I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – nustatyti žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus (toliau – Valdymo reikalavimai), susijusius su vandenų apsauga, biologine įvairove, kraštovaizdžiu, žmonių ir augalų sveikata, augalų apsaugos produktų naudojimu, ūkinių gyvūnų gerove, pagal 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2022/648, III priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.
2. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, ir įgyvendinant 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2022/648, 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, 2022 m. gegužės 4 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/1172, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 nuostatos dėl bendros žemės ūkio politikos integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir su paramos sąlygomis susijusių administracinių nuobaudų taikymo ir apskaičiavimo, 2022 m. gegužės 31 d. Komisijos įgyvendinantį reglamentą (ES) 2022/1173, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 taikymo taisyklės dėl bendros žemės ūkio politikos integruotos administravimo ir kontrolės sistemos.
3. Šis Aprašas taikomas žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoką (ekologinės sistemos išmoką), susietąją paramą bei dalyvaujantiems įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
4. Apraše vartojama sąvoka:
Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – kaip nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.
5. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme, Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas), Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklės), Veterinarinių vaistų registravimo, gamybos ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimuose, patvirtintose Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 29 d. įsakymu B1-594 „Dėl veterinarinių vaistų registravimo, gamybos ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimų patvirtinimo“, Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 199 „Dėl Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklės), Veršelių gerovės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-689 „Dėl Veršelių gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Veršelių gerovės reikalavimai), Kiaulių gerovės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-687 „Dėl Kiaulių gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Kiaulių gerovės reikalavimai), Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690 „Dėl Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimai).
II sKYRIUS
1 VALDYMO REIKALAVIMAS – VANDENs APSAUGA
6. Žemės ūkio veiklos subjektas, išgaunantis 100 m3 ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, privalo turėti Lietuvos Respublikos vandens įstatyme nurodytą leidimą. Išgaunamo vandens kiekis apskaičiuojamas per metus išgaunamą ar numatomą išgauti vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus. Leidimas nereikalingas, jei žemės ūkio subjektas išgauna paviršinį vandenį iš jo valdoje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio.
7. Žemės ūkio valdoje esantis ir naudojamas požeminio vandens gavybos gręžinys turi turėti gręžinio pasą, registruotą Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu 1-45 „Dėl Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Žemės ūkio veiklos subjektams, pradėjusiems vandens gręžinio įteisinimo arba likvidavimo procedūrą Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka ir turintiems tai patvirtinančius dokumentus (vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos kvitas), dėl gręžinio paso turėjimo taikoma išimtis, kol vyksta gręžinio įteisinimo ar jo likvidavimo procedūros vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis.
8. Žemės ūkio veiklos subjektai, naudojantys gėlą požeminį vandenį, turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka arba turėti iki 2014 m. liepos 1 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą, kuriame iki 2014 m. liepos 1 d. buvo įtrauktos sąlygos požeminio vandens paėmimui ir naudojimui ir, pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant TIPK leidimą, šios sąlygos nesikeitė.
Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius nereikia asmenims, nurodytiems Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.
9. Draudžiama nuotekas, užterštas medžiagomis, nurodytomis Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių 1 ir 2 prieduose, tiesiogiai ar netiesiogiai išleisti į požeminį vandenį (t. y. į vandenį, kuris yra po žeme ir tiesiogiai liečiasi su dirva ar podirviu).
10. Deklaruotame plote, kuris patenka į karstinių smegduobių apsaugos zoną (žemės juosta aplink karstines smegduobes, kurių plotis – 5 metrai nuo šlaito briaunos), draudžiama arti ar kitaip dirbti žemę, tręšti organinėmis ir (ar) mineralinėmis trąšomis, naudoti augalų apsaugos produktus.
III SKYRIUS
2 VALDYMO REIKALAVIMAS – Vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio VEIKLOS
11. Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha.
12. Žemės ūkio veiklos subjektai tirštąjį mėšlą turi kaupti mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Srutas ir (ar) skystąjį mėšlą kaupti srutų kauptuvuose – statiniuose ar įrenginiuose, pritaikytuose srutoms ar skystajam mėšlui kaupti ir laikyti. Mėšlidžių, srutų kauptuvų ir tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto talpa turi būti tokia, kaip tai nurodyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.
Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu: gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nurodytas mėšlo ir (ar) srutų kiekis; laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai ir kt.) ir ūkiniai gyvūnai pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus.
13. Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą, parengtą pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis ir pateikiamas kontroliuojančiajai institucijai paprašius.
Jei žemės ūkio veiklos subjektas turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų (sutartinių gyvulių skaičius imamams einamųjų metų kovo 20 d.), kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų, tačiau einamaisiais metais jų netręšia mėšlu ir (ar) srutomis, patikros metu kontroliuojančiai institucijai turi pateikti įrodymus, kad tręšimas nebuvo atliekamas. Tinkamais įrodymais laikoma:
mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentai;
laukinių gyvūnų (danielių, tauriųjų elnių, dėmėtojų elnių, bizonų, stumbrų, stirnų, šernų ir kt.) ir/ar ūkinių gyvūnų, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus, laikymas;
mėšlo kompostavimas pagal Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 "Dėl Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginius reikalavimų patvirtinimo.“
14. Draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytu Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį (apariant ar kultivuojant) mėšlo ir (ar) srutų. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.
