Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė), kurie didintų muitinės atsparumą korupcijai.
2. Planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, 2022–2033 metų nacionaline darbotvarke korupcijos prevencijos klausimais, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XIV-1178 „Dėl 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“, Korupcijos prevencijos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-261 „Dėl Korupcijos prevencijos finansų ministro valdymo srityse ir informacijos apie pažeidimus administravimo Finansų ministerijoje“, Lietuvos Respublikos finansų ministro valdymo sričių 2023–2025 metų korupcijos prevencijos veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1K-244 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro valdymo sričių 2023–2025 metų korupcijos prevencijos veiksmų plano patvirtinimo“, ir Korupcijos prevencijos veiksmų planų, jų projektų ir planų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2-283 „Dėl Korupcijos prevencijos veiksmų planų, jų projektų ir planų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
APLINKOS IR KORUPCIJOS RIZIKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ
4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuotas ir Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022“ atskleidė, kad korupcija Lietuvoje vis dar suvokiama kaip labai rimta problema. Korupciją kaip rimtą problemą nurodė 34 proc. gyventojų, 24 proc. įmonių vadovų, 32 proc. valstybės tarnautojų. Vertinant korupcijos paplitimą institucijose 7 proc. įmonių vadovų ir 5 proc. valstybės tarnautojų muitinę nurodė tarp 5 institucijų, kurios šiuo metu Lietuvoje yra labiausiai korumpuotos, gyventojai muitinės tarp 5 labiausiai korumpuotų institucijų nenurodė visai. Pažymėtina, kad 2021 m. nė viena respondentų grupė nebuvo nurodžiusi muitinės tarp 5 institucijų, kurios šiuo metu Lietuvoje yra labiausiai korumpuotos. Vertinanti konkrečių institucijų korumpuotumo lygį, 20 proc. gyventojų, 16 proc. įmonių vadovų ir 17 proc. valstybės tarnautojų Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nurodė kaip labai korumpuotą.
5. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ kas mėnesį atliekamose visuomenės apklausose prašoma atsakyti į klausimą, kaip pasitikima viena ar kita institucija Lietuvoje. Didžiausiame Lietuvos dienraštyje „Lietuvos rytas“ kartą per mėnesį publikuojami „Vilmorus“ apklausų duomenys rodo nedidelį pasitikėjimą muitine. Pagal minėtus apklausos duomenis vidutiniškai muitine pasitikėjo 32 proc. Lietuvos gyventojų. Pažymėtina, kad pasitikėjimas muitine per 2023 m. sumažėjo net 8,8 proc. (2023 m. vasario mėn. muitine pasitikėjo 35,7 proc. Lietuvos gyventojų, o 2024 m. vasario mėn. – 26,9 proc.).
6. Daug pozityvesnę padėtį dėl pasitikėjimo muitine atspindi muitinės 2023 m. inicijuotas ir UAB „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės dėl Lietuvos muitinės veiklos vertinimo tyrimas. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (58 proc.) respondentų pasitiki muitine: 8 proc. visiškai pasitiki, 50 proc. labiau pasitiki. Vertinant korupcijos lygį 13 proc. respondentų manė, kad muitinė yra labai korumpuota, ir 53 proc. – kad pasitaiko pavieniai korupcijos atvejai. Vertinant korupcijos lygio pokyčius muitinėje, didžioji dalis respondentų įžvelgia teigiamus pokyčius per paskutiniuosius 2 metus, 8 proc. respondentų mano, kad situacija ženkliai pagerėjo, ir 31 proc. – kad situacija šiek tiek pagerėjo, ir tik 6 proc. respondentų nuomone situacija šiek tiek arba ženkliai pablogėjo. Taip pat pažymėtina, kad paklausus, kokių pokyčių tikimasi iš muitinės, daugiausia respondentų nurodė, kad skaidrumo (15 proc.), mažiau korupcijos (9 proc.) ir atsakingumo, sąžiningumo (6 proc.).
