KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2020 M. BALANDŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. V-96 „DĖL VEIKSNIŲ KELIAMOS RIZIKOS VERTINIMO KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR JAM PAVALDŽIOSE ĮSTAIGOSE METODIKOS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ PAREIGŪNŲ IR KURSANTŲ VYKDOMŲ SPECIFINIŲ VEIKLŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. kovo 2 d. Nr. V-65
Vilnius
Vadovaudamasis 2020 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1091 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“:
1. P a k e i č i u:
1.1. Veiksnių keliamos rizikos vertinimo Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose metodiką, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. V-96 „Dėl Veiksnių keliamos rizikos vertinimo Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose metodikos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų ir kursantų vykdomų specifinių veiklų sąrašo patvirtinimo“ 1.1 papunkčiu ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).
1.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų ir kursantų vykdomų specifinių veiklų sąrašą, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. V-96 „Veiksnių keliamos rizikos vertinimo Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose metodikos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų ir kursantų vykdomų specifinių veiklų sąrašo patvirtinimo“ 1.2 papunkčiu, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Veiklos organizavimo skyriui su šiuo įsakymu supažindinti Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojus, struktūrinių padalinių vadovus, Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas;
PATVIRTINTA
Kalėjimų departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d.
įsakymu Nr. V-96
(Kalėjimų departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2021 m. kovo 2 d.
įsakymo Nr. V-65 redakcija)
VEIKSNIŲ KELIAMOS RIZIKOS VERTINIMO KALĖJIMO DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR JAM PAVALDŽIOSE ĮSTAIGOSE METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Veiksnių keliamos rizikos vertinimo Kalėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose metodikos (toliau – metodika) paskirtis yra nustatyti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimo departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų (toliau – įstaigos) pareigūnų tarnybos, o kursantų mokymosi aplinkoje ir praktikos atlikimo metu pasireiškiančius cheminius, biologinius, fizikinius, ergonominius, psichosomatinius ar fizinius rizikos veiksnius (toliau – Rizikos veiksniai), kurie gali sukelti ligą, taip pat ir profesinę, ir kurių poveikis gali būti pavojingas gyvybei ar sveikatai jiems vykdant specifinę (susijusią su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai) veiklą (toliau – Specifinė veikla).
2. Veiksnių keliamos rizikos vertinimo tikslas įvertinti esamą ar galimą veiksnių keliamą riziką tarnyboje ar mokymosi bei praktikos atlikimo metu, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad pareigūnai ar kursantai būtų apsaugoti nuo veiksnių keliamos rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
3. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
3.1. Biologinis veiksnys – mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai, galintys pareigūnui ar kursantui sukelti infekciją, alergiją ar apsinuodijimą.
3.2. Cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba gaminamas, naudojamas arba išskiriamas į aplinką, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne.
3.3. Ergonominis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas pareigūno galimybėms (mokymosi bei praktikos atlikimo vieta – kursanto galimybėms).
3.5. Fizinis veiksnys – veiksnys, kuris kelia pavojų dėl netinkamo darbo (mokymosi) vietos įrengimo, darbo (mokymosi) priemonių, jų judančių dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio poveikio, taip pat dėl galimo sprogimo, gaisro, statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo.
3.6. Nepriimtina rizika – rizika, su kuria negalima taikstytis, nesvarbu, kokia būtų su ja susijusios veiklos nauda.
3.7. Priimtina rizika – rizika, kuri laikoma nereikšminga arba tampa nereikšminga taikant prevencijos priemones.
3.8. Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo (mokymosi) sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, pareigūnų tarpusavio ar darbdavio ir pareigūno ar kursanto tarpusavio santykių sukelia pareigūnui (kursantui) psichinį stresą.
3.9. Rizikos veiksnys – cheminis, fizikinis, biologinis, ergonominis, psichosocialinis ar fizinis veiksnys, keliantis ar galintis kelti pavojų pareigūno ar kursanto saugai ir sveikatai.
