PATVIRTINTA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2015 M. KOVO 6 D. ĮSAKYMO NR. 1V-164 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2019 m. balandžio 24 d. Nr. 1V-388

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 1V-164 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-164

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 1V-388 redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 5 PRIORITETO „APLINKOSAUGA, GAMTOS IŠTEKLIŲ DARNUS NAUDOJIMAS IR PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS“ PRIEMONĖ

NR. 05.1.1-CPVA-V-901 „GYVENTOJŲ PERSPĖJIMO APIE PAVOJUS IR GELBĖJIMO SISTEMŲ TOBULINIMAS IR PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos tobulinimas ir plėtra, modernizuojant gyventojų perspėjimo sirenomis potencialiai pavojingose zonose sistemą;

1.3.2. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų stiprinimas, aprūpinant gelbėjimo tarnybas modernia technika ir įranga, skirta naudoti potvynių ir kitų dėl klimato kaitos kylančių nelaimių metu.

1.4. Galimas pareiškėjas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.323	„Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai“	mln. Eur	86,5	69,5
P.S.327	„Įsigyta gyventojų perspėjimo įranga ir gelbėjimo technika“	Skaičius	21	22

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 820 169,00	674 148,00	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
243 841,00	43 031,00	0	0	0	0	0
3. Iš viso
4 064 010,00	717 179,00	0	0	0	0	0.

II SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 7 PRIORITETO „KOKYBIŠKO UŽIMTUMO IR DALYVAVIMO DARBO RINKOJE SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

NR. 07.1.1-CPVA-V-902 „PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TIKSLINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS. I“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. miesto viešųjų erdvių plėtra;

1.3.2. miesto gyvenamosios aplinkos gerinimas;

1.3.3. esamų pramoninių ir kitų pažeistų (apleistų) teritorijų regeneracija;

1.3.4. miestų viešųjų traukos centrų infrastruktūros atnaujinimas, pritaikant patalpas bendruomenės poreikiams.

1.4. Galimi pareiškėjai – pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų (miestų) – Alytaus miesto, Marijampolės, Tauragės rajono, Telšių rajono, Mažeikių rajono, Utenos rajono ir Visagino savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3. religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Projektai turi būti įgyvendinami pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų miestų – 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirtų regioninių ekonomikos augimo centrų (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Mažeikių ir Visagino) – teritorijose. Priemonė – ribotos apimties (angl. phasing out).

Pagal priemonę finansuojamos tik veiklos, kurios nebuvo finansuotos iš 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ lėšų.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkstančiai (eurų)	164 217	290 000
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	40	40
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	190 603	190 603
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m²	1 200	1 200

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
8 011 069	706 859	706 860	0	706 860	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
8 011 069	706 859	706 860	0	706 860	0	0

antrasis SKIRSNIS

NR. 07.1.1-CPVA-R-903 „PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TIKSLINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS. II“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. miesto viešųjų erdvių plėtra;

1.3.2. miesto gyvenamosios aplinkos gerinimas;

1.3.3. miestų viešųjų traukos centrų infrastruktūros atnaujinimas, pritaikant patalpas bendruomenės poreikiams.

1.4. Galimi pareiškėjai - pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų (miestų) – Druskininkų, Lazdijų rajono, Jonavos rajono, Skuodo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Jurbarko rajono, Ignalinos rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių rajono - savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3 religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Projektai turi būti įgyvendinami pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų (miestų) – 2007 –2013 m. programavimo laikotarpiu išskirtų probleminių teritorijų (Druskininkų, Lazdijų rajono, Jonavos rajono, Skuodo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Jurbarko rajono, Ignalinos rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių rajono) – savivaldybių teritorijose. Priemonė – ribotos apimties (angl. phasing out).

Pagal priemonę finansuojamos tik veiklos, kurios nebuvo finansuotos iš 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „Probleminių teritorijų plėtra“ lėšų.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. EUR	1 560	5 200
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	28	28
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	34 530	115 100
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m²	647	647

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
5 646 730	498 241	498 241	0	498 241	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
5 646 730	498 241	498 241	0	498 241	0	0

trečiasis skirsnis

NR. 07.1.1-CPVA-R-904 „didžiųjų miestų KOMPLEKSINĖ PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. neišnaudotos, apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversija, sukuriant sąlygas pritraukti į jas naujas komercines veiklas, pritaikant socialinei infrastruktūrai, bendruomenių veiklai;

1.3.2. viešųjų erdvių modernizavimas, kuriant papildomus ar naujus miestų traukos centrus ar stiprinant esamus;

1.3.3. gyvenamosios aplinkos gerinimas gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose, kuriant ar atnaujinant mažos apimties bendruomeninę infrastruktūrą, sutvarkant aplinką, investuojant į žaliąją infrastruktūrą ir šių teritorijų pasiekiamumą.

1.4. Galimi pareiškėjai – penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3 religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai;

1.5.4. nevyriausybinės organizacijos;

1.5.5. asociacijos, kurių nariai yra privatūs juridiniai asmenys;

1.5.6. privatūs juridiniai asmenys.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	32 573	162 868
P.B.237	„Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos“	Asmenys	250 000	250 000
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	667 680	3 338 400
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m²	2 919	14 596

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
138 438 367	12 215 150		12 215 151		0	12 215 151	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0		0	0		0	0	0
3. Iš viso
138 438 367	12 215 150		12 215 151		0	12 215 151	0	0

KETVIRTASIS skirsnis

NR. 07.1.1-CPVA-R-905 „MIESTŲ KOMPLeKSINĖ PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.2. viešųjų erdvių modernizavimas, kuriant papildomus ar naujus miestų traukos centrus ar stiprinant esamus;

1.4. Galimi pareiškėjai – tikslinių teritorijų, išskirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“, savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3. religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai;

1.5.4. privatūs juridiniai asmenys;

1.5.5. nevyriausybinės organizacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	23 217	116 086
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	30	36
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	475 300	2 376 500
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m²	2 081	10 404

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
98 673 540	8 706 489	8 706 489		8 706.489	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
98 673 540	8 706 489	8 706 489	0	8 706 489	0	0

penktasis skirsnis

NR. 07.1.1-CPVA-V-906 „KOMPLEKSINĖ PASLAUGŲ PLĖTRA INTEGRUOTŲ TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMŲ TIKSLINĖSE TERITORIJOSE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. daugiafunkcinės socialinės infrastruktūros, skirtos neformaliam švietimui, sveikai gyvensenai ir laisvalaikiui, sukūrimas formuojant naujus miestų traukos centrus ar stiprinant esamus, įskaitant apleistos infrastruktūros konversiją;

1.3.2. apleistos viešosios infrastruktūros ir teritorijos konversija sukuriant naują infrastruktūrą, skatinančią užimtumą, sveiką gyvenseną ir (ar) vietos gyventojų bendruomeniškumą ir didinančią neformalaus švietimo, kultūros ir (ar) laisvalaikio paslaugų prieinamumą;

1.3.3. miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimas ir (ar) sukūrimas.

1.4. Galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos;

1.5.2. viešieji juridiniai asmenys, kurių dalininkai arba akcininkai yra valstybė ar savivaldybė;

1.5.3. privatūs juridiniai asmenys, kurių dalininkai arba akcininkai yra valstybė ar savivaldybė ir kuriems pavesta vykdyti savivaldybės funkcijas arba kurie pasitelkiami viešos ir privačios partnerystės projektui įgyvendinti.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojamas miesto gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą, jei gali būti finansuojamas pagal 04.3.1-FM-F-105 priemonės „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“ Garantijų teikimo miestų gatvių apšvietimo sistemų modernizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 2018/9-58 „Dėl Garantijų teikimo gatvių apšvietimo modernizavimui tvarkos aprašo patvirtinimo“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	0	52 315
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m²	0	35 930
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkstančiai (eurų)	164 217	290 000
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	49	50

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
44 885 349	3 960 472	3 960 470	0	3 960 470	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
18 935 429	1 670 773	1 670 774	0	1 670 774	0	0
3. Iš viso
63 820 778	5 631 245	5 631 244	0	5 631 244	0	0

ŠEŠTASIS skirsnis

NR. 07.1.1-CPVA-V-907 „MIESTO INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS, SVARBIOS VERSLUI, ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. apleistos teritorijos konversija ir (ar) pritaikymas verslui (netaikoma 1.4.1 papunktyje numatytiems pareiškėjams);

1.3.2. apleistos teritorijos konversija ir (ar) pritaikymas vidutiniškai aukštų technologijų verslui;

1.3.3. apleisto statinio konversija, pritaikant verslui (netaikoma 1.4.1 papunktyje numatytiems pareiškėjams);

1.3.4. apleisto statinio konversija, pritaikant vidutiniškai aukštų technologijų verslui.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Regioninių ekonomikos augimo centrų – Alytaus miesto, Marijampolės, Tauragės rajono, Telšių rajono, Mažeikių rajono, Utenos rajono ir Visagino – savivaldybių administracijos;

1.4.2. Probleminių teritorijų – Druskininkų, Lazdijų rajono, Jonavos rajono, Skuodo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Jurbarko rajono, Ignalinos rajono, Šalčininkų rajono ir Švenčionių rajono – savivaldybių administracijos;

1.4.3. tikslinių teritorijų, išskirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“, savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. biudžetinės įstaigos;

1.5.2. viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga;

1.5.3. privatūs juridiniai asmenys.“

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojamas:

5.1. bešeimininkių pastatų griovimas, jei gali būti finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-209 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“;

5.2. inžinerinių tinklų ir (ar) susisiekimo komunikacijų atnaujinimas ir (ar) plėtra pramonės parke ar laisvojoje ekonominėje zonoje, kuriose užsienio įmonės vykdys mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijos veiklas, jei gali būti finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-830 „SmartParkas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 4-427 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-830 „SmartParkas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“;

5.3. miesto gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą, jei gali būti finansuojamas pagal 04.3.1-FM-F-105 priemonės „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“ Garantijų teikimo miestų gatvių apšvietimo sistemų modernizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 2018/9-58 „Dėl Garantijų teikimo gatvių apšvietimo modernizavimui tvarkos aprašo patvirtinimo“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m²	0	24 374
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m²	0	196
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	Tūkstančiai (eurų)	164 217	290 000
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	37	38
R.N.921	„Vietos vienetų investicijos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“	Tūkstančiai (eurų)	0	1 176
R.N.922	„Naujos darbo vietos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“	Skaičius	0	23

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
1 000 000	88 235	88 236	0	88 236	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
1 000 000	88 235	88 236	0	88 236	0	0

III SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.2.1-CPVA-R-908 „KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ ATNAUJINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. atvirų viešųjų erdvių urbanistinės infrastruktūros pertvarkymas;

1.3.2. apleistų ar neefektyviai naudojamų pastatų, kitos infrastruktūros ir teritorijų konversija, funkcionalumo didinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3. religinės bendrijos/bendruomenės, religiniai centrai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Viešosios infrastruktūros atnaujinimas kaimo vietovėse numatytas ir Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją administruojamoje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (Europos žemės ūkio fondas), tačiau joje investicijos numatomos gyvenamosiose vietovėse, turinčiose mažiau kaip 1 tūkstantį gyventojų. Pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę Nr. 08.2.1-CPVA-R-908 investicijos galimos gyvenamosiose vietovėse nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R. S.364	„Užimtųjų dalis tikslinėse teritorijose“	proc.	50,5 proc.	54,5
R. S.365	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	11 000	55 000
P. S.364	„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“	m²	400 000	2 000 000
P. S.365	„Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“	m²	600	3000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
44 920 065	3 963 535	3 963 535	0	3 963 535	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 867 238	252 992	252 992	0	252 992	0	0
3. Iš viso
47 787 303	4 216 527	4 216 527	0	4 216 527	0	0

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.6.1-ESFA-T-909 „VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ RENGIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. vietos plėtros strategijų rengimas;

1.3.2. vietovės tiriamųjų studijų vykdymas, remiamas tiek, kiek jo reikia vietos plėtros strategijai parengti;

1.3.3. gyvenamosios vietovės bendruomenės įtraukimas į vietos plėtros strategijos rengimą (renginių organizavimas, kitų informavimo ir viešinimo priemonių kūrimas, vykdymas);

1.3.4. miesto vietos veiklos grupės (toliau – miesto VVG) valdymo organų atstovų, darbuotojų mokymas remiamas tiek, kiek jo reikia vietos plėtros strategijai parengti.

1.4. Galimi pareiškėjai – miesto VVG.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę finansuojamos miesto VVG, kurios veikia miestuose, turinčiuose nuo 6 tūkstančių gyventojų arba esančiuose savivaldybių centrais, vietos plėtros strategijų rengimo projektai.

Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, projektų vykdytojai privalo koordinuoti numatomas veiklas persidengiančiose teritorijose su toje teritorijoje veikiančiomis vietos veiklos grupėmis, finansuojamomis iš kitų ES programų priemonių.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

P. N.901

„Parengtos vietos plėtros strategijos“

Skaičius

R. N.902

„Savivaldybės, kuriose parengtos vietos plėtros strategijos“

Proc.

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
205 157	18 103	18 103	0	9 052	0	9 051
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
205 157	18 103	18 103	0	9 052	0	9 051

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.6.1ESFA-T-910 „VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMO ADMINISTRAVIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. vietos plėtros strategijos įgyvendinimui administruoti reikalingų procedūrų ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų (toliau – vietos plėtros projektai) atrankos kriterijų rengimas;

1.3.2. vietos plėtros projektų vertinimas, atranka ir įgyvendinimo stebėsena;

1.3.3. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėsena, vertinimas, atnaujinimas;

1.3.4. vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų gebėjimų, reikalingų rengti vietos plėtros projektus ir (ar) administruoti jų įgyvendinimą, stiprinimas;

1.3.5. gyvenamosios vietovės bendruomenės (įskaitant vietos plėtros projektų rengėjus ir vykdytojus) informavimas apie 1.3.1–1.3.4 ir 1.3.6 papunkčiuose nurodytų veiklų vykdymo eigą ir rezultatus;

1.3.6. miesto VVG darbuotojų, valdymo organų atstovų kompetencijų stiprinimas (mokymas, keitimasis su kitomis vietos veiklos grupėmis gerąja patirtimi), remiamas tiek, kiek reikalinga 1.3.1–1.3.5 papunkčiuose nurodytoms veikloms vykdyti.

1.4. Galimi pareiškėjai – miesto VVG, kurių vietos plėtros strategijas, kaip tinkamas finansavimui gauti, atrinks Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu sudarytas Jungtinis vietos plėtros strategijų atrankos komitetas.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę finansuojamas vietos plėtros projektų rengėjų (potencialių projektų vykdytojų ir partnerių), kurie gyvena ir (ar) veiklą vykdo už projekto vykdytojo – miesto VVG veiklos teritorijos ribų, mokymas tik tuo atveju, kai vietos plėtros strategijai įgyvendinti rengiamas bendradarbiavimo projektas, t. y. kartu su partneriais iš kitų vietos veiklos grupių veiklos teritorijų numatomas įgyvendinti projektas, kurio veiklos peržengia projekto vykdytojo – miesto VVG veiklos teritorijos ribas.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R. N.904

„Įgyvendintos vietos plėtros strategijos“

Skaičius

P. N.903

„Mokymuose dalyvavę vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai“

Skaičius

784

1500

P. N.904

„Parengti vietos plėtros strategijoms įgyvendinti skirtų projektų sąrašai“

Skaičius

P. N.905

„Parengtos vietos plėtros strategijų įgyvendinimo ataskaitos“

Skaičius

226

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

2 706 481

238 807

119 403

119 404

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

3. Iš viso

2 706 481

238 807

119 403

119 404

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.6.1-ESFA-V-911 „VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos mažinti vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojų (toliau – gyventojai) esamą socialinę atskirtį:

1.3.1.1. bendrųjų socialinių paslaugų (pvz., maitinimo, transporto, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo, sociokultūrinių, savipagalbos grupių), specialiųjų socialinės priežiūros paslaugų (pagalbos į namus, psichosocialinės ir intensyvios krizių įveikimo pagalbos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) ir kitų reikalingų paslaugų socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams teikimas;

1.3.1.2. informacijos apie įvairiose organizacijose prieinamas socialines ir kitas reikalingas paslaugas sklaida socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams ir tarpininkavimas šias paslaugas gaunant.

1.3.2. Bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių darbingų gyventojų užimtumui didinti skirtų iniciatyvų įgyvendinimas, siekiant pagerinti šių asmenų padėtį darbo rinkoje:

1.3.2.1. naujų profesinių ir kitų reikalingų įgūdžių įgijimas (neformalus švietimas (taip pat neformalusis profesinis mokymas); savanoriška veikla; praktinių darbo įgūdžių įgijimas, ugdymas darbo vietoje);

1.3.2.2. informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ar kita pagalba įdarbinant, įtraukiant į neformalųjį švietimą (taip pat neformalųjį profesinį mokymą), praktikos atlikimą, visuomeninę ir (ar) kultūrinę veiklą (pvz., profesinis orientavimas, motyvavimas imtis aktyvios veiklos).

1.3.3. Bendruomenės verslumui didinti (t. y. verslo kūrimui ir pradedamo verslo plėtojimui reikalingiems gebėjimams stiprinti) skirtų neformalių iniciatyvų įgyvendinimas:

1.3.3.1. gyventojų informavimas, konsultavimas, mokymas, siekiant paskatinti juos pradėti verslą;

1.3.3.2. verslo pradžiai reikalingos pagalbos jauniems verslo subjektams teikimas (informavimo, konsultavimo (įskaitant mentorystę), mokymo, pagalbos randant tiekėjus ir klientus, metodinės pagalbos ir kitų paslaugų verslui aktualiais klausimais teikimas, taip pat verslo pradžiai reikalingų priemonių teikimas).

1.3.4. Bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos tinklų, reikalingų 1.3.1–1.3.3 papunkčiuose nurodytų veiklų vykdymui, vietos plėtros strategijos ir (ar) jai įgyvendinti skirtų projektų tikslų pasiekimui užtikrinti, kūrimas ir palaikymas (taip pat bendradarbiavimas su kitų miestų, kaimo vietovių, žuvininkystės regionų vietos veiklos grupėmis).

1.3.5. Gyventojų savanoriškos veiklos skatinimas, savanoriškoje veikloje ketinančių dalyvauti asmenų ir savanorius priimančių organizacijų konsultavimas, informavimas, savanoriškos veiklos atlikimo organizavimas ir savanorių mokymas, remiama tiek, kiek reikalinga 1.3.1–1.3.4 papunkčiuose nurodytoms veiklomis vykdyti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;

1.4.2. savivaldybės, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ar besiribojančiose teritorijose;

1.5.2. savivaldybės, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija;

1.5.3. savivaldybės, kurios teritorija ribojasi su teritorija tos savivaldybės, kurioje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. Teritorinėse darbo biržose bedarbiais registruotų asmenų profesinis mokymas ir darbo įgūdžių įgijimas, ugdymas darbo vietoje.

5.1.2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, viešosios įstaigos Romų visuomenės centro, Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“, Lietuvos romų bendruomenės, Romų integracijos namų, Romų integracijos centro ir (ar) Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ Šalčininkų skyriaus vykdomos veiklos, kurios finansuojamos pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamas veiksmų programos įgyvendinimo priemones Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ ir Nr. 08.3.1-ESFA-V-412 „Romų socialinė integracija“.

5.1.3. Švietimo mainų paramos fondo, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, Švietimo aprūpinimo centro ir Ugdymo plėtotės centro vykdomos neformalaus švietimo veiklos.

5.1.4. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamą veiksmų programos įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-R-630 „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“ finansuojamo (-ų) projekto (-ų) vykdytojo (-ų) ir (ar) partnerio (-ių) vykdomos veiklos, kurios atitinka šias sąlygas:

5.1.4.1. yra skirtos asmenims sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos bei kontrolės temomis informuoti ir šviesti, sveikai gyvensenai ugdyti, sveikatos, raštingumo įgūdžiams (mokymai, renginiai, praktiniai užsiėmimai ir pan.) formuoti vaikų sveikatos stiprinimo ir (arba) neįgaliųjų sveikatos stiprinimo, ir (arba) sveiko senėjimo, ir (arba) kraujotakos sistemos ligų, ir (arba) galvos smegenų kraujotakos ligų, ir (arba) onkologinių ligų, ir (arba) traumų, nelaimingų atsitikimų ir išorinių mirties priežasčių prevencijos srityse;

5.1.4.2. yra orientuotos į tą (tas) pačią (-ias) tikslinę (-es) asmenų grupę (-es), kuri (-ios) yra nurodyta (-os) to paties projekto vykdytojo ir (arba) partnerio projekte, finansuojamame pagal Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamą veiksmų programos įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-R-630 „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“.

5.1.5. Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ vykdomos verslo subjektų konsultavimo veiklos ir įmonių, kurios yra gavusios finansavimą pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamą priemonę Nr. 03.1.1-IVG-T-819 „Verslo konsultantas LT“, konsultavimas.

5.1.6. Įmonių ir jų produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose.“

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R. S.377

„BIVP projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“

Proc.

R. S.378

„Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujančių dalyvių (vietos bendruomenės nariai) dalis praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose“

Proc.

P. S.376

„BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes)“

Skaičius

1711

P. B.020

„Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“

Skaičius

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

6 891 892

608 108

304 054

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

3. Iš viso

6 891 892

608 108

304 054

PENKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.6.1-ESFA-T-927 „SPARTESNIS VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos mažinti vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojų (toliau – gyventojai) esamą socialinę atskirtį:

1.3.2. Bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių darbingų gyventojų užimtumui didinti skirtų iniciatyvų įgyvendinimas, siekiant pagerinti šių asmenų padėtį darbo rinkoje:

1.3.3. Bendruomenės verslumui didinti (t. y. verslo kūrimui ir pradedamo verslo plėtojimui reikalingiems gebėjimams stiprinti) skirtų neformalių iniciatyvų įgyvendinimas:

1.3.3.1. gyventojų informavimas, konsultavimas, mokymas, siekiant paskatinti juos pradėti verslą;

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;

1.4.2. savivaldybės, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ar besiribojančiose teritorijose;

1.5.2. savivaldybės, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija;

1.5.3. savivaldybės, kurios teritorija ribojasi su teritorija tos savivaldybės, kurioje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos padaliniuose bedarbiais registruotų asmenų profesinis mokymas ir darbo įgūdžių įgijimas, ugdymas darbo vietoje.

5.1.3. Švietimo mainų paramos fondo, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, Švietimo aprūpinimo centro ir Ugdymo plėtotės centro vykdomos neformalaus švietimo veiklos.

5.1.6. Įmonių ir jų produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose.“

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R. S.377	„BIVP projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“	Proc.	0	20
R. S.378	„Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujančių dalyvių (vietos bendruomenės nariai) dalis praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose“	Proc.	0	10
P. S.376	„BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes)“	Skaičius	0	2463
P. B.020	„Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“	Skaičius	0	49

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
8 723 586	769 727	769 728	0	384 864	0	384 864
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 212 986	107 028	107 028	0	53 514	0	53 514
3. Iš viso
9 936 572	876 755	876 756	0	438 378	0	438 378

IV SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 10 PRIORITETO „VISUOMENĖS POREIKIUS ATITINKANTIS IR PAŽANGUS VIEŠASIS VALDYMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.1-ESFA-V-912 „NACIONALINIŲ REFORMŲ SKATINIMAS IR VIEŠOJO VALDYMO INSTITUCIJŲ VEIKLOS GERINIMAS

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti valdymo orientaciją į rezultatus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pasirengimo įgyvendinti nacionalines viešojo valdymo reformas veiksmai;

1.3.2. nacionalinių viešojo valdymo reformų įgyvendinimo koordinavimas;

1.3.3. atskirų viešosios politikos sričių valdymo procesams (t. y. planavimui, organizavimui, koordinavimui, įgyvendinimui, stebėsenai, vertinimui) gerinti reikalingų priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas, diegimas, projekto metu sukurtų inovatyvių priemonių (įrankių) išbandymas;

1.3.4. priemonių (įrankių) valstybės ir (ar) savivaldybių ištekliams efektyviau valdyti kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.5. įrodymais grįsto valdymo priemonių koordinuotas taikymas;

1.3.6. pokyčių, susijusių su viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimu, skatinimas ir koordinavimas;

1.3.7. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymas, keitimasis gerąja patirtimi), remiamas tiek, kiek jo reikia priemonės tikslui pasiekti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat kitos biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – valstybė ir kurios dalyvauja formuojant arba įgyvendina valstybės politiką atskirose viešojo valdymo srityse;

1.4.2. viešosios įstaigos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai;

1.4.3. valstybės įmonės, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai;

1.4.4. savivaldybių institucijos ir įstaigos;

1.4.5. Lietuvos savivaldybių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – valstybė;

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių savininkė – valstybė ir (arba) kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai;

1.5.3. valstybės įmonės;

1.5.4. savivaldybių institucijos ir įstaigos;

1.5.5. Lietuvos savivaldybių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija;

1.5.6. nevyriausybinės organizacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. ES struktūrinių fondų, kitos ES finansinės paramos ar kitos tarptautinės paramos programų vertinimas;

5.1.2. veiklos, kurios tinkamos finansuoti pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą priemonę Nr. 07.3.2-ESFA-V-403 „Lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų ugdymas“, taip pat švietimo politikos ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo, neformalaus ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse stebėsena ir vertinimas, bei šiems procesams gerinti reikalingų priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas, diegimas, išskyrus veiksmus, susijusius su:

– Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamos Stebėsenos informacinės sistemos (SIS) plėtra;

– mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) infrastruktūros plėtros, MTEPI politikos prioritetų įgyvendinimo ir švietimo pasiūlos planavimo, analizės ir (ar) vertinimo sistemų sukūrimu;

5.1.3. žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimui gerinti reikalingų įrankių (priemonių) plėtra;

5.1.4. veiksmai, skirti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų, skirtų gyventojams ir (arba) verslui, kūrimui, tobulinimui ir plėtrai, taip pat kitų informacinių technologijų sprendimų, kurie numatyti Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 478 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1281 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas), kūrimas, tobulinimas, diegimas.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R. S.394	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“	proc.	0	33
R. N.901	„Įgyvendintų rekomendacijų, parengtų taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, dalis“	proc.	63	70
P. S.409	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“	Skaičius	0	30
P. S.410	„Įrodymais grįsto valdymo priemonės, kurias pagal veiksmų programą ESF lėšomis taikė viešojo valdymo institucijos“	Skaičius	20	80
P. S.411	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	500	2500
P. N.902	„Įgyvendinti projektai, skirti pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą“.	Skaičius	0	4

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas			Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
39 226 998		7 014 861	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 500 000		175 812	88 894	88 894	0	0	0
3. Iš viso
40 726 998		7 190 673	88 894	88 894	0	0	0

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.1-ESFA-V-913 „VIEŠOJO VALDYMO INSTITUCIJŲ VIDAUS ADMINISTRAVIMO TOBULINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti valdymo orientaciją į rezultatus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. viešojo valdymo institucijų bendrųjų funkcijų (vidaus administravimo) efektyvumui didinti reikalingų priemonių (įrankių) kūrimas ar pritaikymas, tobulinimas, diegimas;

1.3.2. kokybės vadybos metodų / sistemų diegimas, projektų, procesų valdymo diegimas viešojo administravimo subjektams, viešojo administravimo institucijų ir įstaigų veiklos ir gebėjimų vertinimas (taip pat vertinimo metu nustatytų tobulinimo sričių veiksmų planų rengimas);

1.3.3. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų stiprinimas (mokymas, konsultavimas, keitimasis gerąja patirtimi), remiamas tiek, kiek jo reikia kitoms pagal priemonę remiamoms veikloms įgyvendinti ir (ar) kitų pagal priemonę remiamų veiklų metu sukurtų produktų (priemonių, įrankių) tinkamam taikymui (naudojimui) užtikrinti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;

1.4.2. viešosios įstaigos, kurių savininkė – valstybė ir kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.;

1.4.3. viešojo valdymo institucijos, centralizuotai atliekančios bendrąsias funkcijas;

1.4.4. Lietuvos savivaldybių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių savininkė – valstybė ir kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.;

1.5.3. viešojo valdymo institucijos, centralizuotai atliekančios bendrąsias funkcijas;

1.5.4. Lietuvos savivaldybių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. kokybės vadybos metodų / sistemų, projektų, procesų valdymo diegimas Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir teritorinėse darbo biržose; taip pat veiksmai, susiję su Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir teritorinių darbo biržų veiklos ir gebėjimų vertinimu ir šio vertinimo metu nustatytų tobulinimo sričių veiksmų planų rengimu;

5.1.2. personalo valdymui tobulinti skirti veiksmai, išskyrus centralizuotos personalo valdymo informacinės sistemos kūrimą ir įdiegimą.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.394	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“	proc.	0	33
R.N.903	„Pagerėjusių Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijų dalis“	proc.	65	80
P.S.409	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“	Skaičius	0	15
P.S.411	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	200	500

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
10 712 365	1 890 417	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
5 696 145	991 610	0	0	0	0	0
3. Iš viso
16 408 510	2 882 027	0	0	0	0	0

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.2-ESFA-V-915 „VIEŠOJO VALDYMO INSTITUCIJŲ ATVIRUMO DIDINIMAS IR VISUOMENĖS ĮSITRAUKIMO Į VIEŠOJO VALDYMO PROCESUS SKATINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti viešojo valdymo procesų skaidrumą ir atvirumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. viešojo valdymo institucijų konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimas (pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, taip pat metodinių dokumentų ir kitų metodinės pagalbos priemonių, reikalingų didinti viešojo valdymo institucijų konsultavimosi su visuomene aktyvumą ir veiksmingumą, rengimas);

1.3.2. viešųjų konsultacijų su visuomene Vyriausybės darbotvarkės ir viešosios politikos sričių prioritetiniais klausimais vykdymas;

1.3.3. visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose veiksmingumo stebėsenai ir vertinimui vykdyti reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas ir taikymas;

1.3.4. viešosios informacijos prieinamumui ir (ar) pakartotiniam panaudojimui didinti reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas, vykdymas;

1.3.5. informacijos viešinimo priemonių apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešojo valdymo procesuose ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija, kūrimas ir įgyvendinimas;

1.3.6. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų stiprinimas remiamas tiek, kiek reikalinga priemonės tikslui pasiekti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. valstybės institucijos ir įstaigos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių savininkė – valstybė;

1.5.3. valstybės įmonės;

1.5.4. nevyriausybinės organizacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. valstybės institucijų ir įstaigų, kurių interneto svetainėse skelbiama informacija jau yra perkelta arba turi būti perkelta į centralizuotą interneto portalą „Mano Vyriausybė“ (toliau – portalas „Mano Vyriausybė“) pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo priemonę „Elektroninė demokratija“ įgyvendinto projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-02-V-01-002 „Elektroninės demokratijos plėtra Lietuvos Respublikos Vyriausybėje“ finansavimo ir administravimo sutartį prisiimtus tęstinumo įsipareigojimus (iš viso – 47 institucijų), informacijos perkėlimas į portalą „Mano Vyriausybė“;

5.1.2. veiklos, skirtos elektroninių paslaugų (įskaitant elektroninės demokratijos paslaugų) gyventojams ir (arba) verslui kūrimui, tobulinimui ir plėtrai, taip pat kitų informacinių technologijų sprendimų, kurie numatyti Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, kūrimas, tobulinimas, diegimas;

5.1.3. viešųjų konsultacijų su visuomene vykdymas dėl tų viešojo valdymo sprendimų, kurių projektai parengti įgyvendinant kitas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ konkrečių uždavinių įgyvendinimo priemones;

5.1.4. veiklos, kurios yra tinkamos finansuoti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ priemonę Nr. 02.2.1.-CPVA-V-523 „Atvirų duomenų sąveikumas ir optimizavimas“;

5.1.5. Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VšĮ Europos socialinio fondo agentūros ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros vykdomos veiklos, kurios yra finansuojamos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ įgyvendinimo priemonę Nr. 12.0.1- CPVA-V-202 „Informavimas apie veiksmų programą“ ir įtrauktos į metinius ir ketvirtinius komunikacijos planus.

5.2. Pagal priemonę finansuojamas:

5.2.1. valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nepriskiriamų viešojo valdymo institucijų dirbančiųjų mokymas tiek, kiek tai reikalinga pagal šią priemonę vykdomų projektų veikloms įvykdyti ir (ar) šių projektų metu sukurtų produktų (priemonių, įrankių) tinkamam taikymui (naudojimui) užtikrinti;

5.2.2. naujų portalo „Mano Vyriausybė“ turinio valdymo sistemos funkcionalumų kūrimas, diegimas, tačiau tik tiek, kiek tai reikalinga pagal šią priemonę vykdomam valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse skelbiamos informacijos perkėlimui į portalą „Mano Vyriausybė“ užtikrinti.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.908	„Gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus, kaip teikti siūlymus viešojo valdymo institucijoms jiems svarbiais klausimais, dalis“	proc.	20	40
R.N.909	„Gyventojų, kurie lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, teigiamai vertinančių viešojo sektoriaus interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę, dalis“	proc.	76,5	85,3
P.S.414	„Gyventojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose informuoti visuomenę apie viešojo valdymo procesus ar skatinti juose dalyvauti“	Skaičius	100	500
P.N.914	„Viešojo valdymo institucijos, įgyvendinusios priemones, skirtas didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą“	Skaičius	0	3
P.N.915	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse“	Skaičius	150	400
P.N.916	„Parengtos ir įgyvendintos visuomenės informavimo ir viešinimo kampanijos apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija“	Skaičius	1	2

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

3 853 319

679 997

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

3. Iš viso

3 853 319

679 997

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.2-ESFA-V-916 „NACIONALINIŲ KOVOS SU KORUPCIJA PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti viešojo valdymo procesų skaidrumą ir atvirumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, skirtų mažinti korupcijos atsiradimo ir paplitimo riziką, rengimas;

1.3.2. viešojo valdymo sprendimų, procesų, viešųjų finansų ir (ar) valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų privačių interesų skaidrumui ir viešumui užtikrinti reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas ar atnaujinimas;

1.3.3. korupcijos, korupcijos rizikos stebėsenai ir valdymui, taip pat korupcijos prevencijos ir (ar) korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo įgyvendinimui ir valdymui gerinti reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.4. tarnybinės (profesinės) etikos viešojo valdymo institucijose valdymui reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.5. viešųjų pirkimų vykdymui, rizikos valdymui gerinti reikalingų priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.6. korupcijos pokyčių tyrimų vykdymas ir tyrimų rezultatų viešinimas;

1.3.7. visuomenės informavimo ir viešinimo kampanijų, skirtų korupcijos atsiradimo ir paplitimo rizikai mažinti, rengimas, įgyvendinimas;

1.3.8. antikorupciniam visuomenės švietimui gerinti reikalingų metodinių dokumentų rengimas;

1.3.9. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų korupcijos prevencijos, tarnybinės (profesinės) etikos, korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo srityse stiprinimas;

1.3.10. viešojo valdymo institucijų ir kitų perkančiųjų organizacijų darbuotojų kompetencijų viešųjų pirkimų srityje stiprinimas;

1.3.11. projektų vykdytojų ir partnerių kompetencijų, reikalingų priemonės veikloms vykdyti, stiprinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė – valstybė;

1.4.2. valstybės įmonės.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė – valstybė;

1.5.2. valstybės įmonės;

1.5.3. nevyriausybinės organizacijos;

1.5.4. verslo asociacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. elektroninės demokratijos ir elektroninių paslaugų plėtrai skirtų informacinių technologijų sprendimų, taip pat kitų informacinių technologijų sprendimų, kurie numatyti Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, kūrimas, tobulinimas, diegimas;

5.1.2. ūkio subjektų veiklos priežiūros sistemai tobulinti skirti veiksmai;

5.1.3. kovos su sukčiavimu priemonių, vykdant Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, nustatytas funkcijas, diegimas ir vykdymas;

5.1.4. esamos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos tobulinimas, jos palaikymas ir infrastruktūros plėtra tiek, kiek tai reikalinga administruojant ES struktūrinių fondų lėšas, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgyvendinamą veiksmų programos 11 prioriteto „Techninė parama veiksmų programai administruoti“ įgyvendinimo priemonę Nr. 11.0.1.-CPVA-V-201 „Veiksmų programos administravimas“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R. S.395	„Viešųjų pirkimų, per kalendorinius metus vykdytų pagal veiksmų programą ESF lėšomis atnaujintoje centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, dalis“	proc.	87,1	98
R. S.396	„Asmenų, kurie praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje, darbe taiko įgytas žinias ir gebėjimus, dalis“	proc.	75	75
R. N.905	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis“	proc.	29	44
R. N.906	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis“	proc.	25	17
P. S.412	„Atnaujinta centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema“	Skaičius	0	1
P. S.413	„Jautriose korupcijai viešojo valdymo srityse dirbančių viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje“	Skaičius	1300	4000
P. N.906	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios nacionalines kovos su korupcija priemones“	Skaičius	0	14
P. N.907	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus“	Skaičius	150	500
P. N.908	„Perkančiųjų organizacijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje“	Skaičius	750	2000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
15 328 696	2 705 064	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
15 328 696	2 705 064	0	0	0	0	0

PENKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.2-ESFA-K-917 „VISUOMENĖS NEPAKANTUMO KORUPCIJAI DIDINIMO IR DALYVAVIMO VIEŠOJO VALDYMO PROCESUOSE SKATINIMO INICIATYVOS“

1. Priemonės aprašymas:

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti viešojo valdymo procesų skaidrumą ir atvirumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. visuomenės nepakantumą korupcijai didinančių ir pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija skatinančių priemonių rengimas ir vykdymas;

1.3.2. nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų, reikalingų dalyvauti viešojo valdymo sprendimų priėmime, stiprinimas: nevyriausybinių organizacijų pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų rengimas ir pristatymas suinteresuotoms institucijoms, visuomenei; nevyriausybinių organizacijų atstovų kompetencijų, reikalingų šiems pasiūlymams parengti ir pristatyti, stiprinimas;

1.3.3. gyventojų informavimas ir švietimas, siekiant paskatinti juos aktyviau dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. nevyriausybinės organizacijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. nevyriausybinės organizacijos;

1.5.2. verslo asociacijos;

1.5.3. biudžetinės įstaigos, kurių savininkė valstybė ar savivaldybė;

1.5.4. viešosios įstaigos ir asociacijos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė (kai valstybė ir (ar) savivaldybė ar kelios savivaldybės turi daugiau nei 50 proc. balsų).

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.911	„Dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose mažiau toleruoja korupciją, dalis“	Proc.	0	10
R.N.912	„Parengtų ir kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pateiktų pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų, kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai, dalis“	Proc.	0	50
R.N.913	„Dalyvių, kurie po dalyvavimo projekto veiklose pradėjo aktyviau dalyvauti viešajame valdyme, dalis“	Proc.	0	10
P.N.917	„Projektų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, veiklų dalyviai“	Skaičius	1500	8000
P.N.918	„Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“	Skaičius	3	100
P.S.414	„Gyventojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose informuoti visuomenę apie viešojo valdymo procesus ar skatinti juose dalyvauti“	Skaičius	5000	25 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
4 792 451	845 727	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
359 430	74 741	2 279	0	0	0	2 279
3. Iš viso
5 151 881	920 468	2 279	0	0	0	2 279

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.3-ESFA-V-918 „VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ INICIATYVOS, SKIRTOS PASLAUGŲ IR ASMENŲ APTARNAVIMO KOKYBĖS GERINIMUI“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, didinant jų atitikimą visuomenės poreikiams“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pasiūlymų dėl paslaugų teikimo ir (ar) asmenų aptarnavimo teisinio reglamentavimo tobulinimo rengimas, paslaugų teikimo ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybei gerinti skirtų metodinių dokumentų rengimas;

1.3.2. viešojo administravimo subjektų veiklos organizavimo procedūrų (veiklos procesų), susijusių su paslaugų teikimu ir (ar) asmenų aptarnavimu, kūrimas, tobulinimas, diegimas (įskaitant vieno langelio principui įgyvendinti reikalingų veiksmų vykdymą), kokybės vadybos metodų / sistemų, skirtų gerinti administracinių paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybę, diegimas;

1.3.3. paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės (įskaitant visuomenės pasitenkinimą paslaugomis ir aptarnavimu) stebėsenos ir vertinimo priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas viešojo administravimo subjektuose;

1.3.4. piliečių chartijų, paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės standartų rengimas, kitų paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybę gerinančių priemonių (įrankių) kūrimas, pritaikymas, diegimas viešojo administravimo subjektuose;

1.3.5. paslaugų teikimo koncentravimas (centralizavimas) teritorijose, kur paslaugų prieinamumas visuomenei yra nepakankamas; su tuo susijusių bandomųjų projektų vykdymas;

1.3.6. paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo viešojo valdymo institucijose skatinimas ir koordinavimas;

1.3.7. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų, reikalingų gerinti paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybę, stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymas, keitimasis gerąja patirtimi);

1.3.8. tyrimų, skirtų įvertinti teikiamų paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybę, vykdymas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Valstybės institucijos ir įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – valstybė ir kurios dalyvauja formuojant arba įgyvendina valstybės politiką atskirose valdymo srityse.

1.4.2. Valstybės įmonės, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai teikti administracines paslaugas.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat kitos biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – valstybė.

1.5.2. Valstybės įmonės, kurioms suteikti įgaliojimai teikti administracines paslaugas.

1.5.3. Savivaldybių administracijos.

1.5.4. Nevyriausybinės organizacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. elektroninių paslaugų kūrimas, tobulinimas;

5.1.2. elektroniniu būdu teikiamų paslaugų kokybei vertinti skirtų informacinių technologijų sprendimų kūrimas, diegimas ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų kokybės tyrimų vykdymas, taikant Elektroninių paslaugų internete, teikiamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, stebėjimo metodiką, patvirtintą Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. T-33 „Dėl Elektroninių paslaugų internete, teikiamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, stebėjimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Elektroninių paslaugų internete, teikiamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, stebėjimo metodika);

5.1.3. paslaugų teikimo metodinių dokumentų, kurių parengimas finansuojamas įgyvendinant projektus pagal Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamas 8.1.3 uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ ir 8.4.2 uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo priemones, rengimas;

5.1.4. veiklos, kurios tinkamos finansuoti pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą priemonę Nr. 07.3.2–ESFA-V-403 „Lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų ugdymas“;

5.1.5. bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, studijų mokslo ir technologijų bei neformaliojo švietimo viešųjų paslaugų kokybės stebėsenai, vertinimui gerinti skirti veiksmai;

5.1.6. pasiūlymų dėl paslaugų teikimo teisinio reglamentavimo tobulinimo, kuriais siekiama sumažinti pagal Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ nustatytą administracinę ir (ar) kitą reguliavimo naštą, rengimas.

5.2. Pagal priemonę finansuojama valstybės institucijoms ir įstaigoms nepriskiriamų viešojo valdymo institucijų darbuotojų mokymai tik tiek, kiek tai reikalinga pagal šią priemonę vykdomų projektų metu sukurtų produktų (priemonių, įrankių) tinkamam taikymui (naudojimui) užtikrinti.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.397	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, dalis“	Proc.	0	3
R.N.907	„Viešojo valdymo institucijos, pagerinusios visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą“	Skaičius	0	15
P.S.415	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones“	Skaičius	0	20
P.N.909	„Įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės“	Skaičius	0	4
P.S.416	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti teikiamų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	750	2300

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

11 431 441

2 017 313

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

3. Iš viso

11 431 441

2 017 313

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.3-ESFA-R-920 „PASLAUGŲ IR ASMENŲ APTARNAVIMO KOKYBĖS GERINIMAS SAVIVALDYBĖSE“

1. Priemonės aprašymas:

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Gerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, didinant jų atitikimą visuomenės poreikiams“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pasiūlymų dėl savivaldybių reguliuojamų paslaugų teikimo ir (ar) asmenų aptarnavimo teisinio reglamentavimo tobulinimo rengimas;

1.3.2. projektų vykdytojų ir partnerių veiklos organizavimo procedūrų (veiklos procesų), susijusių su paslaugų teikimu ir (ar) asmenų aptarnavimu, kūrimas, tobulinimas, diegimas (įskaitant vieno langelio principui įgyvendinti reikalingų veiksmų vykdymą); kokybės vadybos metodų / sistemų, skirtų paslaugų teikimo ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybei gerinti, diegimas;

1.3.3. piliečių chartijų, paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės standartų rengimas, kitų paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybę gerinančių priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas, pritaikymas, diegimas;

1.3.4. projektų vykdytojų ir partnerių darbuotojų kompetencijų, reikalingų gerinti paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybę, stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymas, keitimasis gerąja patirtimi);

1.3.5. tyrimų, skirtų paslaugų teikimo ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybei įvertinti, vykdymas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – savivaldybė;

1.4.2. viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė – savivaldybė (kai savivaldybė visuotiniame dalininkų susirinkime turi daugiau nei 50 proc. balsų).

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. savivaldybių administracijos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurių savininkė – savivaldybė;

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė – savivaldybė (kai savivaldybė visuotiniame dalininkų susirinkime turi daugiau nei 50 proc. balsų);

1.5.3. nevyriausybinės organizacijos;

1.5.4. savivaldybių įmonės.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

5.1. Pagal priemonę nefinansuojama:

5.1.1. elektroninių paslaugų kūrimas, tobulinimas;

5.1.2. elektroninių būdu teikiamų paslaugų kokybei vertinti skirtų informacinių technologijų sprendimų kūrimas, diegimas ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų kokybės tyrimų, vertinimų pagal Elektroninių paslaugų internete, teikiamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, stebėjimo metodiką, vykdymas;

5.1.3. pasiūlymų dėl paslaugų teikimo teisinio reglamentavimo tobulinimo, kuriais siekiama sumažinti administracinę ir (ar) kitą reguliavimo naštą, rengimas.

5.2. Pagal priemonę finansuojama:

5.2.1. savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nepriskiriamų biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė – savivaldybė, darbuotojų mokymas tik tiek, kiek tai reikalinga pagal šią priemonę įgyvendinamų projektų veikloms vykdyti ar pagal šią priemonę vykdomų projektų metu sukurtų produktų (priemonių, įrankių) tinkamam taikymui (naudojimui) užtikrinti.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.397	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, dalis“	proc.	0	10
R.N.907	„Viešojo valdymo institucijos, pagerinusios visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą“	Skaičius	0	38
P.S.415	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones“	Skaičius	0	70
P.S.416	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti teikiamų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	420	1400
P.N.910	„Parengtos piliečių chartijos“	Skaičius	0	26

7. Priemonės finansavimo šaltiniai:

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
13 974 101	0	2 466 018	0	2 466 018	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
13 974 101	0	2 466 018	0	2 466 018	0	0

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.4-ESFA-V-921 „GERESNIO REGLAMENTAVIMO DIEGIMAS IR VERSLO PRIEŽIŪROS SISTEMOS TOBULINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti verslo reguliavimo aplinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pasiūlymų dėl teisėkūros procedūrų tobulinimo rengimas, kiek to reikia uždavinio tikslui siekti;

1.3.2. metodinių dokumentų ir kitų metodinės pagalbos priemonių, reikalingų geresnio reglamentavimo priemonių taikymui viešajame valdyme ir (ar) ūkio subjektų veiklos (verslo) priežiūros efektyvumui ir veiksmingumui didinti, rengimas, kiek to reikia uždavinio tikslui siekti;

1.3.3. teisinio reglamentavimo mažinimas ir (ar) paprastinimas, teisės aktų kokybės didinimas, kiek to reikia uždavinio tikslui siekti: sektorinės ar kitos didelės apimties teisės aktų peržiūros, administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos identifikavimas, vertinimas; pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo, reikalingo šiai naštai mažinti ar kitaip teisinio reglamentavimo kokybei ir efektyvumui didinti, tobulinimo rengimas;

1.3.4. teisinio reglamentavimo reformų stebėsenos ir poveikio vertinimo priemonių kūrimas, vykdymas, kiek to reikia uždavinio tikslui siekti;

1.3.5. pažangių ūkio subjektų veiklos (verslo) priežiūros priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas;

1.3.6. ūkio subjektų veiklos (verslo) priežiūros sistemos efektyvumo didinimo procesų koordinavimas ir stebėsenos vykdymas, rezultatų viešinimas;

1.3.7. ūkio subjektams (verslui) skirtos informacijos apie ūkio subjektams (verslui) teikiamas paslaugas ir (ar) verslo sąlygas, ir (ar) jų teisinį reglamentavimą turinio gerinimas bei informacijos apie teisės aktų reikalavimus ūkio subjektams (verslui) sklaida;

1.3.8. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų, reikalingų geresnio reglamentavimo priemonių diegimui (taikymui) ar ūkio subjektų veiklos (verslo) priežiūros efektyvumo didinimui, stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymai, keitimasis gerąja patirtimi), remiamas tiek, kiek to reikia priemonės ir projekto tikslams pasiekti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. valstybės institucijos ir įstaigos;

1.4.2. ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai, nurodyti Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų priskyrimo priežiūros grupėms sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (toliau – ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai);

1.4.3. viešojo valdymo institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai gerinti verslo aplinką per paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;

1.5.2. ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai;

1.5.3. valstybės įmonės, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai;

1.5.4. verslo asociacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojami veiksmai, skirti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų, skirtų gyventojams ir (arba) verslui, kūrimui, tobulinimui ir plėtrai, taip pat kitų informacinių technologijų sprendimų, kurie numatyti Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane kūrimas, tobulinimas, diegimas.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.394	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“	proc.	0	8
R.S.398	„Dėl pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintų geresnio reglamentavimo iniciatyvų sumažėjusi administracinė ir (ar) kita reguliavimo našta verslui“	Mln. Eur	1,16	3
R.S.399	„Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės, dalis“	proc.	5	30
P.S.409	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“	Skaičius	0	10
P.S.417	„Geresnio reglamentavimo diegimo projektai, įgyvendinti pagal veiksmų programą ESF lėšomis“	Skaičius	0	10
P.S.418	„Ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“	Skaičius	3	18
P.S.419	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti geresnio reglamentavimo diegimui ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumo didinimui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	1500	5000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7 673 498	1 354 147	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
7 673 498	1 354 147	0	0	0	0	0

DEVINTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.4-ESFA-V-922 „TEISINGUMO SISTEMOS VEIKSMINGUMO DIDINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti verslo reguliavimo aplinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. alternatyvių ginčų sprendimo būdų diegimas, jų naudojimo skatinimas ir su tuo susiję tikslinių grupių mokymai;

1.3.2. pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, reikalingo didinti teisingumo vykdymo efektyvumą, rengimas;

1.3.3. teisinių institucijų veiklos efektyvumui, atvirumui ir (ar) nepriklausomumui didinti skirtų priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas ir įdiegimas; visuomenės pasitikėjimui teisinėmis institucijomis didinti skirtų priemonių rengimas ir įgyvendinimas;

1.3.4. viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijų stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymai, keitimasis gerąja patirtimi) remiamas tiek, kiek to reikia priemonės tikslui pasiekti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. valstybės institucijos ir įstaigos;

1.4.2. valstybės įmonės, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės institucijos ir įstaigos;

1.5.2. valstybės įmonės, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.394	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“	Proc.	0	1
R.S.400	„Teismų, kuriuose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintos teisingumo vykdymo efektyvumui didinti skirtos priemonės, dalis“	Proc.	13	75
R.N.914	„Alternatyvaus ginčų nagrinėjimo mediacijos būdu išspręstų ginčų pokytis“	Procentiniai punktai	0	20
P.S.420	„Teisingumo sistemai tobulinti skirti projektai, įgyvendinti pagal veiksmų programą ESF lėšomis“	Skaičius	1	3
P.S. 409	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“	Skaičius	0	6

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 672 490	648 086	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
3 672 490	648 086	0	0	0	0	0“

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.5-ESFA-V-923 „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO TOBULINIMAS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE SISTEMINIU LYGMENIU“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. atrankos į valstybės tarnybą, karjeros planavimo, veiklos vertinimo, mokymo, darbo užmokesčio, motyvavimo ir kitoms žmogiškųjų išteklių valdymo sistemoms gerinti reikalingų priemonių (įrankių) kūrimas, tobulinimas, diegimas, projekto metu sukurtų inovatyvių priemonių (įrankių) išbandymas;

1.3.2. žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumui didinti reikalingų informacinių technologijų sprendimų kūrimas, diegimas, plėtra ir tobulinimas;

1.3.3. kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo diegimo valstybės tarnyboje koordinavimas (gerosios patirties sklaida, metodinės pagalbos viešojo valdymo institucijoms teikimas, pokyčių stebėsena, vertinimas, pasiektų rezultatų, pokyčių viešinimas);

1.3.4. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų kompetencijų stiprinimas (mokymo programų rengimas, mokymas, keitimasis gerąja patirtimi), remiama tiek, kiek reikia priemonės veikloms įgyvendinti ir jų vykdymo metu sukurtų produktų (įrankių, priemonių) tinkamam taikymui, naudojimui užtikrinti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. valstybės institucijos ir įstaigos, kurios įgaliotos formuoti, dalyvauti formuojant ar įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus) valdymo, teismų sistemos, prokuratūros ar krašto gynybos srityse.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės institucijos ir įstaigos, kurios įgaliotos formuoti, dalyvauti formuojant ar įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus) valdymo, teismų sistemos, prokuratūros ar krašto gynybos srityse.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojamos veiklos:

5.1. skirtos žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimui valstybinėje tarnyboje instituciniu lygmeniu, t. y. veiksmai, susiję su viešojo valdymo institucijos vadovo kompetencijai tenkančių sprendimų institucijos ir (ar) jai pavaldžių institucijų personalo valdymo klausimais rengimu, įgyvendinimu, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai susiję su viso personalo, turinčio tam tikrą specialų įstatymais nustatytą teisinį statusą, valdymo tobulinimu;

5.2. skirtos įstaigų vadovų grandžiai stiprinti;

5.3. personalo valdymui tobulinti skirti veiksmai, kurių įgyvendinimui finansavimas skirtas pagal priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-913 „Viešojo valdymo institucijų vidaus administravimo tobulinimas“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.402	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kuriose taikomas pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtas kompetencijomis grįstas valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymas, dalis“	proc.	0	95
P.S.422	„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinti projektai, skirti diegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą“	Skaičius	0	3
P.N.911	„Viešojo valdymo institucijos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino projektus, skirtus tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu“	Skaičius	0	4
P.N.913	„Valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje valstybinėje tarnyboje“	Skaičius	100	100

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
2 300 652	405 997	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
2 300 652	405 997	0	0	0	0	0

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.5-ESFA-V-924 „VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ STRATEGINIŲ KOMPETENCIJŲ CENTRALIZUOTAS STIPRINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų strateginių kompetencijų stiprinimas (mokymo turiniui ir tikslinėms grupėms detalizuoti reikalingų tyrimų vykdymas, mokymo programų rengimas, mokymų organizavimas ir vykdymas).

1.4. Galimi pareiškėjai – valstybės institucijos ir įstaigos.

1.5. Galimi partneriai – valstybės institucijos ir įstaigos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę finansuojami mokymai, skirti stiprinti strategines kompetencijas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, kurie dirba institucijose ar įstaigose, nurodytose institucijų ir įstaigų sąrašuose, išskyrus valstybės įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (Seimo, Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijų bei ministerijų kancleriai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, įstaigų prie ministerijų vadovai ir jų pavaduotojai (įskaitant vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus), įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, pavaldūs įstaigų prie ministerijų vadovams (išskyrus statutinius), teismų kancleriai, Generalinės prokuratūros kancleris, Nacionalinės teismų administracijos vadovas ir jo pavaduotojai, valstybės kontrolierius) mokymus, skirtus tobulinti vadovavimo, lyderystės ir pokyčių valdymo gebėjimus.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.403

„Asmenų, kurie praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose stiprinti strategines kompetencijas, darbe taiko įgytas žinias ir gebėjimus, dalis“

proc.

P.S.424

„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytuose mokymuose strateginėms kompetencijoms stiprinti“

Skaičius

1800

3300

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
1 508 155	266 145	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
1 508 155	266 145	0	0	0	0	0

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.5-ESFA-V-925 „VALSTYBĖS ĮSTAIGŲ VADOVŲ GRANDIES STIPRINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pažangių priemonių, reikalingų valstybės įstaigų vadovų grandžiai stiprinti (įskaitant mobilumo programas), kūrimas, diegimas ir išbandymas;

1.3.2. valstybės įstaigų vadovų ugdymo programų (planų), skirtų tobulinti valstybės įstaigų vadovų vadybines ir lyderystės kompetencijas, rengimas ir įgyvendinimas;

1.3.3. projektų vykdytojų ir (ar) partnerių darbuotojų mokymai, remiami tiek, kiek reikia priemonės veikloms, nurodytoms 1.3.1–1.3.2 papunkčiuose, įgyvendinti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Valstybės tarnybos departamentas.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės institucijos ir įstaigos, kurios įgaliotos formuoti, dalyvauti formuojant ar įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos (taip pat statutinės valstybės tarnybos) valdymo, teismų sistemos, prokuratūros ar krašto gynybos srityse.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.401	„Aukštesniųjų vadovų, dalyvaujančių pagal veiksmų programą ESF lėšomis finansuotuose aukštesniųjų vadovų bendradarbiavimo tinkluose, dalis“	proc.	0	100
R.S.403	„Asmenų, kurie praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose stiprinti strategines kompetencijas, darbe taiko įgytas žinias ir gebėjimus, dalis“	proc.	0	75
P.S.421	„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis sukurtos ir įgyvendintos aukštesniųjų vadovų ugdymo programos“	Skaičius	0	200
P.S.424	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytuose mokymuose strateginėms kompetencijoms stiprinti“	Skaičius	0	200

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
929 444	164 019	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
929 444	164 019	0	0	0	0	0

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-164

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. balandžio 24 d.

įsakymo Nr. 1V-388 redakcija)

NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Skaičiavimo būdas	Apskaičiavimo tipas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Atsakinga institucija
1.	R. N.901	„Įgyvendintų rekomendacijų, parengtų taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, dalis“	Procentai	Įrodymais grįsto valdymo priemonės – tai funkcijų peržiūra ir programų vertinimas – skirti išanalizuoti ir įvertinti viešojo valdymo institucijų funkcijas, vykdomas programas ir remiantis šių analizių išvadomis (įrodymais) priimti atitinkamus viešojo valdymo (jo tobulinimo) sprendimus. Įrodymais grįsto valdymo priemonės taikomos vadovaujantis šiais metodiniais dokumentais: Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika); Programų vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-281 „Dėl Programų vertinimo metodikos patvirtinimo“. Rekomendacijos – įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymo rezultatais (išvadomis) pagrįsti pasiūlymai, kaip spręsti viešojo valdymo problemas. Rekomendacija laikoma parengta, kai institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo patvirtina pasiūlymus dėl vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo ar rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Rekomendacija laikoma įgyvendinta, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta.	Skaičiuojamas nustatant įgyvendintų rekomendacijų dalį (procentais) nuo bendro rekomendacijų, parengtų projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, skaičiaus, pagal formulę P/B * 100 proc.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo parengta ataskaita dėl projekto įgyvendinimo metu parengtų rekomendacijų įgyvendinimo. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta ir projekto vykdytojas kasmet projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir 3 metus po projekto finansavimo pabaigos parengia ataskaitą dėl praėjusiais kalendoriniais metais parengtų ir (ar) įgyvendintų rekomendacijų.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
1.1.	R. N.901-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Rekomendacijos, parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“	Skaičius		Sumuojamos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones
1.2.	R. N.901-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“	Skaičius		Sumuojamos įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones
2.	R. N.902	„Savivaldybės, kuriose parengtos vietos plėtros strategijos“	Procentai	Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme. Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto vietos veiklos grupės (toliau – miesto VVG) teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 „Dėl vietos plėtros strategijų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas taikant formulę: F = A/B * 100 proc., kai: F – savivaldybių, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, dalis (procentais); A – savivaldybės, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, skaičius; tuo atveju, kai savivaldybės teritorijoje yra parengiama daugiau nei viena vietos plėtros strategija, savivaldybė skaičiuojama vieną kartą; B – Lietuvos savivaldybių skaičius.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos (VšĮ Europos socialinio fondo agentūros) skaičiavimų suvestinė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklio pasiekta reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pabaigoje įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), vadovaudamasi produkto rodiklio P. N.001 „Parengtos vietos plėtros strategijos“ pasiekimais ir informacija apie bendrą savivaldybių skaičių Lietuvoje, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
3.	R. N.903	„Pagerėjusių Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijų dalis“	Procentai	Bendrosios funkcijos – funkcijos, užtikrinančios įstaigos vidaus administravimą (įstaigos struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), taip pat kitos įstaigos nuostatuose nenustatytos funkcijos, padedančios užtikrinti įstaigos funkcionavimą (teisė, išskyrus teisėkūrą specialiosiose veiklos srityse, viešieji ryšiai, tarptautiniai ryšiai, viešųjų pirkimų organizavimas, informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra, vidaus auditas ir kita). Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d.). Vyriausybei atskaitingos institucijos – Vyriausybės įstaigos, ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos ministerijoms pavaldžios biudžetinės įstaigos (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika). Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodikos patvirtinimo (toliau – Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika).	Skaičiuojamas Finansų ministerijai rengiant Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą pagal Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodiką.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: Finansų ministerijos parengta Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus 2016, 2020 ir 2023 metams Finansų ministerija parengia Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
4.	R. N. 904	„Įgyvendintos vietos plėtros strategijos“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija laikoma įgyvendinta, kai yra pasiektos ir (arba) viršytos strategijoje numatytos visų strategijos uždavinių produkto rodiklių reikšmės. Laikoma, kad produkto rodiklio reikšmė pasiekta, jeigu pasiekta rodiklio reikšmė lygi ar viršija 80 proc. strategijoje numatytą produkto rodiklio siektiną reikšmę. Vietos plėtros strategija laikoma įtraukta į vietos plėtros strategijų sąrašą, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinamas vietos plėtros strategijų, atrinktų įgyvendinti Europos socialinio fondo lėšomis, sąrašas (išskyrus rezervinį vietos plėtros strategijų sąrašą).	Sumuojamos įgyvendintos vietos plėtros strategijos	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengtos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinės ataskaitos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinė ataskaita), su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutine ataskaita Vidaus reikalų ministerijai teikiamo lydraščio kopija. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įvykdomos sąlygos: 1. projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje parengiama vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinė ataskaita, kurią patvirtina visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę; 2. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinės ataskaitos kopija ir jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija pateikiama Vidaus reikalų ministerijai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
5.	R. N.905	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis“	Procentai	Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės (šaltinis: Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas). Vyriausybė – valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosios valdžios institucija. Pastangos kovoje su korupcija – priemonės, iniciatyvos, skirtos mažinti korupcinio pobūdžio pažeidimų atsiradimą ir darančios teigiamą įtaką visuomeninio gyvenimo sritims bei didinančios skaidrumą valstybėje. Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimą, kuris numatytas Nacionalinės kovos su korupcija programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programa).	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje http://www.stt.lt Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016 ir 2019 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
6.	R. N.906	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis“	Procentai	Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės (šaltinis: Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas). Kyšis – atsilyginimas tarnybos (profesijos) asmeniui pinigais, kitu turtu ar paslaugomis, siekiant papirkti norint gauti pirmumo teisę ar kitaip skatinant apeiti profesinę etiką. Paslaugos suprantamos kaip viešosios ir administracinės paslaugos. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas). Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimą, kuris numatytas Nacionalinėje kovos su korupcija programoje.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje http://www.stt.lt. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016 ir 2019 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
7.	R. N. 907	„Viešojo valdymo institucijos, pagerinusios visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – biudžetinės įstaigos, kurių savininkė valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliotos dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012 – 2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012 – 2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Viešojo valdymo tobulinimo 2012 – 2020 metų programa). Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksas (toliau – indeksas) – tai visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo rezultatus apibendrinantis rodiklis, išreiškiantis procentinį visuomenės patenkinimą teikiamomis paslaugomis. Institucija pripažįstama pagerinusia indeksą, jeigu indekso reikšmė, kurią institucija nustatė ESF lėšomis įgyvendinusi paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemones, yra didesnė už tą indekso reikšmę, kurią ji buvo nustačiusi prieš pradėdama įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemones. Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimai atliekami ir indeksas apskaičiuojamas vadovaujantis Viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-339 „Dėl viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo, atliekamo indekso reikšmei nustatyti po paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo, imtis, tikslinė grupė, tyrimo objektas, klausimynas vartotojams turi atitikti visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo, kuris buvo atliktas indekso reikšmei nustatyti iki paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo, imtį, tikslinę grupę, tyrimo objektą, klausimyną vartotojams.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projektų vykdytojus ir partnerius), kurios pagerino visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą (institucijų skaičius).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitos, kuriai pritaria institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, suderinamumo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma, ir, kai taikoma, institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytas visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitos priėmimo– perdavimo aktas ar jo kopija. Antriniai šaltiniai: Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu kai: praėjus vieneriems metams po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama atlikto Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitai arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo pasirašo visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitos priėmimo– perdavimo aktą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
8.	R. N. 908	„Gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus, kaip teikti siūlymus viešojo valdymo institucijoms jiems svarbiais klausimais, dalis“	Procentai	Gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės. Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose.	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje: http://vakokybe.vrm.lt/index.php?id=307 Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016, 2018, ir 2020 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus, kaip teikti siūlymus viešojo valdymo institucijoms jiems svarbiais klausimais, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
9.	R. N. 909	„Gyventojų, kurie lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, teigiamai vertinančių viešojo sektoriaus interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę, dalis“	Procentai	Gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės. Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainės – valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių, savivaldybės institucijų, įstaigų ir įmonių, sveikatos priežiūros įstaigų, kultūros įstaigų, mokslo ir studijų institucijų interneto svetainės, skirtos informacijai apie įstaigos funkcijas, struktūrą, veiklą skelbti, asmenims skatinti aktyviai dalyvauti valstybės valdymo procese, įstaigos veiklos skaidrumui užtikrinti, viešosioms ir (arba) administracinėms paslaugoms elektroninėmis ryšio priemonėmis teikti.	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Informacinės visuomenės plėtros komitetui atliekant tyrimą.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto interneto svetainėje: http://ivpk.lrv.lt/lt/ivpk-leidiniai Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016, 2018, ir 2020 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma gyventojų, kurie lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, teigiamai vertinančių viešojo sektoriaus interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
10.	R. N. 911	„Dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose mažiau toleruoja korupciją, dalis“	Procentai	Korupcija – bet koks valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims. Dalyvis – tiesioginėse iš Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti (šaltinis: Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės). Laikoma, kad dalyvis mažiau toleruoja korupciją, jei jis patvirtina, kad: - prieš jam pradedant dalyvauti projekto veiklose jis būtų pateisinęs savo paties korupcinį elgesį ir (arba) pateisinęs kitų asmenų korupcinį elgesį; - dabar jis nepateisintų savo paties korupcinio elgesio ir nepateisintų kitų asmenų korupcinio elgesio, t. y. praneštų apie kito asmens korupcinį elgesį.	Skaičiuojama dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose mažiau toleruoja korupciją, dalis (procentais) nuo visų projektų veiklose dalyvavusių asmenų skaičiaus. Skaičiuojama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą (apklausos būdu).	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2019 m., 2020 m. ir, jei dalyviai projektų veiklose dalyvaus 2020 m., 2021 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamasi atlikto tyrimo rezultatais, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
11.	R. N. 912	„Parengtų ir kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pateiktų pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų, kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai, dalis“	Procentai	Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos – viešojo administravimo subjektai, kurie yra įtraukti į institucijų ir įstaigų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes“ ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes“. Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo sprendimas – valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimtas teisės aktas, kuriuo nustatomas naujas ar keičiamas esamas teisinis reguliavimas. Viešojo valdymo sprendimo projektas – kompetentingos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos parengtas teisės akto projektas, kuriuo siekiama nustatyti naują ar pakeisti esamą teisinį reguliavimą. Pasiūlymas dėl viešojo valdymo sprendimo (toliau – pasiūlymas) – kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (arba kelioms institucijoms ar įstaigoms) pateikta rašytinė nevyriausybinės organizacijos iniciatyva ar iniciatyvų visuma dėl viešojo valdymo sprendimo (-ų) priėmimo, kurios (-ių) tikslas – inicijuoti viešojo valdymo sprendimą (-us), reikalingą (-us) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje esančiai problemai spręsti, priėmimą. Pasiūlyme turi būti pateikta esamos padėties analizė, nurodytos spręstinos problemos ir siektinas tikslas, argumentuotai pasiūlyti teisinio reguliavimo principai, pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos ir kita reikalinga informacija.	Skaičiuojama parengtų ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateiktų pasiūlymų dalis (procentais), kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai, nuo bendro parengtų ir kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ar įstaigoms pateiktų pasiūlymų skaičiaus, pagal formulę P * 100 proc./B	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: 1) viešojo valdymo sprendimai ar viešojo valdymo sprendimų projektai ir dokumentai, įrodantys šių projektų pateikimą valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, turinčiai įgaliojimus sprendimą priimti; 2) projekto vykdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paaiškinama, kaip sprendimo ar sprendimo projektas atitinka pasiūlymą ar jo dalį. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus ne ilgiau nei vieneriems metams po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, remdamasi gautu pasiūlymu priima viešojo valdymo sprendimą (teisės aktą) arba tuo atveju, kai kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga neturi įgaliojimų viešojo valdymo sprendimo priimti, parengia viešojo valdymo sprendimo projektą ir jį pateikia valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, turinčiai įgaliojimus tokį sprendimą priimti.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
11.1.	R. N. 912-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“	Skaičius		Sumuojami parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai.	Automatiškai apskaičiuojamas
11.2.	R. N. 912-2	P – pokyčio rodiklis (susietasis): „Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“ kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai“	Skaičius		Sumuojami parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai, kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai. Laikoma, kad viešojo valdymo sprendimai priimti ar viešojo valdymo sprendimų projektai parengti remiantis pasiūlymu, jei priimtas bent vienas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas bent vienas viešojo valdymo sprendimo projektas, atitinkantis pasiūlymą ar jo dalį.
12.	R. N. 913	„Dalyvių, kurie po dalyvavimo projekto veiklose pradėjo aktyviau dalyvauti viešajame valdyme, dalis“	Procentai	Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Dalyvis – tiesioginėse iš Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti (šaltinis: Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės). Dalyvavimas viešajame valdyme – visuomenės narių įsitraukimas viešojo valdymo institucijoms planuojant, priimant ir įgyvendinant valdymo sprendimus ir teikiant administracines bei viešąsias paslaugas.	Skaičiuojama dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose pradėjo aktyviau dalyvauti viešajame valdyme, dalis (procentais) nuo visų projektų veiklose dalyvavusių asmenų skaičiaus. Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą (apklausos būdu).	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2019 m., 2020 m. ir, jei dalyviai projektų veiklose dalyvaus 2020 m., 2021 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamasi atlikto tyrimo rezultatais, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
13.	R. N. 914	„Alternatyvaus ginčų nagrinėjimo mediacijos būdu išspręstų ginčų pokytis“	Procentiniai punktai	Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Alternatyvus ginčų sprendimas – ginčų sprendimo ne teisme procedūros, dalyvaujant alternatyvaus ginčų sprendimo subjektui, kuris pasiūlo sprendimą, nukreipia besiginčijančias šalis tinkama ginčo sprendimo linkme ir padeda šalims surasti geriausią ginčo sprendimo būdą.	Skaičiuojamas Teisingumo ministerijai atliekant tyrimą (apklausą). Tyrimo (apklausos) rezultatai bus skelbiami Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Skaičiuojamas pagal formulę: M = (Sb – Sc)* 100 %/Sc M – mediacijos būdu išspręstų ginčų pokytis procentiniais punktais Sb – mediacijos būdu išspręstų ginčų skaičius rodiklio skaičiavimo periodo pabaigoje (2023 m.) Sc – mediacijos būdu išspręstų ginčų skaičius rodiklio skaičiavimo periodo pradžioje (2019 m. (praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams po projekto pabaigos). Jei Sc reikšmė 2019 m. būtų 0, rašoma 1.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaitos kopija. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2022 m. ir 2024 m. Teisingumo ministerijai atlikus tyrimą (apklausą), skirtą nustatyti mediacijos būdu išspręstų bylų skaičių per praėjusius kalendorinius metus (atitinkamai 2021 metais ar 2023 metais) ir šio skaičiaus pokytį, lyginant su mediacijos būdu išspręstų bylų skaičiumi 2019 m. (praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams po projekto pabaigos), kuris nustatytas Teisingumo ministerijai 2020 m. atlikus tyrimą (apklausą), ir parengus tyrimo ataskaitą.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
14.	R. N.921	„Vietos vienetų investicijos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“	Tūkstančiai (eurų)	Vietos vienetas – įmonė ar jos padalinys, kuris vykdo vienodą ekonominę veiklą 4 ženklų lygiu pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ- 226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių patvirtinimo“, geografiškai identifikuotoje vietoje, kurioje dirba bent vienas darbuotojas. Įmonė – gaminantis prekes ir (arba) teikiantis neviešąsias paslaugas organizacinis privatus juridinis vienetas, užsiimantis viena ar daugiau ekonominės veiklos rūšių vienoje ar keliose vietose ir turintis sprendimų priėmimo teisę. Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 punkte nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius: 1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus; 2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; 3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; 5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika . Tvarkoma teritorija – projektu tvarkomas sklypas arba sklypų grupė, esanti pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtose tikslinėse teritorijose: savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtose tikslinėse teritorijose ir pereinamojo laikotarpio tikslinėse teritorijose (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)). Su projektu susijusi teritorija – suformuotas sklypas, kuris pagal jo naudojimo būdą yra pramonės ir sandėliavimo ar komercinės paskirties objektų teritorija, kuris valdomas savivaldybės ar valstybės nuosavybės teise ir kuris turi bendrą ribą su teritorija, kuri apibrėžta projekto veikloms įgyvendinti parengtame techniniame projekte.	Sumuojamos vietos vienetų investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaita, parengta pagal Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo priede patvirtintą Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaitos formą (toliau – Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaita). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ne vėliau kaip per 2 metus nuo projekto finansavimo pabaigos pateikiama Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaita, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
15.	R. N.922	„Naujos darbo vietos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“	Skaičius	Nauja darbo vieta – tvarkomoje teritorijoje įsikūrusios įmonės ar jos padalinio veiklai vykdyti sukurta, o ne perkelta visos darbo dienos darbo vieta (kiekvienam 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) projekto investicijų turi būti sukuriama ne mažiau kaip 1 darbo vieta). Įmonė – gaminantis prekes ir (arba) teikiantis neviešąsias paslaugas organizacinis privatus juridinis vienetas, užsiimantis viena ar daugiau ekonominės veiklos rūšių vienoje ar keliose vietose ir turintis sprendimų priėmimo teisę. Tvarkoma teritorija – projektu tvarkomas sklypas arba sklypų grupė, esanti pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtose tikslinėse teritorijose: savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtose tikslinėse teritorijose ir pereinamojo laikotarpio tikslinėse teritorijose (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)). Su projektu susijusi teritorija – suformuotas sklypas, kuris pagal jo naudojimo būdą yra pramonės ir sandėliavimo ar komercinės paskirties objektų teritorija, kuris valdomas savivaldybės ar valstybės nuosavybės teise ir kuris turi bendrą ribą su teritorija, kuri apibrėžta projekto veikloms įgyvendinti parengtame techniniame projekte.	Sumuojamos naujos ir užimtos visos darbo dienos darbo vietos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: įmonės ar jos padalinio etatų sąrašai, darbo sutarčių pažymos, įsakymai dėl darbuotojų priskyrimo ir kiti dokumentai, patvirtinantys dirbančiųjų skaičių. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ne vėliau kaip per 2 metus nuo projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas pateikia prie pirminių šaltinių nurodytus dokumentus, kurie patvirtina pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
16.	P. N.901	„Parengtos vietos plėtros strategijos“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas susumuojant įgyvendinant projekto veiklas parengtas vietos plėtros strategijas.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengtos ir patvirtintos vietos plėtros strategijos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta įgyvendinant projekto veiklas parengta vietos plėtros strategija). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
17.	P. N.902	„Įgyvendinti projektai, skirti pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą“	Skaičius	Nacionalinė viešojo valdymo reforma – tai Seimo ar Vyriausybės sprendimu (įstatymu, Seimo ar Vyriausybės nutarimu, Vyriausybės protokoliniu sprendimu) inicijuota tam tikros valstybės politikos srities (ar jos dalies) tobulinimo iniciatyva, kuria siekiama nustatyti naują ar iš esmės pakeisti esamą minėtos valstybės politikos srities (ar jos dalies) reguliavimą, nustatyti ar pakeisti valstybės politikos srities (ar jos dalies) vystymosi kryptis, jų įgyvendinimo būdus ir priemones ir šias įgyvendinti. Projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su pasirengimu įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą (nacionalines viešojo valdymo reformas) ir (ar) jos (jų) įgyvendinimo koordinavimo užtikrinimu. Pasirengimas įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą – tai nacionalinės viešojo valdymo reformos etapas, kurio metu: nustatomas poreikis įgyvendinti reformą (-as), atliekama valstybės politikos srities analizė, vykdomos viešosios konsultacijos, nustatomos valstybės politikos srities probleminės sritys ir jų tobulinimo veiksmai, rengiami pasiūlymai dėl valstybės politikos srities reguliavimo tobulinimo, vystymosi krypčių/prioritetų nustatymo (tikslinimo), nustatomi galimi reformos įgyvendinimo būdai, priemonės, atliekami planuojamos reformos ekonominio poveikio vertinimai ir (ar) kt. nacionalinei viešojo valdymo reformai (-oms) pasirengti reikalingi veiksmai. Pasirengimas nacionalinei viešojo valdymo reformai neapima veiksmų, susijusių su reformos įgyvendinimui skirtų priemonių vykdymu. Nacionalinių viešojo valdymo reformų įgyvendinimo koordinavimas – kompleksiniai veiksmai, kuriais suteikiama metodinė pagalba kitoms institucijoms ir koordinuojama jų veikla, kad šios aktyviau ir tinkamai įgyvendintų nacionalines viešojo valdymo reformas.	Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintus projektus, skirtus pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą (projektų skaičius).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojui ar projekto vykdytojui kartu su partneriu (-iais) baigus įgyvendinti projektą, kuriuo siekta pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą, Įgyvendinančioji institucija patvirtina galutinį projekto mokėjimo prašymą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
18.	P.N. 903	„Mokymuose dalyvavę vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai“	Skaičius	Vietos plėtros projektas –ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su vietos plėtros strategijos tikslų, uždavinių įgyvendinimu. Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros projektų rengėjo ir (ar) vykdytojo atstovas – fizinis asmuo, atstovaujantis juridinį asmenį, planuojantį miesto VVG teikti projektinį pasiūlymą dėl projekto įtraukimo į vietos plėtros projektų, siūlomų finansuoti Europos socialinio fondo lėšomis, sąrašą, (toliau – miesto VVG projektų sąrašas) arba į miesto VVG projektų sąrašą įtraukto projekto vykdytojo ar partnerio atstovas. Mokymuose dalyvavę vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai – vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai, dalyvavę miesto VVG organizuojamuose mokymuose.	Skaičiuojamas sumuojant vietos plėtros projektų rengėjus ir vykdytojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo mokymo veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į mokymo veiklų dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
19.	P. N. 904	„Parengti vietos plėtros strategijoms įgyvendinti skirtų projektų sąrašai“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategijoms įgyvendinti skirtas projektų sąrašas – miesto VVG projektų sąrašas, sudarytas miesto VVG Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių ir miesto VVG parengtų procedūrų nustatyta tvarka. Vietos plėtros projektas –ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su vietos plėtros strategijos tikslų, uždavinių įgyvendinimu.	Skaičiuojamas sumuojant miesto VVG projektų sąrašus. Tas pats miesto VVG projektų sąrašas, tikslintas ir (ar) keistas projekto įgyvendinimo metu, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengto miesto VVG projektų sąrašo kopija bei jo patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtintas miesto VVG projektų sąrašas). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas yra sudaromas miesto VVG projektų sąrašas, kuriam pritaria visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
20.	P. N. 905	„Parengtos vietos plėtros strategijų įgyvendinimo ataskaitos“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita – metinė ar galutinė vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita, parengta Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1V-992, nustatyta tvarka.	Skaičiuojamas sumuojant parengtas metines ir galutines ataskaitas.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengtos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaitos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita), su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutine ataskaita Vidaus reikalų ministerijai teikiamo lydraščio kopija. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įvykdomos dvi sąlygos: 1. įgyvendinant projekto veiklas (t. y. pasibaigus kiekvieniems ataskaitiniams (kalendoriniams) metams) parengiama metinė, o projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje parengiama vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinė ataskaita, kurias patvirtina visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę. 2. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo metinės ar galutinės ataskaitos kopija ir jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija pateikiama Vidaus reikalų ministerijai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
21.	P. N.906	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios nacionalines kovos su korupcija priemones“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397. ESF – Europos socialinis fondas. Nacionalinės kovos su korupcija priemonės –Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui skirtos priemonės, numatytos Vyriausybės tvirtinamame tarpinstituciniame veiklos plane. Nacionalinė kovos su korupcija priemonė laikoma įgyvendinta, jei viešojo valdymo institucija įvykdo bent vieną Programos tarpinstituciniame veiklos plane nurodytą priemonės veiklą.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama įgyvendinti nacionalines kovos su korupcija priemones (institucijų skaičius). Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą. Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti nacionalines kovos su korupcija priemones, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
22.	P. N.907	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo institucijų darbuotojai – asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (šaltinis: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas). Kompetencijos, reikalingos vykdant korupcijos prevencijos valdymą ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimą, atskleidimą ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su korupcijos prevencijos valdymu ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimais. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdyti korupcijos prevencijos valdymą ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimą, atskleidimą ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos vykdant korupcijos prevencijos valdymo veiksmus, tiriant, atskleidžiant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir (ar) atliekant valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas
23.	P. N.908	„Perkančiųjų organizacijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje“	Skaičius	Perkančioji organizacija – Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. nustatytus kriterijus atitinkantis subjektas. Perkančiųjų organizacijų darbuotojai – asmenys, kurie dirba perkančiosiose organizacijose. Viešieji pirkimai – perkančiosios organizacijos atliekami Viešųjų pirkimų įstatymu ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymu reglamentuojami prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių tikslas – sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos viešiesiems pirkimams ar jų priežiūrai vykdyti, metodinei pagalbai perkančiosioms organizacijoms teikti.	Skaičiuojamas sumuojant perkančiųjų organizacijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant viešuosius pirkimus (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant viešuosius pirkimus, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas
24.	P. N. 909	„Įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės“	Skaičius	Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimas ir koordinavimas – kompleksiniai veiksmai, kuriais suteikiama metodinė pagalba kitoms institucijoms ir koordinuojama jų veikla, kad šios aktyviau ir tinkamai įgyvendintų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo priemones. Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo priemonės– visuma organizacinių, techninių, programinių ir (ar) žmogiškųjų išteklių kompetencijų valdymo priemonių (veiksmų), skirtų pagerinti atskirus paslaugų teikimo ir (ar) aptarnavimo parametrus (aspektus) (pvz. paslaugos teikimo režimą, aptarnavimo tvarką, paslaugos pasiekiamumą, kainą, paslaugos teikimo/aptarnavimo greitį, profesionalumą, informatyvumą, orientaciją į vartotoją, fizinę aplinką ir pan.) ar jų visumą ir (arba) vykdyti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės stebėseną, ir (arba) paskatinti viešojo valdymo institucijas įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemones. Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės – metodiniai dokumentai, informaciniai leidiniai, gerosios praktikos leidiniai, renginiai, tyrimai, mokymai, mokymo programos, gerosios patirties perėmimo iniciatyvos. Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės laikomos įgyvendintomis, kai patvirtinamos kaip įgyvendintos (užbaigtos) visos projekto sutartyje numatytos projektui įgyvendinti skirtos veiklos.	Skaičiuojama sumuojant įgyvendintas paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemones.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtintas metodinis dokumentas, metodinis ar gerosios praktikos leidinys ar mokymo programa; renginio darbotvarkė ir dalyvių sąrašas; mokymo dalyvių sąrašas; atlikto tyrimo ataskaita. Vidaus reikalų ministerijos teikiama informacija apie įgyvendintas paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemones. Antrinis šaltinis: SFMIS2014	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto metu: 1. kompetentingos institucijos sprendimu arba projekto vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtam metodiniam dokumentui; arba 2. institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtam metodiniam, informaciniam ar gerosios praktikos leidiniui ar pasirašomas leidinio perdavimo– priėmimo aktas; arba 3. parengiama renginio darbotvarkė ir dalyvių sąrašas ir įvykdomas renginys; arba 4. įvykdomi viešojo valdymo institucijų dirbančiųjų mokymai ir parengiamas mokymo dalyvių sąrašas; arba 5. institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama atlikto tyrimo ataskaitai ar institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo pasirašo tyrimo ataskaitos priėmimo– perdavimo aktą; arba 6. kompetentingos institucijos sprendimu arba institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtai mokymo programai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
25.	P.N.910	„Parengtos piliečių chartijos“	Skaičius	Piliečių chartija – konsultuojantis su paslaugų vartotojais parengtas ir viešai skelbiamas viešojo valdymo institucijos dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie viešojo valdymo institucijos paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės standartus ir nustatomi paslaugų vartotojų veiksmai (elgsenos principai), kuriuos jie turėtų atlikti, norėdami gauti institucijos deklaruojamos kokybės paslaugas.	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant parengtas piliečių chartijas (savivaldybių administracijose ir kitose biudžetinėse įstaigose, kurių savininkė – savivaldybė, taip pat viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė – savivaldybė).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtinta piliečių chartija Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtai piliečių chartijai	Duomenis apie pasiektas rodiklio reikšmes Įgyvendinančiajai institucijai teikia projekto vykdytojas
26.	P. N.911	Viešojo valdymo institucijos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino projektus, skirtus tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose. (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397. ESF – Europos socialinis fondas. Projektai, skirti tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu – projektai, skirti sukurti ir įdiegti sisteminio lygmens įrankius (teisines, organizacines, technines, programines ir (ar) kt. priemones), kurie reikalingi žmogiškųjų išteklių valdymui valstybinėje tarnyboje tobulinti. Sisteminio lygmens įrankiai – viso personalo, turinčio tam tikrą specialų įstatymais nustatytą teisinį statusą, valdymui skirtos teisinės, organizacinės, techninės, programinės ir (ar) kt. priemonės. Žmogiškųjų išteklių valdymas valstybinėje tarnyboje – tai sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų valdyti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje (t. y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti ir pan.), visuma. Valstybinė tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo, (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus ir diplomatus) teisėjo, prokuroro ar profesinės karo tarnybos kario statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo, teisėjo ar prokuroro veiklos atliekant jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, visuma.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama patobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu. Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą. Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas, viešojo valdymo institucijų (projektų vykdytojų ir partnerių), įgyvendinusių projektus, kuriais siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama tobulinti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
27.	P. N.913	„Valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje valstybinėje tarnyboje“	Skaičius	Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – nurodytos institucijų ir įstaigų sąrašuose. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai – tai asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: valstybės politikai, savivaldybių tarybų nariai, valstybės pareigūnai, įskaitant teisėjus ir prokurorus, visų pareigybių valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pagal darbo sutartis. Žmogiškųjų išteklių valdymas valstybinėje tarnyboje – tai sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų valdyti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje (t. y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti ir pan.), visuma. Valstybinė tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo, (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus ir diplomatus) teisėjo, prokuroro ar profesinės karo tarnybos kario statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo, teisėjo ar prokuroro veiklos atliekant jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, visuma. Kompetencijos žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su žmogiškųjų išteklių valdymu. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos, valdant žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje.	Skaičiuojamas sumuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, dalyvavusius veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Darbuotojas, dalyvavęs keliuose projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo parengta dalyvavimą veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymui reikalingas kompetencijas, įrodanti dalyvių suvestinė. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pradeda dalyvauti veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymui reikalingas kompetencijas, ir parengiama dalyvavimą tokiose veiklose įrodanti dalyvių suvestinė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
28.	P. N.914	„Viešojo valdymo institucijos, įgyvendinusios priemones, skirtas didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą“	Skaičius	Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešoji informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, taip pat informacija apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Viešosios informacijos prieinamumas – sąlygų, reikalingų gyventojams jiems patogiu būdu ir forma gauti jų poreikius atitinkančią viešąją informaciją, užtikrinimas. Pakartotinis panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams. Priemonės, skirtos didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, kuriomis siekiama bent vieno iš šių tikslų: 1. padidinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme; 2. padidinti viešosios informacijos prieinamumą; 3. padidinti viešosios informacijos pakartotinį panaudojimą.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą (institucijų skaičius). Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą. Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti priemones, skirtas didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
29.	P. N. 915	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse“	Skaičius	Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Viešojo valdymo institucijų darbuotojai – asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (šaltinis: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas). Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešoji informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, taip pat informacija apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Kompetencijos, skirtos stiprinti visuomenės įtraukimą į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su visuomenės įtraukimu į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimu. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos įtraukti visuomenę į viešąjį valdymą ir (ar) didinti viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas
30.	P. N. 916	„Parengtos ir įgyvendintos visuomenės informavimo ir viešinimo kampanijos apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija“	Skaičius	Visuomenė – tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų visuma, socialinių santykių sankloda. Informavimo ir viešinimo kampanija – kompetentingos institucijos sprendimu arba institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtintame informavimo ir (ar) viešinimo veiksmų plane numatytų informacijos sklaidos veiksmų, kurie skirti pakeisti visuomenės ar atskirų jos grupių nuostatas, elgseną, visuma. Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose.	Skaičiuojamas sumuojant parengtas ir įgyvendintas visuomenės informavimo ir viešinimo kampanijas apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas ir (arba) partneris baigia įgyvendinti informavimo ir viešinimo kampaniją (projektą) apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
31.	P. N.917	„Projektų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, veiklų dalyviai“	Skaičius	Dalyvis – tiesioginėse iš Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti (šaltinis: Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės). Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.	Skaičiuojamas sumuojant projektų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, veiklų dalyvius (asmenų skaičių). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per iš ES fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į projektų veiklų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas.
32.	P. N.918	„Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“	Skaičius	Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos – viešojo administravimo subjektai, kurie yra įtraukti į institucijų ir įstaigų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes“ ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes“. Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo sprendimas – valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimtas teisės aktas, kuriuo nustatomas naujas ar keičiamas esamas teisinis reguliavimas. Pasiūlymas dėl viešojo valdymo sprendimų – kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (arba kelioms institucijoms ar įstaigoms) pateikta rašytinė nevyriausybinės organizacijos iniciatyva ar iniciatyvų visuma dėl viešojo valdymo sprendimo (-ų) priėmimo, kurios (-ių) tikslas – inicijuoti viešojo valdymo sprendimą (-us), reikalingą (-us) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje esančiai problemai spręsti, priėmimą. Pasiūlyme dėl viešojo valdymo sprendimų turi būti pateikta esamos padėties analizė, nurodytos spręstinos problemos ir siektinas tikslas, argumentuotai pasiūlyti teisinio reguliavimo principai, pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos ir kita reikalinga informacija.	Skaičiuojamas sumuojant parengtus ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateiktus pasiūlymus viešojo valdymo klausimais (toliau – pasiūlymai).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: pasiūlymai su įrodymais apie pasiūlymų pateikimą kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (pvz., kompetentingos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pasiūlymas pateiktas, gauto pasiūlymo registracijos žyma, elektroninio laiško, kuriuo išsiųstas pasiūlymas kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai oficialiu jos elektroninio pašto adresu, nurodytu institucijos ar įstaigos interneto svetainės pradžios tinklapyje, kopija). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje parengiamas ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikiamas pasiūlymas dėl viešojo valdymo sprendimo.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
33.	P. N.919	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti personalo valdymo tobulinimo priemonių taikymui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – juridinio asmens statusą turinčios atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos nurodytos institucijų ir įstaigų sąrašuose. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai – tai asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: valstybės politikai, savivaldybių tarybų nariai, valstybės pareigūnai, įskaitant teisėjus ir prokurorus, visų pareigybių valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pagal darbo sutartis. Personalo valdymo tobulinimo priemonės – tai organizacinių, techninių, programinių priemonių (veiksmų), skirtų tobulinti personalo valdymą (t. y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti ir pan.), visuma. Kompetencijos, reikalingos personalo valdymo priemonių taikymui– tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, kuri reikalinga darbuotojams rengiant ir diegiant personalo valdymo priemones institucijose ir įstaigose Veiklos, skirtos stiprinti personalo valdymo tobulinimo priemonių taikymui reikalingas kompetencijas – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos, personalo valdymo priemonių taikymui.	Skaičiuojamas sumuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, dalyvavusius veiklose, skirtose stiprinti personalo valdymo tobulinimo priemonių taikymui reikalingas kompetencijas. Darbuotojas, dalyvavęs keliuose projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo parengta dalyvavimą veiklose (mokymuose, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti personalo valdymui reikalingas kompetencijas, įrodanti dalyvių suvestinė. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai pradeda dalyvauti veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti personalo valdymo tobulinimo priemonių taikymui reikalingas kompetencijas, ir parengiama dalyvavimą tokiose veiklose įrodanti dalyvių suvestinė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
34.	P. N. 920	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo mokymuose, skirtuose jų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti“	Skaičius	Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo institucijų darbuotojai – asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (šaltinis: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas). Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Pareigybės aprašymas – valstybės tarnautojo pareigybę apibūdinantis dokumentas, kuriame nurodoma pareigybės grupė, lygis, kategorija, išvardijami reikalavimai valstybės tarnautojui, einančiam tas pareigas, (įskaitant privalomos turėti kompetencijas ir jų lygiai), nurodomos pagrindinės valstybės tarnautojo, einančio tas pareigas, funkcijos. Kompetencijų lygis – pareigybės aprašyme nustatytas valstybės tarnautojui, einančiam pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, privalomas turėti kompetencijos lygis, išreikštas balais. Mokymai, skirti viešojo valdymo institucijų darbuotojų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti – tai mokymai, kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai, reikalingi viešojo valdymo institucijų darbuotojų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, dalyvavusius mokymuose, skirtuose jų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti. Darbuotojas, dalyvavęs keliuose projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo parengta dalyvavimą mokymuose, skirtuose jų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti, įrodanti dalyvių suvestinė. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas viešojo valdymo institucijų darbuotojas pirmą kartą pradeda dalyvauti mokymuose, skirtuose jų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.