NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
Dėl darbo apmokėjimo tvarkos aprašo pavirtinimo
2024 m. vasario 5 d. Nr. 6P-13-(1.1.E)
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 6P-89-(2.1) „Dėl Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais.
PATVIRTINTA
Nacionalinės teismų administracijos
direktoriaus 2024 m. vasario 5 d.
įsakymu Nr. 6P-13-(2.1.E)
DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau visi kartu – darbuotojai), vidinių pareigybių pakopų struktūrą, pareiginės algos koeficientų intervalus, pareiginės algos koeficientų nustatymo, priemokų, premijų skyrimo, skatinimo ir apdovanojimo, veiklos vertinimo bei darbo užmokesčio apskaičiavimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, tvarką. Nacionalinės teismų administracijos mokymo centro (toliau – Mokymo centras) direktoriui šis Aprašas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių teisės aktai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (toliau – VTĮ), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu (toliau – BĮDAĮ), Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir taikomomis tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
3. Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja VTĮ, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis darbo užmokestį reglamentuoja BĮDAĮ.
4. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka VTĮ, Darbo kodekse, BĮDAĮ ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTO NUSTATYMO IR SKIRSTYMO Į PAKOPAS BENDRIEJI KRITERIJAI
6. Aprašu siekiama užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo santykių teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, teisingo apmokėjimo už darbą, vienodo atlygio už tokį patį ir vienodos vertės darbą, darbuotojų lygybės, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių), santuokinės ir šeiminės padėties, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų, skaidrumo ir viešumo principus.
7. Visos Administracijos pareigybės, vertintinos kaip laisvos pareigybės, suskirstytos į bendrą vidinę pareigybių pakopų struktūrą (šio Aprašo priedas Nr. 1), atsižvelgiant į pareigybei nustatytas funkcijas ir jų turinį, nustatant, kad ir valstybės tarnautojai, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atlieka lygiavertį darbą pagal nustatytą pakopą. Lygiavertis darbas reiškia, kad darbas pagal objektyvius kriterijus reikalauja ne mažesnės kvalifikacijos ir yra ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant Administracijos veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas. Pareigybių pakopų struktūroje aukščiausiajai pareigybių pakopai priskiriama Administracijos direktoriaus pareigybė, o žemiausiajai – pati paprasčiausia savo darbo funkcijomis pareigybė.
8. Darbuotojų, išskyrus Mokymo centro direktorių, pareiginės algos koeficientas nustatomas, atsižvelgiant į pareigybės pakopą, kuri nustatyta šio Aprašo priede Nr. 1 pagal šio Aprašo 9 punktą, pasirenkant iš koeficientų intervalų, nurodytų šio Aprašo 10 punkte, įvertinus šiuos bendruosius kriterijus:
9. Darbuotojų pareigybės skirstomos į pakopas, atsižvelgiant į šio Aprašo 8 punkte nurodytus bendruosius kriterijus:
9.1. pirma pakopa: darbuotojas atlieka paprastas ir pasikartojančias fizinio ar rankinio darbo užduotis ir (arba) atlieka mažiau sudėtingas, pasikartojančias, pagalbines ir (ar) technines užduotis, kurias atliekant paprastai vadovaujamasi aiškiomis taisyklėmis;
9.2. antra pakopa: darbuotojas priima kai kuriuos savarankiškus sprendimus dėl užduočių, reikalaujančių savo srities žinių ir duomenų analizės; atlieka vidutinio sudėtingumo ir kartais sudėtingas funkcijas, kai turimas žinias reikia taikyti gerai pažįstamose srityse; geba analizuoti, apibendrinti pateiktą informaciją, gilinti turimas žinias, ieškoti naujų sprendimų; parengia ir argumentuotai pristato poziciją pagal savo veiklos kompetenciją;
