Administracinė byla Nr. eAS-651-502/2024
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00384-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atsakovui Ignalinos rajono savivaldybės merui, tretieji suinteresuoti asmenys G. K., A. R. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
2024 m. gegužės 2 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Ignalinos rajono savivaldybės merui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. K. (toliau – ir G. K.), A. R. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priimti, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės mero Laimučio Ragaišio 2024 m. kovo 20 d. raštą Nr. R2-520 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės mero 2024 m. vasario 20 d. potvarkio Nr. VI-61 „Dėl laikinosios priežiūros nustatymo G. K. tėvų prašymu“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Ignalinos rajono savivaldybės merą Laimutį Ragaišį iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. K. skundą.
Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, pareiškėjui atsisakius skundo.
2024 m. birželio 20 d. teisme buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens G. K. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašant priteisti jai (G. K.) 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į skundą parengimo ir pateikimo teismui, kurių pagrįstumą įrodantys rašytiniai mokėjimo dokumentai buvo teismui pateikti kartu su atsiliepimu į skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. nurodė, jog jos patirtų bei atsiliepimu į skundą prašytų iš pareiškėjo priteisti 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų klausimas liko neišspręstas 2024 m. birželio 19 d. teismo nutartimi išnagrinėjus pareiškėjo atsisakymo nuo skundo procesinį klausimą ir nutraukiant šiuo pagrindu bylą, todėl prašė priimti papildomą sprendimą byloje dėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo.
Pareiškėjas 2024 m. birželio 25 d. pateikė savo rašytinę nuomonę dėl trečiojo suinteresuoto asmens G. K. prašymo priimti papildomą sprendimą byloje, kuriuo prašė šio prašymo netenkinti.
Pareiškėjas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens G. K. faktinis ir procesinis elgesys pareiškėjui inicijavus bylos procesą nebuvo tinkamas, nes ji: neturėjo objektyvaus pagrindo kreiptis į atsakovą dėl laikinosios priežiūros šalių nepilnamečiui vaikui nustatymo; neinformavo pareiškėjo apie ketinimą kreiptis į atsakovą dėl laikinosios priežiūros šalių nepilnamečiui vaikui nustatymo; neinformavo pareiškėjo ir teismo apie ketinimą kreiptis į atsakovą dėl Ignalinos rajono savivaldybės mero 2024 m. vasario 20 d. potvarkio Nr. VI-61 „Dėl laikinosios priežiūros nustatymo G. K. tėvų prašymu (toliau – ir Potvarkis) panaikinimo; aplinkybės apie Potvarkio panaikinimą 2024 m. kovo 20 d. nenurodė teismui pateiktame atsiliepime į skundą; neturėjo jokių procesinių pareigų šioje byloje, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir savo teise įgyvendino netinkamai – atsiliepime į skundą nėra bylai reikšmingos informacijos. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas mano, jog dėl 484 Eur bylinėjimosi išlaidų susidarymo – rengiant ir pateikiant atsiliepimą į jo skundą – yra išimtinai atsakinga pati G. K..
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. papildoma nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens G. K. prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies – priteisė iš pareiškėjo A. K. trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsakovo pusėje, G. K. 242 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (40 str. 5 d., 97 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas (7 p., 8 p.), nurodė, kad, reikšdamas teismui skundą, pareiškėjas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje nurodė G. K. ir A. R.
Teismas pažymėjo, kad, 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi priėmus pareiškėjo skundą nagrinėti teisme, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. K. buvo pasiūlyta per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į skundą, G. K. 2024 m. gegužės 14 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir priteisti G. K. naudai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kartu su G. K. atsiliepimu į skundą buvo pateikti atstovavimo teises bei patirtas išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.
Teismas nurodė, kad 2024 m. gegužės 15 d. atsiliepimą į skundą pateikė atsakovas, kuriuo prašė skundą atmesti. 2024 m. gegužės 15 d. pareiškėjas pateikė rašytinį atsisakymą nuo skundo, kuris buvo patenkintas 2024 m. birželio 19 d. priėmus pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir bylą tuo pagrindu nutraukus.
Teismas konstatavo, kad byloje susiklostė procesinė situacija, jog byla teismo nutartimi buvo nutraukta pareiškėjui pasinaudojus savo procesine teise atsisakyti skundo, kai atsakovas geruoju skundo nepatenkino, o iki bylos nutraukimo vykusio pasirengimo bylos nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo G. K., nesutikusi su skundu, t. y. veikusi atsakovo pusėje, ėmėsi aktyvių savo teisių įgyvendinimo veiksmų – pateikė advokato parengtą atsiliepimą į pareiškėjo skundą.
