LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2015 M. LIEPOS 2 D. ĮSAKYMO NR. 3-285(1.5 E) „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. vasario 11 d. Nr. 3-68
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą:
1.1. Pakeičiu I skyriaus pirmojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu I skyriaus antrojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3. Pakeičiu I skyriaus trečiojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.4. Pakeičiu I skyriaus ketvirtojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.5. Pakeičiu I skyriaus penktojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.6. Pakeičiu I skyriaus šeštojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.7. Pakeičiu I skyriaus šeštojo skirsnio 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių
Priemonės lėšomis nefinansuojamas miesto gatvių apšvietimo sistemos ir (arba) jos dalies remontas, atnaujinimas, rekonstravimas, perstatymas, atskirų elementų kiekio keitimas.“
1.8. Pakeičiu I skyriaus šeštojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai
Stebėsenos rodiklio kodas |
Stebėsenos rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d. |
Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d. |
R.S.341 |
„Žuvusiųjų ne TEN-T tinklo keliuose skaičius“ |
Asmenys / metai |
0 |
113 |
P.B.214 |
„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“ |
km |
0 |
59 |
P.S.342 |
„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“ |
Skaičius |
0 |
5 |
P.N.508 |
„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“ |
km |
0 |
3“. |
1.9. Pakeičiu I skyriaus septintojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.10. Pakeičiu I skyriaus aštuntojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.11. Pakeičiu I skyriaus devintojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.12. Pakeičiu I skyriaus dešimtojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.13. Pakeičiu I skyriaus vienuoliktojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.14. Pakeičiu I skyriaus dvyliktojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.15. Pakeičiu III skyriaus pirmojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.16. Pakeičiu III skyriaus antrojo skirsnio 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Priemonės aprašymas
1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. |
1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo. |
1.3. Remiamos veiklos: 1.3.1. Intelektinių transporto sistemų diegimas ir plėtra mieste. 1.3.2. Miesto gatvių ir kitos transporto infrastruktūros pritaikymas viešojo transporto poreikiams, lyninio transporto diegimas. 1.3.3. Miesto transporto infrastruktūros pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. 1.3.4. Viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemų, dviračių infrastruktūros ir jos sistemų diegimas ir plėtra. 1.3.5. Viešojo vietinio (miesto ir priemiestinio) transporto priemonių pritaikymas dviračiams vežti ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. 1.3.6. Viešojo transporto saugumo įrangos diegimas ir plėtra. |
1.4. Galimi pareiškėjai: 1.4.1. Savivaldybių, kuriose yra miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, ir miestų, turinčių kurorto statusą, administracijos. |
1.5. Galimi partneriai: 1.5.1. Viešąją transporto infrastruktūrą valdančios įmonės. 1.5.2. Privatūs juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti keleivių ir bagažo vežimo veiklą (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešosios ir privačios partnerystės būdu). 1.5.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.“ |
1.17. Pakeičiu III skyriaus antrojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.18. Pakeičiu III skyriaus trečiojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.19. Pakeičiu III skyriaus ketvirtojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.20. Pakeičiu III skyriaus penktojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.21. Pakeičiu III skyriaus šeštojo skirsnio 4 punktą ir jį išdėstau taip:
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plane numatytų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašus:
2.1. Pakeičiu I skyriaus „Rezultato stebėsenos rodikliai“ (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600) trečiąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Rodiklio kodas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavi-mo vienetai |
Sąvokų apibrėžtys |
Apskaičiavimo tipas |
Skaičiavimo būdas |
Duomenų šaltinis |
Pasiekimo momentas |
Institucija |
R.N.505 |
„Vidutinė jūrų uoste aptarnautų laivų bendroji talpa“ |
Tūkst. t |
Laivo bendroji talpa – civilinio laivo vidaus patalpų (žemiau denio) tūris, nustatytas vadovaujantis 1969 m. tarptautine konvencija dėl laivo matmenų nustatymo. Išreiškiama registro tonomis (1 reg. tona = 2,832 kub. m). Laivo talpa nustatoma įgaliotai institucijai atlikus laivo matavimo darbus ir išdavus laivo matavimo liudijimą.
