LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KULTŪROS MINISTRO 2010 M. LAPKRIČIO 24 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-617 „DĖL PRIEMONĖS „LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ“ DALINIO FINANSAVIMO IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. liepos 5 d. Nr. ĮV-580

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. ĮV-617 „Dėl Priemonės „Lietuvos kultūros sostinė“ dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PROJEKTOLIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ“ DALINIO FINANSAVIMO IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

Įgyvendindamas Kultūros ministerijos 2024–2026 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2024 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-42 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro valdymo sričių 2024–2026 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, 08-001 programos „Kultūra ir kūrybingumas“ 08-001-04-01 (P) uždavinio „Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros“ 08-001-04-01-05 (TP) priemonę Vykdyti projektą „Lietuvos kultūros sostinė“ ir siekdamas skatinti Lietuvos gyventojų kultūrinį aktyvumą, ilgalaikį bendradarbiavimą tarp valstybės, savivaldybių įstaigų ir institucijų, savivaldybių bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, meno kūrėjų, plėtoti kultūrą regionuose,

t v i r t i n u Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašą (pridedama).“

2. N u s t a t a u, kad Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų sutartims, pasirašytoms iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos.

 

 

 

Kultūros ministras                                                                                                    Simonas Kairys

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-617

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2024 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. ĮV-580

redakcija)

 

 

 

PROJEKTOLIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ“ DALINIO FINANSAVIMO IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja reikalavimus projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ pareiškėjams, paraiškų teikimo, projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ paraiškų vertinimo komisijos (toliau – komisija) sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, projektų vertinimo kriterijus, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimą tvarką.

2. Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ tikslas – skatinti Lietuvos gyventojų kultūrinį aktyvumą, kūrybines iniciatyvas ir jų įvairovę, stiprinti vietos bendruomenės kūrybinį potencialą, plėtoti kultūrą ir meną, kultūros prieinamumą, vystyti kultūros paslaugas, gerinančias vietos kultūrinę, socialinę, ekonominę aplinką ir tenkinančias visuomenės kultūrinius poreikius, populiarinti vietos kultūros paveldą ir vietos identiteto patrauklumą bei didinti šio projekto matomumą ir žinomumą.

3. Projektas „Lietuvos kultūros sostinė“ įgyvendinamas konkurso, kuris skelbiamas trejiems iš eilės einantiems metams, būdu atrinktus projektus dalinai finansuojant iš Kultūros ministerijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

4. Konkursą laimėjusiuose projektuose nurodytiems miestams yra suteikiamas Lietuvos kultūros sostinės vardas.

5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

5.1. Projektas – laike apibrėžta kryptinga veiklų ir veiksmų visuma, kurios tikslas – suteikti kultūros paslaugą arba sukurti kultūros produktą, skirtą visuomenės kultūriniams, meniniams, švietėjiškiems poreikiams.

5.2. Projekto vykdytojas – už projekto įgyvendinimą atsakingas juridinis asmuo, su kuriuo Kultūros ministerija sudaro projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų sutartį.

5.3. Kitos tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatyme, Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

 

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARAIŠKŲ TEIKIMAS

 

6. Paraišką projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ įgyvendinimui (toliau – paraiška) (tvarkos aprašo 1 priedas) gali teikti savivaldybės institucijos (toliau – paraiškos teikėjas). Paraiškos teikėjas gali teikti tik vieną paraišką, siūlydamas konkretiems vieneriems metams iš trejų metų, kuriems paskelbtas konkursas, vieną savivaldybės teritorijoje esantį miestą, išskyrus tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus atvejus, Lietuvos kultūros sostinės vardui gauti.

7. Siūlyti suteikti Lietuvos kultūros sostinės vardą miestui, kuriam buvo suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas arba Europos kultūros sostinės vardas, paraiškos teikėjas gali ne anksčiau kaip po 10 metų po metų, kuriais miestui buvo suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas arba Europos kultūros sostinės vardas pabaigos.

8. Paraiška turi neprieštarauti horizontaliesiems principams, kurie yra nustatyti Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-227 „Dėl strateginio valdymo metodikos taikymo“.

9. Kvietimai teikti paraiškas skelbiami 2024 metais III ketvirtį, o vėliau – kas trečių metų II ketvirtį. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas Kultūros ministerijos interneto svetainėje. Paraiškų priėmimo terminas yra ne trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo dienos.

10. Kvietime nurodoma:

10.1. paraiškų priėmimo terminas;

10.2. paraiškų teikimo adresas ir būdas;

10.3. Kultūros ministerijos darbuotojo, atsakingo už kvietimą, vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas;

10.4. kita paraiškai pateikti reikalinga informacija.

11. Paraiška ir jos priedai Kultūros ministerijai teikiami užpildyta lietuvių kalba elektronine forma ir pasirašyta saugiu elektroniniu parašu. Kita nei šiame punkte nurodyta forma, kitais nei kvietime nurodytais adresu ir būdu pateiktos ir (arba) po kvietime nustatyto termino pabaigos pateiktos paraiškos nevertinamos, o projekto paraiškos teikėjas apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo vertinti paraišką raštu informuojamas per 3 darbo dienas.

12. Kartu su paraiška pateikiami:

12.1. savivaldybės tarybos sprendimas dėl sutikimo dalyvauti konkurse, kuriame nurodomas juridinis asmuo, kuris vykdys projektą;

12.2. dokumentai, pagrindžiantys partnerių, jeigu tokie yra, įsipareigojimą dalyvauti projekto įgyvendinime.

12.3. kita su projektu susijusi medžiaga, projekto vizualizacija (neprivaloma).

13. Paraiškų taisymas, tikslinimas, pildymas ar papildomas dokumentų teikimas projektų paraiškų teikėjo iniciatyva po paraiškų priėmimo termino pabaigos yra negalimas.

14. Pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, komisijos sekretorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atlieka paraiškų kartu su pateiktais dokumentais administracinę patikrą. Administracinės patikros metu vertinama, ar paraiška ir kartu su ja pateikti dokumentai, nurodyti tvarkos aprašo 12 punkte, atitinka tvarkos apraše ir kvietime nustatytus reikalavimus. Jeigu nustatoma, kad pateikti ne visi privalomi dokumentai arba jie yra klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, komisijos sekretorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų patikros atlikimo raštu informuoja paraiškos teikėją apie nustatytus trūkumus ir nustato terminą trūkumams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos.

15. Jeigu paraiškos teikėjai per nustatytą terminą neištaiso nustatytų trūkumų, paraiška toliau yra nevertinama ir apie šį sprendimą paraiškos teikėjas raštu informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

16. Atlikęs administracinę patikrą, komisijos sekretorius paraiškas kartu su jomis pateiktais dokumentais perduoda komisijai vertinimui.

 

III SKYRIUS

KOMISIJOS SUDARYMO TVARKA ir FUNKCIJOS

 

17. Komisiją sudaro 7 nariai: 3 kultūros ministro skirti atstovai, 1 Lietuvos savivaldybių asociacijos skirtas atstovas, 1 asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ skirtas atstovas, 1 Valstybės scenos meno įstaigų asociacijos skirtas atstovas, 1 Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos skirtas atstovas. Komisija sudaroma 3 metų kadencijai kultūros ministro įsakymu. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti ne daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.

18. Komisija:

18.1. vertina pateiktas paraiškas;

18.2. teikia siūlymus kultūros ministrui dėl konkurso laimėtojų pripažinimo ir finansavimo skyrimo projektams;

18.3. tvarkos aprašo 48 punkte nustatytais atvejais vertina projekto vykdytojo prašymus dėl projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų sutarties (toliau – sutartis) (tvarkos aprašo 2 priedas) išlaidų sąmatos (toliau – sutarties sąmata) tikslinimo, kai keičiasi išlaidų rūšis arba projekto veiklos.

19. Komisijos nario įgaliojimai pasibaigia:

19.1. suėjus kadencijos terminui;

19.2. atsistatydinus savo noru arba jį atšaukus jį paskyrusiai institucijai;

19.3. negalint eiti pareigų dėl sveikatos būklės;

19.4. jam mirus;

19.5. pažeidus komisijos nario pasirašytą Nešališkumo ir konfidencialumo deklaraciją (tvarkos aprašo 3 priedas).

20. Komisijos nario įgaliojimams pasibaigus iki jo kadencijos pabaigos, naujas komisijos narys skiriamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Šis laikotarpis yra laikomas jo pirmąja kadencija.

21. Komisijos nariai turi šias teises:

21.1. reikšti pastabas ir teikti pasiūlymus ir (ar) paklausimus komisijoje nagrinėjamais klausimais;

21.2. teikti pasiūlymus komisijos pirmininkui dėl komisijos veiklos tobulinimo;

21.3. pareikšti atskirąją nuomonę.

