I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 13-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Nematerialusis turtas“ (toliau – Standartas) nustatomi viešojo sektoriaus subjekto nematerialiojo turto pripažinimo, įvertinimo, registravimo finansinėje apskaitoje (toliau – apskaita) ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai.
2. Standartas taikomas viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
3. Standartas taikomas nematerialiojo turto apskaitai, išskyrus:
3.1. finansinį turtą, kurio apskaitai taikomas 14-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“, 15-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“ ir 17-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“;
3.2. prestižą, kurio apskaitai taikomas 14-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ ir 15-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“, išskyrus informacijos apie prestižą pateikimą konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kai ji teikiama pagal Standarto 1 ir 2 priedus;
3.3. nematerialiojo turto požymių turintį turtą:
3.3.1. kurį valdo valstybė, – valstybės vardas, Lietuvos Respublikos heraldikos objektai, teisė į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, radijo dažniai, jos kontinentinis šelfas ir ekonominė zona Baltijos jūroje ir panašiai;
3.3.2. kurį valdo savivaldybės, – savivaldybių heraldikos objektai;
3.3.3. kuris atsiranda iš valstybei ar savivaldybėms suteiktų teisių rinkti mokesčius, suteikti leidimus kitiems subjektams vykdyti tam tikrą veiklą.
4. Nematerialusis turtas, įsigytas pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, įsigijimo metu registruojamas apskaitoje 19-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ nustatyta tvarka, o perėjus nuosavybės teisei jo apskaitai turi būti taikomas Standartas.
5. Standarte vartojamos sąvokos:
5.1. Nematerialiojo turto amortizacija – viešojo sektoriaus subjekto nematerialiojo turto vertės mažėjimas, išreiškiamas sistemingai paskirstant to turto amortizuojamąją vertę per jo naudingo tarnavimo laiką.
5.2. Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė – suma, gauta iš viešojo sektoriaus subjekto nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos atėmus nustatytą jo likvidacinę vertę.
5.3. Nematerialiojo turto likutinė vertė – suma, apskaičiuojama prie nematerialiojo turto įsigijimo ar pagaminimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas nematerialiojo turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą nematerialiojo turto amortizacijos sumą.
5.4. Viešojo sektoriaus subjekto nematerialusis turtas (toliau – nematerialusis turtas) – materialios formos neturintis, nuo kitų viešojo sektoriaus subjekto nematerialiojo turto vienetų atskiriamas nepiniginis turtas, kuriuo viešojo sektoriaus subjektas disponuoja ir kurį naudodamas numato gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos.
5.5. Kitos Standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).
II SKYRIUS
TURTO PRIPAŽINIMO NEMATERIALIUJU TURTU KRITERIJAI IR ĮVERTINIMAS PIRMINIO PRIPAŽINIMO METU
6. Turtas pripažįstamas nematerialiuoju turtu, jei jis atitinka nematerialiojo turto sąvoką ir šiuos kriterijus:
6.1. Turtas yra lengvai atskiriamas nuo kitų turto vienetų.
6.2. Pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš tokio turto gaus ekonominės naudos (išsamiau paaiškinta Standarto 7 punkte) arba šis turtas bus naudojamas socialiniais, kultūriniais, gamtosaugos, moksliniais, teisėsaugos, pažintiniais tikslais.
6.3. Galima patikimai nustatyti nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą (išsamiau paaiškinta Standarto 8 punkte).
6.4. Viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tokiu nematerialiuoju turtu disponuoti (įskaitant teisę apriboti juo naudotis kitiems) ir jį kontroliuoti. Standarte laikoma, kad viešojo sektoriaus subjektas kontroliuoja nematerialųjį turtą, jei turi teisę būsimaisiais laikotarpiais iš tokio nematerialiojo turto gauti tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos, turi teisę spręsti, kaip jį naudoti savo veikloje arba leisti kitam subjektui panaudoti jo veikloje.
7. Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš nematerialiojo turto bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus. Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugų, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis. Paprastai pripažįstama, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš nematerialiojo turto gaus ekonominės naudos ar galės teikti paslaugas tik tada, kai su nematerialiuoju turtu susijusi rizika ir nauda bus perduota viešojo sektoriaus subjektui. Valstybės informacinių sistemų ir valstybės registrų valdytojai prisiima su nematerialiuoju turtu susijusią naudą (galimybę reguliuoti paslaugų apimtis) ir riziką (priimti sprendimus dėl plėtros ir priežiūros).
8. Nematerialiojo turto įsigijimo arba pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai:
8.1. nematerialusis turtas įsigytas pagal pirkimo–pardavimo, mainų ar kitokį sandorį;
8.2. nematerialusis turtas sukurtas paties viešojo sektoriaus subjekto. Pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta pagal darbo jėgos ir kitų reikalingų išteklių, sunaudotų kuriant nematerialųjį turtą, įsigijimo sandorius;
8.3. esant Standarto 18 punkte nurodytoms sąlygoms, įsigijimo savikaina nustatoma atsižvelgiant į nematerialiojo turto tikrąją vertę.
9. Nematerialusis turtas gali turėti materialiojo turto požymių arba gali būti susietas su materialia forma. Viešojo sektoriaus subjektas, siekdamas nustatyti, ar turtas, turintis tiek materialiojo, tiek nematerialiojo turto požymių, turėtų būti registruojamas apskaitoje pagal 12-ąjį VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ ar pagal Standartą, turi nuspręsti, kuris iš požymių yra esminis.
10. Nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
III SKYRIUS
ĮSIGIJIMO SAVIKAINOS SUDĖTIS
11. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, įskaitant importo ir kitus negrąžintinus mokesčius, atėmus prekybos nuolaidas. Visos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos prie nematerialiojo turto įsigijimo išlaidų ir susijusios su nematerialiojo turto parengimu naudoti, taip pat yra įtraukiamos į jo įsigijimo savikainą. Nematerialiojo turto parengimo naudoti išlaidos yra išlaidos, padarytos, iki nematerialusis turtas tampa tokios būklės, kad jį galima pradėti naudoti viešojo sektoriaus subjekto numatomu būdu. Tiesiogiai priskirtinų išlaidų pavyzdžiai:
11.1. išmokos darbuotojams, trečiosioms šalims ir panašios išlaidos, atsirandančios dėl šio nematerialiojo turto parengimo naudoti;
11.2. testavimo, skirto nustatyti, ar nematerialusis turtas tinkamai veikia, išlaidos;
11.3. techninės specifikacijos parengimo išlaidos.
12. Naujo produkto ar paslaugos pristatymo išlaidos, veiklos pradėjimo naujoje vietoje išlaidos, administracinės ir kitos bendrosios išlaidos neįtraukiamos į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą.
13. Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos, o nurašomos į sąnaudas tą ataskaitinį laikotarpį, kai padaromos, šios išlaidos:
13.1. išlaidos, padaromos nuo tada, kai nematerialusis turtas tampa tokios būklės, kad galima pradėti jį naudoti viešojo sektoriaus subjekto numatomu būdu, išskyrus esminio nematerialiojo turto pagerinimo išlaidas;
13.2. išlaidos, kurios nėra būtinos norint paruošti nematerialųjį turtą numatomam naudojimui;
13.3. išlaidos, padaromos nematerialiojo turto naudojimo pradžioje, prieš pasiekiant planuotą pajėgumą;
13.4. palūkanos ir kitos skolinimosi išlaidos (paskolos sutarties administravimo mokestis ir pan.);
13.5. viešųjų pirkimų organizavimo išlaidos.
14. Jeigu nematerialusis turtas įsigyjamas išsimokėtinai per ilgesnį negu 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje nurodytos palūkanos reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos arba nėra nurodytos, nematerialiojo turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą sutartyje nurodytą už nematerialųjį turtą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant apskaičiuotų palūkanų normą sutarties sudarymo metu pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas. Mokėtinos sumos dabartinės vertės ir sutartyje nurodytos už nematerialųjį turtą mokėtinos sumos skirtumas jo apskaičiavimo metu į nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą neįtraukiamas, o pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per sutartyje nustatytą išsimokėjimo laikotarpį. Nematerialiojo turto įsigijimo savikaina lygi finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai (už nematerialųjį turtą mokėtinos sumos dabartinei vertei), kurios apskaičiavimas paaiškintas 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
15. Išankstiniai mokėjimai už nematerialųjį turtą finansinėse ataskaitose priskiriami prie nematerialiojo turto.
IV SKYRIUS
NEATLYGINTINAI GAUTO NEMATERIALIOJO TURTO APSKAITA
16. Viešojo sektoriaus subjektas gali gauti nematerialųjį turtą neatlygintinai arba įsigyti už simbolinį atlygį, t. y. už reikšmingai mažesnę negu nematerialiojo turto rinkos vertę. Prie neatlygintinai gauto nematerialiojo turto priskiriamas viešojo sektoriaus subjektui teisės aktų, reglamentuojančių neatlygintiną nematerialiojo turto perleidimą, aukojimą ar dovanojimą, nustatyta tvarka perduotas ir paaukotas ar padovanotas nematerialusis turtas.