15. Draudžiama mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės (esant bent vienai iš sąlygų).
16. Draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
IV sKYRIUS
3 vALDYMO REIKALAVIMAS – LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ APSAUGA
17. Žemės ūkio veiklos subjekto valdos plote, kuris patenka į Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (toliau – PPIS) esantį Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų, kurie gali apimti draudimus suarti ar persėti pievas, pievas keisti kitomis žemės ūkio naudmenomis (leidžiama jas persėti žoliniais augalais: dobilais, esparcetais, barkūnais, liucernomis, gargždeniais, ožiarūčiais, seradėlėmis, žolinių augalų mišiniais, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios, azotą kaupiančių augalų mišiniais), naikinti krūmų, įsiterpusių tarp ariamų laukų, juostas, sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas).
V SKYRIUS
4 VALDYMO REIKALAVIMAS – NATŪRALIŲ BUVEINIŲ, LAUKINĖS AUGALIJOS BEI GYVŪNIJOS APSAUGA
18. Žemės ūkio veiklos subjekto valdos plote, kuris patenka į PPIS esantį Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų natūralioje buveinėje, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų buveinėse, kurie gali apimti draudimus arti, naudoti augalų apsaugos produktus, naudoti mineralines trąšas, naudoti organines trąšas, sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas), įveisti mišką, įrengti poilsiavietes, persėti daugiametes pievas, intensyviai ganyti (ne intensyviau kaip 1 SG vienam hektarui), bei ūkinės veiklos apribojimų natūralios buveinės apsaugos buferyje ir saugomų rūšių gyvūnų ir augalų buveinių apsaugos buferyje, kurie gali apimti draudimus naudoti augalų apsaugos produktus, naudoti mineralines trąšas, naudoti organines trąšas, sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas), įveisti mišką.
VI Skyrius
5 VALDYMO REIKALAVIMAS – MAISTO IR PAŠARŲ SAUGA
19. Maisto tvarkymo subjektai (įskaitant pirminės gamybos subjektus), darantys bet kokį poveikį maistui arba atliekantys veiksmus su maistu ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimą, maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galinčius turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei, turi imtis adekvačių priemonių, užtikrinančių, kad tik saugus maistas būtų tiekiamas rinkai.
20. Maisto tvarkymo subjektai (įskaitant pirminės gamybos subjektus), turi turėti įdiegtą individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (toliau – RVASVT) sistemą arba kitą panašią RVASVT principais paremtą maisto savikontrolės sistemą, kuri užtikrina, kad visi prižiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitinka higienos reikalavimus.
21. Maisto tvarkymo subjektai (įskaitant pirminės gamybos subjektus) turi ženklinti produktus pagal teisės aktų reikalavimus.
22. Maisto tvarkymo subjektai (įskaitant pirminės gamybos subjektus) turi užtikrinti maisto ir maisto sudedamųjų dalių atsekamumą visuose maisto tvarkymo etapuose.
23. Maisto tvarkymo subjektai (įskaitant pirminės gamybos subjektus) turi turėti nesaugaus maisto atšaukimo iš rinkos veiksmų aprašą.
24. Jei žemės ūkio veiklos subjektai naudoja ne savo išaugintus ir pagamintus pašarus, pašarai turi būti įsigyjami ir naudojami tik iš tų ūkio subjektų, kurie yra registruoti ir (arba) patvirtinti 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, su visais pakeitimais, nustatyta tvarka.
25. Žemės ūkio veiklos subjektams draudžiama tiekti rinkai ar naudoti maistiniams gyvūnams šerti nesaugius pašarus. Nustačius, kad pašarų tyrimų rezultatai neatitinka teisės aktų reikalavimų, žemės ūkio veiklos subjektai turi imtis tinkamų priemonių nesaugiems pašarams pašalinti iš rinkos, vykdyti privalomus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus.
26. Žemės ūkio veiklos subjektai turi užtikrinti pašarų atsekamumą visuose pašarų tvarkymo etapuose.
27. Žemės ūkio veiklos subjektai turi tvarkyti apskaitą pagal Reglamento (EB) 183/2005 I priedo A dalies II skyriaus 2 punkto a, b ir e papunkčius.
28. Žemės ūkio veiklos subjektai turi sandėliuoti pašarus, laikydamiesi Reglamento (EB) 183/2005 I priedo A dalies I skyriaus 4 e papunktyje ir III priedo „Šėrimas“ dalies I skyriuje „Sandėliavimas“ nustatytų reikalavimų.
29. Žemės ūkio veiklos subjektai vaistinius pašarus turi tvarkyti atskirai nuo kitų pašarų.
VII Skyrius
6 VALDYMO REIKALAVIMAS – ŪKINIŲ GYVŪNŲ SVEikatingumas
30. Žemės ūkio veiklos subjektų laikomi ūkiniai gyvūnai gali būti gydomi tik Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytais veterinariniais vaistais. Žemės ūkio veiklos subjektai 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB, 108 straipsnyje nustatyta tvarka turi registruoti ir saugoti įrašus apie veterinarinių vaistų naudojimą maistiniams gyvūnams.