|
Įvedamasis |
Vidutinė į jūrų uostą atplaukusių laivų bendroji talpa, tūkst. t, skaičiuojama per metus į jūrų uostus atplaukusių laivų bendrąją talpą padalijus iš jų skaičiaus. |
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Rodiklio reikšmė bus nustatyta, kai projekto vykdytojas, pasibaigus 2018 metams ir 2023 metams, atliks tyrimą (vertinimą) ir nustatys vidutinę į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukusių laivų bendrąją talpą. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).“ |
2.2. Pakeičiu I skyriaus „Rezultato stebėsenos rodikliai“ (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600) ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Rodiklio kodas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavi-mo vienetai |
Sąvokų apibrėžtys |
Apskaičiavimo tipas |
Skaičiavimo būdas |
Duomenų šaltinis |
Pasiekimo momentas |
Institucija |
R.N.506 |
„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelių pervažose skaičius“ |
Asmenys per metus |
Žuvusieji ir sužeistieji – eismo įvykyje žuvę ir sužeisti žmonės. Eismo įvykis geležinkelių pervažoje – geležinkelių transporto eismo įvykis pervažoje, kai, geležinkelių riedmenims susidūrus su pervažą kertančiomis transporto priemonėmis ar pervažoje esančiais objektais, žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama bent viena transporto priemonė, krovinys ar bet koks kitas geležinkelių pervažoje esantis turtas. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas). |
Įvedamasis |
Lietuvos statistikos departamento metodika. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: Metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia statistinę informaciją apie per metus geležinkelių pervažose žuvusiuosius ir sužeistuosius. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).“ |
2.3. Pakeičiu I skyriaus „Rezultato stebėsenos rodikliai“ (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600) penktąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Rodiklio kodas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavi-mo vienetai |
Sąvokų apibrėžtys |
Apskaičiavimo tipas |
Skaičiavimo būdas |
Duomenų šaltinis |
Pasiekimo momentas |
Institucija |
R.N.512 |
„Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų vežamų keleivių skaičius“
|
Tūkst. keleivių / metai |
Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas). Vietinio susisiekimo keleiviniai traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas). Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai – vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas suminis per praėjusius kalendorinius metus tolimojo susisiekimo autobusais, vietinio susisiekimo keleiviniais traukiniais („vidaus vežimai“) ir reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais vežtų keleivių skaičius. Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-349 „Dėl Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/Vezimo_autobusais_metodika.pdf). Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-279 „Dėl Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Gelezinkeliu_metodika_2007.pdf) Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. DĮ-108 „Dėl Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Vidaus_vandenu_metodika_2007.pdf) |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).“ |
2.4. Pakeičiu I skyriaus „Rezultato stebėsenos rodikliai“ (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600) aštuntąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Rodiklio kodas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavi-mo vienetai |
Sąvokų apibrėžtys |
Apskaičiavimo tipas |
Skaičiavimo būdas |
Duomenų šaltinis |
Pasiekimo momentas |
Institucija |
R.N.508 |
„Triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, dalies sumažėjimas“ |
Procentai |
Triukšmas – transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“). Triukšmo prevencijos zona – gyvenamųjų vietovių teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas. Triukšmo ribiniai dydžiai – didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“). |
Įvedamasis. |
Skaičiavimai atliekami vadovaujantis Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 16-9545 „Dėl Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. |
Pirminiai šaltiniai: 2018 m. ir 2023 m. sudaryti pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planai.
Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), vadovaudamasi už pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymą atsakingos institucijos (jei tokia paskirta) arba projekto vykdytojo pateiktais 2018 m. ir 2023 m. sudarytais pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planais, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).“ |
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis
SUDERINTA SUDERINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros
2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. ((24.37 E)-5K-1822019)-6K-1900308 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2018/2-6430
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2018 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 1D-5794