17. Nematerialusis turtas, gautas iš kito viešojo sektoriaus subjekto, apskaitoje registruojamas tokia pačia įsigijimo savikaina, kokia jis buvo užregistruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje (perduodantis viešojo sektoriaus subjektas nematerialiojo turto perdavimo–priėmimo akte turi nurodyti tokią nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, kokia jis buvo užregistruotas jo apskaitoje, finansavimo šaltinį, iš kurio nematerialusis turtas buvo įsigytas, ir nematerialiojo turto grupę, kurioje nematerialusis turtas buvo užregistruotas). Nematerialųjį turtą perimantis viešojo sektoriaus subjektas sukauptą nematerialiojo turto amortizacijos sumą ir sukauptą nuvertėjimo sumą registruoja nematerialiojo turto perdavimo dieną, taip pat turi nustatyti naudingo tarnavimo laiką vadovaudamasis Standarto VIII skyriaus nuostatomis. Perėmimo momentu su gaunamu nematerialiuoju turtu susijusios finansavimo sumos registruojamos vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis.
18. Kitais atvejais, negu nurodyta Standarto 17 punkte, arba kai nematerialusis turtas gautas neatlygintinai iš ne viešojo sektoriaus subjekto ar įsigytas už simbolinį atlygį, jo įsigijimo savikaina laikoma tikroji vertė nematerialiojo turto įsigijimo dieną, kuri:
18.1. kai rinkoje prekiaujama tokiu pačiu arba panašiu nematerialiuoju turtu, – nustatoma pagal Standarto 20 punkto nuostatas;
18.2. kai tokiu pačiu arba panašiu nematerialiuoju turtu neprekiaujama, – prilyginama vadovaujantis Standarto 11 punktu nustatytų tiesiogiai su to nematerialiojo turto įsigijimu susijusių ir nematerialiojo turto parengimo naudoti išlaidų sumai;
18.3. kai tokiu pačiu arba panašiu nematerialiuoju turtu neprekiaujama ir nepatiriama jokių su to nematerialiojo turto įsigijimu ir paruošimu naudoti išlaidų, – nenustatoma. Šio nematerialiojo turto įsigijimo savikaina lygi nuliui ir toks nematerialusis turtas įtraukiamas į nebalansines sąskaitas (kontrolės tikslais).
19. Standarto 18 punkte nurodytu atveju faktiškai sumokėtos (mokėtinos) sumos ir tikrosios nematerialiojo turto vertės įsigijimo dieną skirtumas, jei nematerialusis turtas įsigytas už simbolinį atlygį, arba visa tikroji nematerialiojo turto vertė įsigijimo dieną, jei nematerialusis turtas gautas neatlygintinai, apskaitoje registruojami kaip finansavimo sumos pagal 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatas.
20. Neatlygintinai arba už simbolinį mokestį gauto nematerialiojo turto tikroji vertė, kai tokiu arba panašiu nematerialiuoju turtu prekiaujama rinkoje, gali būti nustatoma remiantis arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta šio viešojo sektoriaus subjekto tikroji nematerialiojo turto vertė, arba, jei toks vertinimas neatliktas, paties viešojo sektoriaus subjekto atliktu vertinimu. Kai gauto nematerialiojo turto vertę nustato pats viešojo sektoriaus subjektas, ji turi būti pagrįsta atsakingo asmens parengta pažyma, kurioje tikroji vertė nustatyta lyginant ją su tokio paties ar panašaus nematerialiojo turto vienetų kainomis arba vertėmis, parenkamomis remiantis bent vienu iš šių informacijos šaltinių:
20.1. komerciniais ar kitais pasiūlymais, kurie gauti iš kelių tiekėjų, parduodančių tokį patį ar panašų nematerialųjį turtą, ir kuriais patvirtinama, už kiek rinkoje galima įsigyti tokį patį ar panašų nematerialųjį turtą;
20.2. žiniasklaidoje ar kitose informavimo priemonėse skelbiama tokio paties ar panašaus nematerialiojo turto kaina;
20.3. aukcionų ar kitų viešųjų pardavimų skelbiama tokio paties ar panašaus nematerialiojo turto kaina;
20.4. tiekėjų, parduodančių tokį patį ar panašų nematerialųjį turtą, viešai skelbiama tokio paties ar panašaus nematerialiojo turto kaina;
20.5. skelbiamose nepriklausomų turto arba verslo vertintojų parengtose turto vertinimo ataskaitose, jei jos ne senesnės negu 6 mėnesiai, nurodyta panašaus nematerialiojo turto verte ir pan.
