LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

įsakymas

Dėl GELEŽINKELIO ĮMONIŲ (VEŽĖJŲ), pageidaujančių gauti bendrąJĮ SAUGOS SERTIFIKATą, PRAŠYMŲ IR KARTU SU PRAŠYMAIS PATEIKTŲ DOKUMENTŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2020 m. gruodžio 30 d. Nr. 2BE-436

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Geležinkelių įmonių (vežėjų) prašymų išduoti bendruosius saugos sertifikatus ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų prašymų išduoti saugos leidimus pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelių įmonių (vežėjų) prašymų išduoti bendruosius saugos sertifikatus ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų prašymų išduoti saugos leidimus pateikimo taisyklių patvirtinimo“, 9 punktu bei taikydamas 2018 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/763, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomos bendrų saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms praktinės taisyklės ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 653/2007, nuostatas:

1. T v i r t i n u Geležinkelio įmonių (vežėjų), pageidaujančių gauti bendrąjį saugos sertifikatą, prašymų ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. V-5 „Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių, pageidaujančių gauti saugos sertifikato A ir (ar) B dalis (-į), bei geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pageidaujančių gauti įgaliojimų eismo saugos srityje A ir (ar) B dalis (-į), paraiškų ir kartu su paraiškomis pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

4. I n f o r m u o j u, kad šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje.

 

 

 

Administracijos direktoriaus pavaduotojas,

pavaduojantis Administracijos direktorių                                                                    Tomas Kolendo


 

PATVIRTINTA

Lietuvos transporto saugos administracijos

direktoriaus 2020 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 2BE-436

 

 

 

GELEŽINKELIO ĮMONIŲ (VEŽĖJŲ), PAGEIDAUJANČIŲ GAUTI BENDRĄJĮ SAUGOS SERTIFIKATĄ, PRAŠYMŲ IR KARTU SU PRAŠYMAIS PATEIKTŲ DOKUMENTŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Geležinkelio įmonių (vežėjų), pageidaujančių gauti bendrąjį saugos sertifikatą, prašymų ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato geležinkelio įmonių (vežėjų), pageidaujančių įgyti bendrąjį saugos sertifikatą  (toliau – pareiškėjai), prašymų išduoti bendruosius saugos sertifikatus (toliau – prašymas) ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų bendrajam saugos sertifikatui išduoti, atnaujinti, pakeisti ir (ar) papildyti vertinimo tvarką, prašymų trūkumų skirstymo į kategorijas kriterijus ir pareiškėjo patikrinimo veiklos vietoje atvejus.

2. Aprašo nuostatos, taikytinos geležinkelio įmonėms (vežėjams), mutatis mutandis taikomos ir kitoms įmonėms (juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų, kitų organizacijų filialams), kurios pageidauja neįgijusios geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudotis geležinkelių infrastruktūra, manevruodamos ir (ar) važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos, ir įgyti bendrąjį saugos sertifikatą arba jau yra įgijusios saugos sertifikatą ar bendrąjį saugos sertifikatą.

3. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija) prašymų vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 8 straipsnyje, Geležinkelių įmonių (vežėjų) prašymų išduoti bendruosius saugos sertifikatus ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų prašymų išduoti saugos leidimus pateikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelių įmonių (vežėjų) prašymų išduoti bendruosius saugos sertifikatus ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų prašymų išduoti saugos leidimus pateikimo taisyklių patvirtinimo“  (toliau – Taisyklės), 2018 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/763, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomos bendrų saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms praktinės taisyklės ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 653/2007, (toliau – Reglamentas (ES) 2018/763) ir šiame Apraše nustatyta tvarka.

4. Pareiškėjų pateiktus prašymus ir dokumentus administruoja, vertina ir tikrina Administracijos Paslaugų departamento atsakingas darbuotojas (toliau – atsakingas darbuotojas), o priimamus sprendimus išduoti, atsisakyti išduoti, atnaujinti, pakeisti ir (ar) papildyti bendrąjį saugos sertifikatą ar palikti prašymą nenagrinėtą pasirašo Paslaugų departamento skyriaus vedėjas arba kitas Administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo. Sprendime aiškiai nurodomas  jo priėmimo pagrindas ir motyvai bei procedūra, pagal kurią pareiškėjas gali prašyti peržiūrėti sprendimą arba jį apskųsti.

5. Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2018/763, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme.

 

 

II SKYRIUS

PRAŠYMŲ IŠDUOTI BENDRĄJĮ SAUGOS SERTIFIKATĄ VERTINIMAS

 

6. Prašymų ir kartu pateikiamų dokumentų vertinimas atliekamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/763 II priede nustatytu saugos vertinimo procesu.

7. Atsakingas darbuotojas, kuris vadovaudamasis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 punktu kreipiasi į ekspertus ir specialistus dėl reikiamos pagalbos, turi užtikrinti, kad jie pasirašytų Administracijos nustatytos formos nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus (1 ir 2 priedai). Nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus saugo Administracija.

8. Atsakingas darbuotojas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka atlieka prašymo ir kartu su prašymu pateiktų dokumentų pirminį vertinimą (toliau – pirminis vertinimas) bei informuoja pareiškėją apie pirminio vertinimo rezultatus.

9. Pirminio vertinimo metu nustatoma:

9.1. ar pateiktas Reglamento (ES) 2018/763 I priede nustatyto turinio  prašymas;

9.2. ar pateiktas 2018 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/762), I priedo 4.5.1.1 papunktyje nustatyto turinio Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos (toliau – SVS) aprašas;

9.3. ar pateikti kiti dokumentai, įrodantys, kad SVS yra parengta vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais (teikiami, jei pareiškėjas nusprendžia, kad SVS aprašo nuostatų nepakanka tai įrodyti);

9.4. ar pateiktas taisomųjų veiksmų planas ir informacija apie plane nustatytų priemonių vykdymą (teikiamas, jei pareiškėjo parengta SVS jau buvo įvertinta ir nustatyta susirūpinimą keliančių klausimų);

9.5. ar SVS apraše ir dokumentuose, jeigu jie teikiami, informacija pateikiama su kryžminėmis nuorodomis, kuriomis parodoma SVS atitiktis jai taikomiems teisės aktų reikalavimams ir, be kita ko, pateikiama nuoroda į pareiškėjo nustatytą tvarką, kuria siekiama užtikrinti reikalavimų, nustatytų 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/778, priede, vykdymą;

9.6. ar prašymo ir pridedamų dokumentų turinys yra suprantamas.

10. Pirminio vertinimo rezultatai suvedami vieno langelio sistemoje, įsteigtoje pagal 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 12 straipsnį (toliau – vieno langelio sistema).

11. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą neištaiso pirminio vertinimo metu nustatytų trūkumų ir nepateikia motyvuoto prašymo pratęsti trūkumų šalinimo terminą, atsakingas darbuotojas parengia pasiūlymą palikti prašymą nenagrinėtą.

12. Nustačius, kad prašymas ir pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, arba po to, kai pareiškėjas ištaisė pirminio vertinimo metu nustatytus trūkumus, atsakingas darbuotojas atlieka išsamų prašymo ir pateiktų dokumentų vertinimą (toliau – išsamus vertinimas) vadovaudamasis Reglamento (ES) 2018/763 II priedo 4 punktu.

13. Atsakingas darbuotojas gali nuspręsti atlikti pareiškėjo veiklos patikrinimą vietoje, jeigu kyla abejonių dėl pareiškėjo parengtos SVS praktinio įgyvendinamumo arba siekdamas patikrinti, ar pareiškėjas tinkamai išsprendė ankstesnio vertinimo metu likusius neišspręstus susirūpinimą keliančius klausimus. Pareiškėjo veiklos vykdymo vietoje patikrinami dokumentai ir (ar) veiklos procesai bei kalbamasi su pareiškėjo darbuotojais, siekiant patikrinti SVS nurodytą ar kitą prašymo byloje esančią informaciją. Pareiškėjas yra informuojamas apie atvykimą į pareiškėjo faktinę veiklos vietą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Patikrinimo metu turi dalyvauti pareiškėjo paskirtas atstovas. Pareiškėjo veiklos patikrinimo vietoje metu pateikti trūkumų pašalinimo įrodymai, informacija ir (ar) kiti dokumentai yra kaupiami vieno langelio sistemoje.

14. Atlikęs išsamų vertinimą, atsakingas darbuotojas užpildo ir į Administracijos dokumentų valdymo sistemą įkelia bei pasirašo elektroninę kartu su prašymu pridedamų dokumentų atitikties Reglamento (ES) 2018/762 I priede (su geležinkelio įmonėmis susiję saugos valdymo sistemų reikalavimai) nustatytiems kriterijams vertinimo pažymą (toliau – atitikties vertinimo pažyma) (3 priedas).