22. Komisijos narių pareigos:

22.1. pasirengti komisijos posėdžiams ir dalyvauti juose. Dėl svarbių priežasčių negalintys dalyvauti posėdyje komisijos nariai apie tai turi pranešti komisijos sekretoriui žodžiu arba elektroniniu paštu;

22.2. laiku ir tinkamai vykdyti komisijos pirmininko pavedimus;

22.3. laikytis Nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijoje įtvirtintų reikalavimų.

 

IV SKYRIUS

KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA

 

23. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisijos posėdžiai gali vykti komisijos nariams susirenkant fiziškai arba nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas) arba daliai komisijos narių fiziškai susirenkant į posėdį, o kitai daliai komisijos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau – mišrus būdas). Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu priimant komisijos siūlymus turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės nustatymas.

24. Prireikus svarstyti klausimus skubos tvarka ir (ar) nesant galimybės surengti komisijos posėdžio, siūlymai gali būti priimami, atsižvelgus į komisijos narių apklausos elektroniniu paštu rezultatus.

25. Komisijos darbui vadovauja kultūros ministro įsakymu paskirtas komisijos pirmininkas. Jam laikinai negalint atlikti dalies ar visų funkcijų, jo funkcijas atlieka kultūros ministro įsakymu paskirtas komisijos pirmininko pavaduotojas.

26. Komisijos pirmininkas:

26.1. organizuoja komisijos darbą ir atsako už jai pavestų funkcijų atlikimą;

26.2. šaukia komisijos posėdžius, tvirtina posėdžių darbotvarkę, pirmininkauja posėdžiams;

26.3. pasirašo komisijos posėdžių protokolus ir kitus su komisijos veikla susijusius dokumentus;

26.4. atstovauja komisijai valstybės institucijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

27. Komisijos darbą techniškai aptarnauja Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupė. Komisijos posėdžiams rengti, dokumentacijai tvarkyti ir posėdžiams protokoluoti kultūros ministras skiria komisijos sekretorių, kuris nėra komisijos narys.

28. Prieš pirmąjį posėdį komisijos nariai komisijos sekretoriui pateikia Nešališkumo ir konfidencialumo deklaraciją.

29. Komisijos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau nei pusė komisijos narių.

30. Komisijos posėdžio siūlymai priimami paprasta posėdyje ar apklausoje elektroniniu paštu dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos posėdžio pirmininko, o jam nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas balsas.

31. Komisijos posėdžio siūlymai įforminami protokolu, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas arba, jam nesant, komisijos pirmininko pavaduotojas ir posėdžio sekretorius. Komisijos nario prašymu į komisijos posėdžio protokolą įrašoma to nario pareikšta atskiroji nuomonė.

32. Jeigu yra pagrindo manyti, kad komisijos nario dalyvavimas svarstant ar balsuojant dėl tam tikrų klausimų sukels interesų konfliktą, komisijos narys turi nusišalinti nuo siūlymo priėmimo procedūros. Jeigu komisijos narys nenusišalina arba atsisako nusišalinti rengiant, svarstant ar priimant siūlymus, kurie gali sukelti interesų konfliktą, dėl jo nušalinimo sprendimą gali priimti kultūros ministras arba balsuojama tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta tvarka. Komisijos narys balsavime dėl jo nušalinimo nedalyvauja. Apie komisijos nario nusišalinimą ar nušalinimą pažymima posėdžio protokole.

33. Jeigu interesų konfliktą keliančios ar galinčios kelti aplinkybės paaiškėja komisijos posėdžio metu vertinant paraiškas, komisijos narys apie interesų konfliktą žodžiu informuoja kitus posėdyje dalyvaujančius komisijos narius ir jokia forma toliau nebedalyvauja paraiškų vertinime. Apie komisijos nario nusišalinimą pažymima posėdžio protokole.

 

V SKYRIUS

PARAIŠKŲ VERTINIMAS KOMISIJOJE

 

34. Paraiškos vertinamos posėdyje, kuris turi būti organizuotas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo paraiškų pateikimo komisijai, dalyvaujant projektą pristatančiam paraiškos teikėjui ir juridinio asmenio, kuris vykdys projektą, atstovui.

35. Po visų projektų pristatymo paraiškas vertina kiekvienas posėdyje dalyvaujantis komisijos narys, užpildydamas projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ paraiškos vertinimo anketos formą (tvarkos aprašo 4 priedas). Paraiškos vertinamos ir balai skiriami pagal šiuos kriterijus:

35.1. projekto aktualumas ir inovatyvumas (kūrybiškumas) (010) balų;

35.2. projekto kultūrinė programa, veiklų įvairovė (0–40);

35.3. bendradarbiavimas, tinklaveika, kultūrinis verslumas (020);

35.4. projekto kūrybinės grupės kompetencijos (010);

35.5. projekto kultūros paslaugų prieinamumo didinimo įvairioms visuomenės grupėms, projekto veiklų ir rezultatų sklaida (015);

35.6. projekto išlaidų sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–5).

