LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR ĮSKAITŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. spalio 9 d. Nr. V-1054
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
2. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Įskaitos programa parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (Vidurinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ 2 priedas) (toliau – Bendroji programa).“
3. Pakeičiu 6.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
4. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
5. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
„8. Vadovaudamiesi Bendrąja programa mokiniai su mokytoju sudaro savo temas. Mokiniai su mokytoju gali suformuluoti savo temas remdamiesi Nacionalinio egzaminų centro pateiktais temų pavyzdžiais. Mokinys, konsultuodamasis su mokytoju, remdamasis įvairiais šaltiniais rengia temos medžiagą ir kalbos planą. Ne vėliau kaip prieš savaitę iki įskaitos mokinys pristato mokytojui savo kalbos planą ir parengtą temos medžiagą.“
6. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
7. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
8. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
9. Pakeičiu 12.2. papunktį ir jį išdėstau taip:
Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programos
2 priedas
VIEŠOJO KALBĖJIMO VERTINIMO NORMOS
Kriterijai |
Aspektai |
Taškai |
Rengimasis kalbai |
Medžiagos rengimas įskaitai kryptingas. Rengimosi įskaitai medžiagos šaltiniai nurodyti. Į mokytojo pastabas atsižvelgta. Kalbos planas su naudotos literatūros sąrašu ir rengimosi įskaitai medžiaga pateikti laiku. Parengta medžiaga atspindi rengimosi kalbai eigą. |
3 |
Medžiagos rengimas įskaitai kryptingas iš dalies. Ne visi rengimosi įskaitai medžiagos šaltiniai nurodyti. Į mokytojo pastabas atsižvelgta iš dalies. Kalbos planas su naudotos literatūros sąrašu ir rengimosi įskaitai medžiaga pateikti. Parengta medžiaga atspindi rengimosi kalbai eigą. |
2–1 |
|
Medžiagos rengimas įskaitai nekryptingas arba įskaitai medžiaga neparengta. Rengimosi įskaitai šaltiniai nenurodyti. Į mokytojo pastabas neatsižvelgta. Kalbos planas nepristatytas arba parengtas ne ta tema. Parengta medžiaga neatspindi rengimosi kalbai eigos / medžiaga nepristatyta. |
0 |
|
Kalbos organizavimas |
Įžanga aiškiai nusako kalbėjimo temą. Kalba yra tinkamai struktūruota, logiška. Pabaiga motyvuota. |
4–3 |
Įžanga ne visai aiški. Kalba struktūruota, bet ne visai nuosekli, sunku sekti mintį. Pabaiga dirbtinė, neišplaukianti iš dėstymo / apibendrinama kuri nors kalbos dalis. |
2–1 |
|
Įžanga neaiški / įžangos nėra. Kalba nestruktūruota, nenuosekli. Kalbama painiai, nesilaikant jokios sekos. Kalbėjimas nerišlus. Pabaiga neaiški / pabaigos nėra. |
0 |
|
Turinys |
Tema puikiai suvokta. Išsamiai argumentuojami visi teiginiai. Sąvokos vartojamos tiksliai ir tinkamai. Į klausimus, jei klausiama, atsakoma išsamiai ir argumentuotai. |
4 |
Tema suvokta. Vienas kitas teiginys nepakankamai pagrindžiamas arba nesusijęs su tema. Yra fakto klaidų. Kai kurios sąvokos vartojamos netiksliai. Į klausimus, jei klausiama, atsakoma. |
3 |
|
Tema suvokta iš dalies. Nukrypstama nuo temos. Pateikiama daug nereikalingos, su tema nesusijusios medžiagos. Argumentuojama tik dalis teiginių. Yra fakto klaidų. Sąvokos vartojamos netiksliai. Į klausimus, jei klausiama, atsakoma iš dalies. |
2–1 |
|
|
Tema visiškai nesuprasta. Kalbama apie nesusijusius su tema dalykus. Į klausimus, jei klausiama, atsakyti negebama. |
0 |
Kalbos
vartojimas[1] |
Kalbama reikiamu garsumu, intonacija tinkama, tarimas / kirčiavimas aiškus ir taisyklingas; gali pasitaikyti viena kita tarties / kirčiavimo klaida. Žodynas tikslus ir turtingas, tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui. Kalba gramatiškai taisyklinga ir sklandi. |
6–5 |
Kalbama nepakankamai garsiai, intonacija ne visai tinkama, tarimas / kirčiavimas ne visada aiškus ir taisyklingas; pasitaiko keletas tarties / kirčiavimo klaidų. Žodynas iš esmės tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui. Gali pasitaikyti viena kita gramatikos klaida. |
4–3 |
|
Kalbama nepakankamai garsiai; intonacija monotoniška, tarimas / kirčiavimas ne visai aiškus ir taisyklingas. Žodynas netikslus / netinkamas temai. Kalba gramatiškai ne visai taisyklinga. |
2–1 |
|
Kalbama per daug tyliai / neaiškiai, sunku suprasti; tarimas / kirčiavimas netaisyklingas. Kalbama žargonu. Daroma daug gramatikos klaidų. |
0 |
|
Santykis su klausytojais |
Laikysena ori ir pagarbi. Kalbama natūraliai (tema svarstoma komunikaciniu būdu, sakytine kalbos forma). Į klausimus, jei klausiama, atsakoma tinkamai ir korektiškai. |
3 |
Laikysena ne visai tinkama. Kalbama ne visai natūraliai (daugiau rašytine nei sakytine kalbos forma). Į klausimus, jei klausiama, atsakoma tinkamai / ne visai tinkamai. |
2–1 |
|
Kalbama nenatūraliai (beveik visą laiką žiūrima į planą (savo medžiagą) / aiškiai stengiamasi prisiminti išmoktą tekstą / kalbama daugiau rašytine kalbos forma). Į klausimus, jei klausiama, reaguojama netinkamai / neatsakoma. |
0 |
|
Iš viso – 20 taškų. |
____________
[1] Klaidomis laikomi Kalbos komisijos nutarimais įtvirtintų bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimai.