I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Radviliškio rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą ir kitas sąlygas.
2. Aprašas taikomas asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė). Aprašas taikomas už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto (toliau – savivaldybės biudžetas) ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio (jam atstovaujančio) asmens ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Konkretus mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) pagal Aprašą nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
5. Socialinių paslaugų kaina apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
6. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Konkretus asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas tuo pačiu metu, kada pasirašoma socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutartis. Mokestis mokamas už praėjusį mėnesį suteiktas socialines paslaugas.
7. Finansavimo sutartis už asmeniui teikiamas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas (sutarties forma tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu) pasirašoma Savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto Savivaldybės administracijos darbuotojo ir socialinės globos įstaigos (toliau – Globos įstaiga) vadovo ar jo įgalioto asmens (toliau – Globos įstaigos vadovas).
8. Sutartis dėl mokėjimo už dienos socialinės globos, kitas specialiąsias socialines paslaugas pasirašo socialinių paslaugų įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys, socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas ar kitas asmuo, mokėsiantis už socialines paslaugas.
9. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų teikėjas atrenkamas konkurso būdu ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, mokėjimo už socialines paslaugas dydis, mokėjimo tvarka, socialinių paslaugų teikimo sąlygos ir mastas nustatomi Savivaldybės administracijos direktoriaus ir konkursą laimėjusio socialinių paslaugų teikėjo rašytinėje sutartyje.
10. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, įtraukiamos į apskaitą ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
11. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
12. Bendrosios socialinės paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, sociokultūrinės paslaugos (laisvalaikio organizavimas, siekiant išvengti socialinių problemų, aktyvinant bendruomenę), transporto bei maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne ir kitos bendrosios paslaugos) teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros.
13. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne paslaugos teikiamos nemokamai.
14. Už specialaus transporto paslaugas mokama Radviliškio rajono savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.
15. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
16. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
17. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
18. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui:
18.1. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 5 procentai asmens pajamų;
18.2. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;
18.3. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 15 procentų asmens pajamų.
18.4. kitais atvejais, nei numatyta šiame punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę priežiūrą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.
19. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis šeimai:
19.1. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 5 procentų šeimos pajamų;
19.2. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 10 procentų šeimos pajamų;
19.3. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 15 procentų šeimos pajamų.
19.4. kitais atvejais, nei numatyta šiame punkte mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę priežiūrą yra 20 procentų šeimos pajamų.
20. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
21. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
22. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
23. Laikino apnakvindinimo paslauga asmeniui teikiama nemokamai.
24. Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos socialinės rizikos šeimoms teikiamos nemokamai.
25. Pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti paslaugos teikiamos nemokamai.
26. Už Pagalbos į namus paslaugas mokama Radviliškio rajono savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.
27. Už Apgyvendinimą savarankiškuose gyvenimo namuose mokama Radviliškio rajono savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
28. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
29. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis vienam gyvenančiam asmeniui:
29.1. kai pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
29.2. kai pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
29.3. kai pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
30. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis šeimoje gyvenančiam asmeniui:
30.1. kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
30.2. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
30.3. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 30 procentų asmens pajamų;
30.4. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 40 procentų asmens pajamų;
30.5. kitais atvejais, nei numatyta šiame aukščiau išvardytuose punktuose, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
31. Mokėjimo dydis už trumpiau nei visą dieną teikiamą dienos socialinę globą institucijoje yra nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
32. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
33. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą institucijoje dydis yra 80 proc. asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa asmens namuose ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, asmens mokėjimo dydis, neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
35. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
36. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
37. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
38. Asmenims už ilgalaikę socialinę globą mokėjimo dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
39. Mokėjimo už vaiko su negalia ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Vaikui su negalia mokėjimo dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą.
40. Asmenims, kurių turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis (tol, kol asmens turto vertė sumažės iki nustatyto normatyvo) per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
41. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
42. Asmenys, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę laikinai iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VII SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINĖS GLOBOS PASLAUGAS
43. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenis nuo mokėjimo už socialinės globos (dienos, trumpalaikės, ilgalaikės) paslaugas, įvertinusi visą turimą informaciją ir aplinkybes.
44. Prašymus atleisti nuo mokėjimo už 44 punkte nurodytas paslaugas nagrinėja Asmenų siuntimo į socialinės globos įstaigas ir asmenų apgyvendinimo savarankiškuose gyvenimo namuose komisija, patvirtinta rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (toliau – Komisija).
45. Asmuo dėl atleidimo nuo mokėjimo turi kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės parmos skyrių (toliau – Skyrius) ir pateikti:
45.2. dokumentus, pagrindžiančius prašyme nurodytas aplinkybes.
46. Sprendimą dėl atleidimo nuo mokėjimo priima Skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją.
VIII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
47. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
48. Pageidaujantis gauti tas socialines paslaugas, už kurias mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
49. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
50. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su Prašymu-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (toliau – Prašymas-paraiška; forma SP-8), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183.
51. Mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas šaltiniai – asmens pajamos ir turtas, išreikštas pinigais. Kai asmens turimų pajamų ir piniginių lėšų nepakanka, mokėjimo šaltiniu gali būti nustatomos asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skiriamos sutartyje numatyto asmens mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
52. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Skyriaus specialistai.
53. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
54. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
55. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
56. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
57. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
58. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
59. Skyrius ir socialinių paslaugų įstaigos užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
60. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais.
61. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos, pranešti socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovui apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6–8, 13, 18–20 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
62. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens pajamų ar (ir) turto pokyčius ar pasikeitusias kitas asmens finansines galimybes (įskaitant ir asmens turto vertės sumažėjimą iki nustatyto normatyvo, jei mokamas 1 procento turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis), nedelsiant apie tai raštu informuoja Skyrių, bet ne vėliau, nei iki atsiskaitymo dokumentų Savivaldybei pateikimo termino, nurodyto sudarytoje finansavimo sutartyje.
63. Skyriaus specialistas, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
64. Skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, jo finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
65. Pagal iš naujo nustatytus mokėjimo (finansavimo) už socialines paslaugas dydžius asmuo moka nuo to mėnesio, kai atsakingi specialistai iš naujo įvertino asmens finansines galimybes. Lėšų skirtumas, susidaręs dėl mokėjimo už socialines paslaugas perskaičiavimo, padengiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
66. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas atsako už teisingą pateiktą informaciją apie suteiktas socialinės globos paslaugas.
67. Skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
68. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, asmens gaunamos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, sumokami alimentai ir mokėjimai pagal vykdomuosius raštus ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.
69. Pajamas, numatytas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) Prašyme-paraiškoje, išskyrus atvejus, kai Savivaldybė turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų.
70. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
71. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamos.
72. Duomenys apie Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nurodytas pajamas gaunami iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių Savivaldybė ar socialinių paslaugų įstaiga nėra sudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš asmens (šeimos narių) pateiktų pažymų.
73. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamos, nurodytos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.
74. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
75. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
76. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
77. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
78. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.
X SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
79. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
80. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas, nurodytas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.
81. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, savivaldybės gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.
82. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
83. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nurodytas turtas asmeniui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
84. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais (tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai – tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys) ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
85. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine Savivaldybės, asmens ir rentos mokėtojo sutartimi.
86. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių ir jų vertes) Savivaldybė gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo–gavimo sutartį, kurią sudaro Savivaldybė su valstybės įmone Registrų centru.
87. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos (išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę ir pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) Prašyme-paraiškoje. Prie Prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
88. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
89. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat ne bankuose ir ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
90. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.
91. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
92. Tais atvejais, kai asmuo jau gauna socialines paslaugas įstaigoje ir ten pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turto normatyvas nustatomas pagal tos asmens gyvenamosios vietos, kurioje jis gyveno prieš patekdamas į socialinės globos įstaigą, nekilnojamojo turto normatyvinę vertę. Jei asmuo, prieš patekdamas į socialines paslaugas teikiančią įstaigą, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Radviliškio rajono savivaldybėje, turto normatyvas nustatomas pagal vidutinę Radviliškio miesto būsto daugiabučiuose pastatuose ir būsto vieno ir dviejų butų namuose normatyvinę vertę.
93. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