9.3. trečia pakopa: darbuotojas priima savarankiškus sprendimus dėl užduočių, reikalaujančių specialiųjų žinių ir duomenų analizės, atlikdamas funkcijas susiduria su sudėtingais ir dažniausiai netipiniais klausimais, kuriems išspręsti būtina gebėti analizuoti, apibendrinti pateiktą informaciją, gilinti turimas žinias, ieškoti naujų sprendimų; parengia ir argumentuotai pristato poziciją pagal savo veiklos kompetenciją, jai atstovauja ir ją gina; geba savarankiškai organizuoti ir planuoti savo veiklą; derina savo atliekamas užduotis su Administracijos tikslais ir prioritetais;
9.4. ketvirta pakopa: darbuotojas priima savarankiškus sprendimus dėl užduočių, reikalaujančių specialiųjų žinių ir duomenų analizės, atlikdamas funkcijas arba koordinuodamas jų atlikimą susiduria su sudėtingais ir dažniausiai netipiniais klausimais; parengia ir argumentuotai pristato poziciją pagal savo veiklos kompetenciją, jai atstovauja ir ją gina; turi vadybinių kompetencijų: strateginį požiūrį – tikslus ir prioritetus derina su teismų sistemos ir Administracijos tikslais, vertina platesnį kontekstą, numato ateities galimybes ir geba jomis pasinaudoti; efektyvų veiklos valdymą – nustato veiklos prioritetus, organizuoja ir koordinuoja savo ir kitų asmenų veiklą (jei turi pavaldžių darbuotojų), užtikrindamas tikslų įgyvendinimą, efektyviai naudoja išteklius; lyderystę – perteikia teismų sistemos viziją, misiją, tikslus, suteikia reikalingą emocinę paramą, įtraukia į sprendimų priėmimą, ugdo, teikia grįžtamąjį ryšį, sukuria pozityvią darbo aplinką; valdo konkrečiai paskirtą veiklos sritį ar padalinio veiklos sričių dalį ir yra atsakingas už konkrečiai paskirtos srities užduočių ir funkcijų atlikimo kokybę;
9.5. penkta pakopa: darbuotojas priima savarankiškus sprendimus dėl užduočių, reikalaujančių specialiųjų žinių ir duomenų analizės, atlikdamas funkcijas arba koordinuodamas jų atlikimą susiduria su sudėtingais ir dažniausiai netipiniais klausimais; parengia ir argumentuotai pristato poziciją pagal savo veiklos kompetenciją, jai atstovauja ir ją gina; turi vadybinių kompetencijų: strateginį požiūrį – tikslus ir prioritetus derina su teismų sistemos ir Administracijos tikslais, įvertina platesnį kontekstą, numato ateities galimybes ir geba jomis pasinaudoti; efektyvų veiklos valdymą – nustato veiklos prioritetus, organizuoja ir koordinuoja savo ir kitų asmenų veiklą, užtikrindamas tikslų įgyvendinimą, efektyviai naudoja išteklius; lyderystę – yra pavyzdys kitiems, perteikia teismų sistemos viziją, misiją, tikslus ir įkvepia jų siekti, suteikia reikalingą emocinę paramą, įtraukia į sprendimų priėmimą, ugdo, teikia grįžtamąjį ryšį, sukuria pozityvią darbo aplinką; valdo visas padalinio veiklos sritis ir yra atsakingas už padalinio užduočių ir funkcijų atlikimo kokybę; esant poreikiui, užtikrina padalinio darbuotojų bendradarbiavimą su kitais padaliniais;
9.6. šešta pakopa: darbuotojas priima savarankiškus sprendimus dėl užduočių, reikalaujančių specialiųjų žinių ir duomenų analizės, atlikdamas funkcijas arba koordinuodamas jų atlikimą susiduria su sudėtingais ir itin sudėtingais ar dažniausiai netipiniais klausimais; parengia ir argumentuotai pristato poziciją pagal savo veiklos kompetenciją, jai atstovauja ir ją gina; turi vadybinių kompetencijų: strateginį požiūrį – tikslus ir prioritetus derina su nacionaliniais, teismų sistemos ar Administracijos tikslais, atstovauja institucijai nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygmeniu, įvertina platesnį kontekstą, numato ateities galimybes ir geba jomis pasinaudoti; veiklos valdymą – nustato veiklos prioritetus, organizuoja ir koordinuoja savo ir kitų asmenų veiklą, užtikrindamas tikslų įgyvendinimą, efektyviai naudoja išteklius; lyderystę – yra pavyzdys kitiems, perteikia teismų sistemos viziją, misiją, tikslus ir įkvepia jų siekti, suteikia reikalingą emocinę paramą, įtraukia į sprendimų priėmimą, ugdo, teikia grįžtamąjį ryšį, sukuria pozityvią darbo aplinką; valdo vieno ar kelių priskirtų struktūrinių padalinių veiklos sritis ir yra atsakingas už jų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams; prireikus valdo visos įstaigos funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį keliamiems reikalavimams, įstaigos išteklius ar jų dalį; esant poreikiui, užtikrina padalinių bendradarbiavimą, informacijos perdavimą;