15. Atsakingas darbuotojas, atlikęs išsamų vertinimą ir nustatęs, kad pateikta SVS atitinka Reglamento (ES) 2018/762 I priedo reikalavimus, ir nėra likę nepašalintų 1 ir (ar) 4 tipo trūkumų, nurodytų Aprašo III skyriuje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo išsamaus vertinimo atlikimo parengia vertinimo išvadą, kurioje nurodomi išsamaus vertinimo rezultatai ir pasiūlymas išduoti bendrąjį saugos sertifikatą.

16. Vertinimo išvadoje aptariami likę susirūpinimą keliantys klausimai, kuriems esant galima išduoti bendrąjį saugos sertifikatą, bei į bendrąjį saugos sertifikatą įtraukti apribojimai ir (ar) naudojimo sąlygos, jei tokių yra. Vertinimo išvadoje gali būti pateikiami siūlymai Administracijos Priežiūros departamentui nurodant, kurias pareiškėjo SVS dalis yra tikslinga patikrinti patikrinimų metu.

17. Atsakingas darbuotojas, atlikęs išsamų vertinimą ir nustatęs, kad pateikta SVS ne- visiškai atitinka Reglamento (ES) 2018/762 I priedo reikalavimus, užpildytą atitikties vertinimo pažymą su pažymėtais trūkumais pateikia vieno langelio sistemoje pareiškėjui, nurodydamas ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui pašalinus trūkumus, iš naujo atliekamas išsamus vertinimas. Išsamus vertinimas atliekamas tol, kol ištaisomi visi pirmojo ir (ar) ketvirtojo (-ų) tipo trūkumai, nurodyti Aprašo III skyriuje.

18. Jeigu pareiškėjas per nurodytą terminą neištaiso pirmojo ir (ar) ketvirtojo tipo (-ų) trūkumų, nurodytų Aprašo III skyriuje, ir nepateikia motyvuoto prašymo pratęsti trūkumų šalinimo terminą, atsakingas darbuotojas parengia pasiūlymą neišduoti bendrojo saugos sertifikato.

19. Atsakingas darbuotojas, atlikęs išsamų vertinimą ir nustatęs, kad pateikta SVS neatitinka Reglamento (ES) 2018/762 I priedo reikalavimų, ir (arba) jei buvo nustatytas ir prašymo vertinimo metu neištaisytas bent vienas pirmojo ir (ar) ketvirtojo tipo (-ų) trūkumas, nurodytas Aprašo III skyriuje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo išsamaus vertinimo atlikimo parengia vertinimo išvadą, kurioje nurodomi išsamaus vertinimo rezultatai ir pasiūlymas atsisakyti išduoti bendrąjį saugos sertifikatą. 

20. Apie visus priimtus sprendimus ir (ar) prašymus pateikti trūkstamą informaciją pareiškėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamų sprendimų priėmimo yra informuojamas vieno langelio sistemoje.

21. Priėmus sprendimą išduoti bendrąjį saugos sertifikatą, pasirašyto sprendimo nuorašas yra įkeliamas į vieno langelio sistemą. Atlikus reikalingus veiksmus, vieno langelio sistemoje automatiškai sukuriamas bendrojo saugos sertifikato blankas bei informacija automatiškai perduodama į Europos geležinkelių agentūros ERADIS duomenų bazę. Papildomai informacija apie išduotus bendruosius saugos sertifikatus skelbiama ir Administracijos interneto svetainėje.

 

III SKYRIUS

TRŪKUMŲ SKIRSTYMO Į KATEGORIJAS KRITERIJAI

 

22. Prašymo ir pateiktų dokumentų išsamaus vertinimo metu nustatyti trūkumai skirstomi į kategorijas vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/763 12 straipsnio 1 dalimi.

23. Pirmojo tipo trūkumai – klausimai, kuriuos pareiškėjas turi paaiškinti, kad būtų galima suprasti prašymo bylą. Prie pirmojo tipo priskiriami trūkumai, kai pareiškėjo pateiktuose dokumentuose trūksta tam tikros informacijos arba ji yra neaiškiai pateikta. Tokie trūkumai gali būti ištaisyti pareiškėjui pateikus papildomus paaiškinimus, informaciją, dokumentus. Neištaisius pirmojo tipo trūkumų, atsakingas darbuotojas atlieka veiksmus, nurodytus Aprašo 18 punkte.

24. Antrojo tipo trūkumai – trūkumai, dėl kurių prašymo bylą gali tekti iš dalies pakeisti arba pareiškėjui gali tekti atlikti nedidelį veiksmą; veiksmas, kurio turi būti imtasi, paliekamas pareiškėjo nuožiūrai ir netrukdo išduoti bendrojo saugos sertifikato. Prie antrojo tipo priskiriami trūkumai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, tačiau sprendimą juos pašalinti jam patogiu metu priima pats pareiškėjas. Atsakingas darbuotojas tokiu atveju informuoja pareiškėją, kad šio tipo trūkumai turi būti pašalinti iki kito bendrojo saugos sertifikato papildymo ir (ar) atnaujinimo.

25. Trečiojo tipo trūkumai – trūkumai, dėl kurių pareiškėjas turi atlikti konkretų veiksmą, tačiau jį gali atlikti po to, kai bus išduotas bendrasis saugos sertifikatas; trūkumo šalinimo veiksmą siūlo pareiškėjas ir dėl jo susitariama su trūkumą nustačiusiu atsakingu darbuotoju. Prie trečiojo tipo trūkumų priskiriami nedideli trūkumai arba susirūpinimą keliantys klausimai, paprastai netrukdantys išduoti bendrojo saugos sertifikato. Atsakingas darbuotojas aptaria nustatytą trūkumą su pareiškėju ir kartu įvertina, kiek laiko užtruks jį pašalinti. Jei trūkumo pašalinimas neįmanomas išsamaus vertinimo metu, atsakingas darbuotojas gali nuspręsti šį trūkumą perduoti priežiūrai Aprašo 16 punkte nustatyta tvarka. Bet kuriuo atveju išsamaus vertinimo metu trečiojo tipo trūkumus atsakingas darbuotojas suveda į  „Neatitikčių žurnalą“ vieno langelio sistemoje, pažymėdamas, kad jie turi būti ištaisyti kito bendrojo saugos sertifikato papildymo ir (ar) atnaujinimo metu. Jeigu nustatoma daug trečiojo tipo trūkumų, atsakingas darbuotojas gali pateikti siūlymą atsisakyti išduoti bendrąjį saugos sertifikatą, kol jie nebus ištaisyti.

26. Ketvirtojo tipo trūkumai – trūkumai, dėl kurių prašymo bylą reikia iš dalies pakeisti arba pareiškėjas turi imtis konkretaus veiksmo; bendrasis saugos sertifikatas neišduodamas tol, kol trūkumas nepašalinamas, arba dėl to trūkumo į bendrąjį saugos sertifikatą įtraukiami naudojimo apribojimai ar sąlygos; trūkumo šalinimo veiksmą siūlo pareiškėjas ir dėl jo susitariama su trūkumą nustačiusiu atsakingu darbuotoju. Tai gali būti susiję su tuo, kad nebuvo pateikta esminė informacija ar dokumentai, arba pateikta informacija yra visiškai neaiški.

27. Atsakingas darbuotojas po pareiškėjo paaiškinimo arba veiksmo, kurio jis ėmėsi siekdamas pašalinti trūkumą, kiekvienam nustatytam trūkumui priskiria vieną iš statusų, numatytų Reglamento (ES) 2018/763 12 straipsnio 2 dalyje, ir įvertina, ar galima išduoti bendrąjį saugos sertifikatą:

27.1. šalinamas trūkumas – pareiškėjo pateikti įrodymai nepatenkinami ir vis tiek reikia papildomos informacijos;

27.2. likę susirūpinimą keliančių klausimų, dėl kurių reikalinga priežiūra – susirūpinimą keliantys klausimai lieka neišspręsti;

27.3. pašalintas trūkumas – pareiškėjas pateikė tinkamą atsakymą ir susirūpinimą keliančių klausimų neliko.

 

IV SKYRIUS

PRAŠYMŲ ATNAUJINTI, PAKEISTI IR (AR) PAPILDYTI BENDRĄJĮ SAUGOS SERTIFIKATĄ, PERSVARSTYTI SPRENDIMĄ IR PRANEŠIMŲ APIE POKYČIUS VERTINIMAS

 

28. Atsakingas darbuotojas, gavęs prašymą pakeisti bendrąjį saugos sertifikatą, įvertina:

28.1.  ar pateiktas Reglamento (ES) 2018/763 I priede nustatyto turinio  prašymas;

28.2. ar nurodyti pasikeitę bendrojo saugos sertifikato duomenys ir pateikti duomenų pasikeitimą patvirtinantys dokumentai;

28.3. ar prašymo ir pridedamų dokumentų turinys yra suprantamas.

29. Dėl prašymų pakeisti bendrąjį saugos sertifikatą išsamus vertinimas neatliekamas. Atsakingas darbuotojas įvertina pareiškėjo pateiktus pakeistus duomenis ir duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus ir, jei nenustatyta trūkumų, parengia sprendimo pakeisti bendrąjį saugos sertifikatą projektą, kurį teikia pasirašyti Aprašo 3 punkte nurodyta tvarka.

30. Atsakingas darbuotojas, gavęs prašymą papildyti bendrąjį saugos sertifikatą, įvertina:

30.1. ar pateiktas Reglamento (ES) 2018/763 I priede nustatyto turinio prašymas;

30.2. ar nurodytos bendrojo saugos sertifikato papildymo priežastys ir SVS aprašo nuostatos;

30.3. ar pateikti kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad įgyvendinus Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nurodytus pokyčius, SVS atitiks jai keliamus reikalavimus (teikiami, jei pareiškėjas nusprendžia, kad to neįrodo SVS aprašo nuostatos);

30.4. ar nurodytos pakeistos SVS priemonės, SVS aprašo nuostatos, pateikti kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad po pakeitimo SVS atitinka jai keliamus reikalavimus, taip pat ar nurodytos pakeitimų priežastys ir pateikti pakeitimus patvirtinantys dokumentai (teikiama, jei SVS buvo pakeista po paskutinio įvertinimo);

30.5. ar prašymo ir pridedamų dokumentų turinys yra suprantamas;

30.6. ar pateiktas taisomųjų veiksmų planas ir informacija apie plane nustatytų priemonių vykdymą (teikiamas, jei pareiškėjo parengta SVS jau buvo įvertinta ir nustatyta susirūpinimą keliančių klausimų).

31. Atsakingas darbuotojas įvertina pareiškėjo pateiktus duomenis apie įgyvendinamus veiklos pokyčius atlikdamas atitinkamai tik tų SVS dalių, kurioms turi įtakos įgyvendinami pokyčiai, išsamų vertinimą. Visos SVS išsamus vertinimas turi būti atliekamas, jei pareiškėjas iki prašymo papildyti bendrąjį saugos sertifikatą pateikimo dienos parengė esminius SVS pakeitimus, todėl turi būti atliekamas Taisyklių VIII skyriuje nustatytas įvertinimas, arba atliekant priežiūros veiklą buvo nustatyta svarbių reikalavimų nesilaikymo atvejų, galinčių daryti poveikį veiklos saugai arba sukelti didelį pavojų eismo saugai, arba kitų susirūpinimą keliančių klausimų, arba atsakingas darbuotojas atsižvelgdamas į siūlomų pakeitimų laipsnį ir pobūdį nusprendžia iš naujo įvertinti visą pareiškėjo SVS bylą.

32. Atsakingas darbuotojas, gavęs prašymą atnaujinti bendrąjį saugos sertifikatą, įvertina:

32.1. ar pateiktas Reglamento (ES) 2018/763 I priede nustatyto turinio prašymas;

32.2. ar nurodytos pakeistos SVS priemonės ir SVS aprašo nuostatos (nurodoma, jei SVS buvo pakeista po paskutinio įvertinimo);

32.3. ar pateikti kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad po pakeitimo SVS atitinka jai keliamus reikalavimus, nurodytos pakeitimų priežastys ir pateikti pakeitimus patvirtinantys dokumentai (teikiami, jeigu pareiškėjas nusprendžiama, kad SVS aprašo nuostatų nepakanka tai įrodyti);

32.4. ar prašymo ir pridedamų dokumentų turinys yra suprantamas;

32.5. ar pateiktas taisomųjų veiksmų planas ir informacija apie plane nustatytų priemonių vykdymą (teikiamas, jei pareiškėjo parengta SVS jau buvo įvertinta ir nustatyta susirūpinimą keliančių klausimų).

33. Atsakingas darbuotojas įvertina su ankstesniu prašymu pateiktų įrodymų pasikeitimų pobūdį ir laipsnį, dabartinį taisomųjų veiksmų plano, jei jis turėjo būti pateiktas, statusą, priežiūros veiklos rezultatus bei, atsižvelgdamas į po ankstesnio prašymo vertinimo likusius susirūpinimą keliančius klausimus, nusprendžia dėl išsamaus SVS vertinimo reikalingumo.

34. Jei pareiškėjas netinkamai pagrindė bendrojo saugos sertifikato duomenų pasikeitimą ir (ar) papildymą arba nepateikė taisomųjų veiksmų plano, jei jis turėjo būti pateiktas, atsakingas darbuotojas ne vėliau nei kitą darbo dieną po dokumentų vertinimo parengia rašto projektą, kuriame nurodoma informacija, kodėl pareiškėjo pateikta informacija ir (ar) dokumentai nepagrindžia duomenų pasikeitimo ir (ar) papildymo, arba kokius papildomus dokumentus privalo pateikti pareiškėjas, ir nustato 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti ir (ar) duomenims (dokumentams) pateikti.

35. Šiame Aprašo skyriuje neaptartoms prašymo atnaujinti, pakeisti ir (ar) papildyti bendrąjį saugos sertifikatą vertinimo nuostatoms mutatis mutandis taikomos Aprašo II skyrius.

36. Atsakingas darbuotojas, gavęs pareiškėjo prašymą persvarstyti sprendimą, jei jis vertino pareiškėjo prašymą ir dokumentus bendrajam saugos sertifikatui išduoti, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, kad prašymui persvarstyti sprendimą vertinti būtų paskirtas kitas atsakingas darbuotojas. Sprendimas persvarstomas Reglamento (ES) 2018/763 14 straipsnyje ir Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Prašymo persvarstyti sprendimą vertinimui mutatis mutandis taikomos Aprašo II skyriaus nuostatos.

37. Pareiškėjo pranešimas apie esminius SVS pakeitimus vertinamas ir sprendimai priimami Taisyklių VIII skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškėjas Administracijai pateikia pranešimą apie pokyčius, kurio forma patvirtinta Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2BE-433 „Dėl Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pageidaujančių gauti saugos leidimą, prašymų ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

37. Administracijos sprendimai ir veiksmai (neveikimas), kuriais nesilaikoma Aprašo nuostatų, gali būti apskųsti eismo saugos institucijos vadovui ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

 

part_93765aca077946ecb0c9fff56ec5acfd_end


 

Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų

įmonių, pageidaujančių gauti bendrąjį

saugos sertifikatą, prašymų ir kartu su

prašymais pateiktų dokumentų vertinimo

tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

 

NEŠALIŠKUMO DEKLARACIJA

 

20__m._______________ d.

Vilnius

 

1. Teikdamas informaciją ir (ar) paaiškinimus savo kompetencijos klausimais pasižadu:

1.1. būti objektyvus ir nešališkas, laikytis teisės aktų reikalavimų, vadovautis profesinės etikos principais, teikti teisingą ir tikslią informaciją ir (ar) paaiškinimus, dėl kurių į mane yra kreipiamasi;

1.2. nedelsdamas raštu informuoti Lietuvos transporto saugos administraciją ir nusišalinti nuo informacijos ir (ar) paaiškinimų teikimo, paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:

1.2.1. pareiškėjas yra susijęs su manimi santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais arba toks asmuo dirba prašymą pateikusiame ūkio subjekte;

1.2.2. dėl bet kokių kitų aplinkybių, dėl kurių negaliu laikytis šiame punkte nustatytų principų.

2. Man išaiškinta, kad asmenys, susiję su manimi santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais, yra: sutuoktinis, seneliai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai, vaikaičiai, broliai, seserys ir jų vaikai, taip pat sutuoktinio tėvai, broliai, seserys ir jų vaikai.

 

____________________ _____________________________

(parašas) (pareigos, vardas, pavardė)

 

 

part_64e5971c30684ad2b99500324726daab_end


 

Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų

įmonių, pageidaujančių gauti bendrąjį

saugos sertifikatą, prašymų ir kartu su

prašymais pateiktų dokumentų vertinimo

tvarkos aprašo

2 priedas

 

 

KONFIDENCIALUMO PASIŽADĖJIMAS

 

20__m._______________ d.

Vilnius

 

1. Teikdamas informaciją ir (ar) paaiškinimus savo kompetencijos klausimais pasižadu:

1.1. saugoti ir tik įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti visą su bendrojo saugos sertifikato išdavimu susijusią informaciją, kuri man taps žinoma;

1.2. saugoti asmens duomenų paslaptį;

1.3. man patikėtus dokumentus ir (ar) jų kopijas saugoti tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar jais pasinaudoti;

1.4. man patikėtus dokumentus ir (ar) jų kopijas bei juose esančius duomenis naudoti tik tiek, kiek yra būtina suteikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dėl kurių yra kreipiamasi.

2. Man žinoma, kad už šio pasižadėjimo nesilaikymą ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimą turėsiu atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

____________________ _____________________________

(parašas) (pareigos, vardas, pavardė)

 

 

 

part_0cbed4bd06c9461796cd2c1b41a1abac_end


 

 

Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių,

pageidaujančių gauti bendrąjį saugos sertifikatą,

prašymų ir kartu su prašymais pateiktų  dokumentų

vertinimo tvarkos aprašo

3 priedas

 

LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJA

 

_______________________________________________________KARTU SU PRAŠYMU PATEIKTŲ DOKUMENTŲ      

(pareiškėjo pavadinimas, teisinė forma)

ATITIKTIES KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO (ES) 2018/762 I PRIEDE (SU GELEŽINKELIO ĮMONĖMIS SUSIJĘ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS VALDYMO SISTEMŲ REIKALAVIMAI) NUSTATYTIEMS KRITERIJAMS VERTINIMO PAŽYMA

 

_________________

(data)

Vilnius

 

 

Eil.

Nr.

 

Kriterijus

Vertinamo dokumento pavadinimas

Patikrinimo rezultatas

(atitinka /

neatitinka / atitinka iš dalies)

Trūkumo priskyrimas tipui pagal Aprašo III skyriuje nurodytus kriterijus

Pastabos ir pasiūlymai dėl pateiktų dokumentų atitikties Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/762 I priede nustatytiems kriterijams

1. ORGANIZACIJOS KONTEKSTAS

1.1. ORGANIZACIJA

a)

apibūdina savo veiklos rūšį, apimtį ir vietą;

 

 

 

 

b)

nustato, kokius didelius pavojus saugai kelia jos geležinkelių eksploatavimo veikla, nepaisant to, ar veiklą vykdo pati organizacija, ar organizacijos kontroliuojami rangovai, partneriai arba tiekėjai;

 

 

 

 

c)

nustato geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemai (toliau – saugos valdymo sistema) svarbias suinteresuotąsias šalis (pvz., reguliavimo institucijos, valdžios institucijos, infrastruktūros valdytojai, rangovai, tiekėjai, partneriai), įskaitant ne geležinkelių sistemos suinteresuotąsias šalis;

 

 

 

 

d)

nustato ir remia teisinius ir kitus su sauga susijusius c punkte nurodytų suinteresuotųjų šalių reikalavimus;

 

 

 

 

e)

užtikrina, kad kuriant, įgyvendinant ir nuolat taikant saugos valdymo sistemą būtų atsižvelgta į d punkte nurodytus reikalavimus;

 

 

 

 

f)

apibūdina saugos valdymo sistemos taikymo sritį, nurodydama, kurią verslo veiklos dalį ji apima arba ne, ir atsižvelgdama į d punkte nurodytus reikalavimus.

 

 

 

 

2.1. VADOVAVIMAS IR ĮSIPAREIGOJIMAS

2.1.1. Savo vadovavimą ir įsipareigojimą sukurti, įgyvendinti, nuolat taikyti ir tobulinti saugos valdymo sistemą vyresnioji vadovybė įrodo taip:

a)

prisiima bendrą atskaitomybę ir atsakomybę už saugą;

 

 

 

 

b)

užtikrina, kad įvairių organizacijos lygmenų vadovybė, vykdydama savo veiksmus ir palaikydama ryšius su darbuotojais ir rangovais, būtų įsipareigojusi užtikrinti saugą;

 

 

 

 

c)

užtikrina, kad saugos politika ir saugos tikslai būtų nustatyti, suprantami ir suderinami su strategine organizacijos kryptimi;

 

 

 

 

d)

užtikrina saugos valdymo sistemos reikalavimų integravimą į organizacijos verslo procesus;

 

 

 

 

e)

užtikrina saugos valdymo sistemai būtinus išteklius;

 

 

 

 

f)

užtikrina, kad saugos valdymo sistema būtų veiksminga organizacijos keliamai saugos rizikai valdyti;

 

 

 

 

g)

skatina darbuotojus remti saugos valdymo sistemos reikalavimų laikymąsi;

 

 

 

 

h)

skatina nuolat tobulinti saugos valdymo sistemą;

 

 

 

 

i)

užtikrina, kad į saugą būtų atsižvelgiama nustatant ir valdant organizacijos verslo riziką, ir aiškina, kaip bus pripažįstama ir sprendžiama saugos ir kitų verslo tikslų prieštara;

 

 

 

 

j)

puoselėja teigiamą saugos kultūrą.

 

 

 

 

2.2. SAUGOS POLITIKA

2.2.1. Vyresnioji vadovybė parengia dokumentą, kuriame apibūdinama organizacijos saugos politika ir kuris:

a)

yra tinkamas atsižvelgiant į organizacijos tipą ir geležinkelių eksploatavimo veiklos apimtį;

 

 

 

 

b)

patvirtinamas organizacijos generalinio direktoriaus (arba vyresniosios vadovybės atstovo (-ų));

 

 

 

 

c)

aktyviai įgyvendinamas, apie jį pranešama ir užtikrinama galimybė su juo susipažinti visiems darbuotojams.

 

 

 

 

2.2.2. saugos politika:

a)

įsipareigojama laikytis visų teisinių ir kitų su sauga susijusių reikalavimų;

 

 

 

 

b)

joje numatoma saugos tikslų nustatymo ir organizacijos saugos veiksmingumo vertinimo pagal tuos tikslus sistema;

 

 

 

 

c)

įsipareigojama valdyti saugos riziką, kylančią dėl savo veiklos, taip pat kitų subjektų keliamą riziką;

 

 

 

 

d)

įsipareigojama nuolat tobulinti saugos valdymo sistemą;

 

 

 

 

e)

įgyvendinama laikantis verslo strategijos ir atsižvelgiant į organizacijos saugos veiksmingumo vertinimą.

 

 

 

 

2.3. ORGANIZACINIAI VAIDMENYS, PAREIGOS, ATSKAITOMYBĖ IR ĮGALIOJIMAI

2.3.1.

Darbuotojų, kurių vaidmuo yra susijęs su sauga (įskaitant vadovybę ir kitus darbuotojus, vykdančius su sauga susijusias užduotis), pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai nustatomi visais organizacijos lygmenimis, dokumentuojami, paskiriami ir jiems pranešami.

 

 

 

 

2.3.2.

Organizacija užtikrina, kad darbuotojai, atsakingi už su sauga susijusias užduotis, turėtų įgaliojimus, gebėjimus ir tinkamus išteklius, kad galėtų vykdyti savo užduotis ir jiems nedarytų neigiamo poveikio kitų veiklos funkcijų vykdytojų veiksmai;

 

 

 

 

2.3.3.

Atsakomybės už su sauga susijusias užduotis perdavimas dokumentuojamas, apie jį pranešama atitinkamiems darbuotojams ir įsitikinama, kad jie ją suprato ir prisiėmė.

 

 

 

 

2.3.4.

Organizacija apibūdina 2.3.1 papunktyje nurodytų vaidmenų paskirstymą veiklos funkcijoms organizacijoje ir, kai tinkama, už jos ribų (žr. 5.3 skirsnį „Rangovai, partneriai ir tiekėjai“).

 

 

 

 

2.4. KONSULTACIJOS SU DARBUOTOJAIS IR KITOMIS ŠALIMIS

2.4.1.

Kuriant, naudojant ir tobulinant saugos valdymo sistemą prireikus ir kai tinkama, konsultuojamasi su darbuotojais, jų atstovais ir išorės suinteresuotosiomis šalimis dėl atitinkamų dalių, už kurias jie atsakingi, įskaitant veiklos procedūrų saugos aspektus.

 

 

 

 

2.4.2.

Organizacija sudaro sąlygas konsultuotis su darbuotojais, būtent numato darbuotojų dalyvavimo būdus ir priemones, registruoja darbuotojų nuomones ir teikia atsiliepimus dėl darbuotojų nuomonės.

 

 

 

 

3. PLANAVIMAS

3.1. RIZIKOS MAŽINIMO VEIKSMAI

3.1.1. Rizikos vertinimas

3.1.1.1. Organizacija:

a)

nustato ir išanalizuoja visą veiklos, organizacinę ir techninę riziką, svarbią atsižvelgiant į organizacijos vykdomos veiklos rūšį, apimtį ir vietą. Tokia rizika apima riziką, susijusią su žmogiškaisiais ir organizaciniais veiksniais, kaip antai darbo krūvis, darbo aplinka, nuovargis ar procedūrų tinkamumas, taip pat su kitų suinteresuotųjų šalių veikla (saugos valdymo sistemos apraše ir (ar) rizikų registre turi būti nustatytos ir išanalizuotos rizikos, taip pat susijusios su netinkamu traukinių formavimu, krovinių krovimu ir tvirtinimu, negabaritinių ir pavojingųjų krovinių vežimu) (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“);

 

 

 

 

b)

tinkamais rizikos vertinimo metodais įvertina a punkte nurodytų rūšių riziką;

 

 

 

 

c)

parengia ir įdiegia saugos priemones ir nustato susijusias pareigas (žr. 2.3 skirsnį „Organizaciniai vaidmenys, pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai“);

 

 

 

 

d)

sukuria saugos priemonių veiksmingumo stebėjimo sistemą (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“);

 

 

 

 

e)

pripažįsta poreikį prireikus bendradarbiauti su kitomis suinteresuotosiomis šalimis (pvz., geležinkelio įmonėmis, infrastruktūros valdytojais, gamintoju, techninės priežiūros teikėju, už techninę priežiūrą atsakingu subjektu, geležinkelio transporto priemonių valdytoju, paslaugų teikėju ir perkančiuoju subjektu) dėl bendros rizikos ir tinkamų saugos priemonių įdiegimo (saugos valdymo sistemos apraše taip pat turi būti numatyta, kaip bus keičiamasi operatyvine su sauga susijusia informacija (informacija apie riedmenų gedimus, eksploatavimo sąlygas ar apribojimus ir pan.));

 

 

 

 

f)

praneša apie riziką darbuotojams ir susijusioms išorės šalims (saugos valdymo sistemos apraše ir (ar) rizikų registre taip pat turi būti numatyti būdai, kaip bus vykdomas apsikeitimas informacija apie rizikas)  (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“);

 

 

 

 

3.1.1.2.

Vertindama riziką organizacija atsižvelgia į būtinumą nustatyti, užtikrinti ir išlaikyti saugią darbo aplinką, atitinkančią taikomų teisės aktų, pirmiausia Direktyvos 89/391/EEB, reikalavimus.

 

 

 

 

3.1.2.

Pakeitimų planavimas

3.1.2.1.

Prieš įgyvendindama pakeitimą (žr. 5.4 skirsnį „Pakeitimų valdymas“) organizacija pagal Reglamente (ES) Nr. 402/2013 (1) nustatytą rizikos valdymo procesą nustato galimos saugos rizikos rūšis ir atitinkamas saugos priemones (žr. 3.1.1 papunktį „Rizikos vertinimas“), taip pat atsižvelgia į saugos riziką dėl paties pakeitimo proceso.

 

 

 

 

3.2. SAUGOS TIKSLAI IR PLANAVIMAS

3.2.1.

Organizacija, siekdama išlaikyti ir kai praktiškai įmanoma, gerinti savo saugos veiksmingumą, atitinkamų lygmenų atitinkamoms funkcijoms nustato saugos tikslus.

 

 

 

 

3.2.2. Saugos tikslai:

a)

yra suderinami su saugos politika ir organizacijos strateginiais tikslais (kai taikoma);

 

 

 

 

b)

siejami su svarbiausia rizika, nuo kurios priklauso organizacijos saugos veiksmingumas;

 

 

 

 

c)

yra išmatuojami;

 

 

 

 

d)

nustatomi atsižvelgiant į taikomus teisinius ir kitus reikalavimus;

 

 

 

 

e)

peržiūrimi, ar jie yra pasiekti, ir prireikus persvarstomi;

 

 

 

 

f)

apie juos pranešama.

 

 

 

 

3.2.3.

Organizacija turi turėti planą (-us), kuriame (-iuose) apibūdinama, kaip ji pasieks savo saugos tikslus.

 

 

 

 

3.2.4.

Organizacija apibūdina saugos tikslų siekimo stebėjimo strategiją ir planą (-us) (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“).

 

 

 

 

4. PARAMA

4.1. IŠTEKLIAI

4.1.1.

Organizacija užtikrina išteklius, įskaitant kompetentingus darbuotojus ir veiksmingą tinkamą naudoti įrangą, būtinus norint sukurti, įgyvendinti, prižiūrėti ir nuolat tobulinti saugos valdymo sistemą.

 

 

 

 

4.2. KOMPETENCIJA

4.2.1.

Organizacijos kompetencijos valdymo sistema turi užtikrinti, kad darbuotojai, kurių funkcijos yra susijusios su sauga, būtų kompetentingi vykdyti su sauga susijusias užduotis, už kurias jie yra atsakingi (žr. 2.3 skirsnį „Organizaciniai vaidmenys, pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai“), įskaitant bent šiuos dalykus:

 

 

 

 

a)

gebėjimų (įskaitant žinias, įgūdžius, netechninį elgesį ir požiūrį), kurių reikia su sauga susijusioms užduotims vykdyti, identifikavimą;

 

 

 

 

b)

atrankos principus (būtinąjį išsilavinimo lygį, psichologinį tinkamumą ir fizinį pajėgumą);

 

 

 

 

c)

pradinį mokymą, patirtį ir kvalifikaciją

 

 

 

 

d)

tęstinį mokymą ir periodinį turimų gebėjimų atnaujinimą;

 

 

 

 

e)

periodinį kompetencijos vertinimą ir psichologinio tinkamumo bei fizinio pajėgumo tikrinimą siekiant užtikrinti, kad kvalifikacija ir įgūdžiai būtų ilgainiui išlaikomi;

 

 

 

 

f)

konkretų mokymą, susijusį su atitinkamomis saugos valdymo sistemos dalimis, kad jie galėtų atlikti su sauga susijusias savo užduotis;

 

 

 

 

4.2.2.

Organizacija numato su sauga susijusias užduotis vykdančių darbuotojų mokymo programą, kaip nurodyta 4.2.1 papunkčio c, d ir f papunkčiuose, kuri užtikrina, kad:

 

 

 

 

a)

teikiama mokymo programa atitiktų nustatytus darbuotojų kompetencijos reikalavimus ir individualius poreikius (saugos valdymo sistemos apraše ir (ar) kompetencijų valdymo sistemoje taip pat turi būti numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyti reikalavimai darbuotojų kompetencijoms valdyti);

 

 

 

 

b)

kai tinkama, mokymas užtikrintų, kad darbuotojai galėtų veikti visomis eksploatavimo sąlygomis (normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis);

 

 

 

 

c)

mokymo trukmė ir kvalifikacijos kėlimo mokymo dažnumas būtų tinkami atsižvelgiant į mokymo tikslus;

 

 

 

 

d)

visų darbuotojų mokymas būtų registruojamas (žr. 4.5.3 papunktį „Dokumentuojamos informacijos valdymas“);

 

 

 

 

e)

mokymo programa būtų reguliariai peržiūrima, atliekamas jos auditas (žr. 6.2 skirsnį „Vidaus auditas“) ir prireikus atliekami pakeitimai (žr. 5.4 skirsnį „Pakeitimų valdymas“).

 

 

 

 

4.2.3.

Turi būti nustatyta darbuotojų grąžinimo į darbą po avarijos / rikto ar po ilgo nebuvimo tvarka, įskaitant papildomą mokymą, jei nustatomas toks poreikis.

 

 

 

 

4.3. INFORMUOTUMAS

4.3.1.

Vyresnieji vadovai užtikrina, kad jie ir jų darbuotojai, kurių funkcijos yra susijusios su sauga, žinotų savo veiksmų aktualumą, svarbą ir pasekmes ir kaip jie padeda teisingai taikyti saugos valdymo sistemą ir užtikrinti jos veiksmingumą, įskaitant saugos tikslų pasiekimą (žr. 3.2 skirsnį „Saugos tikslai ir planavimas).

 

 

 

 

4.4. INFORMACIJA IR RYŠIAI

4.4.1.

Organizacija nustato tinkamus ryšio kanalus, siekdama užtikrinti, kad įvairiais organizacijos lygmenimis su sauga susijusia informacija būtų keičiamasi tarpusavyje ir su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant rangovus, partnerius ir tiekėjus (saugos valdymo sistemos apraše taip pat turi būti numatyta, kaip bus keičiamasi operatyvine su sauga susijusia informacija (informacija apie riedmenų gedimus, eksploatavimo sąlygas ar apribojimus ir pan.) bei kokiais būdais, įskaitant reikalingos sąveikos tarp informacinių sistemų užtikrinimą);

 

 

 

 

4.4.2.

Siekdama užtikrinti, kad su sauga susijusi informacija pasiektų sprendimų priėmėjus, organizacija valdo su sauga susijusios informacijos identifikavimą, priėmimą, apdorojimą, generavimą ir skleidimą.

 

 

 

 

4.4.3. Organizacija užtikrina, kad su sauga susijusi informacija būtų:

a)

aktuali, išsami ir suprantama numatytiems naudotojams;

 

 

 

 

b)

pagrįsta;

 

 

 

 

c)

tiksli;

 

 

 

 

d)

nuosekli;

 

 

 

 

e)

valdoma (žr. 4.5.3 papunktį „Dokumentais pagrįstos informacijos valdymas“)

 

 

 

 

f)

pranešama iš anksto;

 

 

 

 

g)

gaunama ir suprantama.

 

 

 

 

4.5. DOKUMENTUOJAMA INFORMACIJA

4.5.1. Saugos valdymo sistemos dokumentai

4.5.1.1. Turi būti saugos valdymo sistemos aprašymas, kuriame nurodoma:

a)

su geležinkelių eksploatavimo sauga susijusių procesų ir veiksmų, įskaitant su sauga susijusias užduotis ir atitinkamas pareigas (žr. 2.3 skirsnį „Organizaciniai vaidmenys, pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai“), identifikavimas ir apibūdinimas;

 

 

 

 

b)

šių procesų sąveika;

 

 

 

 

c)

tvarkos aprašymas arba kiti dokumentai, kuriuose apibūdinama, kaip šie procesai įgyvendinami;

 

 

 

 

d)

rangovų, partnerių ir tiekėjų identifikavimas, nurodant teikiamų paslaugų rūšį ir apimtį;

 

 

 

 

e)

sutarčių ir kitų verslo susitarimų, būtinų organizacijos saugos rizikai ir su rangovų naudojimu susijusiai rizikai valdyti, kuriuos organizacija sudarė su kitomis d punkte nurodytomis šalimis, identifikavimas;

 

 

 

 

f)

nuoroda į dokumentuojamą informaciją, reikalaujamą šiame reglamente.

 

 

 

 

4.5.1.2. Organizacija užtikrina, kad pagal Direktyvos (ES) 2016/798 9 straipsnio 6 dalį atitinkamai nacionalinei saugos institucijai (ar institucijoms) būtų pateikiama metinė saugos ataskaita, kurioje nurodoma:

a)

sprendimų dėl svarbių su sauga susijusių pakeitimų rinkinys, nurodant svarbių pakeitimų santrauką pagal Reglamento (ES) Nr. 402/2013 18 straipsnio 1 dalį;

 

 

 

 

b)

organizacijos kitų (vienų ar kelerių) metų saugos tikslai ir kaip didelė saugos rizika paveikia šių saugos tikslų nustatymą;

 

 

 

 

c)

avarijos / rikto vidaus tyrimo (žr. 7.1 skirsnį „Mokymasis iš avarijų ir riktų“) ir kitos stebėsenos veiklos (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“, 6.2 skirsnį „Vidaus auditas“ ir 6.3 skirsnį „Vadovybės atliekamas vertinimas“) rezultatai pagal Reglamento (ES) Nr. 1078/2012 (1) 5 straipsnio 1 dalį;

 

 

 

 

d)

išsami informacija apie nacionalinių tyrimo įstaigų rekomendacijose nurodytų likusių neišspręstų klausimų sprendimo pažangą (žr. 7.1 skirsnį „Mokymasis iš avarijų ir riktų“);

 

 

 

 

e)

organizacijos saugos rodikliai, pagal kuriuos vertinamas organizacijos saugos veiksmingumas (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“);

 

 

 

 

f)

kai tinkama, patarėjo saugos klausimais metinės ataskaitos išvados, kaip nurodyta Reglamente dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais (RID) (2), dėl organizacijos veiklos, susijusios su pavojingų krovinių vežimu (3)

 

 

 

 

4.5.2. Kūrimas ir atnaujinimas

4.5.2.1.

Organizacija užtikrina, kad kuriant ir atnaujinant dokumentuojamą su saugos valdymo sistema susijusią informaciją būtų naudojami tinkami formatai ir laikmenos.

 

 

 

 

4.5.3. Dokumentuojamos informacijos valdymas

4.5.3.1.

Organizacija valdo su saugos valdymo sistema susijusią dokumentuojamą informaciją, ypač jos saugojimą, platinimą ir pakeitimus, kad užtikrintų jos prieinamumą, tinkamumą ir, kai tinkama, apsaugą.

 

 

 

 

4.6. ŽMOGIŠKŲJŲ IR ORGANIZACINIŲ VEIKSNIŲ INTEGRAVIMAS

4.6.1. Organizacija turi laikytis sisteminio požiūrio į žmogiškųjų ir organizacinių veiksnių integravimą savo saugos valdymo sistemoje. Laikantis šio požiūrio:

a)

parengiama strategija, naudojamasi žmogiškųjų ir organizacinių veiksnių srities patirtimi ir taikomi joje pripažinti būdai;

 

 

 

 

b)

sprendžiami su įrangos konstrukcija ir naudojimu, užduotimis, darbo sąlygomis ir organizavimo tvarka susijusios rizikos klausimai, atsižvelgiant į žmogaus galimybes ir apribojimus, taip pat į poveikį žmogaus veiklos efektyvumui.

 

 

 

 

5. VEIKLA

5.1. VEIKLOS PLANAVIMAS IR VALDYMAS

5.1.1. Planuodama, kurdama, įgyvendindama ir peržiūrėdama savo veiklos procesus organizacija užtikrina, kad vykdant veiklą:

a)

būtų taikomi rizikos priimtinumo kriterijai ir imamasi saugos priemonių (žr. 3.1.1 dalį „Rizikos vertinimas“);

 

 

 

 

b)

būtų nustatytas (-i) saugos tikslų pasiekimo planas (-ai) (žr. 3.2 skirsnį „Saugos tikslai ir planavimas“);

 

 

 

 

c)

būtų renkama informacija siekiant įvertinti, ar teisingai taikoma veiklos tvarka, ir jos veiksmingumą (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“).

 

 

 

 

5.1.2.

Organizacija užtikrina, kad jos veiklos tvarka atitiktų su sauga susijusius taikomų techninių sąveikos specifikacijų reikalavimus ir atitinkamas nacionalines taisykles, taip pat kitus aktualius reikalavimus (saugos valdymo sistemos apraše ar techninės priežiūros sistemoje taip pat turi būti numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyti reikalavimai geležinkelio riedmenims ir jų priežiūrai, darbuotojų kompetencijų valdymui ir eismo organizavimui bei valdymui)  (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“).

 

 

 

 

5.1.3.

Siekiant valdyti su veiklos sauga susijusią riziką (žr. 3.1.1 punktą „Rizikos vertinimas“), atsižvelgiama bent į šiuos dalykus:

 

 

 

 

a)

esamų arba naujų traukinių maršrutų ir naujų vežimo traukiniais paslaugų planavimą, įskaitant naujų transporto priemonių tipų diegimą, poreikį nuomotis transporto priemones ir (arba) samdyti išorės darbuotojus ir veiklos tikslais keistis informacija apie techninę priežiūrą su subjektais, atsakingais už techninę priežiūrą;

 

 

 

 

b)

traukinių tvarkaraščių sudarymą ir įgyvendinimą;

 

 

 

 

c)

traukinių arba transporto priemonių parengimą prieš pradedant važiuoti, įskaitant patikrinimus prieš išvykimą ir traukinių formavimą;

 

 

 

 

d)

traukinių važiavimą arba transporto priemonių judėjimą įvairiomis eksploatavimo sąlygomis (normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis);

 

 

 

 

e)

veiklos pritaikymą prie pareikalavimų nutraukti eksploatavimą ir pranešimų apie grąžinimą eksploatuoti, kuriuos teikia už techninę priežiūrą atsakingas subjektas;

 

 

 

 

f)

leidimus judėti transporto priemonėms;

 

 

 

 

g)

mašinistų kabinose ir traukinių valdymo dispečerinėse naudojamų sąsajų ir sąsajų su techninės priežiūros darbuotojų naudojama įranga tinkamumą.

 

 

 

 

5.1.4.

Siekdama užtikrinti su veiklos sauga susijusių pareigų paskirstymo valdymą, organizacija nustato pareigas, susijusias su saugaus traukinių važiavimo ir transporto priemonių judėjimo koordinavimu ir valdymu, ir kaip atitinkamos užduotys, nuo kurių priklauso visų paslaugų teikimo sauga, organizacijoje paskirstomos kompetentingiems darbuotojams (žr. 2.3 skirsnį „Organizaciniai vaidmenys, pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai“) ir, kai tinkama, kitoms išorės kvalifikuotoms šalims (žr. 5.3 skirsnį „Rangovai, partneriai ir tiekėjai“).