V SKYRIUS
VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTO SUKURTAS NEMATERIALUSIS TURTAS IR JO APSKAITA
21. Viešojo sektoriaus subjektas, kurdamas nematerialųjį turtą pats, visas padarytas nematerialiojo turto kūrimo išlaidas turi suskirstyti į tyrimo ir plėtros išlaidas.
22. Tyrimo etapas yra planinga veikla, atliekama siekiant naujų mokslo ar technikos žinių, kuri prasideda viešojo sektoriaus subjektui pradėjus rinkti informaciją, susijusią su nematerialiojo turto, kurį viešojo sektoriaus subjektas nusprendė kurti, kūrimu, ir baigiasi, kai viešojo sektoriaus subjektas gali įrodyti, kad kuriamas nematerialusis turtas tenkins Standarto 6 punkte nustatytus pripažinimo kriterijus. Tyrimo veiklos pavyzdžiai:
22.1. naujų žinių įgijimas;
22.2. gautų žinių įvertinimas ir jų pritaikymas;
22.3. alternatyvių medžiagų, priemonių, gaminių, procesų, sistemų ar paslaugų ieškojimas ir įvertinimas.
23. Tyrimo išlaidos nėra laikomos nematerialiuoju turtu, todėl pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu.
24. Plėtros etapo metu viešojo sektoriaus subjektas taiko tyrimų rezultatus ar kitas žinias planuodamas arba kurdamas naujus ar iš esmės pagerintus produktus, prieš pradėdamas jų komercinę gamybą ar naudojimą. Plėtros etape viešojo sektoriaus subjektas, jau nusprendęs kurti konkretų nematerialiojo turto vienetą, dažniausiai gali jį atskirti ir įrodyti, kad jis teiks ekonominės naudos. Nematerialusis turtas turi būti pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje tik tada, kai viešojo sektoriaus subjektas gali įrodyti, kad:
24.1. yra techninių galimybių užbaigti šio nematerialiojo turto kūrimą taip, kad jį būtų galima parduoti arba naudoti savo veikloje, ir viešojo sektoriaus subjektas ketina užbaigti kurti šį nematerialųjį turtą;
24.2. jis ketina ir gali šį nematerialųjį turtą naudoti ar parduoti arba gali įrodyti, kad nematerialusis turtas teiks ekonominės naudos, jeigu bus naudojamas viešojo sektoriaus subjekto, ir kaip ją teiks;
24.3. egzistuoja naudojant šį nematerialųjį turtą gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų arba paties nematerialiojo turto rinka;
24.4. jis turi tinkamų finansinių ir kitų išteklių, reikalingų plėtrai užbaigti ir nematerialiajam turtui naudoti arba parduoti;
24.5. jis gali plėtros etape patikimai įvertinti su nematerialiojo turto kūrimu susijusias išlaidas.
25. Su plėtra susijusios veiklos pavyzdžiai:
25.1. pavyzdžių ir modelių projektavimas, konstravimas ir testavimas prieš pradedant juos gaminti arba naudoti;
25.2. instrumentų, įrankių, šablonų ir antspaudų projektavimas pagal naujas technologijas;
25.3. bandomosios įrangos projektavimas, konstravimas ir eksploatavimas;
25.4. pasirinktų alternatyvių naujų arba pagerintų medžiagų, įrangos, produktų, procesų, sistemų arba paslaugų projektavimas, konstravimas ir testavimas.