36. Komisijos nariai paraiškų vertinimo rezultatus pateikia posėdžio sekretoriui, kuris komisijos narių vertinimus susumuoja ir išveda aritmetinį balų vidurkį. Komisija siūlo pripažinti konkursą laimėjusiais projektais ir skirti jiems finansavimą projektus, surinkusius didžiausią balų vidurkį. Kiekvieniems metams, kuriems buvo paskelbtas konkursas, teikiamas atskiras siūlymas.

37. Projektams surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybė teikiama projektams, surinkusiems daugiausiai balų už kriterijus, nurodytus tvarkos aprašo 35.1–35.3 ir 35.5 papunkčiuose.

 

VI SKYRIUS

TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS

 

38. Projekto finansavimo intensyvumas – iki 50 proc. projekto įgyvendinimui reikalingo finansavimo. Iš savivaldybės biudžeto, kitų finansavimo šaltinių, kurie turi būti nurodyti teikiant paraišką, skiriama lėšų suma projekto įgyvendinimui turi sudaryti ne mažiau kaip 100 proc. Kultūros ministerijos skiriamos sumos.

39. Finansuojamos projekto išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu ir yra būtinos vykdyti projektą (būtinumas nustatomas pagal išlaidų pobūdį ir kiekį, medžiagų ar paslaugų naudojimą ir kitus veiksnius), yra realios ir atitinka rinkos kainas, gali būti patikrinamos, nustatomos ir pagrįstos įrodančiais dokumentais ir nėra finansuojamos iš kitų finansavimo šaltinių.

40. Projekto vykdytojams negali būti skiriamas finansavimas tam pačiam projektui ir tapačioms veiklų išlaidoms padengti, kurioms įgyvendinti buvo skirtos lėšos iš kitų Kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane nurodytų priemonių.

41. Lėšos neskiriamos:

41.1. statinių statybai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui;

41.2. ilgalaikio materialiojo turto (t. y. prekių, kurių kaina viršija galiojančių teisės aktų nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę) ar nematerialiojo turto įsigijimui;

41.3. dalyvavimo asociacijose narystės išlaidoms padengti;

41.4. biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimui ir biudžetinių įstaigų administravimo išlaidoms padengti.

42. Administravimo išlaidos (ryšių, pašto paslaugos, kanceliarinės prekės) gali sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. nuo Kultūros ministerijos finansuojamos sumos.

43. Nenumatytos išlaidos (projekto tikslams pasiekti būtinos, išskyrus administravimo išlaidas, kituose straipsniuose nenurodytos išlaidos sudaro ne daugiau nei 10 proc. nuo Kultūros ministerijos skiriamos sumos).

 

VII SKYRIUS

sprendimo priėmimo, lėšų skyrimo IR ATSISKAITYMO UŽ JŲ PANAUDOJIMĄ TVARKA

 

44. Kultūros ministras, įvertinęs komisijos siūlymus, per 10 darbo dienų nuo komisijos siūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl kiekvieniems metams konkursą laimėjusių projektų ir finansavimo skyrimo jų įgyvendinimui. Kultūros ministro įsakymas kartu su komisijos vertinimo rezultatais skelbiamas Kultūros ministerijos interneto svetainėje.

45. Kultūros ministerija su konkursą laimėjusio projekto vykdytoju metų, kuriais vykdomas projektas, I ketvirtį sudaro sutartį, kurios neatskiriama dalis yra sutarties sąmata.

46. Projekto vykdytojas yra atsakingas už tai, kad skirtos lėšos būtų panaudotos tik pagal sutarties sąmatoje nurodytą paskirtį, t. y. pagal konkrečius išlaidų straipsnius, įvertintus pinigine išraiška. Projekto išlaidos laikomos tinkamomis ir panaudotomis pagal paskirtį, jeigu jos teisės aktų nustatyta tvarka yra įtrauktos į projekto vykdytojo finansinę apskaitą, yra nustatomos, pagrįstos ir patvirtintos atitinkamais išlaidas pateisinančiais ir išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais, turinčiais visus projekto vykdytojo apskaitos dokumentams privalomus rekvizitus.

