LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL NUSTATYMO IR SPRENDIMO PRIĖMIMO, AR PAREIGŪNO MIRTIS, SUŽALOJIMAS, SUSIŽALOJIMAS AR SVEIKATOS SUTRIKDYMAS PRIEŽASTINIU RYŠIU SUSIJĘS SU TARNYBA, TVARKOS APRAŠO, LENGVO SVEIKATOS SUTRIKDYMO ATVEJU IŠMOKAMOS KOMPENSACIJOS DYDŽIO NUSTATYMO SĄLYGŲ IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ TARNYBOJE, PAKELIUI Į TARNYBĄ AR IŠ TARNYBOS TYRIMO IR APSKAITOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. sausio 5 d. Nr. 2-5
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 59 straipsnio 3 ir 4 dalimis , 61 straipsnio 2 dalimi:
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Nustatymo ir sprendimo priėmimo, ar pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priežastiniu ryšiu susijęs su tarnyba, tvarkos aprašą.
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 2-362 „Dėl nustatymo ir sprendimo priėmimo, ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priežastiniu ryšiu susijęs su tarnyba, tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo sąlygų patvirtinimo“.
3. P a v e d u:
3.1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Bendrajam skyriui paskelbti šį įsakymą Teisės aktų registre.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos direktoriaus
2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 2-5
NUSTATYMO IR SPRENDIMO PRIĖMIMO, AR PAREIGŪNO MIRTIS, SUŽALOJIMAS, SUSIŽALOJIMAS AR SVEIKATOS SUTRIKDYMAS PRIEŽASTINIU RYŠIU SUSIJĘS SU TARNYBA, TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nustatymo ir sprendimo priėmimo, ar pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnyba, tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja nustatymo ir sprendimo priėmimo, ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno (toliau – pareigūnas) mirtis, sužalojimas, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas priežastiniu ryšiu susijęs su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai bei kompensacijos netekto darbingumo ar sveikatos sutrikdymo atveju išmokėjimo tvarką.
2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba arba STT) įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
3. Atliekant tarnybinį tyrimą nustatoma, ar yra pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastinis ryšys su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai.
II SKYRIUS
PRANEŠIMAS APIE PAREIGŪNO MIRTĮ, SUŽALOJIMĄ, SUSIŽALOJIMĄ AR SVEIKATOS SUTRIKDYMĄ
5. Tarnybinis tyrimas pradedamas gavus sužalojimą, susižalojimą arba sveikatos sutrikdymą patyrusio pareigūno ar jo įgalioto asmens prašymą, kito pareigūno, buvusio mirties ar sveikatos sutrikdymo liudininku, tarnybinį pranešimą, taip pat mirusio pareigūno šeimos narių (nario) ar jų (jo) įgalioto asmens prašymą skirti kompensaciją, nurodytą STT įstatymo 59 straipsnio 1 ar 3 dalyje. Prašymas pateikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių gali informuoti ir pareigūno asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią po įvykio buvo pristatytas pareigūnas.
6. Kartu su 5 punkte nurodytu prašymu pateikiami šie dokumentai:
6.1. mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo faktą patvirtinantys medicininiai dokumentai (mirties liudijimas, ligos istorijos išrašai ir kt.);
6.2. mirties ar sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtinantys dokumentai;
7. Tarnybinis tyrimas taip pat gali būti pradedamas, jeigu atliekant nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimą, nustatoma, kad įvykis gali atitikti pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo, nurodyto STT įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, požymius. Tokiu atveju netaikomas reikalavimas, pateikti prašymą dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo ir prie prašymo pridėti dokumentus.
III SKYRIUS
ĮVYKIO TARNYBINIS TYRIMAS
8. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, gavęs informacijos apie tai, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas gali atitikti STT įstatymo 59 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytas sąlygas, per vieną darbo dieną nuo tokios informacijos gavimo sudaro komisiją tarnybiniam tyrimui atlikti (toliau – Komisija).
9. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai). Jeigu yra pagrindo manyti, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas gali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje, taip pat atliekamas ir nelaimingo atsitikimo tarnyboje, pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimas Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarkos apraše nustatyta tvarka.
10. Komisija tarnybinio tyrimo metu atlieka šias funkcijas:
10.2. Atlieka įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo, liudytojų, kitų asmenų, susijusių su įvykiu, paaiškinimų ir kitos rašytinės medžiagos analizę.
10.3. Kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybos Personalo skyrių su motyvuotu prašymu išduoti nukentėjusiajam siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK).