7. Muitinės departamento ir teritorinių muitinių pareigūnai 2023 m. atliko krovininių automobilių vairuotojų, vykstančių per muitinės kelio postus, apklausą siekiant įvertinti jų nuomonę apie korupcijos paplitimo lygį ir jo pokyčius muitinėje ir nustatyti jų korupcinę patirtį. Apklausos metu 99 proc. respondentų atsakė, kad per pastaruosius 12 mėnesių kyšio neteko duoti nė karto, 2021 m. analogiškos vykdytos apklausos rezultatai dėl korupcinės patirties yra tokie pat. 96 proc. respondentų atsakė, kad kyšio muitinės pareigūnui neduotų jokiomis aplinkybėmis ir, palyginti su 2021 m. apklausos rezultatais, nusiteikusių neduoti kyšio respondentų dalis padidėjo 5 proc., o palyginti su 2018 m. – net 10 proc., taigi galima įžvelgti teigiamas nusiteikimo neduoti kyšio tendencijas. Taip pat galima įžvelgti ir kyšio reikalavimo mažėjimo tendenciją: 2023 m. respondentų, nurodžiusių, kad nė karto per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar kitos naudos, buvo 99 proc., ir tai yra 2 proc. daugiau nei buvo 2021 m. Pagrindinėmis kyšio davimo priežastimis vairuotojai nurodė, kad patys gabena prekių „virš normos“, kad tokios tradicijos, muitinės pareigūnų „kabinėjimąsi“ dėl formalių pažeidimų ir greitesnį dokumentų muitinį įforminimą. Kalbant apie krovininių automobilių vairuotojų nuomonę apie korupcijos paplitimo lygį muitinėje, 2023 m. 62 proc. respondentų nurodė, kad muitinė yra nekorumpuota. 2021 m. taip manančiųjų buvo 56 proc., taigi šios apklausos duomenimis situacija gerėja.
8. Muitinės departamentas 2022 m. taip pat atliko verslo atstovų, t. y. muitinės tarpininkų ir vežėjų, anoniminę apklausą internetu siekiant įvertinti verslo atstovų nuomonę apie korupcijos paplitimo lygį ir jo pokyčius muitinėje ir nustatyti jų korupcinę patirtį. Apklausos metu 96 proc. respondentų atsakė, kad per pastaruosius 12 mėnesių kyšio neteko duoti nė karto, ir tai yra 1 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. analogiškos vykdytos apklausos rezultatais. Palyginus 2019 m. ir 2022 m. apklausų rezultatus, galima įžvelgti kyšio reikalavimo didėjimo tendenciją: 2022 m. 84 proc. respondentų nurodė, kad nė karto per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar leista suprasti, kad norima kyšio ar kitos naudos, ir tai yra 6 proc. mažiau, nei buvo 2019 m. (2019 m. – 90 proc.). 74 proc. respondentų atsakė, kad kyšio muitinės pareigūnui neduotų jokiomis aplinkybėmis ir, palyginti su 2019 m. apklausos rezultatais, nusiteikusių neduoti kyšio respondentų dalis padidėjo 2 proc. Pagrindinės kyšio davimo priežastys yra beveik analogiškos krovininių automobilių vairuotojų apklausoje įvardytoms priežastims. Kalbant apie verslo atstovų nuomonę apie korupcijos paplitimo lygį muitinėje, 2022 m. 55 proc. respondentų nuomone korupcijos lygis yra žemesnis nei vidutinis, t. y. žemas (38 proc.) arba labai žemas (17 proc.), 16 proc. respondentų nurodė, kad korupcijos lygis yra vidutinis. Palyginti su 2019 m. apklausos rezultatais, pastebima tendencija, kad verslo atstovų nuomonė apie korupcijos lygį muitinėje blogėja – 2022 m. respondentų, kurių nuomone, korupcijos lygis yra žemesnis nei vidutinis, dalis sumažėjo net 11 procentų.
