KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS NEPASITURINTIEMS KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. sausio 30 d. Nr. T2-11
Kretinga
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 22 straipsnio 1dalimi, 23 straipsniu, Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Socialinės pašalpos nepasiturintiems Kretingos rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr.T2-185„Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Kretingos rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Kretingos rajono savivaldybės tarybos
2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-11
SOCIALINĖS PAŠALPOS NEPASITURINTIEMS KRETNGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinės pašalpos nepasiturintiems Kretingos rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarką, pagrindus, kuriems esant socialinė pašalpa didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, socialinės pašalpos teikimo nepinigine forma būdus, socialinę pašalpą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus (toliau – Socialinių reikalų ir sveikatos skyrius) ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Seniūnijos socialinių klausimų komisijos (toliau – Seniūnijos komisija) teises ir pareigas teikiant socialinę pašalpą.
2. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymu), kitais teisės aktais, patvirtintais įgyvendinant šį Įstatymą.
4. Šis Aprašas taikomas asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kretingos rajono savivaldybėje.
II. KREIPIMASIS DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS
6. Dėl socialinės pašalpos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo (toliau – nepasiturintys gyventojai) kreipiasi pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į šiuos Kretingos rajono savavaldybės administracijos padalinius:
6.3. kaimo vietovių gyventojai kreipiasi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos seniūnijas ;
7. Kreipdamiesi dėl socialinės pašalpos, nepasiturintys gyventojai pateikia:
7.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 patvirtintos formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška), kuriuose nurodo socialinėms pašalpoms skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis apie:
7.2.1. save ir bendrai gyvenančius asmenis (SP-1 forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183);
7.2.2. veiklos pobūdį (SP-2 forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183);
7.2.3. turimą turtą ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 – 11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę, jei tokios rūšies turto turi;
7.3. atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir kitas aplinkybes – vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (liudijimus), santuokos ar ištuokos, mirties liudijimą ir kt.;
7.5. pažymą apie nuomojamą iš valstybės žemės sklypą ar sutartį apie nuomojamą žemės sklypą iš fizinio ar juridinio asmens;
8. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
9. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.
10. Turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, vertę nustato Socialinių reikalų ir sveikatos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-369/1K-174 patvirtinta Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl socialinės pašalpos, turto vertės nustatymo metodika bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3D-533 patvirtintomis Žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.
11. Prašymas-paraiška užregistruojamas pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikiamas informacinis lapelis. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Socialinei pašalpai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, socialinei pašalpai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, Socialinių reikalų ir sveikatos skyrius per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti socialinės pašalpos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus, o dokumentų kopijas palieka asmens byloje.
12. Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus bei seniūnijų socialinės paramos specialistai sutikrina pateiktų duomenų teisingumą su Socialinės paramos informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenų bazėse (Gyventojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Darbo biržos, Regitros, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio transporto priemonių registro, Mokinių registro, Ūkinių gyvūnų registro, Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos) turima informacija ir atspausdina duomenų bazių išrašus. Jei asmens pateikti duomenys nesutampa su duomenų bazių išrašuose turimais duomenimis, Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus bei seniūnijų socialinės paramos specialistai kviečia pareiškėją patikslinti informaciją. Jei reikia, papildomai raštu paprašo valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų, kitų institucijų reikalingos informacijos.
13. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga.
14. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
III. SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS
16. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
17. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo nepasiturintys gyventojai turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš dviejų mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą pagal Įstatymo ir šio Aprašo nuostatas.
18. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.
19. Socialinė pašalpa gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia nepasiturinčių gyventojų šeimos sudėtis, pajamos ir turtas:
20. Socialinė pašalpa gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į socialinę pašalpą arba jos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).
21. Jeigu dėl socialinės pašalpos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui.
22. Socialinė pašalpa skiriama Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjo ar kito įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu.
23. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo (neskyrimo) priimamas nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta socialinė pašalpa, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
24. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu socialinė pašalpa neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
25. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, Savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.
IV. SOCIALINĖS PAŠALPOS FORMOS IR TEIKIMAS
27. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:
27.2. nepinigine forma:
27.2.1. pervedant socialinės pašalpos pinigus į socialinę kortelę maisto produktams, drabužiams ir kitomis reikalingoms prekėms įsigyti, išskyrus alkoholį, tabako gaminius ir loterijos bilietus;
27.2.2. apmokant vaiko (vaikų) ir (ar) įvaikio (įvaikių) išlaikymo ikimokyklinėse įstaigose išlaidas;
27.2.3. apmokant vaiko (vaikų) ir (ar) įvaikio (įvaikių) maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose;
27.2.4. apmokant vaiko (vaikų) ir (ar) įvaikio (įvaikių) užsiėmimų išlaidas neformaliojo švietimo įstaigose;
27.2.5. apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ir kitų ligų gydymosi išlaidas, asmens higienos paslaugas šias paslaugas teikiančioms įstaigoms;
27.2.6. apmokant būsto nuomos, elektros, komunalines ir kitas būsto išlaikymo išlaidas šias paslaugas teikiančioms įmonėms;
28. Paskirtos socialinės pašalpos išmokėjimas:
28.1. bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą, ankstesnėje savivaldybėje socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta;
28.2. bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl socialinės pašalpos nustatyta tvarka kreipiasi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją naujai deklaravę gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje, socialinė pašalpa teikiama nuo kito mėnesio po gyvenamosios vietos deklaravimo.
29. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 2 mėnesius po socialinę pašalpą gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, lėšos pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama.
V. PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PAŠALPA DIDINAMA, MAŽINAMA SUSTABDOMA, NUTRAUKIAMA AR ATNAUJINAMAS JOS MOKĖJIMAS
32. Socialinė pašalpa didinama vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims pateikus prašymą-paraišką dėl socialinės pašalpos papildomos dalies skyrimo, papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų vidutinio dydžio socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
32.1.vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
32. 2. prieš įsidarbinimą Aprašo 32.1.1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba dirbo viešuosius darbus;
32.3. vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
33. Socialinė pašalpa mažinama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus ir darbingas, bet nedirbantis (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:
33.5. gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių, socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama.
34. Aprašo 33 punkte numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo 2013 m. birželio 1 d.
35. Aprašo 33 punkte nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu Aprašo 33 punkte nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, Aprašo 33 punkte numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.
36. Jei socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta socialinė pašalpa skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.
37. Priimtas sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo gali būti sustabdytas arba nutrauktas, gavus informaciją, kad asmuo gauna nelegalias pajamas, pateikė ne visus ir neteisingus duomenis, turinčius įtakos teisei į socialinę pašalpą ar jos dydžiui, ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms. Socialinės pašalpos teikimas gali būti atnaujinamas tik gavus atsakymą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų ar kitų institucijų.
38. Socialinės pašalpos teikimas sustabdomas, kai paramos teikimo laikotarpiu būtina nustatyti faktą, ar asmuo tebeatitinka sąlygas, kurioms esant turi teisę į socialinę pašalpą. Socialinės pašalpos teikimas atnaujinamas išsiaiškinus ir nustačius asmens teisę į socialinę pašalpą.
39. Socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas: kai pašalpos teikimo laikotarpiu nustatomas faktas, kad asmuo nebeatitinka sąlygų, kurioms esant jis turėjo teisę į socialinę pašalpą; kai vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, turinčių teisę gauti arba gaunančių socialinę pašalpą, nutraukė registraciją Lietuvos darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį ar ieškančio darbo asmens perregistravimas, pasikeitus statusui, arba registracija Lietuvos darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta. Šie asmenys turi teisę pakartotinai kreiptis dėl socialinės pašalpos, jei ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos darbo biržoje.
40. Socialinės pašalpos teikimas gali būti sustabdytas 2 kartus neradus nedirbančio asmens namuose ir tai užfiksavus BTA. Teikimas gali būti atnaujinamas tik sudarius galimybę patikrinti gyvenimo sąlygas, tačiau ne daugiau kaip už 2 mėnesius nuo sprendimo sustabdyti socialinės pašalpos mokėjimą priėmimo mėnesio 1 dienos.
VI. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR SVEIKATOS SKYRIAUS PAREIGOS IR TEISĖS TEIKIANT SOCIALINĘ PAŠALPĄ
42. Socialinių reikalų ir sveikatos skyrius privalo:
42.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką ar nevykdantiems savivaldybės institucijų nustatytų pareigų, formas – nepinigine ir pinigais.
Gavus informaciją, kad asmenys, nevykdantys savivaldybės institucijų nustatytų pareigų ar patyrę socialinę riziką, ir šeimos, įrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, socialines išmokas naudoja ne asmens ar šeimos interesams, svarstomi Seniūnijos komisijoje. Atsižvelgiant į jos rekomendacijas, socialinė pašalpa skiriama Aprašo 27.2 ir 27.3 punktuose numatytu būdu.
42.2. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
42.3. 6 mėnesius neteikti ar 6 mėnesiams nutraukti socialinės pašalpos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
42.4. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;
42.5. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti BTA, kurio pagrindu socialinė pašalpa gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
43. Socialinių reikalų ir sveikatos skyrius turi teisę:
43.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudinga veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
43.2. 3 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl nevykdymo nesusidarė socialinės pašalpos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa;
43.3. 3 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo nesusidarė socialinės pašalpos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa;
43.4. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus ir (ar) įvaikius, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, iki pareigos bus įvykdytos;
43.5. jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
43.6. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą:
43.6.1. vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą, savarankiškai dirbantiems;
43.6.2. darbingo amžiaus asmeniui (asmenims), gaunančiam (gaunantiems) minimaliąją mėnesinę algą per mėnesį ir daugiau;
43.7. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl socialinės pašalpos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
43.8. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam (darbingiems) vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama socialinė pašalpa, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį (išskaičiavus sumokėtas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas). Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama tik vaikams, įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
43.9. iki 12 mėnesių neteikti socialinės pašalpos ar iki 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;
43.10. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl socialinės pašalpos skyrimo, ar gauna šią pašalpą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę pašalpą;
43.11. siekiant įvertinti socialinės pašalpos teikimo veiksmingumą, tikrinti socialinės pašalpos gavėjų buities ir gyvenimo sąlygas, užimtumą ir turtą pagal poreikį;
44. Socialinių reikalų ir sveikatos skyrius, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius BTA, atsižvelgęs į Seniūnijos komisijos rekomendacijas, turi teisę:
44.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų;
44.2. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
44.3. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, atskirai jų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui;
44.4. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 20 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
44.5. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems socialinė pašalpa neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
44.6. nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
45. Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus specialistai, kai kyla abejonių dėl socialinės pašalpos skyrimo nepasiturintiems gyventojams pagrįstumo, veiksmingumo ar kitais panašiais atvejais skiriant paramą pagal šio Aprašo 43 punktą, kreipiasi į Seniūnijos komisiją apsvarstyti ir pateikti skyriui motyvuotą rekomendaciją dėl socialinės pašalpos skyrimo, neskyrimo, didinimo, mažinimo, sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo.
46. Sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo (neskyrimo) šio Aprašo 44 punkte numatytais atvejais ir kitais šiame Apraše nenumatytais atvejais priima Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Seniūnijos komisijos rekomendacijas.
Esant ginčytinai situacijai – sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo (neskyrimo) priimamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į Kretingos rajono savivaldybės Paramos teikimo komisijos rekomendaciją.
VII. SENIŪNIJOS SOCIALINIŲ KLAUSIMŲ KOMISIJOS
KOMPETENCIJA
47. Seniūnijos komisijos sudėtis ir veiklos nuostatai tvirtinami Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
49. Seniūnijos komisijos funkcijos:
49.1. svarsto, vertina gautą informaciją ir priima rekomendaciją dėl socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) nepasiturintiems gyventojams;
49.2.kilus neaiškumams, kviestis piniginės socialinės paramos gavėjus į Seniūnijos komisijos posėdį;
49.3. dalyvauti tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
50. Seniūnijos komisija posėdžiauti renkasi pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Kiekvienas posėdis protokoluojamas ir kiekvienam svarstytam atvejui priimama motyvuota rekomendacija dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, didinimo, mažinimo, sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo. Protokolus pasirašo komisijos pirmininkas, sekretorius ir visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.
51. Protokolo išrašai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikiami Socialinių reikalų ir sveikatos skyriui.
52. Seniūnijos komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo Aprašu, savo veiklos nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančias socialinės paramos teikimo principus ir nuostatas.
VIII. SOCIALINĘ PAŠALPĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
54. Socialinę pašalpą gaunantys nepasiturintys asmenys turi teisę:
54.2. pareiškimus ar skundus dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo raštu pateikti savivaldybės administracijos direktoriui;
55. Socialinę pašalpą gaunantys nepasiturintys asmenys privalo:
55.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktų nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita);
55.2. pildydami prašymo-paraiškos formą ir jos priedus, pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti socialinę pašalpą, ir būtinus jai gauti dokumentus;
55.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į socialinę pašalpą arba jos dydžiui;
55.4. Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus ar Seniūnijos komisijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
55.5. sudaryti Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus bei seniūnijų specialistams, Seniūnijos komisijos nariams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
IX. NETEISĖTAI GAUTOS SOCIALINĖS PAŠALPOS IŠIEŠKOJIMAS
56. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinę pašalpą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus socialinei pašalpai skirti, arba pašalpos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę pašalpą arba jos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.
57. Negrąžinta neteisėtai gauta socialinė pašalpa yra išskaičiuojama vadovaujantis Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjo priimtu sprendimu iš socialinę pašalpą gaunančiam asmeniui paskirtos socialinės pašalpos sumos, išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra socialinę pašalpą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
58. Jeigu neteisėtai gauta socialinė pašalpa negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
60. Socialinę pašalpą gaunančių asmenų teisės į socialinę paramą užtikrinimas:
60.1. jeigu socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia;
61. Savivaldybės administracija užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų socialinei pašalpai gauti duomenų konfidencialumą.
62. Jeigu sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo priimtas iki 2014 m. sausio 1 d., socialinės pašalpos dydis skirtam laikotarpiui neperskaičiuojamas.