LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2015 M. KOVO 6 D. ĮSAKYMO NR. 1V-164 „dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2014–2020 mETŲ europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetŲ įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO patvirtinimo“ PAKEITIMO

2015 m. rugsėjo 9 d. Nr. 1V-698

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 1V-164 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano IV skyrių ir jį išdėstau taip:

„IV SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 10 PRIORITETO „VISUOMENĖS POREIKIUS ATITINKANTIS IR PAŽANGUS VIEŠASIS VALDYMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.1-ESFA-V-912 „NACIONALINIŲ REFORMŲ SKATINIMAS IR VIEŠOJO VALDYMO INSTITUCIJŲ VEIKLOS GERINIMAS

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti valdymo orientaciją į rezultatus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pasirengimo įgyvendinti nacionalines viešojo valdymo reformas veiksmai;

1.3.2. nacionalinių viešojo valdymo reformų įgyvendinimo koordinavimas;

1.3.3. atskirų viešosios politikos sričių valdymo procesams (t. y. planavimui, organizavimui, koordinavimui, įgyvendinimui, stebėsenai, vertinimui) gerinti reikalingų priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas, diegimas, projekto metu sukurtų inovatyvių priemonių (įrankių) išbandymas;

1.3.4. priemonių (įrankių) valstybės ištekliams efektyviau valdyti kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.5. įrodymais grįsto valdymo priemonių koordinuotas taikymas;

1.3.6. pokyčių, susijusių su viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimu, skatinimas ir koordinavimas;

1.3.7. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymas, keitimasis gerąja patirtimi), remiamas tiek, kiek jo reikia priemonės tikslui pasiekti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat kitos biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – valstybė ir kurios dalyvauja formuojant arba įgyvendinant valstybės politiką atskirose viešojo valdymo srityse.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – valstybė;

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė – valstybė (kai valstybė visuotiniame dalininkų susirinkime turi daugiau nei 50 proc. balsų);

1.5.3. valstybės įmonės.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. ES struktūrinių fondų, kitos ES finansinės paramos ar kitos tarptautinės paramos programų vertinimas;

5.1.2. veiklos, kurios tinkamos finansuoti pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą priemonę Nr. 07.3.2-ESFA-V-403 „Lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų ugdymas“, taip pat švietimo politikos ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo, neformalaus ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse stebėsena ir vertinimas, bei šiems procesams gerinti reikalingų priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas, diegimas, išskyrus veiksmus, susijusius su:

- Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamos Stebėsenos informacinės sistemos (SIS) plėtra;

- mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) infrastruktūros plėtros, MTEPI politikos prioritetų įgyvendinimo ir švietimo pasiūlos planavimo, analizės ir (ar) vertinimo sistemų sukūrimu;

5.1.3. žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimui gerinti reikalingų įrankių (priemonių) plėtra;

5.1.4. veiksmai, skirti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų, skirtų gyventojams ir (arba) verslui, kūrimui, tobulinimui ir plėtrai, taip pat kitų informacinių technologijų sprendimų, kurie numatyti Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 478 (toliau – Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas), kūrimas, tobulinimas, diegimas.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.394	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“	proc.	0	33
R.N.901	„Įgyvendintų rekomendacijų, parengtų taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, dalis“	proc.	63	70
P.S.409	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“	Skaičius	0	30
P.S.410	„Įrodymais grįsto valdymo priemonės, kurias pagal veiksmų programą ESF lėšomis taikė viešojo valdymo institucijos“	Skaičius	20	80
P.S.411	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	500	1500
P.N.902	„Įgyvendinti projektai, skirti pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą“.	Skaičius	0	4

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas			Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
			Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
34 145 834		6 137 226	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
9 239 246		1 518 965	0	0	0	0	0
3. Iš viso
43 385 080		7 656 191	0	0	0	0	0

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.2-ESFA-V-916 „NACIONALINIŲ KOVOS SU KORUPCIJA PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti viešojo valdymo procesų skaidrumą ir atvirumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, skirtų mažinti korupcijos atsiradimo ir paplitimo riziką, rengimas;