9. Muitinės departamentas, siekdamas įvertinti muitinės pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau kartu vadinami muitinės darbuotojai), tolerancijos korupcijai indeksą, 2022 m. atliko muitinės darbuotojų tolerancijos korupcijai tyrimą. 56 proc. muitinės darbuotojų nurodė, kad muitinėje nėra paplitusi situacija, kai muitinės darbuotojams norima papildomai atsilyginti, tačiau 10 proc. muitinės darbuotojų vis dėlto mano, kad tokia situacija yra paplitusi. Palyginus gautus tyrimo rezultatus su 2020 m. analogiškos vykdytos apklausos rezultatais, pastebimi teigiami pokyčiai, net 11 proc. išaugo muitinės darbuotojų dalis, kuri mano, kad muitinėje nėra paplitusi situacija, kai muitinės darbuotojams norima papildomai atsilyginti. Vertinant kyšininkavimo patirtį paminėtina, kad 77 proc. muitinės darbuotojų nurodė, kad jie nebuvo susidūrę su tokia situacija, kuomet jiems buvo siūlomas kyšis, vis dėlto 23 proc. muitinės darbuotojų atsakė, kad su tokia situacija susidurti teko. Pažymėtina, kad net 95 proc. muitinės darbuotojų, kurie nebuvo susidūrę su situacija, kuomet buvo siūlomas kyšis, praneštų apie korupcijos atvejus, jeigu susidurtų su jais, tačiau paminėtina, kad nusiteikusių pranešti apie korupcijos atvejus dalis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2 proc. Taip pat 97 proc. respondentų nurodė, kad žino, kur reikia kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejį.
10. Vertinant realią korupcijos situaciją muitinėje svarbu įvertinti ir statistiką dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo. 2023 m. pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai, kuriuose 2 muitinės pareigūnams buvo pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. ikiteisminių tyrimų, kuriuose muitinės pareigūnams buvo pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, statistika išlieka panaši kiekvienais metais (1 pav.). Atsižvelgiant į turimą statistiką galima daryti išvadas, kad muitinėje sistemiškai įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės turi teigiamą poveikį ir muitinės pareigūnų padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų skaičius neauga.
1 pav.
11. Muitinėje taip pat veikia pranešimų sistema, kada muitinės postų pareigūnai fiksuoja visus neteisėtus pinigų siūlymo atvejus, juos nustačius atliekamas detalus transporto priemonės tikrinimas, o esant rizikos požymiams, gautai informacijai ir turimoms techninėms galimybėms – ir detalus krovinio tikrinimas, asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės, o esant muitinės pareigūno papirkimo požymiams pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. papirkimo. 2023 m. muitinės postuose užfiksuota 13 neteisėto pinigų siūlymo muitinės pareigūnams atvejų, iš jų 2 atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl papirkimo. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. stebima ryški neteisėto pinigų siūlymo muitinės pareigūnams atvejų mažėjimo tendencija – atvejų sumažėjo 9 kartus (2 pav.). Vertinant statistiką galima daryti išvadą, kad neteisėto pinigų siūlymo muitinės pareigūnams atvejų ir ikiteisminių tyrimų dėl papirkimo skaičiaus mažėjimui įtakos galėjo turėti jau nuo 2012 m. kryptingai vykdoma korupcijos prevencijos priemonė, kai nustačius neteisėtus pinigų siūlymo atvejus, atliekamas detalus transporto priemonės tikrinimas, o esant rizikos požymiams, gautai informacijai ir turimoms techninėms galimybėms – ir detalus krovinio tikrinimas, asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, o įmonės raštu informuojamos apie atvejus, kai jų darbuotojai pateikė grynuosius pinigus ar kitas turtines vertybes muitinės pareigūnams muitinio tikrinimo metu.
2 pav.
12. Nors daugelio pirmiau aptartų apklausų statistiniai duomenys rodo, kad vertinant korupcijos paplitimo lygį ir jo pokyčius muitinėje galima įžvelgti teigimas tendencijas, tačiau tai, kad muitinė, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų nuomone, patenka tarp 5 institucijų, kurios šiuo metu Lietuvoje yra labiausiai korumpuotos, ir tai, kad verslo atstovų nuomonė apie korupcijos lygį muitinėje blogėja, tai, kad pasitikėjimas muitine per 2023 m. gerokai sumažėjo, o paklausus, kokių pokyčių tikimasi iš muitinės, daugiausia atsakymų buvo susiję su skaidrumu, korupcijos mažinimu, atsakingumu ir sąžiningumu, tai, kad vis dar nemaža dalis muitinės darbuotojų yra susidūrusių su situacija, kuomet buvo siūlomas kyšis, reikalauja nuolat tobulinti įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių sistemą, vykdyti šiuo metu įgyvendinamas ir kurti naujas kompleksines antikorupcines priemones, ypatingą dėmesį skiriant verslo atstovų grupei didinant jų antikorupcinį sąmoningumą ir veiklos viešumui ir atvirumui siekiant didinti pasitikėjimą muitine.
13. Iki plano patvirtinimo muitinė vykdė Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2021–2023 metų programą, patvirtintą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1B-304 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2021-2023 metų programos patvirtinimo“ (toliau – 2021–2023 metų Programa), ir Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2021–2023 metais programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – 2021–2023 metų Priemonių planas). 2021–2023 metų Programoje buvo iškelti 4 uždaviniai ir jiems pasiekti 2021–2023 Priemonių plane buvo numatyta 41 priemonė. Pasibaigus 2021–2023 metų Programos laikotarpiui, buvo atliktas vertinimas, ar pasiekti 2021–2023 metų Programos rezultato vertinimo kriterijai ir ar įgyvendintos 2021–2023 metų Priemonių plano priemonės.
2021–2023 metų Priemonių plane buvo numatyta 41 priemonė, iš jų 3 įvykdytos iš dalies, 2 neįvykdytos. Priemonės nebuvo įvykdytos arba įvykdytos iš dalies dėl neskirto finansavimo, dėl teisinio reguliavimo pasikeitimų ir dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų taikymo Rusijai ir Baltarusijai.
2021–2023 metų Programos tikslų pasiekimas buvo vertinamas pagal programos rezultato vertinimo kriterijus. 2023 m. pasiekti programos rezultato vertinimo kriterijai išdėstyti 1 lentelėje. Remdamiesi pateiktais duomenimis, matome, kad 4 iš 8 vertinimo kriterijų pasiekti pilna apimtimi (1, 3, 5 ir 7 kriterijai pateiktoje lentelėje), 3 vertinimo kriterijai pasiekti iš dalies, nes kriterijai padidėjo arba sumažėjo, kaip ir buvo planuota, tačiau trūko tam tikros procentinės dalies iki numatytos 2023 m. siekiamos reikšmės (2, 4 ir 8 kriterijai pateiktoje lentelėje) ir vienas kriterijus nepasiektas, nes buvo planuotas procentinės dalies padidėjimas, o faktinė reikšmė 2023 m. yra procentinės dalies sumažėjimas (6 kriterijus pateiktoje lentelėje). Atsižvelgiant į tai galima vertinti, kad 2021–2023 metų Programos tikslai buvo pasiekti iš dalies. Pažymėtina, kad vertinant 6 kriterijų, kuris nepasiekė numatytos siekiamos reikšmės, svarbu pažymėti, kad šis vertinimo kriterijus buvo vertintas pagal verslo atstovų atliktos apklausos rezultatus, o joje dalyvavo itin mažas verslo respondentų skaičius ir tai neleidžia daryti vienareikšmių išvadų dėl nustatytos kriterijaus reikšmės. Nors dėl mažo aktyvių respondentų skaičiaus verslo atstovų apklausoje vienareikšmių išvadų dėl gautų rezultatų daryti negalima, tačiau darytina išvada, kad siekiant reikšmės padidėjimo didesnį dėmesį verta skirti verslo atstovams didinant jų antikorupcinį sąmoningumą.
