LiETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS PRIEMONĖS „transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ VALSTYBĖS PAGALBOS schemos patvirtinimo

 

2020 m. birželio 30 d. Nr. D1-397

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.2 papunkčiu ir Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 47 punktu,

tvirtinu Klimato kaitos programos priemonės „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ valstybės pagalbos schemą (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                    Kęstutis Mažeika

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2020 m. birželio 30  d. įsakymu Nr. D1-397

 

Klimato kaitos programos priemonės „transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“

VALSTYBĖS PAGALBOS SCHEMA

 

Eil.

Nr.

Pagrindiniai elementai

Paaiškinimas

1. 

Teisinis pagrindas

Schema parengta vadovaujantis:

- 2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas Nr. 651/2014), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1084[1], I skyriaus bei 36 ir 56 straipsnio nuostatomis;

- 2020 m. Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatoje priemonei numatytu finansavimu;

- 2020 m. Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatos detalizuojančiame plane priemonei numatytu finansavimu ir paramos kriterijais;

- aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. 

Planuojama skirti finansavimo suma

15 mln. Eur (penkiolika milijonų eurų) – Klimato kaitos programos lėšos.

3. 

Schemos galiojimo trukmė

Investicijos pagal šią schemą bus vykdomos Reglamento Nr. 651/2014 taikymo laikotarpiu, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Jei bus priimtas naujas reglamentas, pakeisiantis Reglamentą Nr. 651/2014, arba Reglamento Nr. 651/2014 galiojimas bus pratęstas, investicijų teikimas pagal šią schemą gali būti pratęstas.

4. 

Vartojamos sąvokos

Vartojamos sąvokos atitinka Reglamente Nr. 651/2014 įtvirtintas sąvokas.

5. 

Remiama veikla

Klimato kaitos programos lėšomis tinkamos finansuoti išlaidos:

5.1. naujų kelių transporto priemonių keleiviams ar kroviniams vežti, komunalinių ir komercinių paslaugų teikimui įsigijimas pagal Reglamento Nr. 651/2014 36 straipsnio 2 dalies a punkto, 4 dalies a punkto ir 5 dalies b punkto nuostatas;

5.2. degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo įrangos įsigijimas, atitinkantis Reglamento Nr. 651/2014 56 straipsnio nuostatas.

6.

Papildomi reikalavimai subsidijos lėšomis įsigyjamai įrangai ir transporto priemonėms

Transporto priemonės ir degalų pildymo ar elektros energijos įkrovimo įranga privalo atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

6.1. finansuojamų išlaidų kategorijoms priskiriama įranga ir kelių transporto priemonės privalo būti naujos, neeksploatuotos. Jos negali būti įsigytos iki paraiškos padavimo dienos;

6.2. finansuojamos kelių transporto priemonės atitinka nors vieną iš išvardintų klasių:

6.2.1. M1 klasės lengvieji automobiliai keleiviams vežti;

6.2.2. N1 klasės lengvieji automobiliai kroviniams vežti; 

6.2.3. M2 ir M3 klasės autobusai keleiviams vežti; 

6.2.4. N2 ir N3 klasės automobiliai kroviniams vežti;

6.3. finansuojamos kelių transporto priemonės, nurodytos 6.2 papunktyje, varomos šiomis kuro rūšimis:

6.3.1 elektros energija (tik elektra varomos transporto priemonės CO2 emisija turi būti 0 g/km);

6.3.2. suskystintosiomis, suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis, biometanu ar vandenilio dujomis varomos kelių transporto priemonės:

6.3.3. kuro ir energijos rūšių, nurodytų 6.3.1 ir 6.3.2 papunkčiuose, kombinacijomis;

6.4. kelių transporto priemonė keleiviams vežti turi:

6.4.1. atitikti I, II ir A klasių keleivinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus, nustatytus Jungtinių Tautų transporto priemonių taisyklėje Nr. 107, kuri skelbiama https://eur-lex.europa.eu/legal content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A42015X0618%2801%29 (negalima įsigyti III ir B klasės transporto priemonių);