10. Darbuotojams pareigybės pakopos koeficientas, išskyrus Administracijos direktorių ir Mokymo centro direktorių, nustatomas atsižvelgiant į šiuos intervalus:
10.1. I intervalas – darbuotojas tinkamai atlieka priskirtas funkcijas, vertinant praėjusių ar kelerių metų perspektyvoje, iš esmės atitikdamas šios pareigybės darbuotojui keliamus reikalavimus bei laukiamus rezultatus arba retai juos viršydamas;
10.2. II intervalas numatomas taikyti kelerių ateinančių metų perspektyvoje nuo šio Aprašo patvirtinimo – darbuotojas yra savo srities ekspertas ir (arba) kelių sričių ekspertas, atlieka savo funkcijas labai gerai ir taip sukuria pridėtinę vertę organizacijai, vertinant praėjusių metų perspektyvoje, užtikrindamas ir dažnai esmingai viršydamas šios pareigybės darbuotojui keliamus reikalavimus bei laukiamus rezultatus, atlikdamas savo funkcijas efektyvia komunikacija, bendradarbiavimu prisideda prie įstaigos įvaizdžio gerinimo, organizacinės kultūros stiprinimo.
11. Išimtiniais atvejais, kai yra būtinybė ir kai išskirtinių kompetencijų darbuotojų (pvz., pareigybė susijusi su itin siaurų, specifinių kompetencijų, žinių turėjimu) pasiūla darbo rinkoje yra itin ribota, nustatant darbo apmokėjimo sistemą, galimas nukrypimas nuo pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijų, nustatytų pareiginių algų nustatymo taisyklių ir pareigybių grupių hierarchinės struktūros vientisumo. Tokioms pareigybėms galėtų būti nustatomas iki 100 procentų didesnis maksimalus pareiginės algos koeficientas, nei pagal pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijus apskaičiuotas didžiausias šios pareigybės pareiginės algos koeficiento dydis.
12. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai didinami 20 procentų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus).
13. Darbuotojo pareiginės algos koeficientas gali būti keičiamas neeilinio arba kasmetinio vertinimo metu, taip pat perkeliant į aukštesnes pareigas ar į lygiavertes pareigas, turinčias pavaldžių asmenų.
14. Darbuotojų pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti Administracijos direktoriaus pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio Aprašo priede Nr. 1.
15. Darbuotojo pareiginės algos koeficientas nustatomas Administracijos direktoriaus įsakymu. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos koeficientas sulygstamas darbo sutartyje. Administracijos direktoriaus pareiginės algos koeficientas nustatomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko įsakymu.
16. Profesinio darbo patirtis, vadovaujamojo darbo patirtis nustatoma įvertinus darbuotojų asmens bylose esančius duomenis. Kilus abejonių dėl darbuotojo profesinio, vadovaujamojo darbo patirties, įgytos kitose darbovietėse, Administravimo skyriaus darbuotojo, atsakingo už personalo reikalų tvarkymą, prašymu darbuotojas turi pateikti profesinio, vadovaujamojo darbo patirtį, įgytą kitose darbovietėse, įrodančius dokumentus. Nepateikusiems kitose darbovietėse įgytą profesinio, vadovaujamojo darbo patirtį įrodančių dokumentų, nustatant pareiginės algos dalies koeficientą, vertinama darbo patirtis, įgyta Administracijoje.
III SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTO NUSTATYMAS MOKYMO CENTRO DIREKTORIUI
17. Mokymo centro direktoriaus pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas pagal Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
18. Mokymo centro direktoriaus pareiginės algos koeficientas nustatomas įvertinus Mokymo centro surinktų balų (įverčių) santykį, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių apraše nustatytus kriterijus. Pareiginės algos koeficiento intervalas nustatytas šio Aprašo 2 priede.
IV SKYRIUS
PRIEMOKŲ, PREMIJŲ SKYRIMAS, SKATINIMAS, APDOVANOJIMAS
20. Darbuotojams už pavadavimą, papildomas užduotis, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą gali būti skiriamos priemokos.
