Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 120 IR 590 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1028(2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.9301 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1085
2017 m. gruodžio 11 d. Nr. 1024
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 ir 1.10 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1085 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1028(2) 1 straipsnio nuostatoms dėl mokestinių įsipareigojimų nevykdymo iki devyniasdešimt kalendorinių dienų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.9301 straipsnyje nustatytas fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o siūlymas šiame straipsnyje reguliuoti vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsiskaitymų – mokesčių mokėjimo – terminus, jų atidėjimą (finansinę paramą) neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, pažeistų skolininko ir visų kreditorių interesų pusiausvyrą, lemtų įstatymų normų koliziją ir sukurtų teisinį neapibrėžtumą tiek dėl kituose šio straipsnio 1 dalies punktuose nurodytų reikalavimų vykdymo eiliškumo, tiek dėl mokesčius reguliuojančių įstatymų nuostatų taikymo. Pirma, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams būtų neaišku, kaip turėtų būti taikomos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatos. Be to, būtų neapibrėžta, kaip siūlomas trečiąja eile mokamų įmokų į biudžetą atidėjimo įteisinimas paveiktų atsiskaitymo su paskesnių eilių kreditoriais galimybes ir terminus. Antra, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams būtų neaišku, kaip turėtų būti traktuojamos mokestinės nepriemokos devyniasdešimt kalendorinių dienų laikotarpiu, kaip joms turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nuostatos dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo, palūkanų ar delspinigių skaičiavimo, priverstinio išieškojimo veiksmų pradžios ir pan. Pažymėtina, kad pagrindinius apmokestinimo teisinio reglamentavimo principus, mokestinių prievolių vykdymą ir jų atidėjimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, o jame nenumatytas mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimas iki devyniasdešimt kalendorinių dienų remiantis keičiamų įstatymų nuostatomis.
2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1028(2) tikslui – siekiant išlaikyti, skatinti ir remti smulkųjį verslą, nustatyti atvejus, kai atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas vertintinas kaip administracinis nusižengimas, ir pateikti pastabas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
2.1. Atsižvelgiant į tai, kad, įteisindamas Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nurodytą eiliškumą, įstatymo leidėjas šią normą tiesiogiai taikė tyčinių bankrotų prevencijai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir atitinkamai netikslino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 120 straipsnio nuostatų, t. y. neturėjo tikslo perdėtai bausti sunkumus patiriančius verslo subjektus, manytina, kad finansinių sunkumų turinčio asmens atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas neturėtų būti laikomas administraciniu nusižengimu ir užtraukti baudą juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims tais atvejais, kai jis padarytas siekiant išsaugoti juridinio asmens veiklą. Jeigu juridinis asmuo, kuriam trūko lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, vis dėlto išsaugojo veiklą (nebankrutavo), tai yra jis su visais kreditoriais atsiskaitė ir atsiskaitymų eilės pažeidimą panaikino, galimai sumokėjo ir delspinigius, todėl administracine tvarka nebeturėtų būti baudžiamas. Be to, administracinė atsakomybė už vėlavimą sumokėti mokesčius gali būti taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 192 straipsnį „Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas“. Todėl, siekiant aiškumo, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1028(2) 1 straipsnyje dėstomą Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas bankroto arba restruktūrizavimo proceso metu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais)
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
2.2. Atsižvelgiant į šio nutarimo 2.1 papunktyje pateiktą siūlymą, taip pat į tai, kad atsiskaitymų su kreditoriais iki bankroto ar restruktūrizavimo pradžios eiliškumo pažeidimų nustatymas nėra reglamentuotas nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme, įvertinus tai, kad tokios pareigos (imperatyvo) įteisinimas užtęstų bankroto ir restruktūrizavimo procesus ir padidintų šių procesų administravimo išlaidas, o dispozityvus taikymas sudarytų prielaidas administratoriui piktnaudžiauti jam suteikta teise, siūlytina Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio keitimo (Administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1028(2) 2 straipsnis) atsisakyti.
Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padarius prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalį pripažinus bankrotą tyčiniu atitinkamai tikrinami sandoriai, sudaryti per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, o 7 dalyje nustatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Šios nuostatos neįpareigoja administratoriaus tikrinti atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą ir nustatyti eiliškumo pažeidimus iki bankroto bylos iškėlimo (atsiskaitymų būklės tikrinimas pagal konkrečias datas būtų sudėtingas ir pareikalautų pernelyg daug darbo sąnaudų), tačiau iš esmės yra pakankamos juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybei dėl kreditorių teisių pažeidimo užtikrinti.