6.4.2. įrengta bent 1 vieta neįgaliesiems ir (ar) specialiųjų poreikių turintiems žmonėms su vežimėliu (tvirtinimo diržai, bėgeliai ar kita vežimėlio tvirtinimo įranga);

6.4.3. aprūpinta neįgaliesiems ir (ar) specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikytais vairuotojo informavimo mygtukais apie išlipimą ir specialiu piktograminiu žymėjimu (transporto priemonės išorėje ir viduje);

6.4.4. įrengtos keleivių informavimo priemonės (vaizdinės ir garsinės), atitinkančios reikalavimus, nustatytus Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6.4.5. neįgaliųjų su vežimėliais ir (ar) specialiųjų poreikių turinčių žmonių įlaipinimas ir (ar) įvažiavimas, išlaipinimas ir (ar) išvažiavimas numatytas per šonines duris;

6.4.6. keleivių įlipimo ir (ar) išlipimo pakopos ir grindų briaunos turi būti pažymėtos ryškiu kontrastiniu žymėjimu;

6.4.7. įrengta vaizdo stebėjimo sistema keleivių ir vairuotojų saugumui užtikrinti, leidžianti stebėti visą transporto priemonės saloną;

6.4.8. transporto priemonė ar jos dalis, kurioje neįgalieji ir (ar) specialiųjų poreikių turintys žmonės su vežimėliu įlaipinami ir (ar) išlaipinami, turi būti žemagrindė;

6.4.9. įdiegtas išorinis keleivių įlipimo ir (ar) išlipimo durų apšvietimas, veikiantis transporto priemonei sustojus ir atidarius duris;

6.4.10. įdiegtas antialkoholinis variklio užraktas (su alkoholio matuokliu, sujungtu su variklio paleidimo mechanizmu ir galinčiu blokuoti variklio paleidimą, jeigu į jį kvepiamame ore alkoholio koncentracija viršija numatytąją);

6.5. alternatyvių degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūra atitinka 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2014/94/ES „Dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo“ nustatytus reikalavimus ir susijusiuose teisės aktuose nustatytus standartus;

6.6. subsidijos lėšomis finansuojamas elektromobilių greitojo įkrovimo (t. y. elektromobilių įkrovimo prieiga, kurios elektrinė galia, perduodama elektromobiliui, yra 22 kW ar didesnė) viešųjų prieigų įrengimas miestuose ir valstybinės reikšmės keliuose (valstybinės reikšmės kelių sąrašas patvirtintas 1999 m. birželio 9 d.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“), įskaitant statybos darbus ir prijungimo prie tinklų išlaidas. Viešosios, ne mažesnės kaip 22 kW galios, elektromobilių įkrovimo prieigos turi atitikti šiuos standartus:

6.6.1. palaikyti OCPP 1.6 komunikacijos protokolą;

6.6.2. atitikti ne žemesnę kaip IK-8 atsparumo smūgiams klasę;

6.6.3. lauke montuojamos elektros įkrovimo prieigos turi atitikti ne žemesnę kaip IP-54 atsparumo dulkėms ir drėgmei klasę;

6.7. subsidijos lėšomis finansuojamas greitojo pildymo (t. y. kuro bakas užpildomas per 5–15 min. priklausomai nuo talpos) viešos prieigos suskystintųjų arba suslėgtųjų gamtinių dujų pildymo punktų įrengimas, įskaitant statybos darbus ir prijungimo prie tinklų išlaidas;

6.8. subsidijos lėšomis finansuojamas greitojo pildymo viešos prieigos vandenilio dujų pildymo punktų įrengimas, įskaitant statybos darbus ir prijungimo prie tinklų išlaidas;

6.9. pagal Valstybės pagalbos schemą teikiama skatinamąjį poveikį turinti pagalba atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Projekto išlaidos tinkamos, jei yra būtinos projektui įgyvendinti ir tiesiogiai skirtos technologinėms inovacijoms diegti;

6.10. atsižvelgiant į Reglamento Nr. 651/2014 36 straipsnio 5 dalies nuostatas, transporto priemonių įsigijimo tinkamos išlaidos nustatomos lyginant su panašių, mažiau aplinkai naudingų, transporto priemonių įsigijimo išlaidomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su aplinkos apsauga susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

7.