26. Į plėtros darbų nematerialiojo turto pasigaminimo savikainą įtraukiamos visos tiesiogiai priskiriamos išlaidos, būtinos nematerialiajam turtui sukurti ir paruošti jį naudoti viešojo sektoriaus subjekto numatomu būdu. Tiesiogiai priskirtinų išlaidų pavyzdžiai yra:
26.1. išlaidos nematerialiojo turto kūrimo metu sunaudotoms atsargoms ir paslaugoms, kuriomis buvo pasinaudota kuriant nematerialųjį turtą;
26.2. išlaidos nematerialųjį turtą kūrusių darbuotojų atlyginimams ir kitoms šiems darbuotojams skirtoms išmokoms mokėti;
26.3. bandomosios įrangos projektavimo, konstravimo ir eksploatavimo išlaidos;
26.4. pasirinktų alternatyvių naujų arba pagerintų medžiagų, įrangos, produktų, procesų, sistemų arba paslaugų projektavimo, konstravimo ir testavimo išlaidos.
27. Prie viešojo sektoriaus subjekto sukurto nematerialiojo turto savikainos nepriskiriama:
27.1. pardavimo, administracinės ir kitos bendrosios pridėtinės išlaidos, išskyrus išlaidas, kurias galima tiesiogiai priskirti prie nematerialiojo turto sukūrimo ir paruošimo jį naudoti išlaidų;
27.2. pirminiai veiklos neefektyvumo nuostoliai, patiriami prieš pasiekiant planuojamus nematerialiojo turto naudingumo rodiklius;
27.3. darbuotojų, dirbsiančių su sukurtu nematerialiuoju turtu, apmokymo išlaidos;
27.4. reklamos ir kitos (pavyzdžiui, naujos paslaugos pristatymo visuomenei, įvaizdžio gerinimo, reprezentacijos, darbo su vartotojais ir pan.) išlaidos.
28. Jeigu viešojo sektoriaus subjektas negali tyrimo išlaidų atskirti nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos priskiriamos prie tyrimo išlaidų ir pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos susidarė. Pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjekto sukurti prekių ženklai, aukštųjų mokyklų studijų programos ir kiti panašūs nematerialiojo turto vienetai neturi būti pripažįstami nematerialiuoju turtu, nes jų tyrimo išlaidos negali būti atskirtos nuo plėtros išlaidų.
29. Išlaidos, kurias viešojo sektoriaus subjektas pripažino sąnaudomis ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, išskyrus Standarto 63 punkte nurodytą atvejį, vėliau negali būti pripažįstamos nematerialiojo turto pasigaminimo savikainos dalimi.
30. Sukauptos plėtros išlaidos, pasibaigus plėtros etapui, pergrupuojamos į atitinkamą nematerialiojo turto grupę, nurodytą Standarto 59.2–59.5 papunkčiuose, ir įtraukiamos į konkretaus nematerialiojo turto vieneto pasigaminimo (sukūrimo) savikainą, išskyrus atvejus, kai sukauptos plėtros išlaidos negali būti susietos su konkrečiu nematerialiojo turto vienetu.
VI SKYRIUS
TURTO MAINAI
31. Turto mainų sandoris gali būti sudaromas tik tada, jei teisės aktų, reglamentuojančių turto valdymą, nustatyta tvarka turto valdytojams suteikta teisė mainyti turtą. Laikantis turinio viršenybės prieš formą principo, Standarto 32–34 punktai turi būti taikomi ir sandoriams, kurių ekonominė prasmė ir turinys atitinka turto mainų esmę.
32. Kai nematerialusis turtas įsigyjamas mainais už jį perduodant nepanašios paskirties nematerialųjį turtą ar kitą turtą, mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina yra lygi mainais atiduoto turto tikrajai vertei perdavimo metu, pakoreguotai gauta ar sumokėta pinigų ar pinigų ekvivalentų suma. Atiduoto turto tikrosios vertės ir jo likutinės vertės skirtumas mainų dieną apskaitoje registruojamas kaip pelnas (nuostoliai) iš turto pardavimo ir rodomas veiklos rezultatų ataskaitoje. Jei mainais atiduoto turto tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma remiantis Standarto 18 punkto nuostatomis.