1 lentelė. Programos rezultato vertinimo kriterijai
| Eil. Nr. |
Rezultato vertinimo kriterijai |
2020 m. (faktinė reikšmė) |
2023 m. (planas) |
2023 m. (faktinė reikšmė) |
| 1. |
Krovininių automobilių vairuotojų, pagal apklausos duomenis davusių kyšį muitinės pareigūnui per pastaruosius 12 mėnesių, procentinės dalies sumažėjimas arba nedidėjimas. |
2 proc. |
ne daugiau 2 proc. |
1 proc. Rezultato vertinimo kriterijus pasiektas.
|
| 2. |
Verslo atstovų, pagal apklausos duomenis davusių kyšį muitinės pareigūnui per pastaruosius 12 mėnesių, procentinės dalies sumažėjimas. |
5 proc. |
3 proc. |
4 proc. Rezultato vertinimo kriterijus pasiektas iš dalies. |
| 3. |
Krovininių automobilių vairuotojų, pagal apklausos duomenis pasirengusių neduoti kyšio muitinės pareigūnui, procentinės dalies padidėjimas. |
85 proc. |
89 proc. |
96 proc. Rezultato vertinimo kriterijus pasiektas. |
| 4. |
Verslo atstovų, pagal apklausos duomenis pasirengusių neduoti kyšio muitinės pareigūnui, procentinės dalies padidėjimas. |
72 proc. |
76 proc. |
74 proc. Rezultato vertinimo kriterijus pasiektas iš dalies. |
| 5. |
Krovininių automobilių vairuotojų, pagal apklausos duomenis teigusių, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar kitos naudos, procentinės dalies padidėjimas arba nemažėjimas. |
96 proc. |
ne mažiau 96 proc. |
99,5 proc. Rezultato vertinimo kriterijus pasiektas. |
| 6. |
Verslo atstovų, pagal apklausos duomenis teigusių, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar kitos naudos, procentinės dalies padidėjimas. |
90 proc. |
92 proc. |
84 proc. Rezultato vertinimo kriterijus nepasiektas. |
| 7. |
Muitinės darbuotojų, pagal apklausos duomenis teigusių, kad Lietuvos Respublikos muitinėje yra paplitusi situacija, kai darbuotojams norima papildomai atsilyginti, procentinės dalies sumažėjimas. |
16 proc. |
14 proc. |
10 proc. Rezultato vertinimo kriterijus pasiektas.
|
| 8. |
Muitinės darbuotojų, pagal apklausos duomenis pasirengusių pranešti apie situaciją, kuomet jiems buvo siūlomas kyšis, procentinės dalies padidėjimas. |
93 proc. |
96 proc. |
94 proc. Rezultato vertinimo kriterijus pasiektas iš dalies. |
14. Galima išskirti šiuos pagrindinius korupcijos atsiradimo muitinėje veiksnius:
14.1. ekonominiai veiksniai: šešėlinės ekonomikos (kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimo) paplitimas, kurį dažniausiai lemia augančios produktų kainos, mažos gyventojų pajamos ir kartu menkstančios galimybės įpirkti legalias prekes bei didelis akcizinių prekių kainų skirtumas, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, ir galimybė užsidirbti iš šio kainų skirtumo; nepakankamas darbo užmokestis, kuris skatina muitinės pareigūnus ieškoti bet kokių kitų papildomų pajamų; išliekantis atlyginimų atotrūkis tarp privataus ir viešojo sektoriaus, neleidžiantis pritraukti ir išlaikyti motyvuotus ir didelę kompetenciją turinčius pareigūnus;
14.2. geografiniai veiksniai: Lietuvos ir kartu Europos Sąjungos išorinė siena ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, iš kurių yra didžiausi kontrabandos srautai; dėl patogios geografinės padėties Lietuva yra tranzitinė valstybė, patraukli įvairioms grupuotėms vežti kontrabandą, o kontrabanda skatina muitinės pareigūnų korupciją;
14.3. socialiniai-kultūriniai veiksniai: vis dar išliekantis nemažas visuomenės pakantumas korupcijai ir jos toleravimas; piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje ir nuomonė, kad patys kovoje su korupcija nieko pakeisti negali; įsisenėjusi tradicija tvarkyti muitinės formalumus ir problemas spręsti duodant kyšį ar kitą neteisėtą atlygį;
14.4. teisiniai veiksniai: teisės aktuose pasitaikantys teisinių normų prieštaravimai ir spragos; skirtingas tam tikrų sričių teisinis reglamentavimas atskirose muitinės įstaigose;
14.5. instituciniai veiksniai: muitinės darbuotojų tarnybinės etikos ir antikorupcinio elgesio standartų nesilaikymas; kontrolės sistemos netobulumas; nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas; tiesioginiai kontaktai su muitinės klientais; nepilnas funkcijų atskyrimo principo taikymas muitinės veiklos srityse.
