Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 55 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XiIIP-259
2017 m. balandžio 12 d. Nr. 276
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. SV-S-102 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-259 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) dėmesį į šias Įstatymo projekto svarstymo kontekste reikšmingas teisines aplinkybes:
1. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnyje teikiamo siūlymo pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 55 straipsnio 1 dalį ir sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 pažymėtina, kad konstitucinę rinkimų teisę turi ne tik Lietuvos Respublikoje gyvenantys, bet ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų skaičius per 1992–2016 metais vykusius Seimo rinkimus svyravo nedaug ir sudarė apie 2,5–2,7 milijono rinkėjų. Be to, jeigu ateityje didėtų ar mažėtų Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius, pakartotinai atsirastų poreikis keisti Konstituciją ir nebūtų užtikrinamas Konstitucijos, kaip pagrindinio valstybės įstatymo, stabilumas.
2. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje teikiamo siūlymo pakeisti Konstitucijos 57 straipsnio 1 dalį ir perkelti Seimo rinkimų datą iš spalio į kovo mėnesį pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Konstitucijos 130 straipsnį ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose detalizuotas valstybės biudžeto projekto rengimo procedūras ir terminus, net ir perkėlus Seimo rinkimų datą iš spalio į kovo mėnesį, suformuota nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (ir atitinkamai – išrinktas naujas Seimas) dėl objektyvių priežasčių neturėtų galimybių nuo pradžios dalyvauti naujų biudžetinių metų valstybės biudžeto projekto rengimo procese.
3. Įstatymo projekte nesiūloma nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatų, pagal kurias būtų įgyvendinami Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniuose teikiami siūlymai. Jeigu būtų ketinama persvarstyti Įstatymo projekte siūlomas teisinio reguliavimo priemones, derėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 5 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą išaiškinimą, kad Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu. Tai suponuoja šias teisines pasekmes:
3.1. Pagal Konstitucijos 149 straipsnį, teikiami Konstitucijos pakeitimai turėtų įtakos jau 2016–2020 metų kadencijos Seimo sudėčiai ir įgaliojimų trukmei. Atsižvelgiant į tai ir į Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies nuostatą, neaišku, pagal kokį teisinį mechanizmą šios kadencijos Seimo narių skaičius turėtų būti atitinkamai sumažintas. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu pirma laiko turėtų nutrūkti pareigas einančių Seimo narių įgaliojimai. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 881 straipsniu įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktus išaiškinimus dėl Seimo konstitucinių funkcijų vykdymo.
3.2. Be to, Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti įvertintas rinkėjų ir išrinktų 2016–2020 metų kadencijos Seimo narių teisėtų lūkesčių apsaugos principo aspektu – šios kadencijos Seimo nariai išrinkti pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ir egzistuoja tiek jų pačių, tiek ir rinkėjų teisėtas lūkestis, kad savo įgaliojimus šios kadencijos Seimas vykdys visos sudėties ir visą Konstitucijoje nustatytą 4 metų laikotarpį. Todėl derėtų įvertinti ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio, 15 straipsnio 2 punkto (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktus išaiškinimus dėl teisinės valstybės principo elemento – teisėtų lūkesčių apsaugos.