3.10. Rizikos vertinimas – procesas, kurio metu identifikuojami pavojai ir rizikos veiksniai, galimas jų sukeltos žalos sveikatai sunkumas ir žalos pasireiškimo tikimybė, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, nustatomas rizikos dydis bei priimamas sprendimas (įvertinimas) dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina, ir prevencinių priemonių taikymo.
3.11. Rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), darbo (mokymosi) vieta ar kita tarnybos vieta, kurioje pareigūnas ar kursantas gali būti, darbo (mokymosi) priemonė, technologinis procesas, keliantys ar galintys kelti riziką pareigūnui ar kursantui.
3.12. Toleruotina rizika – rizika, su kuria galima taikstytis, jei įdiegiamos rizikos prevencijos priemonės rizikai sumažinti iki praktiškai įmanomo dydžio, tai yra iki tokio dydžio, kai galima įrodyti, kad tolesnio rizikos mažinimo sąnaudos (išreikštos laiko sąnaudomis, pinigais ir (arba) darbo apimtimi) būtų neproporcingos, palyginti su pasiekiama nauda.
4. Kitos šioje metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.
II SKYRIUS
VEIKSNIŲ KELIAMOS RIZIKOS VERTINIMAS
6. Veiksnių keliamos rizikos (toliau – rizika) vertinimas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojamas pradedant įstaigos veiklą, projektuojant ar įrengiant naujas pareigūnų darbo vietas, kursantams – mokymosi bei praktikos atlikimo vietas, parenkant ar keičiant darbo (mokymosi) priemones, reorganizuojant įstaigą, įvykus nelaimingam atsitikimui ar pareigūnui ar kursantui nustačius profesinę ligą, pasikeitus pareigūnų vykdomai veiklai, saugos ir sveikatos reikalavimams, nustačius Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje šių reikalavimų pažeidimus.
7. Cheminių, fizikinių, biologinių rizikos veiksnių kiekybinius matavimus atlieka įmonės laboratorija ar rizikos veiksnių tyrimo įstaiga, atitinkanti Kompetencijos reikalavimų rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-224/V-796 „Dėl Kompetencijos reikalavimų rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms aprašo tvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.
8. Fizikinių veiksnių – šiluminės aplinkos darbo vietose – tyrimus taip pat gali atlikti kompetentingi asmenys, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus.
9. Asmenys, atliekantys ergonominių ar psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimus, turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus atitinkamai Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 „Dėl Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (toliau – Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai), ar Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 „Dėl Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.
10. Rizikos vertinimą atlieka įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai. Įstaigos vadovas organizuoja jų mokymą (kompetencijos tobulinimą) rizikos vertinimo klausimais.
11. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai pagal pareigūnų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas rizikos vertinimą atlieka tarnybos aplinkoje, o kursantų – mokymosi ar praktikos atlikimo aplinkoje.
12. Vertindamas riziką, įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai privalo atsižvelgti į visų asmenų, esančių ar galinčių būti tarnybos aplinkoje (nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, trečiųjų asmenų), veiklą. Rizika Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose vertinama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1091 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtinta Kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos už darbą, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, dydžio nustatymo ir jos skyrimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašo priede pateikta Rizikos dydžio, priimtinumo ir rekomendacijų nustatymo metodika.
13. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai renka ir apibendrina informaciją apie incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir esamus ar galinčius atsirasti tarnybos, mokymosi ar praktikos atlikimo aplinkoje veiksnius, jų veikimo trukmę atliekant užduotis.
Vykdomas rizikos nuolatinis stebėjimas stebint darbo vietos aplinką, darbo vietoje atliekamus/vykdomus darbus, darbo procesą, už darbovietės ribų atliekamus darbus, kalbantis su darbuotojais, stebint išorinius veiksnius, galinčius turėti įtakos darbo vietai (pvz., trečiųjų šalių atliekami darbai, oro sąlygos). Pagal poreikį, vertinimas atliekamas darbuotojų apklausos būdu (anketa) – 1 kartą per metus (2 priedas). Anketoje (2 priedas) pateikiamas nebaigtinis galimų klausimų sąrašas rizikos vertinimui atlikti. Konkretūs klausimai yra parenkami atsižvelgus į atliekamą rizikos vertinimą.