31. Žemės ūkio veiklos subjektai, laikantys ūkinius gyvūnus, privalo laikytis Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tirostatinį poveikį, ir beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-665 „Dėl Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tirostatinį poveikį, ir beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje reikalavimų patvirtinimo“, II skyriuje nustatytų reikalavimų.
32. Nepasibaigus išlaukai, žemės ūkio veiklos subjektams draudžiama tiekti rinkai iš gydytų ūkinių gyvūnų gautus gyvūninius produktus ar skersti, parduoti skerdimui gydytus ūkinius gyvūnus.
VIII SKYRIUS
7 VALDYMO REIKALAVIMAS – AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ NAUDOJIMAS
33. Jei žemės ūkio valdoje naudojami profesionaliajam ir (ar) neprofesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai, turi būti pildomas augalų apsaugos produktų naudojimo popierinis arba elektroninis žurnalas pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintą žurnalo formą bei nustatytą pildymo tvarką.
34. Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai ir augalų apsaugos produktų neprofesionalieji naudotojai turi neviršyti augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytos augalų apsaugos produkto naudojimo normos bei laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje:
34.1. nurodyto laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo (karencijos laikotarpio);
34.2. nurodyto didžiausio galimo purškimų skaičiaus ir didžiausio galimo augalų apsaugos produkto panaudojimo kiekio per metus;
34.3. nurodytų apsaugos zonų iki paviršinio vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių, kurios skirtos vandens organizmams apsaugoti.
35. Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai ir augalų apsaugos produktų neprofesionalieji naudotojai žemės ūkio valdose turi naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus ar augalų apsaugos produktus, tapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams. Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai žemės ūkio valdose gali naudoti ir augalų apsaugos produktus, kuriems išduotas leidimas tiekti augalų apsaugos produktus rinkai ir juos naudoti ne ilgesnį kaip 120 dienų laikotarpį.
36. Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo augalų apsaugos produktus ir beicuotą sėklą saugoti rakinamuose ir įspėjamaisiais ženklais paženklintuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose arba jų patalpose, arba pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų atskiroje rakinamoje įspėjamaisiais ženklais paženklintoje dėžėje ar spintoje. Patalpoje, kurioje yra laikomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir beicuota sėkla, draudžiama laikyti maistą, vandenį, pašarus ir gyvūnus.
IX SKYRIUS
8 VALDYMO REIKALAVIMAS – TAUSUS AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ NAUDOJIMAS
37. Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo turėti galiojantį augalų apsaugos pažymėjimą ar kitą jam prilyginamą Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą pažymėjimą.
38. Augalų apsaugos produktus leidžiama purkšti tik apdorojimo įranga, turinčia galiojančius techninės apžiūros Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos pažymėjimus, išduotus Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklių nustatyta tvarka.
Apdorojimo įrangos techninė apžiūra turi būti atliekama kas treji metai, išskyrus naują apdorojimo įrangą, kuri po jos įregistravimo be techninės apžiūros gali būti naudojama ne ilgiau kaip penkerius metus.
39. Pagalbinio ūkio paskirties pastatai ar jų patalpos, kuriuose saugomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir (ar) beicuota sėkla, turi atitikti šiuos reikalavimus:
grindys turi būti atsparios laikomų cheminių medžiagų poveikiui ir nelaidžios skysčiams;
jose turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas.
40. Profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir (ar) beicuota sėkla pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ir (ar) jų patalpose laikomi lentynose arba ant padėklų.
41. Pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ar jų patalpose, kuriuose (-iose) saugomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai arba laikomos rakinamos dėžės ar spintos, kuriose saugomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai, privalo būti talpyklos su natūraliais (smėliu, pjuvenomis, durpėmis) ir (ar) sintetiniais sorbentais, kurie naudojami išsipylusiems ar išsibarsčiusiems augalų apsaugos produktams sugerti ir jų taršai apriboti.
42. Nepanaudoti profesionaliajam ir neprofesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir (ar) profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų likučiai saugomi augalų apsaugos produkto gamintojo pakuotėse. Nepanaudota beicuota sėkla ir (ar) beicuotos sėklos likučiai turi būti saugomi beicuotos sėklos pakuotėse.
43. Tuščios profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų ir (ar) beicuotos sėklos pakuotės turi būti laikomos atskiroje pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų vietoje.
44. Tuščios profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų ir (ar) neprofesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų pakuotės, profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų ir (ar) neprofesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų likučiai turi būti tvarkomi vadovaujantis augalų apsaugos produktų etiketėse, saugos duomenų lapuose nurodytais ir (ar) atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48. Žemės ūkio veiklos subjektai, nurodyti šio Aprašo 3 punkte, privalo užtikrinti tinkamas sąlygas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams atlikti patikras dėl Apraše nurodytų reikalavimų laikymosi.
49. Pasikeitus Apraše nurodytiems teisės aktams, tiesiogiai taikomos naujos šių teisės aktų nuostatos.