33. Kai nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į panašų turtą, kurio funkcijos panašios į tokios pačios veiklos funkcijas ir kuris turi panašią tikrąją vertę, arba į panašaus turto dalį, tokiu atveju pelnas ar nuostoliai iš turto mainų neatsiranda, o naujo nematerialiojo turto įsigijimo savikaina prilyginama mainais atiduoto turto balansinei vertei. Jei mainais atiduodamo turto tikroji vertė yra mažesnė už jo balansinę vertę, pirmiausia turtą atiduodantis viešojo sektoriaus subjektas registruoja atiduodamo turto nuvertėjimo sumą, o tada gautą nematerialųjį turtą įtraukia į apskaitą atiduoto turto balansine verte, apskaičiuota atėmus užregistruotą turto nuvertėjimo sumą.
34. Jeigu keičiantis turtu naudojami pinigai, laikoma, kad mainomas turtas nėra panašios vertės, todėl turi būti taikomos Standarto 32 punkto nuostatos.
VII SKYRIUS
NEMATERIALIOJO TURTO VERTINIMAS PO PIRMINIO PRIPAŽINIMO
35. Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nematerialiojo turto amortizacijos sumą ir nematerialiojo turto nuvertėjimo sumą (įsigijimo savikainos metodas).
36. Vėlesnės išlaidos, susijusios su jau pripažintu apskaitoje ir viešojo sektoriaus subjekto naudojamu nematerialiuoju turtu, pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį padaromos. Tačiau, jeigu viešojo sektoriaus subjektas gali patikimai nustatyti, kad tokios išlaidos leis iš esmės pagerinti naudojamą nematerialųjį turtą (esminis nematerialiojo turto pagerinimas apima ir naudojamo nematerialiojo turto papildomų funkcijų, kurios išplečia to turto panaudojimo galimybes, įgijimą) ir gauti iš to nematerialiojo turto didesnės ekonominės naudos ateityje, ir jeigu jos gali būti patikimai įvertintos ir priskirtos prie konkretaus turto, šių išlaidų suma turi būti didinama nematerialiojo turto įsigijimo savikaina. Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad paprastai labai sudėtinga nustatyti, ar išlaidos iš esmės pagerins nematerialųjį turtą ir dėl to jis ateityje duos didesnės ekonominės naudos, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę, ir priskirti šias išlaidas prie konkretaus nematerialiojo turto, todėl tik labai retais atvejais išlaidų, padarytų po pirkto ar susikurto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo, suma gali būti didinama to nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.
VIII SKYRIUS
NEMATERIALIOJO TURTO NAUDINGO TARNAVIMO LAIKAS
37. Viešojo sektoriaus subjekto nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas (naudingo tarnavimo laiko sąvoka apibrėžta 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“) gali būti ribotas ir neribotas. Neribotą naudingo tarnavimo laiką gali turėti plėtros darbai, nematerialiosios vertybės.
38. Viešojo sektoriaus subjektas kiekvienam riboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto vienetui turi nustatyti konkretų naudingo tarnavimo laiką. Panašaus pobūdžio ir naudojimo viešojo sektoriaus subjekto veikloje nematerialiojo turto vienetams turi būti nustatytas toks pats naudingo tarnavimo laikas.
39. Nustatant nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, turi būti atsižvelgiama į:
39.1. numatomą nematerialiojo turto naudojimo viešojo sektoriaus subjekto veikloje trukmę;
39.2. informaciją apie panašaus nematerialiojo turto, kurį naudojant atliekamos panašios funkcijos, naudingo tarnavimo laiką;
39.3. techninį, technologinį arba kitokį senėjimą (technologines ir kitas įtaką nematerialiojo turto naudingumui turinčias aplinkybes);
39.4. nematerialiojo turto priežiūros išlaidų, reikalingų, kad šis nematerialusis turtas teiktų ekonominės naudos ateityje, lygį, taip pat viešojo sektoriaus subjekto gebėjimą ir ketinimą siekti šio lygio;
39.5. laikotarpį, kuriuo numatoma naudoti nematerialųjį turtą, ir kitus teisinius arba panašius nematerialiojo turto naudojimo apribojimus, pavyzdžiui, teisių galiojimo laikotarpį, finansinės nuomos (lizingo) sutarčių pabaigos datas, kai laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė neperduodama;
39.6. tai, ar nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas priklauso nuo kito šio viešojo sektoriaus subjekto naudojamo turto naudingo tarnavimo laiko.