Kiti reikalavimai pareiškėjams

7.1. pareiškėjas privalo eksploatuoti degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūrą, naudoti įsigytas transporto priemones nors 5 m., per kuriuos be Aplinkos projektų valdymo agentūros sutikimo jos negali perleisti / perduoti / parduoti;

7.2. įrengiama degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūra turi atitikti įsigyjamų transporto priemonių naudojamą degalų ar energijos rūšį;

7.3. projektas turi būti vykdomas Lietuvos Respublikoje;

7.4. projekto vykdytojas turi apdrausti projektui įgyvendinti skirtą ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įsigytas ar sukurtas iš projektui skirtų lėšų, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikų ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui;

7.5. projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad ilgalaikis materialusis turtas, kuris įsigytas ar sukurtas iš projektui skirtų lėšų, būtų naudojamas ir prižiūrimas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir visą 5 metų laikotarpį jo techninė būklė atitiktų teisės aktų reikalavimus;

7.6. pareiškėjo įsigytų ir naudojamų transporto priemonių suvartojamų degalų ir (ar) energijos balanse iš AEI pagamintų degalų ir (ar) energijos dalis kiekvienais metais 5 metų laikotarpiu turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc:

7.6.1. degalų balanse iš AEI pagamintų degalų ir (ar) energijos dalis gali būti užtikrinama fiziniais degalų įmaišymais ir (ar) tiesioginiu elektros energijos naudojimu arba panaudojant AEI kilmės garantijas, kaip numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 28 ir 29 straipsniuose. Kilmės garantijos turi atitikti naudojamą infrastruktūrą, t. y elektros energijos įkrovimo stotelių atveju gali būti naudojamos elektros energijos kilmės garantijos, o biometano infrastruktūros atveju – biometano kilmės garantijos.;

7.6.2. degalai iš AEI privalo būti suvartoti, o AEI kilmės garantijos panaudotos Lietuvos Respublikos teritorijoje;

7.7. paraiška projekto finansavimui gali būti teikiama jungtinės veiklos pagrindu, jeigu abi šalys pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje aiškiai apibrėžta kiekvienos šalies atsakomybė ir nustatyti abiem šalims taikomi įsipareigojimai. Sutartyje turi būti aiškiai apibrėžta, kuri sutarties šalis bus infrastruktūros savininkas, o kuri – transporto priemonių savininkas. Tuo atveju, jeigu infrastruktūrą eksploatuoja ne savininkas, už infrastruktūros eksploatavimą operatorius moka rinkos kainą, kaip numatyta Reglamento Nr. 651/2014 56 straipsnio 3 dalyje bei taikomos Reglamento Nr. 651/2014 56 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos;

7.8. pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti trečiosioms šalims viešą tiesioginę prieigą naudoti subsidijos lėšomis įrengtą degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūrą numatydamas galimybes už pasinaudojimą infrastruktūra atsiskaityti realiu laiku panaudojant bankinę kortelę arba mobiliąją programą. Už naudojimąsi infrastruktūra mokama rinkos kaina;

7.9. pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad sukurta viešoji degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūra būtų įrengta ir pritaikyta naudotis visų visuomenės grupių atstovams;

7.10. pareiškėjas įsipareigoja finansuojamomis lėšomis įrengtuose suskystintųjų gamtinių dujų papildymo punktuose ne trumpiau  kaip 5 metus naudoti gamtines dujas, tiekiamas tik iš ES šalyse esančios gamtinių dujų infrastruktūros; 

7.11. suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) užpildymo punktai negali būti diegiami didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) centrinėse zonose;

7.12. įgyvendinęs projektą, pareiškėjas turi pateikti:

7.12.1. Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275, XII skyriuje nurodytus dokumentus;

7.12.2. kasmet, penkerių metų laikotarpiu nuo projekto įgyvendinimo pradžios, teikti informaciją apie suvartotų degalų iš AEI kiekius ir tai patvirtinančius dokumentus. 