10.4. Nustato, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
11. Komisija atlikdama tarnybinį tyrimą turi teisę:
11.1. Į Komisijos posėdžius kviesti pareigūną ar jo įgaliotą asmenį, mirusio pareigūno šeimos narius (narį) ar jų (jo) įgaliotą asmenį, pareigūnus ir darbuotojus ir (ar) gauti jų rašytinius paaiškinimus, reikalauti papildomai pateikti tyrimui reikalingus dokumentus.
11.2. Apklausti nukentėjusįjį, įvykio liudytojus, pareigūnus ir darbuotojus, kitus asmenis, galinčius suteikti informacijos apie įvykį.
11.3. Kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš jų su tiriamu įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus ir kitus dokumentus.
11.4. Reikalauti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinio vadovo pateikti paaiškinimus dėl pareigūno mirties, susižalojimo, sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo ir kitus tyrimui reikalingus dokumentus.
11.5. Į Komisijos posėdžius kviesti Specialiųjų tyrimų tarnyboje nelaimingą atsitikimą tyrusius nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos narius ar atsakingą pareigūną.
12. Komisijos posėdžius šaukia ir vietą bei laiką nustato Komisijos pirmininkas. Kai Komisijos pirmininko nėra (serga, išvykęs į komandiruotę, atostogauja ir kt.), jo pareigas eina Komisijos pirmininko pavaduotojas.
13. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė narių ir tai yra ne mažiau kaip trys Komisijos nariai. Komisijos sprendimai priimami Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.
14. Pareigūną į CMEK teisės aktų nustatyta tvarka siunčia Specialiųjų tyrimų tarnybos Personalo skyrius, gavęs Komisijos kreipimąsi.
15. Jei pareigūnas atsisako vykti, nenuvyksta į CMEK ar atsisako vykdyti teisėtus CMEK nurodymus, tarnybinis tyrimas nutraukiamas ir padaroma išvada, jog pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos surikdymas nesusijęs su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai.
16. Komisija, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžianti dėl STT įstatymo 59 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytų kompensacijos skyrimo sąlygų:
16.1. Privalo nustatyti, ar pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su pareigūno tarnybinėmis pareigomis ar statusu:
16.1.1. Tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūnas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, būtina ištirti, ar laikas, kai pareigūnas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas.
16.1.2. Tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, būtina ištirti, ar pareigūno mirtis, sveikatos sutrikdymas buvo patirtas nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau atliekant Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą.
16.1.3. Tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, jog pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, vertinama, ar sveikatos sutrikdymą patyręs asmuo nebūtų patyręs tokių pasekmių kaip jo sveikatos sutrikdymas, jei nebūtų turėjęs pareigūno statuso ar nebūtų atlikęs savo tarnybinių pareigų (iki sutrinkant jo sveikatai).
16.2. Nustačius 16.1.1 ar 16.1.2 papunkčiuose nurodytas aplinkybes, kartu būtina nustatyti, ar reiškiniai (pareigūno sveikatai ar gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Komisija padidėjusį pavojų ar riziką turi vertinti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, t. y. turi nustatyti, ar padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai pagal pareigūno atliekamų (kai buvo patirtas sveikatos sutrikdymas ar pareigūnas mirė) pareigų pobūdį pripažintini įprastais veiksniais, kurie susiję su šių pareigų atlikimu, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika.
IV SKYRIUS
TARNYBINIO TYRIMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
17. Komisiją išvadą surašo per 30 darbo dienų nuo komisijos sudarymo, o jeigu per šį laiką negaunama institucijos ar subjekto, įgaliotų nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį ar darbingumo lygį, išvados, – per 10 darbo dienų nuo tokios išvados gavimo.
18. Jei yra pagrindo manyti, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas gali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, išvada surašoma per 10 darbo dienų nuo institucijos, įgaliotos priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo, sprendimo gavimo.
19. Komisijos išvadą pasirašo visi komisijos nariai. Tarnybinio tyrimo išvadoje gali būti pateikta tarnybinį tyrimą atlikusio komisijos nario, nesutikusio su Komisijos siūlymu, atskiroji motyvuota nuomonė.
20. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma:
20.1. Tarnybinio tyrimo atlikimo pagrindas, tarnybinį tyrimą atlikusių Komisijos narių pareigos, vardai ir pavardės.
20.2. Atliekant tarnybinį tyrimą nustatytos pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo aplinkybės, priežastys ir sąlygos.
20.3. Ar nustatytas priežastinis ryšys tarp pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
20.5. Motyvuotas siūlymas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui pripažinti ar nepripažinti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
20.6. Jei Komisija Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui teikia motyvuotą siūlymą pripažinti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, kad tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, kartu Komisija Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlyme nurodo ir STT įstatymo 59 straipsnio 3 dalies punktą dėl mokėtinos kompensacijos dydžio.