21. Priemokų dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbuotojo atliekamas pagrindines darbo funkcijas ir jų santykį su papildomai atliktų užduočių / funkcijų / darbų kiekiu, sudėtingumu, intensyvumu, mastu:
21.1. 10 procentų dydžio priemoka už pavadavimą mokama, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. Įvertinus pavadavimo mastą, turinį, kompleksiškumą, sudėtingumą gali būti mokama didesnė priemoka;
21.2. nuo 10 procentų dydžio priemoka mokama, kai atliekamos viena ar kelios reikšmingos papildomos funkcijos / užduotys, kurios yra nustatytos pareigybės aprašyme / tapačios atliekamam darbui;
21.3. nuo 10 procentų dydžio priemoka mokama, kai atliekama viena ar kelios reikšmingos funkcijos / užduotys, kurios nėra nustatytos pareigybės aprašyme / nėra tapačios atliekamam darbui;
21.4. nuo 10 iki 20 procentų dydžio priemoka mokama darbuotojui, kuruojančiam ir apmokančiam naujai į pareigas priimtą darbuotoją; priemokos mokėjimo terminas nustatomas atsižvelgiant į kuravimo ir apmokymo laikotarpį;
22. Priemokos dydis negali būti didesnis nei 80 procentų. Vienu metu gali būti mokamos kelios skirtingos priemokos, tačiau jų suma negali viršyti 80 procentų.
23. Darbuotojo vadovas arba projekto vadovas, įvertinęs darbuotojo papildomo darbo pagal šio Aprašo 21 punktą poreikį, Administracijos direktoriui teikia motyvuotą prašymą dėl priemokos skyrimo. Prašyme turi būti nurodoma:
23.2. priemokos skyrimo teisinis ir faktinis pagrindas (atitinkamas VTĮ arba BĮDAĮ straipsnis ir jo dalis, įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos ir padidėjusio darbų masto ar kitų sąlygų ar aplinkybių trumpas aprašymas arba raštu suformuluotos konkrečios papildomos užduotys ir kt.);
23.3. siūlomos priemokos mokėjimo pradžios ir pabaigos data arba tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurioms atsiradus priemokos mokėjimas prasideda ar pasibaigia;
24. Jeigu pablogėja darbuotojo darbo rezultatai arba jis nustoja pavaduoti kitą darbuotoją, nevykdo paskirtų papildomų pareigų ar užduočių, darbuotojo vadovas arba projekto vadovas, atsakingas už darbuotojui pavestų užduočių kontrolę, Administracijos direktoriui teikia motyvuotą pasiūlymą dėl priemokos sumažinimo arba mokėjimo nutraukimo.
25. Darbuotojai už nepriekaištingą pareigų atlikimą gali būti skatinami, apdovanojami:
25.3. 2 kartus per metus suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
25.4. nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka / premija darbuotojui už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant Administracijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius;
26. Darbuotojas gali būti skatinamas vienkartine pinigine išmoka / premija ne daugiau kaip kartą per metus, kuri negali viršyti 100 procentų nustatytos pareiginės algos dydžio:
26.2. darbuotojų gyvenimo (nuo 50 metų sukakties kas 10 metų) ir darbo metų Administracijoje jubiliejinių sukakčių (nuo 20 metų sukakties, kas 10 metų) progomis;
26.3. įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją ir savo noru nutraukus darbo santykius;
27. Skatinimo priemonės rūšis ir dydis nustatomi atsižvelgiant į:
27.1. atliktų darbų reikšmę (visos teismų sistemos lygmeniu, tarptautiniu mastu, atliepiant teismų savivaldos institucijų ir Teisėjų tarybos tikslus, konkretaus teismo lygmeniu, Administracijos ar padalinio lygmeniu);
27.3. turimus duomenis darbui atlikti (duomenys / įstatyminis reguliavimas aiškus, reikia surinkti, apibendrinti, padaryti išvadą; nėra aiškių duomenų / įstatyminio reguliavimo, reikia rasti duomenis, apibendrinti, padaryti išvadą; reikia nesant duomenų / įstatyminio reguliavimo sukurti iškelto klausimo / problemos sprendimo strategiją ir pasiūlyti jų įgyvendinimo būdus / priemones);
28. Darbuotojo vadovas arba projekto vadovas, įvertinęs, jog darbuotojas galėtų būti skatinamas ar apdovanojamas viena iš skatinimo priemonių, Administracijos direktoriui teikia motyvuotą prašymą dėl darbuotojo skatinimo, apdovanojimo. Prašyme turi būti nurodoma:
28.2. skatinimo / apdovanojimo skyrimo teisinis ir faktinis pagrindas (atitinkamas VTĮ arba BĮDAĮ straipsnis ir jo dalis / Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, skatinimo / apdovanojimo už konkrečius darbus ar aplinkybes trumpas aprašymas);
29. Darbuotojai, turintys galiojančią tarnybinę / drausminę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Darbuotojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos.
30. Už ypatingus nuopelnus darbuotojai gali būti teikiami teismų sistemos apdovanojimui arba valstybės apdovanojimui gauti.
31. Valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus, skiriamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kurį sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnautojams, kuriems 2024 m. sausio 1 d. užfiksuotas 20 metų ar didesnis tarnybos Lietuvos valstybei stažas, mokamas atitinkamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą pagal fiksuotą dydį, kuris nekinta.
V SKYRIUS
VEIKLOS VERTINIMAS
32. Kiekvienų metų pradžioje atliekamas darbuotojų vertinimas pagal Valstybės tarnautojų tarnybinės veikos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (toliau – Vertinimo aprašas). Vertinama darbuotojų kompetencija ir pasiekti nustatyti lūkesčiai už praėjusius kalendorinius darbo metus, nustatomos naujos užduotys, aptariami darbuotojo ir darbdavio lūkesčiai, darbo užmokestis, karjeros galimybės.
33. Darbuotojo veikla vertinama, jei darbuotojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas Administracijoje. Įvertinimo būdas ir dydis nustatomas atsižvelgiant į užduoties atlikimą pagal užduoties vertinimo rodiklius bei vertinant visapusišką informacijos valdymą atliekant užduotis, efektyvų darbo laiko paskirstymą, racionaliausio būdo / metodo pasirinkimą užduotims atlikti ir pan.
34. Įvertinus darbuotojo veiklą kaip atitinkančią lūkesčius, jo teisinė padėtis ir koeficientas nesikeičia, darbuotojo veiklos vertinimas yra baigiamas.
35. Įvertinus darbuotojo veiklą kaip viršijančią lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu į pareigas priimančio asmens sprendimu:
35.1. darbuotojui gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybės pakopai nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas;
36. Kai darbuotojo veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, darbuotojo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau darbuotojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.
37. Įvertinus darbuotojo veiklą kaip neatitinkančią lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu į pareigas priimančio asmens sprendimu:
37.1. gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės darbuotojo veiklos gerinimo planas;
37.2. darbuotojui gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybės pakopai nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas;
VI SKYRIUS
MOKĖJIMO UŽ DARBĄ POILSIO IR ŠVENČIŲ DIENOMIS, NAKTIES IR VIRŠVALANDINĮ DARBĄ, BUDĖJIMĄ IR DARBĄ, ESANT NUKRYPIMŲ NUO NORMALIŲ DARBO SĄLYGŲ, TVARKA IR DYDŽIAI
39. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą darbuotojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
40. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš Darbo kodekso 144 straipsnyje nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko, jei yra darbuotojo prašymas taikyti kompensavimą poilsio laiku.
41. Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio, švenčių dieną darbuotojui apmokama, jei jis tokį darbą dirba Administracijos direktoriaus ar Administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal administruojamą veiklos sritį pavedimu.
42. Darbuotojo darbo apmokėjimui komandiruotės atveju taikomos Darbo kodekso
107 straipsnio nuostatos. Jeigu darbuotojo tarnybinės komandiruotės metu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, tokiu atveju darbuotojui už kelionės laiką mokamas viengubas jo darbo užmokestis bei už Administracijos darbo reglamento nustatyta tvarka suteiktą poilsio laiką paliekamas darbuotojo darbo užmokestis.
43. Už 1 valandos budėjimą namuose darbuotojui mokama 25 procentų vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio priemoka. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis. Budėjimas nustatomas Administracijos direktoriaus sprendimu.
44. Už budėjimą Administracijoje pagal darbo laiko (pamainos) grafiką darbuotojui mokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis:
45. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas, kuriam taikoma suminė darbo laiko apskaita, yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio norma, už viršytą darbo laiko normą jam mokama kaip už viršvalandžius. Šiuo atveju už viršvalandinį darbą sumokama pagal faktinius duomenis, kai mokama už paskutinio apskaitinio laikotarpio mėnesio darbą.
