ŠILUTĖS RAJONO savivaldybės
taryba
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO
PATVIRTINIMO
2019 m. kovo 28 d. Nr. T1-1301
Šilutė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalimi, 27 straipsnio 4 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo 3 punktu, Šilutės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. T1-2458 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Šilutės rajono savivaldybės
tarybos 2019 m. kovo 28 d.
sprendimu Nr. T1-1301
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau − Tvarkos aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, atleidimo nuo mokesčio už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimą ir kitas sąlygas.
2. Šis Tvarkos aprašas taikomas gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šilutės rajono savivaldybėje.
3. Šis Tvarkos aprašas taikomas mokant už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, administruoja Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau - Skyrius), kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Šilutės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų (toliau – Seniūnijos) arba įstaigų (teikiančių socialines paslaugas) socialiniai darbuotojai (toliau – Socialiniai darbuotojai) ir kurių teikimas finansuojamas iš Šilutės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) biudžeto ar iš skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms finansuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio rašytiniu susitarimu.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
6. Savivaldybės taryba nustato maksimalų trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyventojams dydį.
7. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas tik pinigine išraiška. Konkretus asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas tuo pačiu metu, kada pasirašoma socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutartis. Mokestis mokamas už praėjusį mėnesį suteiktas socialines paslaugas.
8. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų teikėjas atrenkamas konkurso būdu ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, mokėjimo už socialines paslaugas dydis, mokėjimo tvarka, socialinių paslaugų teikimo sąlygos ir mastas nustatomi Savivaldybės administracijos direktoriaus ir konkursą laimėjusio socialinių paslaugų teikėjo rašytinėje sutartyje.
9. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų įstaigose yra laisvų vietų, socialinės paslaugos gali būti teikiamos ir ne Šilutės rajono savivaldybės gyventojams – jie moka visą nustatytą socialinės paslaugos kainą (kartu su gyvenamosios vietos savivaldybės mokama dalimi).
10. Teikiančias ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą socialinės globos įstaigas, kurios turi licencijas savo veiklai vykdyti, kurias pasirenka pats socialinės globos gavėjas (asmens globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai), ar socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų nustatyta tvarka paskiria teismas, Savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis (toliau vadinama – Sutartis) tarp Savivaldybės ir paslaugas teikiančios įstaigos, Savivaldybės ir asmens, kuriam skirtos paslaugos. Esant suinteresuotam asmeniui, kuris sutinka mokėti už asmens socialinę globą Globos įstaigoje, sutartį ir sutarties priedą pasirašo ir suinteresuotas asmuo. Terminuota socialinių paslaugų teikimo sutartis gali būti sudaroma asmens (šeimos), globėjo ar rūpintojo raštišku prašymu, arba kai paslaugos yra perkamos ar finansuojamos projektinėmis lėšomis.
11. Asmens (šeimos), Savivaldybės ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine sutartimi. Sutarties formą tvirtina Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos. Sutartis dėl socialinių paslaugų teikimo, pasirašoma socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovo ir socialinių paslaugų gavėjo (globėjo, rūpintojo ar jo įstatyminio atstovo), ar kito asmens, sutinkančio mokėti už suteiktas socialines paslaugas.
12. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
II. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
14. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne ir sociokultūrinės paslaugos teikiamos nemokamai.
15. Savivaldybės teikiamos bendrosios socialinės paslaugos (transporto organizavimas) mokėjimo dydis nustatomas Savivaldybės tarybos sprendimu.
16. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas nustatytas Socialinių paslaugų įstatyme (toliau − VRP), visos bendrosios paslaugos teikiamos nemokamai.
17. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį.
III. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
19. Laikino apnakvindinimo iki 30 dienų (per kalendorinius metus), socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, pagalbos globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams paslaugos teikiamos nemokamai.
21. Asmens mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui ar šeimai neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.
22. Asmeniui (šeimai) socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai:
22.1. teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
22.2. asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui), mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį;
22.3. krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, paslaugos 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiamos nemokamai;
23. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą paslaugų dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui), mėnesio pajamos negali likti
mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį.
24. Socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą atskaičius nustatytą asmens mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
25. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu, asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokesčio už socialinę priežiūrą arba šis mokestis sumažinamas socialiniam darbuotojui atlikus buities tyrimą ir pateikus išvadas.
IV. SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
27. Pagalbos pinigų, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai, suma ir mokėjimas tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu.
28. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, seniūnija ir Šilutės socialinių paslaugų centras gali teikti išvadą Administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dėl pagalbos pinigų mokėjimo asmeniui (šeimai) nutraukimo ir pagalbos pinigų pakeitimo į bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis, pakeitimas derinamas su asmeniu (šeima).
V. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
29. Savivaldybės įstaigų teikiamos dienos socialinės globos paslaugų kainą nustato Savivaldybės taryba.
31. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
32. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 VRP, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
33. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija 3 VRP, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą įstaigoje, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
35. Dienos socialinės globos paslaugų gavėjas ar jo įstatyminis atstovas apmoka už praėjusį mėnesį suteiktas socialines paslaugas pagal sutartyje numatytas sąlygas.
36. Dienos socialinė globa pirmiausia apmokama asmens pajamomis, kitas išlaidų padengimo šaltinis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija socialinei globai organizuoti, savivaldybės biudžeto lėšos.
37. Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu asmuo (šeima) gali būti atleistas nuo mokėjimo už dienos socialinę globą arba mokestis sumažintas socialiniam darbuotojui surašius buities tyrimą ir pateikus išvadas.
