HERB21

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL BLINSTRUBIŠKIO MIŠKO DALIES (KEIDŽIŲ IR PAUPIO TVENKINIŲ KOMPLEKSO) GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2021 m. lapkričio 11 d. Nr. D1-661

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. Tvirtinu Blinstrubiškio miško dalies (Keidžių ir Paupio tvenkinių komplekso) gamtotvarkos planą (toliau – gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos organizuoti įgyvendintų priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, poveikio saugomoms rūšims vertinimą;

2.2. Dubysos regioninio parko direkcijai:

2.2.1. koordinuoti priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2.2. per 3 mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo įregistruoti saugomų rūšių radaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, duomenis Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                      Simonas Gentvilas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-661

 

 

BLINSTRUBIŠKIO MIŠKO DALIES (KEIDŽIŲ IR PAUPIO TVENKINIŲ KOMPLEKSO) GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1. Blinstrubiškio miško dalies (Keidžių ir Paupio tvenkinių komplekso) gamtotvarkos planas (toliau – gamtotvarkos planas) parengtas daliai paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Blinstrubiškio miškas (toliau – PAST), vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamąją informaciją galima rasti interneto tinklalapyje www.biomon.lt/gamtotvarka.

 

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas gamtotvarkos planas, yra Kauno apskrityje, Raseinių r. savivaldybėje, Viduklės seniūnijoje. Teritorija apima du žuvininkystės tvenkinių kompleksus (Paupio ir Keidžių (Alsos) skyrius), kuriuose ūkininkauja UAB „Raseinių žuvininkystė“. Abu tvenkinių kompleksai išsidėstę skirtingose Raseinių r. vietose: Paupio skyrius (užimantis 583,1 ha plotą) yra Blinstrubiškio miško masyve, Keidžių (Alsos) skyrius (užimantis 465,78 ha plotą) pietinėje pusėje ribojasi su Blinstrubiškio mišku, iš kitų pusių tvenkiniai apsupti atviro agrarinio kraštovaizdžio. Bendras gamtotvarkos plano teritorijos užimamas plotas – 1048,88 ha.

3. Žemė yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. UAB „Raseinių žuvininkystė“ pagal susitarimą su Kauno apskrities viršininko administracija nuo 2002 m. ją nuomoja ir vykdo joje ūkinę veiklą. Visa teritorijos žemė yra žemės ūkio paskirties.

4. Teritorija apima dalį Blinstrubiškio miško PAST, kuri nustatyta įtraukus ją į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, siekiant išsaugoti į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010 (toliau – Paukščių direktyva; PD), I priedą įrašytą perinčią paukščių rūšį – jūrinį erelį (Haliaeetus albicilla). Rūšis peri Blinstrubiškio miške, tačiau maitinasi gamtotvarkos plano teritorijoje. Gamtotvarkos plano teritorijos apsaugą užtikrina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Raseinių žuvininkystė“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudaryta trišalė apsaugos sutartis dėl Alsos ir Paupio tvenkinių teritorijų apsaugos priemonių nustatymo.

5. Teritorijoje aptinkama 16 saugomų paukščių rūšių, iš jų 12 rūšių įrašyta į Paukščių direktyvos I priedą, 10 rūšių – į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas; SRS):