8. 

Paraiškų (finansuotinų projektų) atrinkimas

Paraiškas priima, vertina ir atrenka Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) per atvirą, skaidrų procesą užtikrindama laisvą konkurenciją, vienodą ir sąžiningą traktavimą. Projektus vertina, atrenka ir prižiūri APVA vadovaudamasi aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais susijusiais teisės aktais.

Paraiškų atrankos būdas – konkursinis, remiantis šiais atrankos kriterijais: 

8.1. aplinkosauginis efektyvumas (daugiau balų skiriama projektams, kurių ŠESD sutaupymai vienam paramos eurui yra didesni); 

8.2. pareiškėjo savarankiško įnašo į projekto finansavimą dydis;

8.3. 10 papildomų balų skiriama, jei pareiškėjas sunaikina senas transporto priemones pakeisdamas jas naujomis;

8.4. 10 papildomų balų skiriama, jei pareiškėjas ketina įsigyti sunkiasvores krovinines transporto priemones (N2 ir N3 kategorijos).

 

Su paraiška APVA privalomi pateikti dokumentai:

8.5. projekto metu planuojamos įdiegti degalų pildymo infrastruktūros ar elektros energijos įkrovimo prieigų projektinius sprendinius, kuriuose atsispindėtų subsidijos lėšomis įsigyjamos įrangos aprašymas, pagrindiniai techniniai parametrai, planuojamos įdiegti įrangos techninės charakteristikos, subsidijos lėšomis įsigyjamų transporto priemonių aprašymai, gamintojo nurodomi techniniai parametrai, transporto priemonių skaičius, preliminarios kainos);

8.6. registrų centro išrašas, kuriame įregistruoti žemės sklypo, kuriame bus diegiami degalų pildymo punktai ar elektros energijos įkrovimo prieigos, naudotojo daiktines teises (nuosavybė, nuoma, panauda) patvirtinantys dokumentai:

8.6.1. dokumentai turi būti įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos;

8.6.2. jeigu statinys ar žemės sklypas, kuriame bus teikiama paslauga, priklauso privačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, pareiškėjas turi pateikti privataus fizinio ar juridinio asmens rašytinį sutikimą (kopiją) vykdyti projekto veiklas ir penkerius metus po projekto finansavimo pabaigos teikti paslaugą;

8.6.3 jeigu žemės sklypas, kuriame bus teikiama paslauga, nesuformuotas, pareiškėjas turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą vykdyti projekte numatytą veiklą valstybinėje žemėje;

8.7. finansavimo šaltinius pagrindžiančius dokumentus (banko ar kitos kredito įstaigos paskola arba pareiškėjo nuosavos lėšos arba deklaracija, kokie finansavimo šaltiniai ir kokiu būdu bus gaunami);

8.8. pareiškėjo ketinimą įgyvendinti projektą užtikrinančią banko garantiją arba draudimo kompanijos laidavimą ne mažesnei kaip 5 procentų paraiškos vertei, kuri negrąžinama, jei pareiškėjas atsisako įgyvendinti projektą;

8.9. dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžetą (sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas ir kainininkus ar kt.);

8.10. patvirtintą pareiškėjo įstatų (nuostatų ir (ar) statuto) kopiją, jeigu ši informacija neprieinama viešai ar nepaskelbta registruose;

8.11. įsigyjant keleiviams vežti skirtas transporto priemones – kopiją licencijos, kuria suteikiama teisė verstis keleivių vežimo veikla; 

8.12. siekiant įvertinti įsigyjamų transporto priemonių, varomų 6.3 punkte nurodytomis kuro rūšimis, tinkamas išlaidas, pateikiami įprastiniu kuru varomų transporto priemonių, kurios būtų įsigyjamos, jeigu nebūtų taikoma ši valstybės pagalbos schema, įsigijimo komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas ir kainininkus ar kt.;

8.13. pagrįstas planuojamas veiklos pelno prognozes, pagal kurias galima būtų nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų ir veiklos pelno skirtumą atsižvelgiant į Reglamento Nr. 651/2014 56 straipsnio 6 dalies nuostatą.

9. 

Subsidijų gavėjai (pareiškėjai)

Subsidijos Klimato kaitos programos lėšomis galės būti teikiamos:

9.1. miesto ir priemiestinio viešojo transporto savivaldybių teritorijoje keleivių vežimo veiklą vykdantiems ūkio subjektams, turintiems teisę vežti keleivius kompetentingų įstaigų (išduodančių leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais: vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo – atitinkamos savivaldybės institucijų arba jos įgaliotų įstaigų) nustatytais reguliariojo susisiekimo maršrutais (vežėju gali būti ir juridiniai asmenys, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų arba kontroliuojama (valdoma) valstybės ar savivaldybių institucijų), su kuriomis sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys;

9.2. ūkio subjektai, teikiantys komunalines, komercines ar logistikos paslaugas;

9.3. ūkio subjektai, vystantys alternatyvių degalų (elektros energijos, biometano, gamtinių (suslėgtųjų ar suskystintųjų), vandenilio dujų pildymo (įkrovimo) punktų infrastruktūrą ar šių pildymo (įkrovimo) punktų operatoriai.

10.    

Remiamas sektorius

Transporto sektorius.

11.    

Finansavimo dydis vienam pareiškėjui

Iki 40 % tinkamų finansuoti išlaidų. Infrastruktūrai skirtos pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo.

Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 5 mln. eurų.

Maksimalų vienam pareiškėjui skiriamos subsidijos dydį riboja aplinkosauginio efektyvumo kriterijus: finansavimo dydis negali būti didesnis kaip 0,15 Eur vienam projektu sumažinamam kilogramui CO2 ekvivalento.

Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką (Tvarkos aprašo 2 priedas).

12.

Projektų priežiūra ir administravimas

Projektus APVA prižiūri ir administruoja vadovaudamasi aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais susijusiais teisės aktais.

13.    

Pagalbos sumavimas, suteikimo kontrolė ir stebėsena

Investicijoms iš Klimato kaitos programos taikomos Reglamento Nr. 651/2014 8 straipsnio nuostatos.

APVA pagal Reglamento Nr. 651/2014 7 ir 12 straipsnio nuostatas vykdo pagalbos skaičiavimus, suteikimo kontrolę ir stebėseną, saugo suteiktos paramos išsamius duomenis ir dokumentus.

APVA teisės aktų nustatyta tvarka skiriamą finansavimo sumą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre registruoja vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais[2], Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklėmis[3].

Vadovaujantis Reglamento Nr. 651/2014 9 straipsnio reikalavimais (kai skirta pagalbos suma viršija 500 000 Eur), informaciją apie suteiktą valstybės paramos sumą Aplinkos ministerija per šešis mėnesius nuo paramos suteikimo dienos skelbia Valstybės pagalbos skaidrumo svetainėje.

14.    

Netinkamos investicijos

Netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos investicijos, nurodytos Reglamento Nr. 651/2014 1 straipsnio 2–5 dalyse ir aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 66 punkte.

Parama neteikiama, jeigu pareiškėjas yra gavęs pagalbą, kuri Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, kol jis nėra sugrąžinęs visos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos sumos, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka.

Parama neteikiama pareiškėjams, turintiems sunkumų, kaip tai apibrėžta 2014 m. birželio 17 d. Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 dalyje.

Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 651/2014 4 straipsnio nuostatas, valstybės pagalbos schema netaikoma projektams, kuriais siekiama dirbtinai išskaidyti investicines išlaidas į atskiras pagalbos schemas arba pagalbos projektus, kad būtų netaikomos Reglamento Nr. 651/2014 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos investicinės ribos.

 

_____________________________________________


[1] 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1084[1], kuriuo dėl pagalbos uostų ir oro uostų infrastruktūrai, dėl pranešimo apie pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui ir pagalbą sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms ribų ir dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir dėl tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 702/2014.

[2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“.

[3] Patvirtinta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1S-120/2015 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.