Administracinė byla Nr. eAS-388-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00528-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. R. (V. R.) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 2R-236 (2.13. Mr) bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti bylos medžiagą nevieša.
Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 6 d. (išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2024 m. gegužės 5 d.) gavo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pripažinti bylos medžiagą nevieša.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas nutartyje nurodė, jog teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis neskundžiama, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės laiku pateikti atskirąjį skundą, kadangi nežinojo ir negalėjo žinoti, kad teismas nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos pažeisdamas teisės normas. Pareiškėjo nuomone, terminas praleistas dėl svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežasties.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 7 d. nutartimi (neteisingai nurodyta teismo nutarties data laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina į 2024 m. gegužės 7 d.) atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 3 dalimi, 132 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl svarbių termino praleidimo priežasčių ir nurodė, kad teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša. Teismas pažymėjo, kad skundą, kuriame buvo prašoma bylos medžiagą pripažinti nevieša, šioje administracinėje byloje padavė pareiškėjo atstovas advokatas Rytis Satkauskas elektronine forma, elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP). Kadangi pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, kuriam taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai ir kuris turi prieigą prie elektroninės bylos, teismas sprendė, jog tokiais aplaidžiais, neatidžiais veiksmais apeliantas (jos atstovas) žymiai praleido terminą skundui paduoti.
Teismas pažymėjo, jog 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodė, kad 2024 m. balandžio 4 d. nutartis neskundžiama, netenkino prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša. Jeigu teismas būtų patenkinęs pareiškėjo prašymą pripažinti bylos medžiagą nevieša, dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 14 str. 2 d.). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2024 m. balandžio 4 d. nutarties.
III.
Pareiškėjas V. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas interpretuoja ABTĮ nuostatas kaip apribojančias pareiškėjo teisę ginčyti nutartį neskelbti medžiagos nevieša. Teismo išaiškinimu galima ginčyti nutartį paskelbti bylos medžiagą nevieša, tačiau nutartis atsisakyti ginti pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, ir, šiuo atveju, teisę į apsaugą nuo persekiojimo kilmės valstybėje, yra neskundžiama. Skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pažeidžia pareiškėjo teisę į teisingą teismą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje. Teismo argumentas, kad pareiškėjas turėjo atstovą nepaneigia tokio apribojimo fakto. Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis buvo neteisėta. Atitinkamai neteisėta ir skundžiama 2024 m. gegužės 7 d. nutartis, pakartojanti šį argumentą. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, reikalauja, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminę gynybą, leidžiančią jiems apginti savo civilines teises, konkrečiai teisę į privatų gyvenimą ir apsaugą nuo persekiojimo (Konvencijos 8 ir 3 str.).
Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismas tiek skundžiamoje nutartyje, tiek 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje iš esmės teisingai nurodė, jog nutartis, kuria netenkintas prašymas pripažinti bylos medžiagą nevieša, yra neskundžiama. Dėl galimybės skųsti teismo sprendimą dėl bylos medžiagos viešumo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-19-442/2022. Teismas, nustatęs, jog įstatymas nenumato atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas pripažinti bylos medžiagą nevieša, padavimo galimybės, skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Be to, kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas atskirąjį skundą padavė žymiai praleidęs terminą skundui paduoti, nenurodęs jokių svarbių termino praleidimo priežasčių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atvejai, kada teismo nutartys, susijusios su bylos nagrinėjimo teisme viešumu, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu, yra nustatyti ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje. Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis į nurodytą atvejį nepatenka, o pareiškėjo teiginys, kad nuostata dėl nutarties apskundimo atskiruoju skundu turi būti taikoma pagal analogiją, nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais. ABTĮ nustatytais atvejais, taip pat, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 149 str. 1 d.). Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti kitokią išvadą, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti. Teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjui išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bylos medžiagą nevieša motyvuotai išdėstant teisinį pagrindą. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl jis negali ar nenori šiomis galimybės pasinaudoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-19-442/2022 aiškiai nurodė, jog „Teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dalį bylos medžiagos pripažinti nevieša, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu“; „administracinė byla dar yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymą dėl jų pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše esančių duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga, neturėjo remtis. Šis prašymas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis ABTĮ 49 straipsniu, kuriame nėra įtvirtinta galimybė atskiraisiais skundais skųsti bylos nagrinėjimo metu teismo dėl proceso šalių prašymų neteikti susipažinti ir kopijuoti dalies bylos medžiagos priimtų nutarčių (skirtingai, nei ABTĮ 14 str. 2 d. nurodytų nutarčių atveju, kai tokia apskundimo tvarka yra nustatyta atskirai)“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2024 m. gegužės 5 d. paduotą atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas žymiai praleido terminą skundui dėl teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties paduoti, kuri buvo neskundžiama, atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas interpretuoja ABTĮ nuostatas kaip apribojančias pareiškėjo teisę ginčyti nutartį neskelbti bylos medžiagos nevieša, o argumentas, kad pareiškėjas turėjo atstovą nepaneigia tokio apribojimo fakto.
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo: sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams (1 p.); nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (2 p.); atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu (3 p.). ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.); kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).
Pagal ABTĮ 154 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui nesuteikti įgalinimai nagrinėti ir spręsti kitokio pobūdžio klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-307-822/2024). Šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas yra įgalintas tik patikrinti, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta. Dėl to nenagrinėjami pareiškėjo argumentai, susiję su teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas pripažinti bylos medžiagą nevieša, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-540-415/2022). Taigi atskirasis skundas turi būti paduotas laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų.
Vadovaujantis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalimi, proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 49 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė atskiraisiais skundais skųsti bylos nagrinėjimo metu teismo dėl proceso šalių prašymų neteikti susipažinti ir kopijuoti dalies bylos medžiagos priimtų nutarčių, skirtingai nei ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų nutarčių atveju, kai tokia apskundimo tvarka yra nustatyta atskirai.
Kaip jau minėta, atskiruoju skundu galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis ABTĮ nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (ABTĮ 152 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022). Pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dalį bylos medžiagos pripažinti nevieša, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-19-442/2022).
Vadovaujantis aptartomis teisės normomis, prieinama prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis neskundžiama. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas interpretuoja ABTĮ nuostatas kaip apribojančias pareiškėjo teisę ginčyti nutartį nepripažinti bylos medžiagą nevieša, o skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą pažeidžia pareiškėjo teisę į teisingą teismą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnyje atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl atstovavimo pripažintini teisiškai nereikšmingais, nekeičiančiais byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pareiškėjui taip pat išaiškintina, kad ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nepanaikina galimybės, nustačius tam teisinį pagrindą, dalį administracinės bylos medžiagos pripažinti nevieša proceso dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva po to, kai tokia administracinė byla bus išnagrinėta, t. y. remiantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. R. (V. R.) atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.