40. Jeigu nepavyksta objektyviai nustatyti nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko, turi būti taikomi Standarto 3 priede nustatyti nematerialiojo turto amortizacijos ekonominiai normatyvai.
41. Gali būti tiek ekonominių, tiek teisinių veiksnių, kurie turi įtakos nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikui. Ekonominiai veiksniai turi įtakos laikotarpiui, per kurį viešojo sektoriaus subjektas, naudodamas nematerialųjį turtą, gaus ekonominės naudos ateityje. Teisiniai veiksniai gali turėti įtakos laikotarpio, per kurį viešojo sektoriaus subjektas galės šią naudą kontroliuoti, trukmei. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra tas ekonominių ar teisinių veiksnių nulemtas laikotarpis, kuris yra trumpesnis.
42. Jeigu sutartinės teisės įgyjamos ribotam laikotarpiui, kuris gali būti pratęsiamas, ir yra tikėtina, kad jis bus pratęstas, tada į nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką turi būti įtraukiamas teisių galiojimo pratęsimo laikotarpis, kai yra įrodymų, kad dėl šio pratęsimo nebus padaryta reikšmingų išlaidų.
43. Laikoma, kad viešojo sektoriaus subjektas gali pratęsti sutartinių teisių galiojimo laikotarpį nepadarydamas reikšmingų išlaidų, jeigu:
43.1. yra įrodymų, grindžiamų praeities patirtimi, kad sutartinės arba kitos teisės bus atnaujintos arba pratęstos;
43.2. yra įrodymų, kad visos sąlygos, būtinos minėtam pratęsimui, bus patenkintos;
43.3. viešojo sektoriaus subjekto išlaidos, susijusios su teisių galiojimo laikotarpio pratęsimu, nėra reikšmingos, palyginti su tikėtina ekonomine nauda, kurią šis viešojo sektoriaus subjektas gautų pratęsęs teisių galiojimo laiką būsimaisiais laikotarpiais.
44. Jeigu sutartinių teisių galiojimo laikotarpio pratęsimo išlaidos yra reikšmingos, tada šio laikotarpio pratęsimas iš esmės tolygus naujo nematerialiojo turto įsigijimui, todėl apskaitoje turi būti registruojamas naujas nematerialiojo turto vienetas, kurio įsigijimo savikaina bus lygi šioms pratęsimo išlaidoms. Šiuo atveju nustatant anksčiau užregistruoto nematerialiojo turto vieneto naudingo tarnavimo laiką į vėlesnį teisių galiojimo pratęsimo laikotarpį neatsižvelgiama.
45. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas turi būti peržiūrimas ir, jei reikia, patikslinamas kiekvienų finansinių metų pabaigoje, atsižvelgiant į pasikeitusias vidaus ir išorės aplinkybes. Jei atlikus esminį pagerinimą nematerialusis turtas tarnaus ilgiau, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas turi būti patikslintas ir nematerialiojo turto likutinė vertė po esminio pagerinimo amortizuojama per iš naujo nustatytą naudingo tarnavimo laiką.
46. Po pirminio pripažinimo riboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptas nematerialiojo turto amortizacijos ir nematerialiojo turto nuvertėjimo sumas.
47. Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė turi būti nuosekliai paskirstoma per visą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos, kai nematerialusis turtas pradedamas naudoti. Konkretaus nematerialiojo turto vieneto amortizacija nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio pirmos dienos, kai nematerialusis turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to nematerialiojo turto vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai.
48. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodą, pagal kurį metinė nematerialiojo turto amortizacijos suma apskaičiuojama pagal šią formulę:
N = (V1 – V2) / T, kur:
N – metinė nematerialiojo turto amortizacijos suma;
V1 – nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina;
V2 – nematerialiojo turto likvidacinė vertė (likvidacinės vertės sąvoka apibrėžta 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“);
T – naudingo tarnavimo laikas metais.
49. Kiekvieną mėnesį nematerialiojo turto amortizacijos suma turi būti pripažįstama nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudomis, išskyrus atvejus, kai nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.
50. Nematerialiojo turto likvidacinė vertė paprastai lygi nuliui, išskyrus itin retus atvejus, kai trečioji šalis įsipareigoja nupirkti šį nematerialųjį turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje arba kai rinkoje aktyviai prekiaujama tokiu nematerialiuoju turtu.
51. Jeigu vėlesnės su nematerialiuoju turtu susijusios išlaidos įtraukiamos į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą vadovaujantis Standarto 36 punkte nustatytais reikalavimais, nematerialiojo turto metinė amortizacijos sąnaudų suma perskaičiuojama nuo šių išlaidų įtraukimo į įsigijimo savikainą dienos, atsižvelgiant į tai, ar vėlesnės išlaidos prailgino nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, ar ne.
52. Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto amortizacija neskaičiuojama. Toks nematerialusis turtas po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus nematerialiojo turto nuvertėjimo sumą.
53. Viešojo sektoriaus subjektas, turintis neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto vienetų, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi nustatyti, ar neatsirado aplinkybių, rodančių, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas tapo ribotas. Jei vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais paaiškėja, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas tapo ribotas, toks pokytis apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas remiantis 7-ojo VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatomis, taikomomis keičiant apskaitinį įvertį.
X SKYRIUS
NURAŠYMAS IR PERLEIDIMAS
55. Nematerialusis turtas turi būti nurašomas jį perleidžiant arba nurašomas, jei jis nebeatitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų.
56. Viešojo sektoriaus subjektas gali perleisti nematerialųjį turtą jį parduodamas, išnuomodamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, mainydamas į kitą turtą ir kitais leidžiamais būdais ir atvejais. Nustatydamas pelno ar nuostolių, atsiradusių dėl nematerialiojo turto perleidimo, sumą ir laikotarpį, kurį šis pelnas ar nuostoliai turi būti įtraukti į apskaitą ir rodomi atskirose finansinėse ataskaitose, viešojo sektoriaus subjektas vadovaujasi 10-uoju VSAFAS „Kitos pajamos“ ir 11-uoju VSAFAS „Sąnaudos“.
57. Nurašius nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti nematerialųjį turtą, pripažįstamos pagrindinės veiklos nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudos, lygios šio nematerialiojo turto balansinei vertei.
58. Viešojo sektoriaus subjekto įsigytas perduoti naujas nematerialusis turtas registruojamas nematerialiojo turto klasės sąskaitose, kaip ir nematerialusis turtas, įsigytas naudoti savo veikloje, ir laikomas jose iki perdavimo. Viešojo sektoriaus subjekto veikloje nebenaudojamas ir laikomas parduoti arba perduoti nematerialiojo turto vienetas paliekamas toje pačioje nematerialiojo turto grupėje, kurioje buvo registruotas anksčiau. Sudarydamas finansines ataskaitas viešojo sektoriaus subjektas privalo patikrinti tokio nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę ir apskaitoje užregistruoti nematerialiojo turto nuvertėjimo nuostolius, jei tokių nuostolių atsirado, remdamasis 22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ nuostatomis.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
61. Viešojo sektoriaus subjektas, taikydamas Standartą pirmą kartą, inventorizuoja turimus paskutinio prieš pereinant prie VSAFAS ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nematerialiojo turto vienetus ir perėjimo prie VSAFAS dieną įvertina juos pagal Standarte nustatytus reikalavimus dėl nematerialiojo turto įvertinimo. Jei trūksta duomenų apie nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, šis nematerialusis turtas įvertinamas ir registruojamas apskaitoje Standarto 18 punkte nustatyta tvarka. Nematerialiojo turto vienetai, neatitinkantys Standarto, nurašomi arba pergrupuojami. Nurašytų nematerialiojo turto vienetų kiekinė apskaita kontrolės tikslais gali būti tvarkoma nebalansinėse sąskaitose.
62. Pirmą kartą taikydamas Standartą, viešojo sektoriaus subjektas aiškinamajame rašte turi nurodyti nematerialiojo turto, kuris neatitiko Standarte nurodytų pripažinimo kriterijų ir todėl buvo nurašytas perėjimo prie VSAFAS dieną, likutinę vertę ir nematerialiojo turto, kuris buvo užregistruotas apskaitoje tik pritaikius Standartą, vertę, kaip nurodyta Standarto 61 punkte.
63. Pirmą kartą pripažįstamos nematerialiosios kultūros vertybės, kurių sukūrimo išlaidos buvo pripažintos sąnaudomis ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, registruojamos mažinant ataskaitinio laikotarpio sąnaudas ir rodomos Standarto 1 priedo 4, 11 ir 19 punktuose „Pergrupavimai“.