Teismas akcentavo, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai pareiškėjas atsisako skundo ne remdamasis tuo, kad atsakovas geruoju jį patenkino, o administracinė byla nutraukiama. Administracinių bylų teisenos įstatyme aptariami tik atvejai, kai bylą laimėjusi proceso šalis reikalauja atlyginti jai atstovavimo išlaidas, ir atvejai, kai pareiškėjas reikalauja išlaidų atlyginimo, nes pareiškėjas atsisako skundo atsakovui geruoju patenkinus jo reikalavimus. Tačiau neginčytina, kad ir tada, kai pareiškėjas atsisako skundo atsakovui geruoju jo nepatenkinus, iki tol, kol pareiškėjas atsisako skundo ir teismas nutraukia bylą, atsakovas gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Situacija, kai tokios išlaidos būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui atsisakius skundo net ir tais atvejais, kai atsakovas geruoju jo nepatenkina, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad, nors pareiškėjas tvirtino, jog dėl 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (trečiojo suinteresuoto asmens G. K. atstovui rengiant atsiliepimą į skundą) susidarymo yra išimtinai atsakinga pati G. K., nes jos faktinis ir procesinis elgesys pareiškėjui inicijavus bylos procesą nebuvo tinkamas, tačiau teismas nesutiko su šiais argumentais. Teismas pabrėžė, kad G. K. į bylos procesą buvo įtraukta paties pareiškėjo iniciatyva bei atsiliepimą į skundą pateikė įgyvendindama teismo procesinį pasiūlymą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei jai ABTĮ suteiktą procesinį teisę.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikšminga aplinkybė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui išspręsti yra ta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo procesinis elgesys byloje buvo visiškai tinkamas, jis sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiavo, rūpinosi greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikė teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai ir operatyviai, vos tik iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens G. K. atsiliepimų į skundą sužinojęs naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog Rašte analizuota situacija yra pasikeitusi, jau kitą dieną (2024 m. gegužės 15 d.) pateikė teismui atsisakymą nuo skundo.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinęs ginčo kilimą nulėmusią priežastį, t. y. būtent trečiojo suinteresuoto asmens G. K. veiksmais inicijuotą laikinosios priežiūros šalių nepilnametei dukrai nustatymą, konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo ABTĮ 40 straipsnio 1-3 dalyje reglamentuotų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir trečiojo suinteresuoto asmens G. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant G. K. iš pareiškėjo 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. papildomą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens G. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, ar G. K., kaip proceso šalies, procesinis elgesys išnagrinėtoje administracinėje byloje laikytinas tinkamu, t. y. į tai, ar ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, nors pareiškėjo elgesį toje pačioje situacijoje visapusiškai ir išsamiai įvertino.
Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal kilusio administracinio ginčo aplinkybes pareiškėjas ir negalėjo neįtraukti į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. K., kadangi skundžiamas Mero potvarkis buvo priimtas patenkinus jos prašymą. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nenustatė, kad G. K. į procesą būtų įtraukta nepagrįstai ir nepasiūlė jos pašalinti iš proceso dalyvių.
Pareiškėjas teigia, kad, nors formaliai G. K. atsiliepime į pareiškėjo A. K. skundą išreiškė savo poziciją dėl pareiškėjo skundo, tačiau, žinodama apie daugiau nei prieš mėnesį panaikintą mero potvarkį jos pačios prašymu, elgėsi tiek faktiškai, tiek procesiškai nesąžiningai ir netinkamai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens G. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimdamas skundžiamą nutartį, jos procesinį elgesį vertino išskirtinai formaliai, susiedamas su teismui pateikto atsiliepimo į skundą atitikimu procesiniam dokumentui pagal ABTĮ 71 straipsnio keliamus reikalavimus.
Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog ginčas kilo būtent dėl trečiojo suinteresuoto asmens G. K. veiksmais inicijuotas laikinosios priežiūros šalių nepilnametei dukrai nustatymas bei tai, jog būtent trečiojo suinteresuoto asmens G. K. 2024 m. kovo 20 d. prašymu Nr. V3-138/K 2024 m. kovo 22 d. laikinoji priežiūra šalių nepilnametei dukrai buvo nutraukta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria trečiojo suinteresuoto asmens G. K. prašymas dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies, pagrįstumas ir teisėtumas.
Proceso šalių išlaidų atlyginimas administraciniame procese reglamentuotas ABTĮ 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. To paties įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Iš šių nuostatų matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020; ir kt.). Atitinkamai tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kitai („pralaimėjusiai“) proceso šaliai kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2019; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-32-662/2020; ir kt.).
Prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABTĮ įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bet įvertinti visas su byla susijusias reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-603/2010; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3109/2011; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-822/2020; ir kt.). Tai iš esmės atspindi ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija pastebi, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant proceso šalies, o šiuo atveju – trečiojo suinteresuoto asmens, patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kai nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-469-502/2016; 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-959-575/2016; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-629/2020; ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs G. K. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, priėjo pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas atlyginti G. K. bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. K. į bylą buvo įtraukta būtent pareiškėjo iniciatyva (nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad tai buvo padaryta pagrįstai), G. K. byloje dalyvavo atsakovo pusėje, byla buvo tiesiogiai susijusi su G. K. interesais, pareiškėjas skundo atsisakė pats (skundo reikalavimas nebuvo patenkintas geruoju), todėl G. K. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą papildomą nutartį, kurios naikinti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis paliekama nepakeista.
Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija