LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 30 D. ĮSAKYMO NR. D1-267 „DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS VIDAUS VANDENYSE, ĮSKAITANT BENDRĄJA DALINE NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIUS VALSTYBEI IR ŪKIO SUBJEKTAMS VANDENS TELKINIUS, IŠSKYRUS PRIVAČIUS VIDAUS VANDENŲ TELKINIUS IR AKVAKULTŪROS TVENKINIUS, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. liepos 10 d. Nr. D1-233
Vilnius
1. P a k e i č i u Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 „Dėl Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad:
2.2. 2025 m. balandžio 20 d. įsigalioja tokia šio įsakymo 1 punktu nauja redakcija išdėstyto Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo:
2.2.1. 12.8.1 papunkčio lentelės 1 punkto redakcija:
| „1. |
upinė nėgė |
nėgių gaudyklė |
8–12
|
10–16
|
10–16 |
12–20“.
|
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. D1-233
redakcija)
VERSLINĖS ŽVEJYBOS VIDAUS VANDENYSE, ĮSKAITANT BENDRĄJA DALINE NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIUS VALSTYBEI IR ŪKIO SUBJEKTAMS VANDENS TELKINIUS, IŠSKYRUS PRIVAČIUS VIDAUS VANDENŲ TELKINIUS IR AKVAKULTŪROS TVENKINIUS, TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenis ir akvakultūros tvenkinius, reglamentavimo priemones, žuvų išteklių naudotojų pareigas, leidžiamus ir draudžiamus verslinės žvejybos įrankius ir būdus, verslinius žuvų dydžius, šalutinio žuvų laimikio dydžius, verslinės žvejybos režimą.
2. Verslinė žvejyba vykdoma tik vidaus vandenyse, kuriuose aplinkos ministras nustato žvejybos limitus. Žvejybos kvotos vidaus vandenyse žuvų išteklių naudotojams pagal aplinkos ministro nustatytus žvejybos limitus paskirstomos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
3. Juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę leidimą verslinei žvejybai vidaus vandenyse (toliau – leidimas), įgyja teisę žvejoti Apraše nustatyta tvarka.
4. Išnaudojus nustatytą atitinkamos žuvų rūšies sugavimo limitą ar kvotą, jų specializuotoji verslinė žvejyba nutraukiama.
6. Apraše vartojamos sąvokos:
6.1. Negyvos arba negyvybingos žuvys – žuvys, kurios žvejybos įrankiuose žuvo arba buvo sužalotos taip, kad paleistos atgal į vandens telkinį neišgyventų.
6.2. Saugomos žuvys – žuvys, kurios yra mažesnės negu nustatyto verslinio dydžio arba kurių žvejyba visiškai ar žuvų išteklių naudojimą ir žuvų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytu metu, nurodytose vietose arba nurodytais įrankiais yra draudžiama, taip pat žuvys, kurių limito ar kvotos žuvų išteklių naudotojas neturi arba yra ją išnaudojęs.
6.3. Šalutinis žvejybos laimikis – atskirai kiekvienos saugomų žuvų rūšies dalis žvejybos laimikyje pagal skaičių arba pagal svorį, išreikšta procentais.
II SKYRIUS
VERSLINĖS ŽVEJYBOS REGLAMENTAVIMAS
7. Vidaus vandenų telkiniuose leidžiama Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta verslinė žvejyba.
8. Kol bus nustatyti nauji žvejybos limitai, leidžiama praėjusiais kalendoriniais metais turėjusiems teisę žvejoti žuvų išteklių naudotojams, išskyrus ūkio subjektus, kurie perleido teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, pagal turėtas žvejybos kvotas žvejoti Kuršių mariose, ežeruose, upėse – ne ilgiau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d.
9. Aplinkos ministrui nustačius žvejybos limitus, Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310 „Dėl Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos sudarymo, šios komisijos darbo reglamento ir Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“, suteikus teisę į žvejybos kvotą ir žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai paskyrus žvejybos vidaus vandenyse kvotas, taikomos naujos žvejybos kvotos.
III SKYRIUS
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOTOJŲ PAREIGOS
10. Žuvų išteklių naudotojai privalo:
10.2. turėti žvejybos vietoje Žvejybos padalinių žvejybos žurnalą (toliau – žvejybos žurnalas) ir pildyti pagal Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų pildymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 „Dėl Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų pildymo taisyklių patvirtinimo“;
10.4. ženklinti žvejybos įrankius ir žvejybos įrankių pastatymo vietas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. D1-383 „Dėl Plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ nustatyta tvarka;
10.5. tikrinti statomuosius tinklaičius ir ūdas kiekvieną dieną, kitus statomuosius žvejybos įrankius ne rečiau kaip kas antrą dieną. Poilsio ir švenčių dienomis statomuosius tinklaičius ir ūdas tikrinti ne rečiau kaip kas antrą dieną, kitus statomuosius žvejybos įrankius – ne rečiau kaip kas trečią dieną; nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d. visus žvejybos įrankius tikrinti ne rečiau kaip kas trečią dieną (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų). Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. tikrinti žvejybos įrankius leidžiama žuvų išteklių naudotojo nuožiūra;
10.6. Duomenų apie žvejybą vidaus vandenyse teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. D1-550 „Dėl Duomenų apie žvejybą vidaus vandenyse teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka vykdyti sugautų žuvų apskaitą atskiriems vandens telkiniams pagal rūšis ir žūklės įrankių tipus, teikti duomenis apie žvejybą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD). Teikiant ataskaitas apie sugautas žuvis, teisingai nurodyti žuvų rūšis, kiekį, žvejybos vietą, žuvų pirminio pardavimo kainą, kitus duomenis apie žvejybą;
10.7. pastebėjus, kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, atsiradus žalingiems padariniams, – neatidėliotinai imtis priemonių jiems pašalinti ir informuoti AAD;
10.8. sudaryti sąlygas vandens telkinyje mokslinius tyrimus atliekantiems asmenims atlikti žuvų laimikio tyrimus, netrukdančius žvejybai ir neturinčius įtakos žuvų kokybei;
10.9. registruoti žvejybos laivus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3-13 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka
10.10. pervežant ar realizuojant sugautas žuvis, išduoti pervežėjui ar pirkėjui (gavėjui) pervežimo ar realizavimo dokumentus. Žuvų laimikio pervežimo (realizavimo) dokumentų kopijas saugoti ne trumpiau kaip 1 metus;
10.13. palaikyti švarą žvejybos įrankių išėmimo vietose, žuvų iškrovimo vietose, laivų stovėjimo vietose, uostuose) ir laivuose;
10.14. žvejyboje naudojamomis plaukiojimo priemonėmis nesustoti vietose, kuriose draudžiama žvejyba, išskyrus sustojimus prie kaimų, uostuose, taip pat būtinus atvejus (rūkas, avarija, audra ir kt.);
10.15. neatlikus žvejybos įrankių, plaukiojimo priemonių, žuvims laikyti skirtos įrangos ir inventoriaus dezinfekcijos, neperkelti jų iš vandens telkinių, kuriuose nustatyti parazitinių ar infekcinių susirgimų židiniai, į kitus vandens telkinius;
10.16. įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus ir neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius (toliau – pareigūnas) į žvejybos vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones, priėmimo punktus, sandėlius, rūkyklas, privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas, ir kt.) patikrinti žvejybos įrankius, žvejybos dokumentus ir sugautas žuvis;
10.17. pareigūnams pareikalavus, išimti vandenyje esančius savo ar žvejybos įmonės, kurioje dirba, žvejybos įrankius;
10.18. gavus pareigūno prašymą pateikti žvejybos žurnalą, žuvų realizavimo ir kitus žvejybos dokumentus, suteikti galimybę daryti išrašus ar kopijuoti šiuos dokumentus, kai tai būtina funkcijoms vykdyti;
10.21. vykdyti žvejybą, žuvų išteklių naudojimą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
IV SKYRIUS
DRAUDŽIAMI VERSLINĖS ŽVEJYBOS BŪDAI IR ĮRANKIAI
12. Žuvų išteklių naudotojams draudžiama:
12.1. žvejoti neturint žvejybos vidaus vandenyse leidimo ir žvejybos limitų ar kvotų arba juos išnaudojus. Didžiausio galimo sugauti žuvų kiekio žvejybos limitas ar kvota nelaikomas viršytu, jeigu iki paskutinio įrankių patikrinimo sugautas žuvų kiekis buvo mažesnis už nustatytą limitą (kvotą);
12.2. gaudyti, naikinti ar žaloti žuvis naudojant sprogstančias ar nuodingas medžiagas, elektros srovę, duriamuosius, smogiamuosius, užkabinamuosius gaudymo įrankius;
12.3. būti vandens telkinyje su žvejybos įrankiais, kuriuos naudoti tame vandens telkinyje (jo dalyje) arba tuo metu uždrausta;
12.4. išnaudojus atitinkamos žuvų rūšies kvotą ar limitą, – žvejoti tai žuvų rūšiai gaudyti naudojamais specializuotos verslinės žvejybos įrankiais;
12.5. užtverti žvejybos įrankiais daugiau kaip 2/3 upės ar protakos pločio. Šio papunkčio nuostatos netaikomos migruojančių ungurių žvejybai. Upėje dvi viena šalia kitos (ne didesniu kaip 50 m atstumu) pastatytos žuvų gaudyklės laikomos viena žuvų gaudykle;
12.6. išdėstyti žvejybos įrankius šachmatine tvarka mažesniu kaip 1/3 ilgiausio žūklės įrankio ilgio atstumu arba arčiau kaip 100 m vienas nuo kito (išskyrus įrankių išdėstymą Kuršių mariose ir migruojančių ungurių žvejybos metu upėje, jos ištakoje arba protakoje);
12.7. žvejoti:
12.7.3. tralais, poriniais traukiamaisiais tinklais ir kitais įrankiais tralavimo būdu, išskyrus traukiamuosius tinklus tralavimo būdu vykdant specializuotą ežerinių stintų verslinę žvejybą;
12.8. žvejoti įrankiais, kurių akių dydis neatitinka šių išmatavimų:
12.8.1. traukiamųjų tinklų ir žuvų gaudyklių, naudojamų specializuotai verslinei žvejybai:
|
Eil. Nr. |
Žuvies rūšis |
Žvejybos įrankio pavadinimas |
Akių dydis, mm |
|||
| maišas (žuvų gaudyklėse – venteriuose) |
jungiamoji dalis (katilas) |
įgerkliai |
sparnai |
|||
| 1. |
upinė nėgė |
nėgių gaudyklė |
5–10
|
10–16
|
|
12–16
|
| 2. |
stinta |
stintų gaudyklė |
12 |
12-16 |
|
14–20 |
| 3. |
stinta (upėse) |
traukiamas tinklas |
|
12–14 |
|
12–16 |
| 4. |
stinta (ežeruose) |
traukiamas tinklas |
5–8 |
8–10 |
|
10–24 |
| 5. |
ungurys |
ungurių gaudyklė (naudojama upėse) |
16 ir daugiau |
|
|
18 ir daugiau |
| 6. |
visų rūšių žuvų
|
traukiamas tinklas (žvejybai Kuršių mariose) |
24–28
|
28–30
|
|
30 ir daugiau
|
| 7. |
visų rūšių žuvų |
marinė žuvų gaudyklė |
18–30 |
20-30 |
|
28–34 |
| 8. |
visų rūšių žuvų
|
stambiaakė žuvų gaudyklė (varta) |
30–32 |
30–36 |
|
40–45 |
| 9. |
stintų |
bučiukai |
12–14 |
|
|
|
V SKYRIUS
ŠALUTINIS ŽVEJYBOS LAIMIKIS, DRAUDŽIAMOS GAUDYTI ŽUVŲ RŪŠYS
13. Šalutinis žvejybos laimikis skaičiuojamas:
13.1. žvejojant statomaisiais žvejybos įrankiais ir ūdomis (kabliukais):
14. Leidžiamas saugomų žuvų šalutinis žvejybos laimikis skaičiuojant vienetais (Aprašo 21 punkte nurodytų rūšių žuvų (lašišų, šlakių, ungurių) šalutinis laimikis jų žvejybos draudimo laikotarpiais draudžiamas):
14.3. žvejojant žuvų gaudyklėmis, – ne daugiau kaip 5 proc. (išskyrus Aprašo 14.4 papunktį, 16 ir 17 punktus);
15. Stintų žvejybos traukiamaisiais tinklais Nemuno žemupyje metu leidžiamas tik tuo metu nedraudžiamų gaudyti rūšių (išskyrus sterkus, kurie turi būti nedelsiant paleidžiami atgal į vandens telkinį) ir leidžiamo verslinio dydžio žuvų šalutinis žvejybos laimikis. Leidžiamas karšių šalutinis žvejybos laimikis pagal viso laimikio svorį – ne daugiau kaip 10 proc. (po kiekvieno žvejybos įrankių patikrinimo).
16. Specializuotos ežerinių stintų verslinės žvejybos traukiamaisiais tinklais ežeruose metu leidžiamas kitų rūšių žuvų, išskyrus Aprašo 23 punkte nurodytų rūšių žuvis, šalutinis žvejybos laimikis ir ne didesnis kaip 8 proc. seliavų šalutinis žvejybos laimikis skaičiuojant vienetais (po kiekvieno žvejybos įrankių patikrinimo).
17. Migruojančių ungurių žvejybos ungurių gaudyklėmis metu leidžiamas įvairaus dydžio migruojančių ungurių šalutinis žvejybos laimikis.
18. Vykdant specializuotą seliavų verslinę žvejybą, kitų rūšių žuvų (išskyrus ežerines stintas ir pūgžlius) šalutinis žvejybos laimikis negali viršyti 10 proc. bendro žuvų laimikio svorio. Jei kitų rūšių žuvų (išskyrus stintas ir pūgžlius) laimikis viršija 10 proc. žuvų laimikio svorio, žvejyba nutraukiama ir kitą žvejybą leidžiama pradėti ne anksčiau kaip po 7 dienų.
19. Pareigūnai šalutinį žvejybos laimikį skaičiuoja žvejybos vietoje, vežant jas iš žvejybos vietos ar žuvų priėmimo punkte.
21. Draudžiama gaudyti šias žuvis:
21.1. šlakius, lašišas, sykus ir į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, įrašytas žuvis – ištisus metus;
21.4. karšius – nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., išskyrus žvejybą Nemuno deltos regioniniame parke esančiuose polderiuose;
22. Jeigu sugaunama saugomų žuvų, gyvybingos iš jų turi būti nedelsiant išleidžiamos sugavimo vietoje atgal į tą patį vandenį. Visos lašišos ir šlakiai ištisus metus, unguriai nuo rugsėjo 15 d. iki kovo 15 d. turi būti paleidžiami sugavimo vietoje atgal į vandens telkinį, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą. Draudžiama turėti laive ir iš šių žuvų pagamintų žuvininkystės produktų. Negyvybingų Aprašo 21 punkte nurodytų rūšių žuvų kiekis draudžiamais jų žvejybos laikotarpiais (išskyrus lašišas, šlakius, ungurius) ir neverslinio dydžio sterkų svoris rašomas žvejybos žurnale.
VI SKYRIUS
VERSLINIAI ŽUVŲ DYDŽIAI
23. Žuvis yra verslinio dydžio, jei jos ilgis lygus arba viršija l ar L dydį:
| Eil. Nr. |
Žuvies rūšis |
Žuvies ilgis l, cm |
Žuvies ilgis L, cm |
| 1. |
šamas |
70 |
75 |
| 2. |
salatis |
45 |
52 |
| 3. |
vėgėlė |
45 |
49 |
| 4. |
ūsorius |
40 |
47 |
| 5. |
sterkas |
45 |
50 |
| 6. |
ungurys |
|
45 |
| 7. |
lydeka |
45 |
50 |
| 8. |
meknė |
40 |
45 |
| 9. |
sykas |
32 |
36 |
| 10. |
kiršlys |
30 |
35 |
| 11. |
upėtakis |
30 |
34 |
| 12. |
karšis |
29 |
35 |
| 13. |
ožka |
28 |
32 |
| 14. |
žiobris |
26 |
30 |
| 15. |
lynas |
25 |
30 |
| 16. |
karosas |
18 |
22 |
| 17. |
kuoja |
15 |
18 |
| 18. |
raudė |
15 |
18 |
| 19. |
ešerys |
15 |
18 |
Žuvies dydis (l) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos vidurinių spindulių pagrindo.
Žuvies dydis (L) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo.
24. Verslinės žvejybos metu sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus (verslinio) dydžio žuvų, viršijančių nustatytą leidžiamą šalutinį žvejybos laimikį, ir žuvų, kurių žvejyba visiškai ar tuo metu draudžiama, panaudojimo tvarką reglamentuoja Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. D1-804 „Dėl Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
VII SKYRIUS
VERSLINĖS ŽVEJYBOS REŽIMAS VIDAUS VANDENYSE (IŠSKYRUS KURŠIŲ MARIAS)
25. Draudžiama verslinė žvejyba:
25.1. visuose telkiniuose nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus:
25.1.1. specializuotą ežerinių stintų verslinę žvejybą ežeruose, kuri leidžiama nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d.;
25.1.3.visų dydžių migruojančių ungurių žvejybą ungurių gaudyklėmis aplinkos ministro įsakymu patvirtintame sąraše esančiose upėse, jų ištakose ir protakose, kuri leidžiama nuo kovo 15 d. iki birželio 1 d.;
25.2. seliaviniuose vandens telkiniuose nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d., išskyrus Aprašo 25.1.1 papunktyje nurodytą atvejį. Seliaviniuose vandens telkiniuose, kuriuose gyvena sykai, statomieji tinklaičiai turi būti ne mažiau kaip 2 m pakelti nuo dugno;
26. Specializuota stintų verslinė žvejyba jų migracijos metu Nemuno žemupyje vykdoma nustatytose vietose ir nustatytais įrankiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1077 „Dėl Stintų žvejybos vietų ir įrankių limitų valstybiniuose vandens telkiniuose patvirtinimo“.
27. Draudžiama palikti ungurines žuvų gaudykles be priežiūros žvejojant ungurius upėse, jų ištakose ar protakose.
28. Vykdant seliavų specializuotą verslinę žvejybą, statyti žvejybos įrankius leidžiama pradėti ne anksčiau kaip 17 val., užbaigti žvejybą ir išimti žvejybos įrankius privaloma ne vėliau kaip iki kitos dienos 11 val. ryto (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų ir, kai patikrinus žvejybos įrankius, į krantą gabenamas tik žuvų laimikis, žvejybos įrankius paliekant vandens telkinyje). Žvejybos pradžia laikoma plaukiojimo priemonės su žvejybos įrankiais išplaukimo laikas, pabaiga – kai plaukiojimo priemonė pasiekia krantą.
VIII SKYRIUS
VERSLINĖS ŽVEJYBOS REŽIMAS KURŠIŲ MARIOSE
30. Draudžiama užsiimti versline žvejyba Kuršių mariose:
30.1. ištisus metus:
30.1.1. tarp Atmatos upės kairiojo kranto ir Skirvytės upės laivakelio mažesniu kaip 2 km atstumu nuo Kuršių marių kranto. Šioje teritorijoje ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo Kuršių marių kranto leidžiama žvejoti 45–50 mm ir 70–80 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. ir marinėmis, stambiaakėmis, stintų ir nėgių gaudyklėmis nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
30.1.2. Kniaupo įlankoje ir Kuršių marių dalyje (į kranto pusę nuo linijos Atmatos upės žiočių kairysis krantas – bujus Nr. MSE33 (koordinatės N55°19'38.3", E21°10'29.7") – bujus Nr. M31 (koordinatės N55°20'56.7", E21°09'44.9") – Ventės rago švyturys);
30.2. nuo balandžio 20 d.:
30.3. marinėmis žuvų gaudyklėmis – nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 19 d., išskyrus 32.1.1 papunktį ir Ežios seklumą (koordinatės: N 55º15'3", E 21º10'28"; N 55º16'41", E 21º11'29"; N 55º16'42", E 21º13'38"; N 55º15'00", E 21º13'00"), kur šiomis gaudyklėmis draudžiama žvejoti nuo spalio 1 d. iki liepos 15 d.;
30.5. 2 kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Atmatos upės kairiojo kranto statomaisiais tinklaičiais, stambiaakėmis ir marinėmis žuvų gaudyklėmis nuo liepos 15 d. iki spalio 31 d.;
30.6. statomaisiais tinklaičiais, sujungtais į ilgesnes kaip 300 m linijas ar išdėstytais taip, kad atstumas tarp nesujungtų tinklaičių linijoje ir atstumas tarp linijų būtų mažesnis kaip 200 m. Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Kuršių marių 41–43 žvejybos baruose atstumas tarp statomųjų tinklaičių linijoje ir atstumas tarp linijų turi būti ne mažesnis kaip 400 m;
30.7. žuvų gaudyklėmis, ilgesnėmis kaip 120 m, arba išdėstant jas taip, kad atstumai tarp jų linijoje ir atstumas tarp linijų būtų mažesni kaip 100 m;
30.9. Kuršių marių 6–12 žvejybos baruose nuo vakarinio Kuršių marių kranto iki laivakelio statomaisiais tinklaičiais, stambiaakėmis ir marinėmis žuvų gaudyklėmis nuo liepos 15 d. iki spalio 31 d.;
30.10. statomais tinklaičiais ir žuvų gaudyklėmis, išdėstant jas taip, kad atstumas tarp tinklaičio ir žuvų gaudyklės būtų mažesnis kaip 200 m;
30.11. žvejybos žuvų gaudyklėmis metu iš maišo išpilti žuvų laimikį į plaukiojimo priemonę. Žuvų laimikis turi būti semiamas tinkliniais samčiais, nedelsiant paleidžiant į vandens telkinį šalutinį žuvų laimikį;
31. Leidžiamu žvejoti metu statomaisiais tinklaičiais vandens telkinyje galima žvejoti tik tamsiuoju paros metu nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 31 d., ūdomis – nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Šiuo laikotarpiu pradėti žvejybą (pradėti statyti žvejybos įrankius) leidžiama ne anksčiau kaip 2 valandos iki saulės nusileidimo ir užbaigti žvejybą ne vėliau kaip 10 val. ryto žvejyboje naudojant botus ir ne vėliau kaip 9 val. ryto žvejyboje naudojant kitas plaukiojimo priemones (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų). Nuo rugsėjo 1 d. tikrinti ar išimti žvejybos įrankius privaloma pradėti ne anksčiau kaip likus valandai iki saulės patekėjimo ir užbaigti žvejybą ne vėliau kaip 2 valandas po saulės nusileidimo, išskyrus žvejybą Kuršių mariose nuo ledo. Žvejybos pradžia laikomas metas, kai pradedami statyti ar tikrinti žvejybos įrankiai. Žvejybos pabaiga laikomas metas, kai patikrinus ar išėmus žvejybos įrankius, plaukiojimo priemonė pasiekia žuvų iškrovimo vietą.
Žvejyba traukiamaisiais tinklais leidžiama tik šviesiuoju paros metu (nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo). Žvejybą leidžiama užbaigti iki saulės nusileidimo. Žvejybos pabaiga laikoma, kai traukiamasis tinklas yra sustabdytas, o jo sparnai surinkti į valtis.
32. Marinėmis ir stambiaakėmis žuvų gaudyklėmis žvejybą vykdantys žuvų išteklių naudotojai ne anksčiau kaip prieš 3 valandas ir ne vėliau kaip prieš 1 valandą iki žuvų gaudyklių tikrinimo pradžios apie tai turi informuoti AAD trumpąja žinute ar skambinti telefonu +370 698 83303, nurodyti juridinio asmens pavadinimą (arba fizinio asmens vardą, pavardę, kai žuvų išteklių naudotojas yra fizinis asmuo), žvejybos Kuršių mariose barą, kuriame bus tikrinamos žuvų gaudyklės, tikrinamų žuvų gaudyklių skaičių.
IX SKYRIUS
VERSLINĖ ŽVEJYBA BENDRĄJA DALINE NUOSAVYBĖS TEISE VALSTYBEI IR ŪKIO SUBJEKTAMS PRIKLAUSANČIUOSE VIDAUS VANDENYSE
33. Bendrąja daline nuosavybės teise valstybei ir ūkio subjektams priklausančiuose vidaus vandenyse (toliau – dalinės nuosavybės vandens telkinys) verslinė žvejyba leidžiama tik esant visų savininkų bendram rašytiniam susitarimui.
34. Verslinei žvejybai leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 „Dėl Plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ nustatyta tvarka pažymėtus dalinės nuosavybės vandens telkinio savininko žvejybos įrankius.
______________________