46. Darbuotojams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, išskyrus pasyviojo budėjimo namie atvejus, jų prašymu prie kasmetinių atostogų laiko gali būti pridedamas iš 1,5 padaugintas laikas, kuriuo viršyta bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma. Jei yra šiame Aprašo punkte numatytas darbuotojo prašymas taikyti kompensavimą poilsio laiku, už dirbtą laiką nėra mokama.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48. Šio Aprašo keitimo poreikis vertinamas ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, taip pat pasikeitus darbo užmokestį, jo sudedamąsias dalis reglamentuojantiems įstatymams, pasikeitus minimalios mėnesinės algos dydžiui, Administracijoje steigiant naujas pareigybes ar esant poreikiui papildyti šio Aprašo priedus – į juos įrašyti įsteigtas naujas pareigybes arba planuojamas įsteigti naujas pareigybes, atsižvelgus į darbo rinkos pasikeitimus, įdarbinant darbuotojus, Administracijai gavus papildomą finansavimą darbo užmokesčio fondui didinti. Sprendimą dėl pareigybės koeficiento ir pareigybių pakopų intervalų keitimo būtinybės priima Administracijos direktorius atlikęs informavimo ir konsultavimo procedūras su darbo taryba Darbo kodekso numatyta tvarka.
49. Darbo apmokėjimo sistemos pareiginės algos koeficientų intervalų nustatymas nesukuria įpareigojimo darbdaviui keisti darbuotojų darbo užmokesčio dydžius. Išskyrus atvejus, kai, pakeitus pareiginės algos koeficientų intervalus, valstybės tarnautojui nustatytas pareiginės algos koeficientas tampa mažesnis už naujai nustatytą minimalią tai pareigybei pareiginės algos koeficiento ribą ir valstybės tarnautojo veikla viršija lūkesčius (t. y., yra pagrindas priimti sprendimą dėl koeficiento padidinimo artimiausio numatyto veiklos vertinimo metu). Jei valstybės tarnautojo veikla už atitinkamą laikotarpį negali būti vertinama kaip viršijanti lūkesčius (labai gerai), tokio darbuotojo pareiginės algos koeficientas gali likti mažesnis už darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą atitinkamą pareiginės algos koeficientų intervalo minimalią reikšmę, bet negali būti mažesnis už įstatymu tokiai pareigybei nustatytą koeficiento reikšmės minimumą. Jei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustačius koeficientų intervalus, pareiginės algos koeficientas tampa mažesnis už naujai nustatytą minimalią tai pareigybei pareiginės algos koeficiento ribą, toks koeficientas išlieka, tačiau negali būti mažesnis už įstatymu tokiai pareigybei nustatytą koeficiento reikšmės minimumą, iki tol, kol darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vertinimo metu bus nustatomos kintamosios dalys, t. y. iki 2025 metais vyksiančio darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį kasmetinio vertinimo už 2024 darbo metus.
50. Gali būti pavienių atvejų, kai darbuotojo koeficientas dėl iki 2024 m. sausio 1 d. priimtų sprendimų yra aukštesnis nei Aprašo priede Nr. 1 jo pareigybei nustatyta maksimali pareiginės algos koeficientų intervalo reikšmė, nors šiai pareigybei Aprašo 11 ir 12 punktai netaikomi. Tokiu atveju, darbuotojui nustatytas pareiginės algos koeficientas išlieka toks, kaip nustatytas iki 2024 m. sausio 1 d., kol asmuo dirba tose pareigose arba kol nepadidėja nustatytos koeficientų intervalo ribos.
51. Mokymo centro direktoriaus darbo apmokėjimo klausimams, tiesiogiai nereglamentuotiems BĮDAĮ ir šiame Apraše, šio Aprašo nuostatos taikomos mutatis mutandis.
52. Siekiama, kad iki 2027 m. kovo 1 d. būtų vykdomas darbuotojų darbo užmokesčio nuoseklus didinimas. Darbo užmokesčio nuoseklus didinimas atliekamas atsižvelgiant į darbuotojo veiklos vertinimo rezultatus ir Administracijai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus, siekiant, kad darbuotojui, kurio veikla 3 metus iš eilės įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus būtų nustatoma didesnė pareiginė alga, išskyrus atvejus, kai darbuotojui nustatytas maksimalus pareiginės algos koeficientas pagal darbo apmokėjimo sistemą.