38. Asmeniui už dienos socialinę globą įstaigoje ir asmens namuose mokėti nereikia, jei:
38.1. asmuo nelankė įstaigos ar paslaugos nebuvo teikiamos asmens namuose dėl ligos ar kitų, su sveikatos būkle susijusių, priežasčių ir pristatė gydytojo pažymą;
38.2. asmuo 3 dienas nelankė įstaigos dėl artimo žmogaus laidotuvių ir nelankymą suderino su įstaigos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu;
38.3. asmuo nelankė įstaigos dėl atostogų (iki 30 kalendorinių dienų per kalendorinius metus) ir ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki atostogų pradžios raštu apie tai suderina su įstaigos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu;
38.4. asmuo nelankė įstaigos ar paslaugos nebuvo teikiamos asmens namuose dėl paslaugas teikiančioje įstaigoje iškilusių problemų (remonto darbai, transporto gedimas, darbuotojo liga ir kt.);
VI. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
40. Savivaldybės įstaigų teikiamų trumpalaikės socialinės globos paslaugų kainą nustato Savivaldybės taryba.
41. Asmens mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens pajamas.
42. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
43. Trumpalaikė socialinė globa vaikui su negalia neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
44. Trumpalaikė socialinė globa vaikui likusiam be tėvų globos ir vaikui patiriančiam socialinę riziką teikiama nemokamai.
45. Trumpalaikės socialinės globos paslaugas gauna nemokamai:
45.1. krizių atvejais, kai senyvo amžiaus, neįgalus asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, 30 kalendorinių dienų;
46. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
47. Asmuo, pageidaujantis pakartotinai gauti trumpalaikės socialinės globos paslaugas, turi būti atsiskaitęs su socialines paslaugas teikiančia įstaiga už anksčiau suteiktas šios rūšies paslaugas.
48. Asmuo moka papildomą mokestį, kai skirtumas tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą yra didesnis už Savivaldybėje nustatytą maksimalų socialinės globos dydį.
VII. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
50. Savivaldybės įstaigų teikiamų ilgalaikės socialinės globos paslaugų kainą nustato Savivaldybės taryba.
51. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir vaikui patiriančiam socialinę riziką teikiama nemokamai.
52. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
53. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., - ir į turtą.
54. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
55. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
56. Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
57. Jei asmens už paslaugas mokama dalis sudaro mažiau nei 1/2 socialinės globos kainos, globos įstaigą gali rekomenduoti komisija, vadovaudamasi ekonomiškumo principu.
58. Asmuo moka papildomą mokestį, kai skirtumas tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą yra didesnis už Savivaldybėje nustatytą maksimalų socialinės globos dydį.
59. Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu asmuo (šeima) gali būti atleistas nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą arba mokestis sumažintas socialiniam darbuotojui atlikus buities tyrimą ir pateikus išvadas.
60. Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu asmuo (šeima) gali būti atleistas nuo papildomo mokesčio, kuris susidarė, kai skirtumas tarp paslaugos kainos ir asmens mokėjimo už ilgalaikę globą buvo didesnis už Savivaldybėje nustatytą finansavimo dydį, jei asmuo moka 1 procentą nuo turto vertės, viršijančios Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
VIII. SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
61. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
62. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo ar jo įstatyminis atstovas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
63. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo įstatyminis atstovas turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., - ir turimą turtą.
64. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo ar jo įstatyminis atstovas pateikia kartu su prašymu-paraiška socialinėms paslaugoms gauti, kurios forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro.
65. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už specialiąsias socialines paslaugas vertina Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, o už bendrąsias ir socialinės priežiūros paslaugas − paslaugas teikiančios įstaigos socialinis darbuotojas, atsižvelgdamas į asmens (šeimos) pajamas.
66. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
67. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
68. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, asmens finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
69. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
70. Asmens (šeimos), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
71. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
72. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
73. Savivaldybės administracija privalo užtikrinti asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
74. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
75. Socialines paslaugas gaunantis asmuo ar jo įstatyminis atstovas pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
76. Gavus informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansinės galimybės iš naujo įvertinamos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo.
77. Gavus informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansinės jo galimybės iš naujo įvertinamos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo informacijos gavimo.
IX. SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
X. SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
80. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
81. Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas:
82. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šios Tvarkos aprašo 81 punkte nurodytą turtą.
83. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors šios Tvarkos aprašo 81 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
84. Tais atvejais, kai asmeniui šios Tvarkos aprašo 81 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
85. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
86. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių ir jų vertes) Savivaldybės administracija gauna iš valstybės įmonės Registrų centro.
87. Informaciją apie privalomas registruoti transporto priemones ir privalomas registruoti žemės ūkio technikos priemones ir jų vertę, Savivaldybės administracija gauna iš valstybės įmonės „Regitra“, o turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo ar jo įstatyminis atstovas prašyme-paraiškoje socialinėms paslaugoms gauti. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
88. Kilus įtarimui, kad asmuo ar jo įstatyminis atstovas pateikė neteisingus duomenis, Skyriaus specialistai ar įstaigų socialiniai darbuotojai gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
89. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
91. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
92. Turto vertės normatyvui nustatyti valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kituose savivaldybių teritorijose.
XI. SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
94. Socialiniai darbuotojai, vertinantys socialinių paslaugų poreikį ir finansines galimybes, ar Skyriaus specialistai atsako už teisingą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio apskaičiavimą.
95. Išvadas dėl asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo asmuo ar jo įstatyminis atstovas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Administracijos direktoriui.
96. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo, Administracijos direktoriaus įsakymu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį. Komisija, nustačiusi, kad mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatytas neteisingai, teikia išvadą Administracijos direktoriui.
97. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti tinkamą panaudojimą.