14. Atlikęs rizikos vertinimą ir nustatęs, ar taikomos priemonės veiksmingos ir tinkamos, įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai su rezultatais supažindina pareigūnus ar kursantus, įstaigos vadovą, darbuotojų atstovus, Saugos ir sveikatos komitetą (toliau – komitetas), aptaria su jais numatomas rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, kurios įtraukiamos į rengiamą įstaigos veiksnių valdymo planą.
15. Įstaigos vadovas sudaro sąlygas įstaigos vadovo įgaliotam asmeniui (asmenims) saugai ir sveikatai, atliekančiam (atliekantiems) rizikos vertinimą įstaigoje, gauti visą informaciją apie pareigūnų pareigybių aprašymuose ar kursantams nustatytas funkcijas, asmenines apsaugos priemones, užregistruotus nelaimingus atsitikimus, incidentus ir profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, pareigūnų ar kursantų sergamumą, anksčiau įstaigoje atliktą rizikos vertinimą ir kitą informaciją, reikalingą rizikos vertinimui atlikti.
III SKYRIUS
RIZIKOS VERTINIMO ĮSTAIGOSE ETAPAI
17. Rizikos vertinimas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžioje įstaigoje atliekamas šiais etapais:
18. Parengiamųjų darbų etape:
18.1. nustatomi darbai, procesai ar vietos, galintys kelti pavojų saugai ir sveikatai; darbai ar procesai gali būti klasifikuojami pagal vietas įstaigos pastatų viduje arba išorėje, proceso teikimo stadijas, planinį arba reaguojamąjį darbą;
18.2. nustatomi esami ir galimi veiksniai ir pavojingos situacijos, susiję su kiekvienu atliekamu darbu, procesu ar vieta; esamų ir galimų veiksnių, kurių keliama rizika aiškiai labai maža ir mažai tikėtina, galima nevertinti;
18.3. nustatomi vykdantys specifinę veiklą pareigūnai ar kursantai, kuriems kyla pavojus dėl jų ar kitų asmenų veiklos, atsižvelgiama į pareigūnus ar kursantus, kuriems gali grėsti didesnė rizika (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims, priimtiems į tarnybą naujiems pareigūnams, pareigūnams, tarnaujantiems stresą ir įtampą keliančiomis sąlygomis, ir kitiems);
18.4. surenkama informacija apie įstaigoje registruotus incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, pareigūnų ar kursantų sergamumą, anksčiau atliktą rizikos vertinimą;
18.5. parengiamas rizikos vertinimo darbų planas, kuriame nurodomi rizikos vertinimo darbai, rizikos vertinimo objektai, darbų atlikimo terminai ir atsakingi pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, prireikus įtraukiamas komitetas, profesinės sveikatos specialistas; šį planą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.
19. Veiksnių tyrimo, rizikos dydžio nustatymo, sprendimo dėl rizikos priimtinumo priėmimo etape:
19.1. pagal rizikos vertinimo darbų planą kiekybiškai tiriami (matuojami cheminių, biologinių, fizikinių, ergonominių, psichosocialinių ar fizinių rizikos veiksnių dydžiai) ar kokybiškai vertinami veiksniai, keliantys ar galintys kelti riziką pareigūnams ar kursantams; įvertinama veiksnių keliama rizika, atsižvelgiant į jų dydžius, tarpusavio sąveiką, veikimo trukmę, galimas pasekmes ir esamas apsaugos priemones;
19.2. ergonominiai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
19.3. atsižvelgiant į galimą riziką, galimos žalos sveikatai sunkumą ir jos pasireiškimo tikimybę, nustatomas rizikos dydis (labai maža, maža, vidutinė, didelė, labai didelė);
20. Rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape:
20.1. jeigu rizika nepriimtina, nedelsiant imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti arba darbai ar procesai sustabdomi, iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės; jeigu nepriimtinos rizikos sumažinti neįmanoma, toje tarnybos aplinkoje dirbti draudžiama;
20.2. jeigu rizika toleruotina, nustatomos priemonės jai šalinti ar mažinti, jų veiksmingumas ir pakankamumas; nusprendžiama, kurį veiksnį galima šalinti, o kokį – tik mažinti;
20.3. parengiamas įstaigos veiksnių valdymo planas, kuriame prioriteto tvarka surašoma rizika, jos šalinimo ir mažinimo priemonės, pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė; priemonės įgyvendinimo skuba turi būti proporcinga nustatytam rizikos dydžiui – kuo rizika didesnė, tuo skubiau turi būti imtasi priemonių jai šalinti ar mažinti; planuojant prevencijos priemones, pirmenybė teikiama kolektyvinėms, o ne individualioms darbo saugos priemonėms;
20.4. įstaigos veiksnių valdymo planas aptariamas su pareigūnais ar kursantais, darbuotojų atstovais, komitetu ir tikslinamas pagal jų pastabas ar pasiūlymus; įstaigos veiksnių valdymo planas teikiamas tvirtinti Kalėjimų departamento direktoriui;
20.5. įgyvendinamos įstaigos veiksnių valdymo plane nustatytos prevencijos priemonės pagal šiame plane nustatytus prioritetus;
20.6. įgyvendinus įstaigos veiksnių valdymo plane nustatytas prevencijos priemones konkrečiai rizikai šalinti ar mažinti, pakartotinai atliekamas rizikos vertinimas, sprendžiama, ar reikia imtis kitų priemonių šiai rizikai šalinti ar mažinti;
21. Rizikos stebėjimo etape:
21.1. jeigu pareigūno ar kursanto tarnybos ar mokymo sąlygos pakinta tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus sveikatai ar gyvybei, rizikos vertinimas nedelsiant atliekamas pakartotinai;
22. Įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie įvykį ir susipažinęs su jo aplinkybėmis, turi teisę priimti sprendimą atlikti įvykio tyrimą ir nedelsiant sudaryti įvykio tyrimo komisiją.
IV SKYRIUS
VERTINIMO DOKUMENTAVIMAS
26. rizikos vertinimo akte nurodoma:
28. Vienodiems rizikos vertinimo objektams (vienodoms darbo vietoms ar kitoms vietoms įstaigos, padalinio teritorijoje, kur naudojami vienodi darbo procesai, vienodos darbo priemonės, nustatyti vienodi rizikos veiksniai ir jų dydžiai) gali būti pildomas vienas Rizikos vertinimo aktas.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Veiksnių valdymo procese parengti dokumentai įstaigose saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka.
Veiksnių keliamos rizikos vertinimo
Kalėjimo departamente prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos ir
jam pavaldžiose įstaigose metodikos
1 priedas
(rizikos vertinimo akto forma)
__________________________________________________________________________
(Įstaigos pavadinimas)
RIZIKOS vertinimo AKTAS
__________ Nr. __________
_______________
(data)
Įstaigos padalinys – ___________________________________________________________
__________________________________________________________________________ .
Rizikos vertinimo objektas – ____________________________________________________
___________________________________________________________________________ .
Pareigūnų (kursantų) skaičius – __________, iš jų: nedaug patirties turintys pareigūnai, kursantai (turintys iki 1 m. darbo stažo) – _______, nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios pareigūnės (kursantės), vyraujantys sveikatos sutrikimai pagal CMEK – _________.
| Profesinės rizikos veiksnys |
Esamos apsaugos priemonės |
Nustatytas profesinės rizikos dydis ir priimtinumas |
Numatytos profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės pavadinimas ar numeris profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane |
Priemonės įgyvendinimo data |
|
| Veiksnio pavadinimas, teisės aktuose nustatytas jo leistinas dydis (jei yra) ir teisės akto, nustatančio veiksnio dydį, straipsnis, dalis punktas) |
Kiekybiškai įvertintas veiksnio dydis |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Aktą sudarė:
| __________________________________________ (pareigų pavadinimas) |
________ (parašas) |
____________________________________________ (vardas ir pavardė) |
| ___________________________ (Įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas) |
________ (parašas) |
____________________________________________ (vardas ir pavardė) |
Rizikos vertinimas atnaujintas: __________________________________________________
(data)
Rizikos vertinimą atnaujino:
| __________________________________________ (pareigų pavadinimas) |
________ (parašas) |
____________________________________________ (vardas ir pavardė) |
Pastabos: ___________________________________________________________________
Veiksnių keliamos rizikos vertinimo
Kalėjimo departamente prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose metodikos
2 priedas
____________________________________________________________________
(Įstaigos pavadinimas)
_____________________________________________________________________
(Adresas)
DARBUOTOJŲ IR TARNAUTOJŲ RIZIKOS VERTINIMO APKLAUSOS ANKETA (PAVYZDYS)
Darbo vieta: _____________________________________________________________________
Padalinys / skyrius: ________________________________________________________________
Pildymo data: _______________
Darbuotojo pareigos, vardas, pavardė, parašas: __________________________________________
|
Klausimas |
Atsakymas |
Jeigu NE, apibūdinkite, kas kelia grėsmę Jūsų saugai ir sveikatai |
|
| Taip |
Ne |
||
| Darbas administracijos patalpose |
|||
| Darbo vietos aplinka |
|||
| Ar tinkamai suplanuotas darbo ir poilsio režimas? |
|
|
|
| Ar ilgai dirbant prie kompiuterio ekrano turite galimybę daryti pertraukas arba keisti darbo pobūdį? |
|
|
|
| Ar užtikrinama tinkama šiluminė aplinka darbo vietoje šiltuoju, šaltuoju metų laikotarpiu? |
|
|
|
| Ar Jūsų darbo vietoje yra natūralus ir dirbtinis apšvietimas ir ar patalpos apšvieta pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinka darbo pobūdį ir tenkina regos ypatumus? |
|
|
|
| Ar natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai įrengti ir išdėstyti taip, kad išvengiate akinančių blyksnių ir atspindžių kompiuterio ekrane? |
|
|
|
| Ar darbo vieta įrengta taip, kad šviesos šaltiniai, tokie kaip langai, lakuoti baldai ar sienos nespindi ir neatsispindi kompiuterio ekrane? |
|
|
|
| Ar galite sumažinti dienos šviesos srautą patenkantį per langus į darbo vietą (pvz. žaliuzės)? |
|
|
|
| Ar galite laisvai prieiti prie savo darbo vietos, turite pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti? |
|
|
|
| Ar tinkama grindų danga Jūsų darbo vietoje (nėra duobių, nelygių plotų, nepritvirtintos apdailos)? |
|
|
|
| Ar judėjimo zonose, koridoriuose, laiptinėse, sandėliavimo patalpose ir kt. apšvietimas yra pakankamas, kad būtų galima saugiai judėti ir pastebėti kliūtis (duobes grindyse, ant grindų gulinčius objektus, laiptus, slidžius ir aplietus paviršius, platformos kraštus ir kt.)? |
|
|
|
| Ar tinkama grindų danga įėjimo hole, laiptinėse ir kitose patalpose, kuriose būnate darbo metu? |
|
|
|
| Ar laiptų turėklai tvarkingi, tinkamai pritvirtinti? |
|
|
|
| Ar yra patalpos skirtos poilsiui ir pavalgymui? |
|
|
|
| Ar užtenka patalpų (įrangos / stalų / kėdžių) poilsiui ir pavalgyti? |
|
|
|
| Ar yra pirmosios pagalbos priemonių rinkiniai? |
|
|
|