1.3.2. viešojo valdymo sprendimų, procesų, viešųjų finansų ir (ar) valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų privačių interesų skaidrumui ir viešumui užtikrinti reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas ar atnaujinimas;

1.3.3. korupcijos, korupcijos rizikos stebėsenai ir valdymui, taip pat korupcijos prevencijos ir (ar) korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo įgyvendinimui ir valdymui gerinti reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.4. tarnybinės (profesinės) etikos viešojo valdymo institucijose valdymui reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.5. viešųjų pirkimų vykdymui, rizikos valdymui gerinti reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.6. korupcijos pokyčių tyrimų vykdymas ir tyrimų rezultatų viešinimas;

1.3.7. visuomenės informavimo ir viešinimo kampanijų, skirtų korupcijos atsiradimo ir paplitimo rizikai mažinti, rengimas, įgyvendinimas;

1.3.8. antikorupciniam visuomenės švietimui gerinti reikalingų metodinių dokumentų rengimas;

1.3.9. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų korupcijos prevencijos, tarnybinės (profesinės) etikos, korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo srityse stiprinimas;

1.3.10. viešojo valdymo institucijų ir kitų perkančiųjų organizacijų darbuotojų kompetencijų viešųjų pirkimų srityje stiprinimas;

1.3.11. projektų vykdytojų ir partnerių kompetencijų, reikalingų priemonės veikloms vykdyti, stiprinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė – valstybė;

1.4.2. valstybės įmonės.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė – valstybė;

1.5.2. valstybės įmonės.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. elektroninės demokratijos ir elektroninių paslaugų plėtrai skirtų informacinių technologijų sprendimų, taip pat kitų informacinių technologijų sprendimų, kurie numatyti Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, kūrimas, tobulinimas, diegimas;

5.1.2. ūkio subjektų veiklos priežiūros sistemai tobulinti skirti veiksmai;

5.1.3. kovos su sukčiavimu priemonių, vykdant Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, nustatytas funkcijas, diegimas ir vykdymas;

5.1.4. esamos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos tobulinimas, jos palaikymas ir infrastruktūros plėtra tiek, kiek tai reikalinga administruojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgyvendinamą veiksmų programos 11 prioriteto „Techninė parama veiksmų programai administruoti“ įgyvendinimo priemonę Nr. 11.0.1.-CPVA-V-201 „Veiksmų programos administravimas“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.395	„Viešųjų pirkimų, per kalendorinius metus vykdytų pagal veiksmų programą ESF lėšomis atnaujintoje centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, dalis“	Procentai	87,1	98
R.S.396	„Asmenų, kurie praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje, darbe taiko įgytas žinias ir gebėjimus, dalis“	Procentai	75	75
R.N.904	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis“	Procentai	29	44
R.N.905	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis“	Procentai	25	17
P.S.412	„Atnaujinta centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema“	Skaičius	-	1
P.S.413	„Jautriose korupcijai viešojo valdymo srityse dirbančių viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje“	Skaičius	1300	4000
P.N.905	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios nacionalines kovos su korupcija priemones“	Skaičius	0	15
P.N.908	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus“	Skaičius	150	500
P.N.912	„Perkančiųjų organizacijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje“	Skaičius	750	2000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
20 896 083	3 687 545	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
20 896 083	3 687 545	0	0	0	0	0

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.4-ESFA-V-921 „GERESNIO REGLAMENTAVIMO DIEGIMAS IR VERSLO PRIEŽIŪROS SISTEMOS TOBULINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti verslo reguliavimo aplinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.   pasiūlymų dėl teisėkūros procedūrų tobulinimo rengimas, kiek to reikia uždavinio tikslui siekti;

1.3.2.   metodinių dokumentų ir kitų metodinės pagalbos priemonių, reikalingų geresnio reglamentavimo priemonių taikymui viešajame valdyme ir (ar) ūkio subjektų (verslo) veiklos priežiūros efektyvumui ir veiksmingumui didinti, rengimas, kiek to reikia uždavinio tikslui siekti;

1.3.3.   teisinio reglamentavimo mažinimas ir (ar) paprastinimas, teisės aktų kokybės didinimas, kiek to reikia uždavinio tikslui siekti: sektorinės ar kitos didelės apimties teisės aktų peržiūros, administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos identifikavimas, vertinimas; pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo, reikalingo šiai naštai mažinti ar kitaip teisinio reglamentavimo kokybei ir efektyvumui didinti, tobulinimo rengimas;

1.3.4.   teisinio reglamentavimo reformų stebėsenos ir poveikio vertinimo priemonių kūrimas, vykdymas, kiek to reikia uždavinio tikslui siekti;

1.3.5.   pažangių ūkio subjektų veiklos (verslo) priežiūros priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.6.   ūkio subjektų veiklos (verslo) priežiūros sistemos efektyvumo didinimo procesų koordinavimas ir stebėsenos vykdymas, rezultatų viešinimas;

1.3.7.   ūkio subjektams (verslui) skirtos informacijos apie ūkio subjektams (verslui) teikiamas paslaugas ir (ar) verslo sąlygas, ir (ar) jų teisinį reglamentavimą turinio gerinimas bei informacijos apie teisės aktų reikalavimus ūkio subjektams (verslui) sklaida;

1.3.8.   viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų, reikalingų geresnio reglamentavimo priemonių diegimui (taikymui) ar ūkio subjektų veiklos (verslo) priežiūros efektyvumo didinimui, stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymai, keitimasis gerąja patirtimi), remiamas tiek, kiek to reikia priemonės ir projekto tikslams pasiekti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1    valstybės institucijos ir įstaigos;

1.4.2    ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai, nurodyti Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų priskyrimo priežiūros grupėms sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (toliau – ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai);

1.4.3    viešojo valdymo institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai gerinti verslo aplinką per paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1 valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;

1.5.2. ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai;

1.5.3. valstybės įmonės, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojami veiksmai, skirti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų, skirtų gyventojams ir (arba) verslui, kūrimui, tobulinimui ir plėtrai, taip pat kitų informacinių technologijų sprendimų, kurie numatyti Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, kūrimas, tobulinimas, diegimas.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.394	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“	Procentai	0	8
R.S.398	„Dėl pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintų geresnio reglamentavimo iniciatyvų sumažėjusi administracinė ir (ar) kita reguliavimo našta verslui“	Mln. Eur	1,16	3
R.S.399	„Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės, dalis“	Procentai	5	30
P.S.337	„Geresnio reglamentavimo diegimo projektai, įgyvendinti pagal veiksmų programą ESF lėšomis“	Skaičius	1	3
P.S. 409	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“	Skaičius	0	10
P.S.418	„Ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“	Skaičius	3	18
P.S.419	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti geresnio reglamentavimo diegimui ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumo didinimui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	1500	3500

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
9 108 549	1 607 391	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
9 108 549	1 607 391	0	0	0	0	0

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.5-ESFA-V-923 „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO TOBULINIMAS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE SISTEMINIU LYGMENIU“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. atrankos į valstybės tarnybą, karjeros planavimo, veiklos vertinimo, mokymo, darbo užmokesčio, motyvavimo ir kitoms žmogiškųjų išteklių valdymo sistemoms gerinti reikalingų priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas, diegimas, projekto metu sukurtų inovatyvių priemonių (įrankių) išbandymas;

1.3.2. žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumui didinti reikalingų informacinių technologijų sprendimų kūrimas, diegimas, plėtra ir tobulinimas;

1.3.3. kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo diegimo valstybės tarnyboje koordinavimas (gerosios patirties sklaida, metodinės pagalbos viešojo valdymo institucijoms teikimas, pokyčių stebėsena, vertinimas, pasiektų rezultatų, pokyčių viešinimas);

1.3.4. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų kompetencijų stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymas, keitimasis gerąja patirtimi), remiama tiek, kiek reikia priemonės veikloms įgyvendinti ir jų vykdymo metu sukurtų produktų (įrankių, priemonių) tinkamam taikymui, naudojimui užtikrinti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. valstybės institucijos ir įstaigos, kurios įgaliotos formuoti, dalyvauti formuojant ar įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus) valdymo, teismų sistemos, prokuratūros ar krašto gynybos srityse.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės institucijos ir įstaigos, kurios įgaliotos formuoti, dalyvauti formuojant ar įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus) valdymo, teismų sistemos, prokuratūros ar krašto gynybos srityse.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojamos veiklos:

1) skirtos žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimui valstybinėje tarnyboje instituciniu lygmeniu, t. y. veiksmai, susiję su viešojo valdymo institucijos vadovo kompetencijai tenkančių sprendimų institucijos ir (ar) jai pavaldžių institucijų personalo valdymo klausimais rengimu, įgyvendinimu, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai susiję su viso personalo, turinčio tam tikrą specialų įstatymais nustatytą teisinį statusą, valdymo tobulinimu;

2) skirtos įstaigų vadovų grandžiai stiprinti.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.402	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kuriose taikomas pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtas kompetencijomis grįstas valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymas, dalis“	Procentai	0	95
P.S.422	„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinti projektai, skirti diegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą“	Skaičius	0	3
P.N.906	„Viešojo valdymo institucijos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino projektus, skirtus tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu“	Skaičius	0	4
P.N.907	„Įgyvendintos kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo diegimo valstybės tarnyboje koordinavimo priemonės“	Skaičius	0	5
P.N.908	„Valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje“	Skaičius	100	1000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
5 951 690	1 050 299	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
5 951 690	1 050 299	0	0	0	0	0

PENKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.5-ESFA-V-924 „VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ STRATEGINIŲ KOMPETENCIJŲ CENTRALIZUOTAS STIPRINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų strateginių kompetencijų stiprinimas (mokymo turiniui ir tikslinėms grupėms detalizuoti reikalingų tyrimų vykdymas, mokymo programų rengimas, mokymų organizavimas ir vykdymas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. valstybės institucijos ir įstaigos;

1.4.2. biudžetinės įstaigos, kurių savininkė yra valstybė, kurios neturi įgaliojimų vykdyti viešojo administravimo funkcijas, bet joms suteikti įgaliojimai vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų mokymą;

1.4.3. viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ir kurioms suteikti įgaliojimai vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų mokymą.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės institucijos ir įstaigos;

1.5.2. biudžetinės įstaigos, kurių savininkė yra valstybė, kurios neturi įgaliojimų vykdyti viešojo administravimo funkcijas, bet joms suteikti įgaliojimai vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų mokymą;

1.5.3. viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ir kurioms suteikti įgaliojimai vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų mokymą.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę finansuojami mokymai, skirti stiprinti strategines kompetencijas valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų, kurie dirba institucijoje ar įstaigoje,  nurodytoje Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąraše pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtintame, Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ arba Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąraše pagal grupes, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, išskyrus valstybės įstaigų vadovų (Seimo, Prezidento kanceliarijos ir Vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų kancleriai, Vyriausybės įstaigų vadovai, įstaigų prie ministerijų vadovai (įskaitant vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus), įstaigų vadovai pavaldūs įstaigų prie ministerijų vadovams (išskyrus statutinius), teismų kancleriai, Generalinės prokuratūros kancleris, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, valstybės kontrolierius) mokymus, skirtus tobulinti vadovavimo, lyderystės ir pokyčių valdymo gebėjimus.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.403	„Asmenų, kurie praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose stiprinti strategines kompetencijas, darbe taiko įgytas žinias ir gebėjimus, dalis“	Procentai	75	75
P.S.424	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo  pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytuose mokymuose strateginėms kompetencijoms stiprinti“	Skaičius	1800	4920

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 692 655	651 645	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
3 692 655	651 645	0	0	0	0	0

2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Vidaus reikalų ministras                                                                                            Saulius Skvernelis

SUDERINTA

Finansų ministerijos

2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (24.39)-5K-1509321)-6K-1505832

2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (24.39)-5K-1507835-5K-1508067-5K-1515535-6K-1505831

2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (24.39)-5K-1508791-5K-1509378-6K-1505326-5K-1516290-5K-1517103)-6K-1506123

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-164

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1V-698

redakcija)

NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Skaičiavimo būdas	Apskaičiavimo tipas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Atsakinga institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9
R.N.901	„Įgyvendintų rekomendacijų, parengtų taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, dalis“	Procentai	Įrodymais grįsto valdymo priemonės – tai funkcijų peržiūra ir programų vertinimas – skirti išanalizuoti ir įvertinti viešojo valdymo institucijų funkcijas, vykdomas programas ir remiantis šių analizių išvadomis (įrodymais) priimti atitinkamus viešojo valdymo (jo tobulinimo) sprendimus. Įrodymais grįsto valdymo priemonės taikomos vadovaujantis šiais metodiniais dokumentais: Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika); Programų vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-281 „Dėl Programų vertinimo metodikos patvirtinimo“. Rekomendacijos – įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymo rezultatais (išvadomis) pagrįsti pasiūlymai, kaip spręsti viešojo valdymo problemas. Rekomendacija laikoma parengta, kai institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo patvirtina pasiūlymus dėl vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo ar rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Rekomendacija laikoma įgyvendinta, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta.	Skaičiuojamas nustatant įgyvendintų rekomendacijų dalį (procentais) nuo bendro rekomendacijų, parengtų projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, skaičiaus, pagal formulę P / B * 100 proc.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo parengta ataskaita dėl projekto įgyvendinimo metu parengtų rekomendacijų įgyvendinimo. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta ir projekto vykdytojas kasmet projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir 3 metus po projekto finansavimo pabaigos parengia ataskaitą dėl praėjusiais kalendoriniais metais parengtų ir (ar) įgyvendintų rekomendacijų.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.901-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Rekomendacijos, parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“	Skaičius		Sumuojamos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones
R.N.901-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“	Skaičius		Sumuojamos įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones
R.N.902	„Savivaldybės, kuriose parengtos vietos plėtros strategijos“	Procentai	Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto vietos veiklos grupės (toliau – miesto VVG) teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama  vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 „Dėl vietos plėtros strategijų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės)   nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas taikant formulę: F = A/B * 100 proc., kai: F – savivaldybių, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, dalis (procentais); A – savivaldybės, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, skaičius; tuo atveju, kai savivaldybės teritorijoje yra parengiama daugiau nei viena vietos plėtros strategija, savivaldybė skaičiuojama vieną kartą; B – Lietuvos savivaldybių skaičius.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos (VšĮ Europos socialinio fondo agentūros) skaičiavimų suvestinė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklio pasiekta reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pabaigoje įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), vadovaudamasi produkto rodiklio P.N.001 „Parengtos vietos plėtros strategijos“ pasiekimais ir informacija apie bendrą savivaldybių skaičių Lietuvoje, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.N.903	„Pagerėjusių Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijų dalis“	Procentai	Bendrosios funkcijos – funkcijos, užtikrinančios įstaigos vidaus administravimą (įstaigos struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), taip pat kitos įstaigos nuostatuose nenustatytos funkcijos, padedančios užtikrinti įstaigos funkcionavimą (teisė, išskyrus teisėkūrą specialiosiose veiklos srityse, viešieji ryšiai, tarptautiniai ryšiai, viešųjų pirkimų organizavimas, informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra, vidaus auditas ir kita). Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d.). Vyriausybei atskaitingos institucijos – Vyriausybės įstaigos, ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos ministerijoms pavaldžios biudžetinės įstaigos (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika). Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodikos patvirtinimo (toliau – Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika) .	Skaičiuojamas Finansų ministerijai rengiant Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą pagal Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodiką.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: Finansų ministerijos parengta Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus 2016, 2020 ir 2023 metams Finansų ministerija parengia Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos  rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą  antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
R.N.904	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis“	Procentai	Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės (šaltinis: Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas). Vyriausybė – valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosios valdžios institucija. Pastangos kovoje su korupcija – priemonės, iniciatyvos, skirtos mažinti korupcinio pobūdžio pažeidimų atsiradimą ir darančios teigiamą įtaką visuomeninio gyvenimo sritims bei didinančios skaidrumą valstybėje. Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.	Įvedamasis	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimą, kuris numatytas Nacionalinės kovos su korupcija programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programa).	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje http://www.stt.lt Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016 ir 2019 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija
R.N.905	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis“	Procentai	Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės (šaltinis: Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas). Kyšis – atsilyginimas tarnybos (profesijos) asmeniui pinigais, kitu turtu ar paslaugomis, siekiant papirkti norint gauti pirmumo teisę ar kitaip skatinant apeiti profesinę etiką. Paslaugos suprantamos kaip viešosios ir administracinės paslaugos.                                                                                                            Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas).                                                                                                                                                           Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas).	Įvedamasis	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimą, kuris numatytas Nacionalinės kovos su korupcija programoje.	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje http://www.stt.lt. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016 ir 2019 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija
P.N.901	„Parengtos vietos plėtros strategijos“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama  vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas susumuojant įgyvendinant projekto veiklas parengtas vietos plėtros strategijas.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengtos ir patvirtintos vietos plėtros strategijos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta įgyvendinant projekto veiklas parengta vietos plėtros strategija). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.902	„Įgyvendinti projektai, skirti pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą“	Skaičius	Nacionalinė viešojo valdymo reforma – tai Seimo ar Vyriausybės sprendimu (įstatymu, Seimo ar Vyriausybės nutarimu, Vyriausybės protokoliniu sprendimu) inicijuota tam tikros valstybės politikos srities (ar jos dalies) tobulinimo iniciatyva, kuria siekiama nustatyti naują ar iš esmės pakeisti esamą minėtos valstybės politikos srities (ar jos dalies) reguliavimą, nustatyti ar pakeisti valstybės politikos srities (ar jos dalies) vystymosi kryptis, jų įgyvendinimo būdus ir priemones ir šias įgyvendinti. Projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su pasirengimu įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą (nacionalines viešojo valdymo reformas) ir (ar) jos (jų) įgyvendinimo koordinavimo užtikrinimu.  Pasirengimas įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą – tai nacionalinės viešojo valdymo reformos etapas, kurio metu: nustatomas poreikis įgyvendinti reformą (-as), atliekama valstybės politikos srities analizė, vykdomos viešosios konsultacijos, nustatomos valstybės politikos srities probleminės sritys ir jų tobulinimo veiksmai, rengiami pasiūlymai dėl valstybės politikos srities reguliavimo tobulinimo, vystymosi krypčių / prioritetų nustatymo (tikslinimo), nustatomi galimi reformos įgyvendinimo būdai, priemonės, atliekami planuojamos reformos ekonominio poveikio vertinimai ir (ar) kt. nacionalinei viešojo valdymo reformai (-oms) pasirengti reikalingi veiksmai. Pasirengimas nacionalinei viešojo valdymo reformai neapima veiksmų, susijusių su reformos įgyvendinimui skirtų priemonių vykdymu. Nacionalinių viešojo valdymo reformų įgyvendinimo koordinavimas – kompleksiniai veiksmai, kuriais suteikiama metodinė pagalba kitoms institucijoms ir koordinuojama jų veikla, kad šios aktyviau ir tinkamai įgyvendintų nacionalines viešojo valdymo reformas.	Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintus projektus, skirtus pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą (projektų skaičius).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojui ar projekto vykdytojui kartu su partneriu (-iais) baigus įgyvendinti projektą, kuriuo siekta pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą, Įgyvendinančioji institucija patvirtina galutinį projekto mokėjimo prašymą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
P.N.903	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios nacionalines kovos su korupcija priemones“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397 . ESF – Europos socialinis fondas. Nacionalinės kovos su korupcija priemonės –Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui skirtos priemonės, numatytos Vyriausybės tvirtinamame tarpinstituciniame veiklos plane. Nacionalinė kovos su korupcija priemonė laikoma įgyvendinta, jei viešojo valdymo institucija įvykdo bent vieną Programos tarpinstituciniame veiklos plane nurodytą priemonės veiklą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama įgyvendinti nacionalines kovos su korupcija priemones (institucijų skaičius). Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą. Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti nacionalines kovos su korupcija priemones, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.904	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“). Viešojo valdymo institucijų darbuotojai – asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (šaltinis: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas). Kompetencijos, reikalingos vykdant korupcijos prevencijos valdymą ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimą, atskleidimą ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su korupcijos prevencijos valdymu ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimais. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdyti korupcijos prevencijos valdymą ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimą, atskleidimą ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus - tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos vykdant korupcijos prevencijos valdymo veiksmus, tiriant, atskleidžiant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir (ar) atliekant valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas  dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas
P.N.905	„Perkančiųjų organizacijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje“	Skaičius	Perkančioji organizacija – Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. nustatytus kriterijus atitinkantis subjektas. Perkančiųjų organizacijų darbuotojai – asmenys, kurie dirba perkančiosiose organizacijose. Viešieji pirkimai – perkančiosios organizacijos atliekami Viešųjų pirkimų įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymu reglamentuojami prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje - tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos  viešiesiems pirkimams ar jų priežiūrai vykdyti, metodinei pagalbai perkančiosioms organizacijoms teikti.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant perkančiųjų organizacijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant viešuosius pirkimus (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant viešuosius pirkimus, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas
P.N.906	Viešojo valdymo institucijos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino projektus, skirtus tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose. (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397. ESF – Europos socialinis fondas. Projektai, skirti tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu – projektai, skirti sukurti ir įdiegti sisteminio lygmens įrankius (teisines, organizacines, technines, programines ir (ar) kt. priemones), kurie reikalingi žmogiškųjų išteklių valdymui valstybinėje tarnyboje tobulinti. Sisteminio lygmens įrankiai – viso personalo, turinčio tam tikrą specialų įstatymais nustatytą teisinį statusą, valdymui skirtos teisinės, organizacinės, techninės, programinės ir (ar) kt. priemonės. Žmogiškųjų išteklių valdymas valstybinėje tarnyboje – tai sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų valdyti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje (t.y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti ir pan.), visuma.         Valstybinė tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo, (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus ir diplomatus) teisėjo, prokuroro ar profesinės karo tarnybos kario statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo, teisėjo ar prokuroro veiklos atliekant jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, visuma.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama patobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu. Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą. Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas, viešojo valdymo institucijų (projektų vykdytojų ir partnerių), įgyvendinusių projektus, kuriais siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama tobulinti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.907	„Įgyvendintos kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo diegimo valstybės tarnyboje koordinavimo priemonės“	Skaičius	Kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo diegimo valstybės tarnyboje koordinavimo priemonės – kompleksiniai veiksmai, kuriais suteikiama metodinė pagalba kitoms institucijoms ir koordinuojama jų veikla, kad šios aktyviau ir tinkamai diegtų ir taikytų kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo priemones. Kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo diegimo valstybės tarnyboje koordinavimo priemonės: metodiniai dokumentai, tyrimai. Metodiniai dokumentai – atmintinės, metodiniai nurodymai, rekomendacijos, gairės ar kiti dokumentai, kurių paskirtis – padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms diegti ir (ar) taikyti  kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą institucijos lygiu. Tyrimas – kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo diegimo ir taikymo valstybės tarnyboje situacijos nustatymas ir (arba) vertinimas, taikant kiekybinius ir (arba) kokybinius tyrimo metodus. Kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje – tai sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų valdyti žmogiškuosius išteklius valstybės tarnyboje (t. y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti) remiantis kompetencijų modeliu, visuma. Kompetencijų modelis – bendrųjų, vadybinių ir specifinių (specialiųjų) kompetencijų visuma, būtina valstybės tarnautojams, dirbantiems valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, užtikrinant įstaigos uždavinių, Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą bei efektyvų valstybės tarnautojų pareigų atlikimą.  Kompetencija – gebėjimas atlikti tam  tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.                                                                                                                                                                              Valstybės tarnyba – suprantama taip, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme.	Automatiškai apskaičiuojamas	Susumuojamos įgyvendintos kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo diegimo valstybės tarnyboje koordinavimo priemonės.	Pirminiai šaltiniai: 1) metodinio dokumento, patvirtinto projekto vykdytojo įstaigos vadovo arba įgalioto asmens tvirtinimo žyma, kopija (kai metodinis dokumentas parengtas projekto vykdytojo) ar metodinio dokumento kopija ir metodinio dokumento parengimo paslaugų priėmimo – perdavimo akto kopija (kai metodinis dokumentas parengtas pagal paslaugų teikimo sutartį). arba 2) tyrimo ataskaitos, patvirtintos projekto vykdytojo įstaigos vadovo arba įgalioto asmens tvirtinimo žyma, kopija (kai tyrimas atliktas projekto vykdytojo) ar tyrimo ataskaitos kopija ir tyrimo atlikimo paslaugų priėmimo – perdavimo akto kopija (kai tyrimas atliktas pagal paslaugų teikimo sutartį). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai: 1) projekto vykdytojo įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo patvirtina projekto veiklų  įgyvendinimo metu parengtą metodinį dokumentą tvirtinimo žyma, (kai metodinis dokumentas parengtas projekto vykdytojo) arba pasirašomas metodinio dokumento parengimo paslaugų priėmimo perdavimo aktas (kai metodinis dokumentas parengtas pagal paslaugų teikimo sutartį), ir metodinis dokumentas yra paskelbiamas projekto vykdytojo internetiniame puslapyje. arba 2) projekto vykdytojo įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo patvirtina projekto veiklų įgyvendinimo metu atlikto tyrimo ataskaitą tvirtinimo žyma, (kai tyrimas atliktas projekto vykdytojo) arba pasirašomas tyrimo atlikimo paslaugų priėmimo perdavimo aktas (kai tyrimas atliktas pagal paslaugų teikimo sutartį), ir tyrimo ataskaita yra paskelbiama projekto vykdytojo interneto svetainėje.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.908	„Valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje valstybinėje tarnyboje“	Skaičius	Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – nurodytos Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąraše pagal grupes į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ arba Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąraše pagal grupes, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai – tai asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: valstybės politikai, savivaldybių tarybų nariai, valstybės pareigūnai, įskaitant teisėjus ir prokurorus, visų pareigybių valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pagal darbo sutartis. Žmogiškųjų išteklių valdymas valstybinėje tarnyboje – tai sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų valdyti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje (t.y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti ir pan.), visuma.         Valstybinė tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo, (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus ir diplomatus) teisėjo, prokuroro ar profesinės karo tarnybos kario statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo, teisėjo ar prokuroro veiklos atliekant jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, visuma. Kompetencijos žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su žmogiškųjų išteklių valdymu. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan. , kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos , valdant žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, dalyvavusius veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Darbuotojas, dalyvavęs keliuose projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo parengta dalyvavimą veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymui reikalingas kompetencijas, įrodanti dalyvių suvestinė. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pradeda dalyvauti veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymui reikalingas kompetencijas, ir parengiama dalyvavimą tokiose veiklose įrodanti dalyvių suvestinė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

_________________