 

 

 

 

5.1.5.

Siekiant, kai tinkama, užtikrinti su veiklos sauga susijusios informacijos ir ryšių valdymą (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“), atitinkami darbuotojai (pvz., traukinio brigados nariai) išsamiai informuojami apie visas nurodytas kelionės sąlygas, įskaitant svarbius pakeitimus, dėl kurių gali kilti pavojus arba atsirasti laikinų ar nuolatinių veiklos apribojimų (pvz., konkretaus transporto priemonių tipo ar konkretaus maršruto) ir kai taikoma, ypatingų siuntų vežimo sąlygas.

 

 

 

 

5.1.6.

Siekdama užtikrinti su veiklos sauga susijusios kompetencijos valdymą (žr. 4.2 skirsnį „Kompetencija“), organizacija pagal taikomus teisės aktus užtikrina (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“), kad jos darbuotojai:

 

 

 

 

a)

laikytųsi savo mokymo ir darbo nurodymų ir prireikus imtųsi taisomųjų veiksmų;

 

 

 

 

b)

būtų specialiai mokomi, kai numatoma padaryti veiklos vykdymo ar jiems paskirtų užduočių pakeitimų;

 

 

 

 

c)

po avarijų ir riktų imtųsi tinkamų priemonių.

 

 

 

 

5.2. TURTO VALDYMAS

5.2.1.

Organizacija valdo su fiziniu turtu susijusią saugos riziką per visą jo gyvavimo ciklą (žr. 3.1.1 punktą „Rizikos vertinimas“) nuo projektavimo iki šalinimo ir visuose gyvavimo ciklo etapuose užtikrina atitiktį su žmogiškaisiais veiksniais susijusiems reikalavimams.

 

 

 

 

5.2.2.

Organizacija:

 

 

 

 

a)

užtikrina, kad turtas būtų naudojamas pagal numatytą paskirtį ir išlaikomas saugios eksploatacinės būklės, kai tinkama pagal Direktyvos (ES) 2016/798 14 straipsnio 2 dalį, ir būtų užtikrinamas numatytas veikimo charakteristikų lygis;

 

 

 

 

b)

valdo turtą normaliomis ir pablogėjusiomis eksploatavimo sąlygomis;

 

 

 

 

c)

kuo greičiau, kai tai praktiškai įmanoma, aptinka eksploatavimo reikalavimų neatitikties atvejus prieš pradedant turtą naudoti ir naudojimo metu, įskaitant prireikus naudojimo apribojimų taikymą siekiant užtikrinti saugią turto eksploatacinę būklę (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“).

 

 

 

 

5.2.3.

Organizacija užtikrina, kad, kai tinkama, jos turto valdymo tvarka atitiktų visus esminius reikalavimus, nustatytus atitinkamose techninėse sąveikos specifikacijose, taip pat visus kitus atitinkamus reikalavimus (saugos valdymo sistemos apraše ar techninės priežiūros sistemoje taip pat turi būti numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyti reikalavimai geležinkelio riedmenims ir jų priežiūrai)  (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“).

 

 

 

 

5.2.4.

Siekiant valdyti riziką, kai tai svarbu techninei priežiūrai užtikrinti, (žr. 3.1.1 papunktį „Rizikos vertinimas“) turi būti atsižvelgta bent į šiuos dalykus:

 

 

 

 

a)

techninės priežiūros poreikio nustatymą remiantis planiniu ir faktiniu turto naudojimu ir jo projektinėmis charakteristikomis, kad būtų nuolat išlaikoma saugi eksploatacinė būklė;

 

 

 

 

b)

turto eksploatavimo nutraukimo techninei priežiūrai atlikti, kai buvo nustatyta trūkumų arba kai turto būklė pablogėjo tiek, kad buvo peržengtos a punkte nurodytos saugios eksploatacinės būklės ribos, valdymą;

 

 

 

 

c)

turto grąžinimo eksploatuoti po techninės priežiūros, galimai taikant naudojimo apribojimus siekiant užtikrinti, kad turtas būtų saugios eksploatacinės būklės, valdymą;

 

 

 

 

d)

stebėsenos ir matavimo įrangos valdymą siekiant užtikrinti, kad ji būtų tinkama pagal numatytą paskirtį.

 

 

 

 

5.2.5.

Siekdama valdyti informaciją ir ryšius, kai tai svarbu saugiam turto valdymui užtikrinti, (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“) organizacija atsižvelgia į:

 

 

 

 

a)

keitimąsi svarbia informacija organizacijoje arba su išorės subjektais, atsakingais už techninę priežiūrą (žr. 5.3 skirsnį „Rangovai, partneriai ir tiekėjai“), ypač informacija apie su sauga susijusias triktis, avarijas, riktus ir galimus turto naudojimo apribojimus (saugos valdymo sistemos apraše taip pat turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinta tinkama sąveika su krovinių vežimo ir techninės priežiūros informacinėmis sistemomis);

 

 

 

 

b)

visos reikiamos informacijos, įskaitant su a punktu susijusią informaciją, (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“ ir 4.5.3 papunktį „Dokumentuojamos informacijos valdymas“) atsekamumą;

 

 

 

 

c)

registro sukūrimą ir tvarkymą, įskaitant visų pakeitimų, nuo kurių priklauso turto sauga, valdymą (žr. 5.4 skirsnį „Pakeitimų valdymas“).

 

 

 

 

5.3. RANGOVAI, PARTNERIAI IR TIEKĖJAI

5.3.1.

Organizacija nustato ir valdo saugos riziką, kylančią dėl užsakomųjų paslaugų, įskaitant veiklą ar bendradarbiavimą su rangovais, partneriais ir tiekėjais.

 

 

 

 

5.3.2.

Siekdama valdyti 5.3.1 dalyje nurodytą saugos riziką, organizacija nustato rangovų, partnerių ir tiekėjų atrankos kriterijus ir sutartinius reikalavimus, kuriuos jie turi atitikti, įskaitant:

 

 

 

 

a)

teisinius ir kitus su sauga susijusius reikalavimus (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“);

 

 

 

 

b)

sutartyje nustatytoms užduotims atlikti būtiną kompetencijos lygį (žr. 4.2 skirsnį „Kompetencija“);

 

 

 

 

c)

atsakomybę už vykdytinas užduotis;

 

 

 

 

d)

nustatytą saugos veiksmingumą, kuris turi būti išlaikytas, kol galioja sutartis;

 

 

 

 

e)

įpareigojimus dėl keitimosi su sauga susijusia informacija (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“);

 

 

 

 

f)

su sauga susijusių dokumentų atsekamumą (žr. 4.5 skirsnį „Dokumentuojama informacija“).

 

 

 

 

5.3.3.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1078/2012 3 straipsnyje nustatytą procesą organizacija stebi:

 

 

 

 

a)

visos rangovų, partnerių ir tiekėjų vykdomos veiklos saugos veiksmingumą, siekdama įsitikinti, kad jie laikosi visų sutartyje nustatytų reikalavimų;

 

 

 

 

b)

rangovų, partnerių ir tiekėjų informuotumą apie su jais susijusią saugos riziką organizacijos veiklai. 2018 5 25 L 129/35 Europos Sąjungos oficialusis leidinys LT.

 

 

 

 

5.4. PAKEITIMŲ VALDYMAS

5.4.1.

Organizacija įgyvendina ir valdo saugos valdymo sistemos pakeitimus, kad išlaikytų arba pagerintų saugos veiksmingumą. Tai apima sprendimus įvairiuose pakeitimų valdymo etapuose ir vėlesnę saugos rizikos peržiūrą (žr. 3.1.1 punktą „Rizikos vertinimas“).

 

 

 

 

5.5. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMAS

5.5.1.

Organizacija turi atpažinti ekstremaliąsias situacijas ir laiku imtis susijusių priemonių, kad tos situacijos būtų valdomos (žr. 3.1.1 dalį „Rizikos vertinimas“) ir būtų atkurtos normalios eksploatavimo sąlygos pagal Reglamentą (ES) 2015/995 (1).

 

 

 

 

5.5.2.

Organizacija užtikrina, kad kiekvieno tipo ekstremaliojoje situacijoje:

 

 

 

 

a)

būtų galima nedelsiant susisiekti su avarinėmis tarnybomis;

 

 

 

 

b)

avarinėms tarnyboms būtų suteikta visa reikiama informacija tiek iš anksto, kad jos galėtų pasirengti reaguoti į ekstremaliąją situaciją, tiek pačioje ekstremaliojoje situacijoje;

 

 

 

 

c)

vidaus priemonėmis būtų teikiama pirmoji pagalba.

 

 

 

 

5.5.3.

Organizacija pagal Reglamentą (ES) 2015/995 nustato ir dokumentuoja visų subjektų vaidmenis ir atsakomybę.

 

 

 

 

5.5.4.

Organizacija turi turėti veiksmų, įspėjimo ir informavimo apie ekstremaliąsias situacijas planus, kuriuose numatyta šių veiksmų tvarka:

 

 

 

 

a)

visų darbuotojų, atsakingų už ekstremaliosios situacijos valdymą, įspėjimo;

 

 

 

 

b)

visų šalių (pvz., infrastruktūros valdytojo, rangovų, valdžios institucijų, avarinių tarnybų) informavimo, įskaitant skubius nurodymus keleiviams (pranešimų apie avarinius atvejus schemose turi būti pateikti aktualūs visų šalių kontaktiniai duomenys ir (ar) numatytos priemonės, užtikrinančios tinkamą informavimą);

 

 

 

 

c)

visų sprendimų, būtinų atsižvelgiant į avarijos tipą, priėmimo.

 

 

 

 

5.5.5.

Organizacija apibūdina, kaip paskirstyti ekstremaliųjų situacijų valdymo ištekliai ir priemonės (žr. 4.1 skirsnį „Ištekliai“) ir kaip nustatyti mokymo reikalavimai (žr. 4.2 skirsnį „Kompetencija“).

 

 

 

 

5.5.6.

Ekstremaliųjų situacijų valdymo tvarka reguliariai išbandoma bendradarbiaujant su kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir prireikus atnaujinama (saugos valdymo sistemos apraše turi būti numatyta, kaip bus organizuojamas ekstremaliųjų situacijų bandymas).

 

 

 

 

5.5.7.

Organizacija užtikrina, kad infrastruktūros valdytojas galėtų lengvai ir nedelsdamas susisiekti su kompetentingais tinkamą kalbą mokančiais atsakingais darbuotojais, kurie jam pateiktų tinkamo lygio informaciją.

 

 

 

 

5.5.8.

Organizacijoje turi būti nustatyta kreipimosi ekstremaliojoje situacijoje į subjektą, atsakingą už techninę priežiūrą, arba transporto priemonių valdytoją tvarka.

 

 

 

 

6. VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

6.1. STEBĖSENA

6.1.1.

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1078/2012 organizacija vykdo stebėseną, kad:

 

 

 

 

a)

patikrintų, ar teisingai taikomi visi saugos valdymo sistemos procesai ir procedūros, įskaitant veiklos, organizacines ir technines saugos priemones;

 

 

 

 

b)

patikrintų, ar teisingai taikoma visa saugos valdymo sistema ir ar ji užtikrina numatytus rezultatus; 2018 5 25 L 129/36 Europos Sąjungos oficialusis leidinys LT;

 

 

 

 

c)

ištirtų, ar saugos valdymo sistema atitinka šio reglamento reikalavimus;

 

 

 

 

d)

prireikus nustatytų ir įgyvendintų taisomąsias priemones ir įvertintų jų veiksmingumą (žr. 7.2 skirsnį „Nuolatinis tobulinimas“), jei nustatomas bet koks neatitikties a, b ir c punktams atvejis.

 

 

 

 

6.1.2.

Organizacija visais savo lygmenimis reguliariai stebi su sauga susijusių užduočių vykdymą ir imasi veiksmų, jei šios užduotys atliekamos netinkamai.

 

 

 

 

6.2. VIDAUS AUDITAS

6.2.1.

Organizacija nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai atlieka vidaus auditus, kad savo vykdomos stebėsenos tikslais surinktų ir išanalizuotų informaciją (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“); ši veikla apima:

 

 

 

 

a)

planuojamų vidaus auditų tvarkaraštį, persvarstomą atsižvelgiant į ankstesnių auditų ir veiksmingumo stebėsenos rezultatus;

 

 

 

 

b)

kompetentingų auditorių identifikavimą ir atranką (žr. 4.2 skirsnį „Kompetencija“);

 

 

 

 

c)

auditų rezultatų analizę ir vertinimą;

 

 

 

 

d)

taisomųjų ir tobulinimo priemonių poreikio nustatymą;

 

 

 

 

e)

šių priemonių įgyvendinimo ir veiksmingumo patikrą;

 

 

 

 

f)

auditų vykdymo ir rezultatų dokumentavimą;

 

 

 

 

g)

auditų rezultatų pranešimą vyresniajai vadovybei.

 

 

 

 

6.3. VADOVYBĖS ATLIEKAMAS VERTINIMAS

6.3.1.

Vyresnioji vadovybė reguliariai peržiūri tęstinį saugos valdymo sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, atsižvelgdama bent į šiuos dalykus:

 

 

 

 

a)

išsamią informaciją apie likusių klausimų, nustatytų per ankstesnius vadovybės atliktus vertinimus, sprendimo pažangą;

 

 

 

 

b)

vidaus ir išorės aplinkybių kaitą (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“);

 

 

 

 

c)

organizacijos saugos veiksmingumą, susijusį su:

 

 

 

 

i)

jos saugos tikslų pasiekimu;

 

 

 

 

ii)

stebėsenos rezultatais, įskaitant vidaus audito išvadas, taip pat vidaus avarijų ir riktų tyrimais ir su jais susijusių atitinkamų veiksmų įgyvendinimo būsena;

 

 

 

 

iii)

atitinkamais nacionalinės saugos institucijos atliekamos priežiūros veiklos rezultatais;

 

 

 

 

d)

tobulinimo rekomendacijas.

 

 

 

 

6.3.2.

Remdamasi vadovybės atlikto vertinimo rezultatais, vyresnioji vadovybė prisiima bendrą atsakomybę už būtinų saugos valdymo sistemos pakeitimų planavimą ir įgyvendinimą.

 

 

 

 

7. TOBULINIMAS

7.1. MOKYMASIS IŠ AVARIJŲ IR RIKTŲ

7.1.1.

Apie avarijas ir riktus, susijusius su organizacijos geležinkelių eksploatavimo veikla:

 

 

 

 

a)

pranešama, jie registruojami, tiriami ir analizuojami siekiant nustatyti jų priežastis;

 

 

 

 

b)

prireikus pranešama nacionalinėms įstaigoms.

 

 

 

 

7.1.2.

Organizacija užtikrina, kad:

 

 

 

 

a)

nacionalinės saugos institucijos, nacionalinės tyrimo institucijos ir sektoriaus arba vidaus tyrimo rekomendacijos būtų įvertintos ir įgyvendintos, jei tinkama arba nurodyta;

 

 

 

 

b)

būtų įvertintos iš kitų suinteresuotųjų šalių, pvz., geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų, už techninę priežiūrą atsakingų subjektų ir geležinkelių transporto priemonių valdytojų, gautos svarbios ataskaitos arba informacija ir į jas būtų atsižvelgta.

 

 

 

 

7.1.3.

Su tyrimu susijusia informacija organizacija remiasi peržiūrėdama rizikos vertinimą (žr. 3.1.1 papunktį „Rizikos vertinimas“), kad pasimokytų, kaip gerinti saugą ir, kai taikoma, imtųsi taisomųjų ir (arba) tobulinimo priemonių (žr. 5.4 skirsnį „Pakeitimų valdymas“).

 

 

 

 

7.2. NUOLATINIS TOBULINIMAS

7.2.1.

Organizacija nuolat gerina savo saugos valdymo sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, atsižvelgdama į Reglamente (ES) 1078/2012 nustatytą sistemą ir bent šių rūšių veiklos rezultatus:

 

 

 

 

a)

stebėsenos (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“);

 

 

 

 

b)

vidaus audito (žr. 6.2 skirsnį „Vidaus auditas“);

 

 

 

 

c)

vadovybės atliekamo vertinimo (žr. 6.3 skirsnį „Vadovybės atliekamas vertinimas“);

 

 

 

 

d)

mokymosi iš avarijų ir riktų (žr. 7.1 skirsnį „Mokymasis iš avarijų ir riktų“).

 

 

 

 

7.2.2.

Organizacija užtikrina darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių motyvavimo priemones, kuriomis skatinama aktyviai gerinti saugą dalyvaujant organizacijos mokymosi procese.

 

 

 

 

7.2.3.

Organizacija nustato strategiją, pagal kurią būtų nuolat gerinama saugos kultūra, panaudojama šios srities patirtis ir taikomi pripažinti būdai siekiant nustatyti elgesio klausimus, veikiančius įvairias saugos valdymo sistemos dalis, ir įgyvendinamos šių klausimų sprendimo priemonės.

 

 

 

 

Eil. Nr.

PASTABOS IR PASIŪLYMAI

 

 

 

 

Atitikties įvertinimą atliko

___________________________________________                  

 (pareigos, vardas, pavardė)

 

part_a1554bbeff7749ce88982b04b2ef7ff6_end