| Ar žinote kas yra atsakingas už pirmosios pagalbos priemonių rinkinius? |
|
|
|
| Ar pastatas tinkamai valomas ir prižiūrimas? |
|
|
|
| Ar buvote supažindinti/ ar susipažinę su naudojamų pavojingų cheminių medžiagų (pvz. lentos valymo skystis), saugos duomenų lapuose esančia saugaus jų naudojimo informacija? |
|
|
|
| Kompiuterinė įranga, biuro technika |
|||
| Ar visa kompiuterinė įranga bei biuro technika yra savo vietose, gerai veikia ir reguliariai prižiūrima? |
|
|
|
| Ar kompiuterio monitoriuje vaizdas yra aiškiai matomas, aiškios formos ir tinkamo dydžio bei tinkamos raiškos (nėra neaiškių kontūrų, virpėjimų)? |
|
|
|
| Ar ryškumas arba kontrastas tarp ženklų ir fono lengvai pritaikomas pagal poreikius? |
|
|
|
| Ar galima keisti kompiuterio monitoriaus padėtį pagal poreikius (pasukti, pakreipti ir kt.) ir užfiksuoti reikiamoje padėtyje? |
|
|
|
| Ar nuotolis nuo akių iki ekrano yra 50–80 cm? |
|
|
|
| Ar klaviatūra yra atskirta nuo monitoriaus, o liemens, rankų ir plaštakų padėtis yra patogi? |
|
|
|
| Ar erdvė prieš klaviatūrą ir pelę yra pakankama, kad naudotojo riešas būtų atremtas? |
|
|
|
| Ar klaviatūra ir pelė yra šalia viena kitos, ir ar jos yra viename lygyje? |
|
|
|
| Ar siekiant išvengti atspindžių, klaviatūros paviršius yra matinis? |
|
|
|
| Ar simboliai ant mygtukų lengvai skiriami ir galima juos lengvai perskaityti? |
|
|
|
| Darbo vietos įrengimas (ergonomika) |
|
|
|
| Ar darbo stalas yra pakankamai didelis ir ant jo galima patogiai išdėstyti kompiuterio monitorių, klaviatūrą, dokumentus ar kitus būtinus įrenginius? |
|
|
|
| Ar stalo aukštis leidžia keisti kojų padėtį? |
|
|
|
| Ar kėdė yra stabili ir užtikrina laisvus judesius bei patogią kūno padėtį? |
|
|
|
| Ar kėdės aukštis, atlošo atlenkimo kampas lengvai reguliuojamas? |
|
|
|
| Ar dažnai naudojamą įrangą ir kitus daiktus darbo vietoje galima pasiekti nepasukant galvos ir liemens? |
|
|
|
| Programinės įrangos ergonomika |
|
|
|
| Ar programinė įranga atitinka užduoties reikalavimus? |
|
|
|
| Ar programinė įranga pateikta su pagalba gimtąja kalba? |
|
|
|
| Ar gaunate pagalbą, kai atsiranda problemų su programine įranga? |
|
|
|
| Ar esate patenkintas darbu su turima ir naudojama programine įranga ir neturite jokių nusiskundimų? |
|
|
|
| Cheminės medžiagos Pildo dirbantys su cheminėmis medžiagomis darbuotojai. |
|||
| Ar Jūs naudojate/sandėliuojate pavojingas chemines medžiagas (labai toksiškas, toksiškas, kenksmingas, ėsdinančias, dirginančios, kancerogenines, mutagenines, toksiškas reprodukcijai, sprogstamas, oksiduojančias, ypač degias, labai degios ir degios)? |
|
|
|
| Ar turite naudojamų/sandėliuojamų pavojingų cheminių medžiagų saugos duomenų lapus ir ar esate susipažinęs su juose esančia saugos informacija? |
|
|
|
| Ar pavojingos medžiagos tinkamai paženklintos? |
|
|
|
| Ar esate aprūpintas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (pirštinėmis, apsauginiais akiniais ar veido skydeliais, puskaukėmis) ir jų pakanka? |
|
|
|
| Ar cheminių medžiagų sandėliavimo patalpose yra organizacinės ir techninės priemonės, apsaugančios nuo gaisro? |
|
|
|
| Transporto priemonių vairavimas tarnybos reikmėms |
|||
| Ar esate instruktuotas vairuoti įvairių arba tam tikros kategorijos transporto priemonės? |
|
|
|
| Ar esate informuotas apie transporto priemonės techninę būklę? Ar žinote kas atsakingas už techninės būklės palaikymą, remontą ir t.t.? |
|
|
|
| Ar atliekate transporto priemonės vizualinę apžiūrą (padangos būvis, artimųjų ir tolimųjų šviesų pakankamumas, vaistinėles ir šviesą atspindinčios liemenes ir t.t.) prieš pradedant vairuoti? |
|
|
|
| Ar žinote į ką reikia kreiptis, jeigu jaučiatės „neužtikrintas“ dėl saugaus vairavimo, pavyzdžiui, blogai jaučiatės, kamuoja kažkokie lėtinių ligų simptomai ir t.t.? |
|
|
|
| Gaisrinė sauga |
|||
| Ar pastate/darbo vietoje yra organizacinės ir techninės priemonės, apsaugančios nuo gaisro?
|
|
|
|
| Ar žinote kur yra arčiausiai jūsų gesintuvas? |
|
|
|
| Ar esate informuotas apie Jūsų pastate įrengtas automatines gaisro gesinimo sistemas? |
|
|
|
| Ar žinote kas atsakingas už gaisrinę saugą Jūsų pastate/statinyje? |
|
|
|
| Ar žinote, kuria kryptimi reikia evakuotis kilus gaisrui, arba suskambėjus gaisrinei signalizacijai? |
|
|
|
| Ar esate supažindintas su gaisrinės saugos instrukcija? |
|
|
|
| Ar žinote kur yra Jūsų aukšto/ pastato evakavimo planai? |
|
|
|
| Elektrosauga |
|||
| Ar el. laidai ir kabeliai jų klojimo vietose yra saugiai pritvirtinti ir su mechaniniam poveikiui atspariais apsauginiais apvalkalais? |
|
|
|
| Ar elektros instaliacija (laidai, kabeliai, elektros jungikliai, kištukiniai lizdai ir kt.) yra tvarkinga? |
|
|
|
| Ar jungiant el. įrenginį į tinklą nėra žiežirbų, trumpo jungimo ar juntamos el. srovės poveikio? |
|
|
|
| Ar žinote kas Jūsų pastate/įstaigoje atsakingas už elektros saugą ir į ką galima kreiptis aptikus pažeistą elektros izoliaciją? |
|
|
|
| Ar el. kištukai, rozetės yra be vizualiai matomų techninių pažeidimų? |
|
|
|
| Ar esate informuotas apie draudimą naudoti prailgintuvus, el. įrenginius su vizualiai matomais pažeistais el. kabeliais? |
|
|
|
PATVIRTINTA
Kalėjimų departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d.
įsakymu Nr. V-96
(Kalėjimų departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2021 m. kovo 2 d.
įsakymo Nr. V-65 redakcija)
KALĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲSPECIFINĖS VEIKLOS VYKDYMO SĄRAŠAS
1. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai ar kursantai praktikos metu vykdo šią specifinę veiklą, kuri gali būti susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai:
1.1. įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų apsauga, priežiūra ir šių asmenų izoliavimo reikalavimų užtikrinimas;
1.2. įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos tvarkymas, suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į įstaigą organizavimas, siuntimas į kitas įstaigas ir paleidimas, suimtųjų ir nuteistųjų pristatymas (konvojavimas) į kitas įstaigas;
1.4. suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo darbu įstaigoje, taip pat nuteistųjų užimtumo darbu už įstaigos teritorijos ribų organizavimas;
1.6. socialinio tyrimo išvadų ir kitų dokumentų dėl nuteistųjų, kuriuos rengiamasi lygtinai paleisti iš įstaigos rengimas;
1.7. įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ir į įstaigą besikreipiančių asmenų priėmimo organizavimas;
2. Kalėjimų departamento pareigūnai papildomai vykdo šią specifinę veiklą:
2.1. asmenų, kuriems paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, apsaugos Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose organizavimas ir vykdymas;
2.2. teisės pažeidimų prevencijos organizavimas ir vykdymas, priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti vykdymas;
3. Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai papildomai vykdo šią specifinę veiklą:
3.2. atkuriamojo pobūdžio priemonių, siekiant sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, taikymas;
3.4. nuteistiesiems viešųjų, neatlygintinų, nemokamų ar auklėjamojo pobūdžio darbų atlikimo vietos, o nuteistiesiems viešųjų darbų bausme – ir darbo parinkimas;
3.5. nuteistųjų atliekamų viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmių, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių kontrolė;
3.6. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal Kalėjimų departamento aprobuotas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas atlikimas;