6. Tarptautinė organizacija „Transparency International“ (TI) atlieka sociologinį tyrimą „Korupcijos suvokimo indeksas“ (KSI), kuris parodo, kiek šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija (matuojama 100 balų skalėje: 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą). 2021 metais atlikto tyrimo duomenys parodė, kad 61 balą surinkusi Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir pasaulio valstybių žemėlapyje užima 34-ąją vietą (iš 180). Lyginant Baltijos šalių KSI, Lietuva užima vidurinę poziciją, pirmąją vietą užleisdama Estijai (74 balai), bet aplenkdama Latviją (59 balai). Lietuvos KSI nuo 2012 metų, nors ir nesparčiai, tačiau keičiasi didėjančia tvarka (2012 m. – 54 balai, žemiausias turėtas įvertinimas; bei šiuo metu, 2021 m. – 61 balų, t. y. aukščiausias rezultatas).
7. Europos Komisija 2020 m. birželio mėnesį paviešino kito atlikto reikšmingo tyrimo (reprezentatyvios Europos Sąjungos (ES) gyventojų apklausos) „Specialus Eurobarometras Nr. 502: Korupcija“ rezultatus apie požiūrį į korupciją ir korupcijos patirtį. Kaip nurodoma Lietuvos rezultatų apžvalgoje, korupcijos patirtis Lietuvoje 2019 m. siekė 8 % – tiek respondentų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių patys patyrė arba tapo korupcijos atvejo liudininkais. Korupcijos paplitimo mastą indikuoja ir tai, kad 28 % respondentų nurodė asmeniškai pažįstantys bent vieną asmenį, kuris ima ar yra ėmęs kyšius. Tyrimo „Korupcijos suvokimo indeksas 2020“ (KSI) rezultatai skelbiami viešai: www.stt.lt (Analitinė antikorupcinė žvalgyba/Korupcijos suvokimo indeksas) arba www.transparency.lt (Tyrimai/Korupcijos suvokimo indeksas (KSI)); Tyrimo „Pasaulinis korupcijos barometras“ duomenys taip pat skelbiami viešai: www.stt.lt (Analitinė antikorupcinė žvalgyba/Eurobarometras).
8. Lietuvos gyventojų, verslininkų ir valstybės tarnautojų požiūris į korupciją įvertinamas pasitelkiant sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis“. 2021 metais atliekamo sociologinio tyrimo metu išnagrinėta apklaustųjų asmeninė patirtis susiduriant su korupciniais atvejais bei įvertintas Lietuvos visuomenės antikorupcinis potencialas. Tyrimo tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje, uždaviniai – įvertinti tikslinių grupių požiūrį į korupciją, nustatyti respondentų korupcinę patirtį bei įvertinti antikorupcinį potencialą. Apklausti gyventojai, verslo atstovai ir valstybės tarnautojai korupcijos problemą šiuo metu mini panašiu intensyvumu: tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-tą vietą (35 %) (po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų); įmonių vadovai korupciją taip pat mini 5−6-oje vietoje (26 %), o valstybės tarnautojai – 6-oje vietoje (31 %). Apklausos duomenys taip pat padėjo nustatyti:
8.1. gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra sveikatos apsaugos institucijos – 49 %, teismai – 38 %, Seimas – 31 %, savivaldybės – 23 %. Įmonių atstovų nuomone, labiausiai korumpuotos yra gydymo įstaigos – 36 %, antroje vietoje teismai – 29 % , trečioje – Seimas – 25 % ir ketvirtoje savivaldybės – 24 % (buvo 29 %), o valstybės tarnautojai atvirame klausime kaip labiausiai korumpuotas įstaigas nurodė sveikatos apsaugos institucijas – 47 %, savivaldybės – 38 %, Seimas – 33 % ir teismai – 30 %;
8.2. dauguma gyventojų mano, kad kyšis padeda spręsti problemas (net 65 % apklaustųjų), su šia nuomone sutinka 41 % apklaustų įmonių vadovų bei 21 % valstybės tarnautojų. 21 % apklaustų gyventojų bei 9 % įmonių vadovų pažymėjo, jog duotų kyšį, kad būtų išspręstos problemas. Kiti 39 % apklaustų gyventojų ir 31 % įmonių vadovų pažymėjo, kad tai priklauso nuo aplinkybių;
8.3. sprendžiant, kokios institucijos ir socialinės grupės labiausiai gali prisidėti prie korupcijos mažinimo, gyventojai dažniausiai teigė, kad tai STT (58 %), teisėsaugos institucijos (52 %), Seimas (45 %) ir Vyriausybė (48 %); Valstybės tarnautojai pirmiausiai nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybą (66 %), teisėsaugos institucijas (66 %) ir Seimą (62 %). Apklausoje dalyvavę respondentai nepriskyrė savivaldybių prie institucijų ir socialinių grupių, galinčių prisidėti prie realaus korupcijos sumažinimo;
8.4. apie dalyvavimą antikorupcinėje veikloje 52 % sociologiniame tyrime dalyvavusių gyventojų, 71 % verslo atstovų bei 84 % valstybės tarnautojų pažymėjo, kad žino, kur kreiptis; tik 21 % gyventojų, 27 % verslo atstovų ir 56 % valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją.
9. Akivaizdu, kad korupcija yra neigiamas socialinis reiškinys, keliantis grėsmę teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms, iškreipiantis socialinį teisingumą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ar savivaldybių įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Savivaldybės privalo prisidėti prie Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo, korupcijos atsiradimo ir plėtojimo prielaidų šalinimo bei korupcijos apraiškų naikinimo.
10. Galima išskirti šias pagrindines korupcijos pasireiškimo prielaidų grupes:
10.1. bendrosios (pvz., nedarbas, nedideli valstybės tarnautojų atlyginimai, neišvystytas visuomenės nepakantumas korupcijai kaip neigiamam socialiniam reiškiniui, piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje, per mažas dėmesys korupcijos prevencijos priemonėms, kuriomis būtų didinamas viešumas ir atvirumas, teikiant viešąsias ir administracines paslaugas ar priimant sprendimus ir kt.);
10.2. teisinės (tokios kaip teisės aktų netobulumas, dažnas jų keitimas bei kolizijos, teisinių procedūrų ir priemonių netobulumas, svarbiausių valstybės tarnautojų profesinio elgesio ir veiklos etikos taisyklių nesilaikymas ir kt.);
10.3. institucinės (pvz., netobuli darbuotojų priėmimo į tarnybą atrankos kriterijai, motyvacinės karjeros sistemos nebuvimas, darbuotojų, žinančių apie korupcijos atvejus, baimė dalyvauti antikorupcinėje veikloje, nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas ir pan.).
11. Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, t. y. tarptautinių tyrimų duomenis, Nacionalinę kovos su korupcija programą, o taip pat įgyvendinant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, Savivaldybėje veikia teisės aktus atitinkanti korupcijos prevencijos sistema: veikia sudaryta Kėdainių rajono savivaldybės Antikorupcijos komisija, vykdoma korupcijos prevencijos programa ir jos įgyvendinimo planas, rengiamų norminių teisės aktų projektai yra vertinami antikorupciniu požiūriu, nuolat vykdomas antikorupcinis švietimas ir informavimas, Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainėje yra skelbiama ir nuolat atnaujinama informacija apie Savivaldybės veiklą. Vykdant korupcijos prevencijos veiklą rajono savivaldybėje:
11.1. veiklą vykdo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija (sudaryta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gugužės 31 d. sprendimu Nr. TS-101 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos sudarymo“ su vėlesniais pakeitimais), kurios tikslas – pagal kompetenciją koordinuoti Savivaldybės politikos įgyvendinimą korupcijos prevencijos srityje išskiriant prioritetines prevencijos ir kontrolės kryptis, nuosekliai įgyvendinant priemones, didinančias korupcijos prevencijos veiksmingumą, nagrinėti korupcijos ir su ja susijusius reiškinius ir atvejus bei priimti sprendimus nagrinėjamais klausimais. Antikorupcijos komisija veiklą vykdo pagal Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-55 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus nuostatus;
11.2. daug metų ( 2012−2015 m., 2016−2019 m., 2020–2023 m.) Savivaldybėje sudaromos ir vykdomos korupcijos prevencijos programos ir jų įgyvendinimo priemonių planai, kuriuose numatytos korupcijos prevencijos priemonės yra įgyvendintos;
11.3. 2022 m. rugpjūčio mėnesį atlikus Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) tolerancijos korupcijai tyrimą nustatyta, jog Darbuotojų nepakantumo lygis korupcijai – aukštas: 48 % apklausos dalyvių tikrai praneštų apie pastebėtus korupcinio pobūdžio pažeidimus, o 59 % atsižvelgtų į situaciją ir praneštų apie pastebėtus pažeidimus;
11.3.1. atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog būtina suaktyvinti Savivaldybės darbuotojų švietimą korupcijos prevencijos temomis, didinti informacijos srautą darbuotojams apie korupcijos prevencijos priemonių vykdymą panaudojant tokias informacijos sklaidos formas kaip trumpi elektroniniai laiškai, susitikimai su kvalifikuotais specialistais (prokurorais, STT pareigūnais).
11.3.2. tolerancijos korupcijai tyrimas taip pat parodė, jog korupcijos prevencijai tikslinga pasitelkti tiesioginius skyrių vadovus, dėl darbuotojų pasitikėjimo jais ir įtakos darbuotojams.
11.4. nuolat kreipiamasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl informacijos apie asmenis, siekiančius eiti pareigas Savivaldybės administracijoje, taip pat vadovaujamas pareigas (vadovas ar jo pavaduotojas) biudžetinėse ar viešosiose įstaigose ir kontroliuojamose įmonėse;
11.5. yra atliekamas Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijos direktoriaus rengiamų norminių teisės aktų projektų vertinimas antikorupciniu požiūriu vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi bei Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu;
11.6. nuolat vykdomas Savivaldybės darbuotojų ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų bei kontroliuojamų įmonių (toliau – Savivaldybės įstaigos) Darbuotojų antikorupcinis švietimas;
11.7. įdiegta ir tinkamai funkcionuoja vieno langelio principu veikianti fizinių ir juridinių asmenų aptarnavimo, teikiant viešąsias ir administracines paslaugas, sistema;
11.8. Savivaldybės interneto svetainėje www.kedainiai.lt viešinamos galimybės ir būdai (telefonu ar el. paštu) pranešti apie Savivaldybės įstaigose pastebėtus galimus korupcijos atvejus;
11.9. 2020−2022 m. Savivaldybės administracijoje nenustatyta jokių pažeidimų, susijusių su korupcijos apraiškomis;
11.10. vadovaujantis nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu, Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje, vadovaujantis 2019-05-19 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-632 „Dėl vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo steigimo ir įgyvendinimo“, įdiegtas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas;
11.11. Savivaldybės interneto svetainėje www.kedainiai.lt skelbiama ir nuolat atnaujinama visa būtina su Savivaldybės veikla susijusi informacija (struktūra ir kontaktai, korupcijos prevencija, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai, viešieji pirkimai, teritorijų planavimas ir statyba, licencijos ir leidimai ir kt.) vadovaujantis Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ 1 punktu (su vėlesniais pakeitimais);
11.12. 2022-06-30 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-769 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos antikorupcinio elgesio kodekso patvirtinimo“, patvirtintas Antikorupcinio elgesio kodeksas, kurio nuostatos privalomos visiems Savivaldybės darbuotojams.