III SKYRIUS
PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
IV SKYRIUS
PLANO ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, KONTROLĖ, KEITIMAS, PAPILDYMAS IR ATNAUJINIMAS
17. Planas įgyvendinamas vykdant Lietuvos Respublikos muitinės 2024–2026 metų korupcijos prevencijos veiksmų plano įgyvendinimo priemones (priedas).
18. Lėšos Planui įgyvendinti skiriamos iš Muitinės departamentui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
19. Plano įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja, stebėseną atlieka Muitinės departamento Imuniteto tarnyba.
20. Už konkrečių Plano priede numatytų priemonių įgyvendinimą atsakingi Plano priede nurodyti vykdytojai – Muitinės departamento struktūrinių padalinių, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų vadovai. Jeigu nurodomi keli priemonės vykdytojai, atsakingu už priemonės įgyvendinimą vykdytoju arba priemonės vykdymą koordinuojančiu vykdytoju, kuriam kiti vykdytojai padeda įgyvendinti priemonę, laikomas tas, kuris nurodytas pirmas vykdytojų sąraše.
21. Muitinės departamento struktūriniai padaliniai, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos išsamią informaciją apie priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus (priemonių įgyvendinimą patvirtinančių dokumentų registracijos numerius, įgyvendinimo vertinimo kriterijų skaičiavimą pagrindžiančius duomenis ir kitą informaciją) per 10 kalendorinių dienų, pasibaigus pusmečiui, privalo pateikti Muitinės departamento Imuniteto tarnybai el. paštu imunitetas@lrmuitine.lt.
22. Muitinės departamento Imuniteto tarnyba, apibendrinusi gautą informaciją, vieną kartą per metus, t. y. iki sausio 31 d., teikia informaciją Muitinės departamento generaliniam direktoriui apie Plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus ir prireikus siūlo priemones, kurių reiktų imtis siekiant šalinti nustatytas kliūtis ir problemas, dėl kurių gali būti laiku neįvykdytos Plano priemonės.
24. Jeigu Plano priemonės dėl objektyvių priežasčių negali būti įvykdytos arba negali būti įvykdytos laiku, priemonės vykdytojas ne vėliau nei prieš 15 dienų iki įvykdymo termino pabaigos parengia motyvuotą tarnybinį pranešimą (raštą) Muitinės departamento Imuniteto tarnybai.
25. Muitinės departamento Imuniteto tarnyba išnagrinėja pateiktą motyvuotą tarnybinį pranešimą (raštą) ir jam pritarus rengia Plano pakeitimo projektą. Muitinės departamento Imuniteto tarnybai nepritarus motyvuoto tarnybinio pranešimo (rašto) turiniui, tarnybos viršininkas pastabas ir siūlymus išdėsto atskirame tarnybiniame pranešime Muitinės departamento generaliniam direktoriui sprendimui priimti.
26. Muitinės departamento struktūriniai padaliniai, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos gali teikti siūlymus Muitinės departamento Imuniteto tarnybai dėl Plano atnaujinimo ir papildymo per visą jo įgyvendinimo laikotarpį.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS