LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINIS PROKURORAS
ĮSAKYMAS
DĖL rekomendacijų dėl proceso UŽbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo
2015 m. birželio 1 d. Nr. I-134
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straispnio 1 dalimi ir 16 straipsnio 2 dalimi:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. I-47 „Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“ 1.5 papunktį su visais pakeitimais ir papildymais.
4. P a v e d u Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriui apie įsakymo paskelbimą Teisės aktų registre pranešti Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134
Rekomendacijos
dėl proceso UŽbaigimo baudžiamuoju įsakymu
1. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418–425 straipsniai. Prokuroro veiksmai šiame procese apibrėžti BPK 418–420 straipsniuose.
2. Nors BPK 418 straipsnio 3 dalyje prokurorui leidžiama ikiteisminio tyrimo metu nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau tai turėtų būti daroma, jei yra BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai pabaigti ikiteisminį tyrimą. Dėl to šį sprendimą prokuroras priima ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai tyrimas pabaigiamas.
3. Prokuroras, prieš nuspręsdamas kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo, turi apsvarstyti galimybę nutraukti ikiteisminį tyrimą nereabilituojančiais pagrindais.
4. Prokuroras, kontroliuodamas, kad tyrimas, kurį ketinama užbaigti pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo, būtų atliktas per kuo trumpesnį laiką, taip pat nustatydamas terminą, iki kurio turi būti pranešta apie ikiteisminio tyrimo eigą, gali reikalauti, kad jam būtų pateikta rašytinė ataskaita apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Rašytinės ataskaitos turinys turi atitikti BPK 419 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinį.
5. Prokuroro kreipimosi su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygos yra šios:
5.1. Straipsnio sankcijoje (jei asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, – visų straipsnių sankcijose) kaip vienintelė ar alternatyvi yra numatyta bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Prokuroras gali inicijuoti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą tik tuo atveju, kai baudžiamasis procesas vyksta dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio sankcija numato ir švelnesnės bausmės už terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos skyrimo galimybę.
Terminuotas laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu negalimas. Procesas negali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kai BK straipsnio sankcijoje numatytas tik terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, prokuroro nuomone, kaltinamajam gali būti paskirta švelnesnė bausmė taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas.
5.2. Bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir nekyla abejonių dėl visų baudžiamuoju įsakymu sprendžiamų klausimų.
Prokuroras gali kreiptis į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tik tais atvejais, kai nekyla abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), kai, atsižvelgus į visas nustatytas faktines veikos aplinkybes ir baudžiamosios teisės normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, veika kvalifikuota tinkamai.
5.3. Kaltininkas atlygino ar pašalino žalą arba yra įsipareigojimas tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Įsipareigojimas turi būti rašytinis (paprastos rašytinės ar notarinės formos) ir iš jo turinio turi būti aišku, kad nėra ginčo dėl įsipareigojimo atlyginti žalą.
Rekomenduojama įsipareigojime nurodyti žalos dydį, jos atlyginimo ar pašalinimo būdą bei terminus.
5.4. Apie galimą sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras ar jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra informavęs įtariamąjį, kuris turi išreikšti savo valią dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Įtariamojo neprieštaravimas (sutikimas) dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turi būti išreikštas raštu.
Jeigu nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja (sutinka) visi bendrininkai. Tai turi būti padaryta iki prokuroras surašys BPK 419 straipsnyje nustatyto turinio pareiškimą, nes, įtariamajam nesutikus su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, procesas turi vykti bendra tvarka (t. y. prokuroras turi surašyti BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir perduoti jį teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui).
6. Baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tiek pavienės, tiek ir nusikalstamų veikų daugeto atvejais. Kai asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik esant šių rekomendacijų 5 punkte numatytoms sąlygoms.
Baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir tais atvejais, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis), per vienerius metus padaro naują nusikalstamą veiką arba asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), naują nusikalstamą veiką padaro laidavimo metu. Tokiais atvejais būtina, kad abiejų BK straipsnių (ir numatančio atsakomybę už ankstesnę, ir už naują nusikalstamą veiką) sankcijose būtų numatyta ir švelnesnė bausmė už terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir tuo atveju, kai nusikalstamą veiką asmuo padaro neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės už terminuotą laisvės atėmimą bausmės.
7. Prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo medžiagą procesiniam sprendimui priimti ir nusprendęs, kad yra visos sąlygos kreiptis su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, užpildo pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau – pranešimas) dalį, kurioje išdėstoma prokuroro pozicija dėl įtariamajam siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, proceso išlaidų atlyginimo tvarkos ir jų dydžio.
Jeigu asmuo buvo laikinai sulaikytas (BPK 140 straipsnis), jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) ar jis buvo atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnis), prokuroras šioje pranešimo dalyje turi nurodyti, kad į siūlomą bausmę būtų įskaičiuotas laikiname sulaikyme, kardomajame kalinime (suėmime), sveikatos priežiūros (ekspertizės) įstaigoje išbūtas laikas. Prokuroras, vadovaudamasis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, šioje pranešimo dalyje turi nurodyti siūlomą paskirti galutinę subendrintą bausmę ir tai, ar siūloma bausmė apskaičiuota įvertinus BK 641 straipsnio nuostatas.
Kitą pranešimo dalį, kurioje nurodyta šio proceso tvarka ir pasekmės, išdėstyta įtariamojo nuomonė dėl bausmės, jos dydžio ir rūšies, užpildo prokuroras arba jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Įtariamasis (savo ranka) pranešime galėtų įrašyti: kad jis suprato apie galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, kokios rūšies ir dydžio bausmę prokuroras siūlys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas; pritaria tam ar prieštarauja, pareikšti nuomonę dėl siūlomos galutinės bausmės ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų.
Jei įtariamasis ar jo gynėjas pageidauja gauti pranešimo kopiją, ji jiems turi būti įteikiama. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja šio pranešimo įteikimo proceso dalyviams, vertimas į įtariamojo gimtąją kalbą ar kitą kalbą, kurią jis moka, neatliekamas.
8. Pranešimo dalį, kurioje išdėstoma prokuroro pozicija dėl įtariamajam siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, proceso išlaidų atlyginimo tvarkos ir jų dydžio pasirašo prokuroras, o kitą pranešimo dalį, kurioje nurodoma šio proceso tvarka ir pasekmės, išdėstoma įtariamojo nuomonė dėl bausmės, jos rūšies ir dydžio, pasirašo prokuroras arba jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, supažindinęs įtariamąjį su pranešimu apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
Pranešimą pasirašo įtariamasis ir (jeigu dalyvavo) gynėjas, vertėjas.
9. Pageidautina, kad įtariamasis konkrečiai nurodytų, su kokios rūšies ir dydžio bausme ar kitomis pranešime nurodytomis sąlygomis jis sutinka. Nesutikimas su bausme, jos dydžiu, rūšimi ar kitomis pranešime nurodytomis sąlygomis netrukdo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
10. Įtariamajam susipažinus su pranešimu apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir išreiškus nuomonę dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšies ir dydžio, prokuroras priima sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Apie šį sprendimą prokuroras tą pačią dieną privalo pranešti nukentėjusiajam ir išaiškinti jam teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti prokuroro sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.
11. Rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nes nuo to priklauso šio sprendimo apskundimo per 7 dienas termino skaičiavimas. Jeigu žalą patiria juridinis asmuo, kuris procese dalyvauja kaip civilinis ieškovas, jo atstovui taip pat turėtų būti pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu.
Rekomenduojama pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam įteikti pasirašytinai (nukentėjusysis pasirašo ant pranešimo antro egzemplioriaus arba pateikia rašytinį patvirtinimą apie pranešimo gavimą) arba išsiunčiant registruotu paštu su įteikimu. Pranešimas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiojo pageidavimu gali būti išsiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešimo išsiuntimą elektroninių ryšių priemonėmis patvirtina prokuroro elektroniniu paštu išsiųsto pranešimo atspausdinta kopija.
12. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 3 dalimi, per 7 dienas nuo pranešimo nukentėjusiajam išsiuntimo dienos surašo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Šį terminą rezoliucija gali pratęsti aukštesnysis prokuroras.
13. Prokuroras teismui perduoda pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išskyrus daiktus ir dokumentus, nurodytus Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo dokumentų sudėjimo į bylą tvarkos 5 punkte. Likusi neperduota teismui medžiaga sudedama į ikiteisminio tyrimo kontrolės bylą vadovaujantis Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo dokumentų sudėjimo į bylą tvarkos nuostatomis.
14. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu būtina:
14.1. Be BPK 419 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų kaltinamojo duomenų, nurodyti: kaltinamojo gyvenamąją vietą, pilietybę, tautybę, turimą išsilavinimą, duomenis apie kardomąją priemonę (jei suimtas, kur laikomas), neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat duomenis apie išnykusį arba panaikintą teistumą, jeigu jie reikšmingi apibūdinant asmenį arba pagrindžiant įrodinėtinas bylos aplinkybes, administracinius teisės pažeidimus, kitus kaltinamojo asmens duomenis.
14.2. Trumpai aprašyti visas veikas, dėl kurių padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu (nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai, kitos svarbios aplinkybės; siekiant nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, veikų aprašymas turi atitikti BPK 187 straipsnyje numatyto pranešimo apie įtarimą turinį).
14.3. Nurodyti visus BK straipsnius, jų dalis ir punktus, numatančius atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas.
14.4. Išvardyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodant bylos tomus ir lapus, kuriuose tie duomenys užfiksuoti. Tokie duomenys turėtų būti: įtariamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialistų išvados ir ekspertizių aktų išvados, kiti duomenys, užfiksuoti proceso veiksmų protokoluose, dokumentai ir daiktai (turi būti nurodoma tik proceso veiksmų protokoluose ar kituose dokumentuose užfiksuotų duomenų esmė).
14.5. Nurodyti kaltinamajam siūlomą skirti bausmės rūšį ir dydį bei kaltinamojo nuomonę dėl to, kuri turi sutapti su pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išsakyta nuomone. Jeigu asmuo buvo laikinai sulaikytas (BPK 140 straipsnis), jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) ar jis buvo atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnis), prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi nurodyti, kad į siūlomą bausmę būtų įskaičiuotas laikiname sulaikyme, kardomajame kalinime (suėmime), sveikatos priežiūros (ekspertizės) įstaigoje išbūtas laikas. Prokuroras, vadovaudamasis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, pareiškime turi nurodyti siūlomą paskirti galutinę subendrintą bausmę ir tai, ar siūloma bausmė apskaičiuota įvertinus BK 641 straipsnio nuostatas.
14.6. Nurodyti siūlomus sprendimus dėl turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise, kardomosios priemonės kaltinamajam, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, taip pat duomenis apie civilinį ieškinį ir jo atlyginimą ar susitarimą dėl jo atlyginimo.