Didysis baublys (Botaurus stellaris) (SRS; PD I). Aptinkamos mažiausiai dvi nuolatinės teritorijos Keidžių (Alsos) tvenkinių skyriuje. Viena pora peri Paupio tvenkinių skyriuje. Vietinė populiacija įvertinta 3 ar 4 perinčiais patinais. Siekiant išsaugoti perinčią populiaciją, reikia tinkamai tvarkyti 30–70 cm gylyje augančius nendrynus, kad jie per daug nesutankėtų. Šiuo metu didesniame kaip 30 cm gylyje augantys nendrynai yra tinkami baubliams perėti, todėl jų tvarkyti nereikia. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus) (PD I). Paupio skyriuje 2015–2020 m. reguliariai perėjo 2 ar 3 poros. Vasarą formuojamos besišeriančių paukščių sankaupos. Keidžių (Alsos) tvenkinių skyriuje 2015–2020 m. užregistruoti 4 lizdai. Vietinė populiacija vertinama 6 ar 7 poromis. Norint išsaugoti šią rūšį, būtina palikti gilesniame vandenyje augančių nendrynų plotus, tvirtinti pylimus, palaikyti atviras suformuotas salas. Gausios sankaupos registruojamos kovo ir balandžio mėnesiais tiek Paupio, tiek Keidžių (Alsos) tvenkinių skyriuose – atitinkamai iki 200 ir 310 individų. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Mažoji gulbė (PD I). Skaitlingos sankaupos Keidžių (Alsos) ir Paupio atviruose tvenkiniuose registruojamos balandžio ir spalio mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) (SRS). Ne kasmet peri pavienės poros Keidžių (Alsos) tvenkinių skyriuje. Tikslios veisimosi vietos nežinomos. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Rudagalvė antis (Aythya ferina) (SRS). Keidžių (Alsos) ir Paupio tvenkinių skyriuose 2015–2020 m. per sezoną stebėti mažiausiai 3 lizdai. Paupio tvenkinių skyriuje lizdų neaptikta, bet perėjimo metu stebimi suaugę individai. Abiejų skyrių teritorijose rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais formuojasi besišeriančių paukščių skaitlingos sankaupos. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Pilkoji antis (Anas strepera) (SRS). Peri abiejuose tvenkinių skyriuose. Paskutiniais metais perinti populiacija vertinama 20–30 porų. Keidžių (Alsos) tvenkinių skyriuje nuo 2015 iki 2020 m. kasmet perėjo 20–25 patelės, Paupio tvenkinių skyriuje 2020 m. perėjo mažiausiai 4 patelės. Populiacija didėja visoje Lietuvos teritorijoje. Norint užtikrinti palankią rūšies perinčios populiacijos apsaugos būklę, būtina tinkamai tvarkyti suformuotas salas ir didinti maitinimuisi tinkamų buveinių plotą – naikinti tankiomis nendrėmis apžėlusius tvenkinių plotus. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Nendrinė lingė (Circus aeruginosus) (PD I). Keidžių (Alsos) tvenkinių skyriuje peri mažiausiai 2 poros, o Paupio tvenkinių skyriuje – 1 pora. Šiuo metu rūšiai veistis tinkami nendrynai atitinka rūšies poreikius. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Švygžda (Porzana porzana) (SRS; PD I). Nuo 2015 iki 2020 m. perėjo 1 ar 2 poros. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Griežlė (Crex crex) (SRS; PD I). Pavieniai patinai kasmet girdimi Paupio ir Keidžių (Alsos) tvenkinių skyrių teritorijose. Populiaciją galima palaikyti tik kasmet šienaujant pievas ir pylimus, iškertant atželiančius krūmynus. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Upinė žuvėdra (Sterna hirundo) (PD I). Paupio tvenkinių skyriuje ant nedidelės salelės 2005 m. perėjo keliasdešimt porų. Vėliau ji buvo apsemta. Kitos potencialiai tinkamos salos buvo apaugusios aukšta augalija. Pradėjus tvarkyti suformuotas stacionarias salas, rūšies perinti populiacija ėmė gausėti, susiformavo gausi rūšies kolonijos. 2020 m. Keidžių (Alsos) tvenkiniuose esančiuose 2 plaustuose ir 2 tvarkytose salose perėjo 127–130 upinių žuvėdrų porų (127 lizdai; viename plauste įsikūrus sidabriniam kirui, žuvėdros plaustą paliko). Paupio tvenkinių skyriuje 2020 m. ant šviežiai sustumdytų salų perėjo 28 poros, ant laikinų salų ar šiaudų ritinių perėjo nuo 5 iki 7 porų. Norint užtikrinti palankią rūšies perinčios populiacijos apsaugos būklę, būtina tinkamai tvarkyti suformuotas salas ir didinti maitinimuisi tinkamų buveinių plotą – naikinti tankiomis nendrėmis apžėlusius tvenkinių plotus. Rūšies apsaugos būklė paskutinius penkerius metus yra palanki. Upinės žuvėdros populiacija atitinka Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo“, todėl rengiant gamtotvarkos planą pateiktas siūlymas įtraukti ją į Blinstrubiškio miško PAST saugomų Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą.

Mažoji žuvėdra (Sterna albifrons) (SRS; PD I). Pavienės perinčios poros stebimos ne kasmet. Peri atsitiktinai, kai yra šviežiai sustumdytos salos. 2016 m. Keidžių (Alsos) tvenkinių skyriuje perėjo 2 poros. Populiacija nestabili dėl perėti tinkamų sąlygų trūkumo. Rūšis peri labai specifinėje buveinėje – atvirose, augalija neapaugusiose salose, kurias teritorijoje sudėtinga palaikyti dėl derlingo grunto. Rūšies apsaugos būklė nepalanki dėl veisimosi buveinių trūkumo.

Paprastasis tulžys (Alcedo atthis) (SRS; PD I). Pavieniai paukščiai kasmet reguliariai stebimi vandens paėmimo kanaluose. Tikėtina, peri greta esančiose Šešuvies ir Upės upėse. Tvenkinių teritorijoje paukščiai reguliariai maitinasi. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Mėlyngurklė (Luscinia svecica) (SRS; PD I). Paupio tvenkinių skyriuje girdėtas giedantis patinas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Paprastoji medšarkė (Lanius collurio) (PD I). Pavienės poros pastoviai peri teritorijos pakraščiuose, rečiau – šalia tvenkinių. Tikslesnių duomenų apie gausą nėra, bet vietinė kiekvieno tvenkinių skyriaus populiacija vertinama ne mažiau kaip 2 poros. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Jūrinis erelis (SRS; PD I). Teritorijoje suformuoja išskirtinės svarbos sankaupas dėl akvakultūros ūkyje gausių žuvų išteklių, kurie užtikrina rūšiai palankias mitybos sąlygas. Jūriniai ereliai teritorijoje sutinkami ištisus metus, tačiau gausiausios jų sankaupos stebimos vasaros pabaigoje ir rudenį.

Rudeninės migracijos metu, kai tvenkiniuose nuleidžiamas vanduo, tarptautinės svarbos sankaupas teritorijoje taip pat suformuoja įvairių rūšių tilvikiniai paukščiai. Vandens paukščių (žąsinių, antinių) sankaupos rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais neretai viršija 5000 individų ribą. Pavasarį (kovo mėnesio paskutinė dekada – balandžio mėnesio pirma pusė) vandens paukščių sankaupos kartais siekia 7000 individų.

6. Teritorijos tvenkiniuose taip pat aptinkamos 5 saugomos žinduolių rūšys, įrašytos į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (toliau – BD), II ir (ar) IV priedus:

Ūdra (Lutra lutra) (BD II). Stebima visuose akvakultūros ūkio vandens kanaluose, palei daugelį tvenkinių, priklausomai nuo juose auginamos žuvies konkrečiais metais. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Bebras (Castor fiber) (BD II, IV). Stebimas visoje teritorijoje. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Rudasis nakviša (Nyctalus noctula) (BD IV). Stebima besimaitinanti įvairiose ūkio vietose. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Mažasis nakviša (Nyctalus leisleri) (BD IV). Stebima besimaitinanti įvairiose ūkio vietose. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus) (BD IV, SRS). 2016 m. stebėtas veisimosi metu besimaitinantis įvairiose ūkio vietose. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

7. Siekiant užtikrinti visų minėtų migruojančių paukščių sankaupų, besimaitinančių jūrinių erelių ir perinčių upinių žuvėdrų apsaugą, būtina vengti paukščių trikdymo ir išsaugoti tinkamas buveinės sąlygas paukščių sankaupų vietose, rūpintis dabartinės ūkinės veiklos – intensyvios tvenkininės žuvininkystės – tęstinumu.

Pagrindinė grėsmė visoms perinčioms ir migruojančioms teritorijoje saugomoms paukščių rūšims yra veisimosi ir maitinimosi buveinių praradimas, todėl gamtotvarkos plane numatytos priemonės jų būklei gerinti: pylimų šienavimas, sumedėjusios augalijos sąžalynų naikinimas, atvirų buveinių palaikymas suformuotose salose, seklių užpelkėjusių zonų valymas. Kanalų valymas – jų, kaip taršos nusodintuvų, funkcionavimo atkūrimas – sumažintų gretimų natūralių vandens telkinių (Šešuvies, Upės, Alsos ir kitų upių) taršą organinėmis medžiagomis, kurios didina šių vandenų eutrofikaciją ir blogina Šešuvies ir Jūros upių slėnių PAST (LTTAUB001) saugomų paukščių buveinių būklę. Pylimų tvirtinimas leistų užpildyti gamtotvarkos plano teritorijoje esančius tvenkinius, kurie yra svarbi saugomų paukščių veisimosi ir maitinimosi buveinė, vandeniu ir palaikyti tinkamą jo lygį.

 

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

8. Gamtotvarkos plano pagrindinis tikslas – užtikrinti palankią jūrinio erelio populiacijos apsaugos būklę (išsaugoti ne mažiau kaip 10 reguliariai aptinkamų suaugusių ar pribręstančių individų) visoje teritorijoje; atkurti ir palaikyti gausią upinės žuvėdros perinčią populiaciją (išsaugoti ne mažiau kaip 50 porų ne mažesniame kaip 1 ha plote); palaikyti migruojantiems jūriniams ereliams, vandens (žąsiniams, antiniams) ir tilvikiniams paukščiams tinkamas buveines visoje teritorijoje, sudaryti palankias veisimosi sąlygas kitoms saugomoms paukščių rūšims.

9. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

9.1. palaikyti atvirą kraštovaizdį akvakultūros ūkyje – kontroliuoti, kad migruojantiems ir (ar) perintiems jūriniams ereliams, žąsiniams, antiniams, tilvikiniams ir kitiems saugomiems paukščiams (griežlėms, paprastosioms medšarkėms) svarbios buveinės neapaugtų aukšta žoline ir sumedėjusia augalija;

9.2. išlaikyti atviras tvenkinių salų buveines, svarbias upinėms žuvėdroms, rudgalvėms ir kitoms saugomoms ančių rūšims perėti;

9.3. gerinti jūriniams ereliams, upinėms žuvėdroms, žąsiniams, antiniams ir tilvikiniams paukščiams maitintis tinkamų buveinių būklę;

9.4. mažinti neigiamą akvakultūros ūkio poveikį aplinkai;

9.5. užtikrinti, kad paukščių veisimosi ir sankaupų sudarymo metu būtų palaikomas tinkamas tvenkinių vandens lygis.

10. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių įgyvendinimo planas pateiktas priede.

 

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

11. Gamtotvarkos plano 9.1–9.5 papunkčiuose nurodytų uždavinių gamtotvarkos priemones organizuoja ir įgyvendina paramos gavėjas UAB „Raseinių žuvininkystė“ naudodamasis tęstine Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo parama, kaip numatyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-744 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

12. Dubysos regioninio parko direkcija (toliau – direkcija) konsultuoja paramos gavėją geriausių gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo būdų ir terminų klausimais, atlieka kitas gamtotvarkos plano VI skyriuje nurodytas funkcijas.

 

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

13. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas pagrindžiamojoje informacijoje. Gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti bus naudojamos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, UAB „Raseinių žuvininkystė“ lėšos, taip pat gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

 

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA

 

14. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas, įvertinama, ar taikomos priemonės duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant gamtotvarkos plano uždavinius. Todėl būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių populiacijų dydžių stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Veiksniai, kurių nebuvo gamtotvarkos plane, taip pat gali pakeisti situaciją, prireikus galima numatyti naujų priemonių.

15. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsako direkcija, ji vertina Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių būklę ir jų buveinių (atvirų salų, pievų, pylimų ir vandeniu užpildomų tvenkinių) kokybę, gamtotvarkos priemonių veiksmingumą.

16. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas ne vėliau kaip po trejų metų nuo jo patvirtinimo ir paskutiniais jo įgyvendinimo metais. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas, rekomendacijas. Direkcija parengia peržiūros ataskaitą pagal Aprašo rekomendacijas ir teikia ją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba).

17. Teritorijoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (jūrinių erelių ir upinių žuvėdrų) stebėsena atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo programos nuostatomis, taip pat pagrindžiamojoje informacijoje pateiktais nurodymais. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsako direkcija. Tikslinių vertybių stebėsena atliekama prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Planuojama, kad 2023–2025 m. vandens ir tilvikinių paukščių stebėsena bus atliekama UAB „Raseinių žuvininkystė“ lėšomis.

18. Atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

18.1. kaip įgyvendinami gamtotvarkos plano uždaviniai. Jei jie neįgyvendinti, nurodomos pagrįstos priežastys;

18.2. iškeltų tikslų, uždavinių ir priemonių atitiktis esamai situacijai;

18.3. gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

18.4. pasiekti rezultatai;

18.5. Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių populiacijų gausos pokyčiai, veisimosi, maitinimosi buveinių būklė pagal šių objektų stebėsenos rezultatus;

18.6. gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo poveikis Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių ir jų buveinių būklei;

18.7. būtinybė pakeisti gamtotvarkos plane nurodytas priemones ar numatyti naujas.

19. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ir tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta gamtotvarkos plano 16 punkte, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos, mažėja saugomų paukščių rūšių populiacijos arba randama veiksmingesnių būdų palankiai jų apsaugos būklei užtikrinti. Patvirtinto dokumento keitimą gali inicijuoti direkcija, UAB „Raseinių žuvininkystė“ ir tarnyba. Keičiamas gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis. Kitos suinteresuotos institucijos, nesusijusios su gamtotvarkos plano pakeitimais, informuojamos apie pakeistą gamtotvarkos planą.

 

 

Blinstrubiškio miško dalies

(Keidžių ir Paupio tvenkinių

komplekso) gamtotvarkos plano

priedas

 

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Priemonių įgyvendini-mo terminas arba periodišku-mas*

Priemonių finansavi-mo ir įgyvendini-mo prioritetai1

1. Palaikyti atvirą kraštovaizdį akvakultūros ūkyje – kontroliuoti, kad migruojantiems ir (ar) perintiems jūriniams ereliams, žąsiniams, antiniams, tilvikiniams ir kitiems saugomiems paukščiams (griežlėms, paprastosioms medšarkėms) svarbios buveinės neapaugtų aukšta žoline ir sumedėjusia augalija

1.1. pjauti ataugusios sumedėjusios augalijos atžalas (ne mažesniame kaip 2,6 ha plote), biomasę pašalinti arba susmulkintą paskleisti teritorijoje (pagrindžiamosios informacijos 3 ir 4 paveiksluose pažymėtuose plotuose)

I–V metais

I

1.2. šienauti žolinę augaliją (ne mažesniame kaip 16 ha plote), biomasę pašalinti arba susmulkintą paskleisti teritorijoje (pagrindžiamosios informacijos 3 ir 4 paveiksluose pažymėtuose plotuose)

I–V metais

II

2. Išlaikyti atviras tvenkinių salų buveines, svarbias upinėms žuvėdroms, rudgalvėms ir kitoms saugomoms ančių rūšims perėti

2.1. organizuoti reguliarų (po rugpjūčio 1 d.) salų šienavimą – išpjauti sumedėjusios augalijos atžalas ir pašalinti nupjautą biomasę (ne mažesniame kaip 1 ha plote – pagrindžiamosios informacijos 3 ir 4 paveiksluose pažymėtuose plotuose)

I–V metais (du kartus per metus)

I

3. Gerinti jūriniams ereliams, upinėms žuvėdroms, žąsiniams, antiniams ir tilvikiniams paukščiams maitintis tinkamų buveinių būklę

3.1. pasibaigus vegetacijos laikotarpiui pjauti nendrynus sekliose tvenkinių zonose (ne mažesniame kaip 25 ha plote – pagrindžiamosios informacijos 3 ir 4 paveiksluose pažymėtuose plotuose)

I–V metais

II

3.2. valyti seklias užpelkėjusias tvenkinių zonas (ne mažesniame kaip 6 ha plote) – gruntą nustumti į tvenkinių pakrantes ar šalia esančių salų pakraščius ir taip padidinti jų plotą ar naudoti pylimams tvirtinti (pagrindžiamosios informacijos 3 ir 4 paveiksluose pažymėtuose plotuose)

I–V metais

II

4. Mažinti neigiamą akvakultūros ūkio poveikį aplinkai

4.1. išvalyti užpelkėjusius kanalus (ne mažesniame kaip 1000 m kanalų ruože), kad jie funkcionuotų kaip dumblo nusodintuvai ar rinktuvai

(pagrindžiamosios informacijos 3 ir 4 paveiksluose pažymėtuose plotuose)

I–V metais

I

5. Užtikrinti, kad paukščių veisimosi ir sankaupų sudarymo metu būtų palaikomas tinkamas tvenkinių vandens lygis

5.1. sutvirtinti pažeistus pylimus (ne mažesniame kaip 1000 m2 plote – pagrindžiamosios informacijos 3 ir 4 paveiksluose pažymėtuose plotuose)

I–V metais

I

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios, II – mažiau svarbios.

* jei nėra galimybės įgyvendinti priemonę periodiškai – kaip nurodyta lentelėje, įgyvendinama ne rečiau kaip kas antrus metus.

______________________________