20.7. Lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatytos STT įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, komisija Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui pateikia siūlymą dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Komisija, spręsdama dėl lengvo sveikatos sutrikdymo mokėtinos kompensacijos dydžio, vadovaujasi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo sąlygomis.
21. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą tarnybinio tyrimo išvadą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados surašymo, priima motyvuotą įsakymą skirti ar atsisakyti skirti STT įstatymo 59 straipsnio 1 ar 3 dalyse nurodytą kompensaciją.
22. Jei komisija nustato STT įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje nurodytas aplinkybes, kompensacija, nurodyta 59 straipsnio 1 ar 3 dalyse, neskiriama.
23. Tyrimo metu paaiškėjus, kad pareigūno mirtį, sužalojimą, susižalojimą ar sveikatos sutrikdymą galėjo lemti trečiųjų asmenų nusikalstama veika, administracinis teisės pažeidimas ar administracinis nusižengimas, komisija tyrimą sustabdo, kol priimamas ir įsiteisėja kompetentingų valstybės institucijų, įgaliotų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų teiseną arba teisingumą, sprendimas.
Sustabdžiusi tyrimą, Komisija motyvuotu raštu apie tai praneša Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar kurio sveikata buvo sutrikdyta. Sustabdytas tyrimas atnaujinamas ir tęsiamas, gavus kompetentingų valstybės institucijų sprendimą.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. Už tarnybinio tyrimo išvadoje pateiktų motyvuotų siūlymų objektyvumą ir teisėtumą, asmens duomenų apsaugą atsako Komisijos pirmininkas ir nariai teisės aktų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos direktoriaus
2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 2-5
LENGVO SVEIKATOS SUTRIKDYMO ATVEJU IŠMOKAMOS KOMPENSACIJOS DYDŽIO NUSTATYMO SĄLYGOS
1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarybos pareigūnui (toliau – pareigūnas) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į laikinojo nedarbingumo dienų skaičių:
1.1. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka iki 20 dienų, jam išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžio kompensacija.
1.2. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 21 iki 29 dienų, jam išmokama 2 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
1.3. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 30 iki 38 dienų, jam išmokama 3 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
1.4. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 39 iki 47 dienų, jam išmokama 4 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
1.5. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 48 iki 56 dienų, jam išmokama 5 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
1.6. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 57 iki 65 dienų, jam išmokama 6 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
1.7. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, jam išmokama 7 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
1.8. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 75 iki 83 dienų, jam išmokama 8 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
1.9. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 84 iki 92 dienų, jam išmokama 9 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
1.10. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 93 iki 101 dienos, jam išmokama 10 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
1.11. Kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 102 iki 110 dienų, jam išmokama 11 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos specialiųjų
tyrimų tarnybos direktoriaus
2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 2-5
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ TARNYBOJE, PAKELIUI Į TARNYBĄ AR IŠ TARNYBOS TYRIMO IR APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nelaimingi atsitikimai tarnyboje, nelaimingi atsitikimai pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, įvykę Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Tarnyba arba STT) pareigūnams vykdant veiklą pagal STT įstatyme nustatytus STT uždavinius ir atliekant jai nustatytas funkcijas (toliau – nelaimingas atsitikimas), tiriami ir apskaitomi, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu (toliau – aprašas).
II SKYRIUS
NELAIMINGO ATSITIKIMO TYRIMAS
2. Nelaimingas atsitikimas tirti pradedamas gavus informacijos apie nelaimingą atsitikimą. Informacijos apie nelaimingą atsitikimą STT gali gauti, kai tiesiogiai nukentėjęs pareigūnas pats praneša apie nelaimingą atsitikimą arba apie įvykusį nelaimingą atsitikimą praneša kiti asmenys (įvykio liudytojai, valstybės institucijų įgalioti pareigūnai, medicinos įstaigų darbuotojai ar kiti). Žodžiu gauta informacija apie nelaimingą atsitikimą įforminama tarnybiniu pranešimu, kurį surašo pareigūnas, kuriam tokia informacija perduota.
3. STT apie nelaimingą atsitikimą privalo nedelsdama pranešti nukentėjusio pareigūno šeimai, o apie nelaimingą atsitikimą, dėl kurio pareigūnas mirė, – ir prokuratūrai.
4. Nelaimingo atsitikimo tyrimo tikslai:
4.1. nustatyti per nelaimingą atsitikimą buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos tiriamam atsitikimui arba jį lėmė (toliau – aplinkybės);
III SKYRIUS
NELAIMINGO ATSITIKIMO TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMAS
6. STT direktorius, gavęs informacijos apie tai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, per vieną darbo dieną nuo tarnybinio pranešimo gavimo sudaro komisiją, kuriai paveda tirti nelaimingą atsitikimą (toliau – komisija).
8. Komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą, prireikus gali pasikviesti kitų valstybės institucijų ar įstaigų atstovų, kurie gali padėti atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą.
9. Nelaimingas atsitikimas privalo būti ištirtas per 20 darbo dienų nuo pavedimo atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą gavimo.
IV SKYRIUS
NELAIMINGO ATSITIKIMO TYRIMO UŽBAIGIMAS
11. Komisija nelaimingo atsitikimo tyrimą baigia surašydama STT direktoriaus patvirtintos formos nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą (toliau – aktas).
12. Akte turi būti nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, priežastinis ryšys su tarnyba, tarnybos santykius ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (jeigu jų padaryta), nelaimingo atsitikimo priežastys ir komisijos sprendimas, ar tiriamas nelaimingas atsitikimas laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Aktas surašomas mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus tvirtinamais įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais.
13. Jeigu komisija nusprendžia, kad tiriamas nelaimingas atsitikimas laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos, ji taip pat surašo STT direktoriaus patvirtintos formos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą (toliau – išvada).
14. Išvadoje nurodomi pareigūno asmens duomenys, komisijos sprendimas, kad nelaimingas atsitikimas laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos, ir kiti duomenys, būtini sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu priimti.
15. Komisijos nariai, atlikę nelaimingo atsitikimo tyrimą, pasirašo aktą ir išvadą (jeigu ji surašoma). Komisijos narys, nesutinkantis su tyrimo rezultatais, prie akto ir išvados (jeigu ji surašoma) raštu gali pateikti savo atskirą nuomonę.
16. Komisijos pirmininkas nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą kartu su aktu ir išvada (jeigu ji surašoma) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių dokumentų surašymo ir pasirašymo perduoda tarnybos direktoriui.
17. STT direktorius, gavęs nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą su aktu ir išvada (jeigu ji surašoma), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo pasirašytinai patvirtina, kad su jais susipažino.
18. STT direktoriui pasirašytinai susipažinus su aktu ir išvada (jeigu ji surašoma), komisijos pirmininkas ar jo pavedimu kitas komisijos narys ne vėliau kaip per 2 darbo dienas su aktu ir išvada (jeigu ji surašoma) privalo supažindinti nukentėjusį pareigūną, jo įgaliotą ar jam atstovaujantį asmenį ir jo prašymu įteikti ar išsiųsti akto ir išvados (jeigu ji surašoma) kopiją.
19. Nukentėjęs pareigūnas, jo įgaliotas ar jam atstovaujantis asmuo per nelaimingo atsitikimo tyrimą gali susipažinti su tiriant nelaimingą atsitikimą surinkta medžiaga. Su tyrimo išvada ir aktu gali susipažinti nukentėjusio pareigūno padalinio vadovas.
20. Išvados kopija per 3 darbo dienas nuo to momento, kai STT direktorius susipažįsta su aktu ir išvada ir tai pasirašytinai patvirtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka pateikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui.
21. Nelaimingas atsitikimas turi būti užregistruotas STT direktoriaus patvirtintos formos STT nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos registravimo žurnale.
V SKYRIUS
PAPILDOMAS NELAIMINGO ATSITIKIMO TYRIMAS
23. Jeigu STT direktorius nustato, kad nelaimingas atsitikimas ištirtas neišsamiai, ar paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos atliekant nelaimingo atsitikimo tyrimą, jis nedelsdamas paveda komisijai (rezoliucija akte) per 20 darbo dienų nuo STT direktoriaus rezoliucijos akte įrašymo atlikti papildomą tyrimą. Apie tai, kad pradėtas papildomas tyrimas, komisijos pirmininkas informuoja nukentėjusį pareigūną, jo įgaliotą ar jam atstovaujantį asmenį.
25. Atlikus papildomą tyrimą:
25.2. surašomas atlikto papildomo tyrimo aktas ir išvada (jeigu komisija priima sprendimą, kad nelaimingas atsitikimas laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos), pripažįstantys negaliojančiais per ankstesnį nelaimingo atsitikimo tyrimą surašytus aktą ir išvadą.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. STT nelaimingų atsitikimų tyrimo medžiaga, tyrimo išvada ir aktas saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nustatytų dokumentų saugojimo terminų.
27. Jeigu komisija, atlikdama nelaimingo atsitikimo tyrimą, nustato, kad šis įvykis gali atitikti pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo, nurodyto STT įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, požymius, atliekamas tarnybinis tyrimas Nustatymo ir sprendimo priėmimo, ar pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priežastiniu ryšiu susijęs su tarnyba tvarkos aprašo nustatyta tvarka.