47. Jeigu įgyvendinant projektą iškyla poreikis keisti lėšų paskirstymą pagal atskirus sutarties sąmatos straipsnius, toks pasikeitimas nederinamas su Kultūros ministerija, jei skirtumas (nukrypimas) tarp sutarties sąmatos straipsniui skirtų ir planuojamų naudoti lėšų neviršija 20 proc. ribos.

48. Jeigu skirtumas tarp skirtų ir planuojamų naudoti lėšų sutarties sąmatos straipsnyje viršija 20 proc. arba dėl objektyvių priežasčių keičiasi išlaidų rūšis arba projekto veiklos, projekto vykdytojas privalo tikslinti sutarties sąmatą likus ne vėliau kaip 15 darbo dienų iki sutartyje nustatyto projekto įvykdymo termino pabaigos. Kultūros ministerijai pateikiamas argumentuotas prašymas su  patikslinta projekto sutarties sąmata, kurį svarsto ir vertina komisija. Komisija, susipažinusi su argumentuotu prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Kultūros ministerijai teikia siūlymus dėl prašymo tenkinimo arba netenkinimo tikslinti sutarties sąmatą. Sprendimą dėl sutarties sąmatos tikslinimo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima Kultūros ministerija, atsižvelgusi į Komisijos siūlymą.

49. Praleidus sutarties sąmatos tikslinimo terminą ar kitaip pažeidus tvarkos apraše ir sutartyje nustatytą sutarties sąmatos tikslinimo tvarką, sutarties sąmata netikslinama. Tokiu atveju išlaidos, viršijančios tvarkos aprašo 48 punkte nurodytą dydį, pripažįstamos panaudotomis netinkamai, ir iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos grąžinamos Kultūros ministerijai.

50. Skiriamos lėšos negali būti naudojamos kitiems tikslams, nei nurodyta su Kultūros ministerija pasirašytoje sutartyje ir negali būti perkeltos į kitus biudžetinius metus. Kultūros ministerijai nustačius, kad projekto vykdytojas pažeidė tvarkos apraše ir sutartyje nustatytą finansavimo ir atsiskaitymo tvarką, projekto vykdytojas privalo grąžinti Kultūros ministerijai neteisėtai panaudotas valstybės biudžeto lėšas per Kultūros ministerijos nustatytą laikotarpį ne ilgesnį kaip per  6 mėnesius. 

51. Jeigu projekto vykdytojas per Kultūros ministerijos nustatytą laikotarpį negrąžina tvarkos apraše 49 ir 50 punkte nurodytų lėšų, jos išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

52. Lėšos pervedamos į projekto vykdytojo, kuriam skirtas dalinis finansavimas, atskirą sąskaitą, skirtą valstybės biudžeto lėšoms, pagal teisės aktus, reglamentuojančius valstybės iždo valdymo taisykles. Nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas projekto vykdytojas grąžina Kultūros ministerijai.

53. Įvykdęs projektą, projekto vykdytojas už gautas valstybės biudžeto lėšas ne vėliau kaip iki tų metų, kai vykdomas projektas, gruodžio 15 d. atsiskaito Kultūros ministerijai pateikdamas:

53.1. projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų įvykdymo ataskaitą (tvarkos aprašo 5 priedas);

53.2. projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ įvykdymo faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašą (tvarkos aprašo 6 priedas).

54. Kultūros ministerijai pareikalavus, projekto vykdytojas per 10 darbo dienų nuo pareikalavimo raštu gavimo dienos turi pateikti Kultūros ministerijai visų išlaidas, pateisinančių ir apmokėjimą įrodančių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

55. Savivaldybių institucijos, kurių konkurso metu teikti projektai nebuvo pripažinti laimėjusiais, gali teikti paraišką kito Kultūros ministerijos organizuojamo konkurso metu.

56. Savivaldybės institucija, kurios teiktoje paraiškoje nurodytam miestui buvo suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas, ir kuri dėl objektyvių priežasčių negalės įgyvendinti projekto „Lietuvos kultūros sostinė“, argumentuotu raštu informuoja Kultūros ministeriją ne vėliau kaip likus 1 kalendoriniams metams iki projekto įgyvendinimo pradžios. Tokiu atveju konkursą laimėjusiu projektu laikomas ir finansavimas skiriamas projektui, kuris užėmė antrą vietą pagal surinktą balų vidurkį.

57. Kultūros ministerija projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ dokumentus saugo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Komisijos narių nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas įsigyja Kultūros ministerija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Komisijos narių paslaugos yra apmokamos vadovaujantis kultūros ministro 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ĮV-459 „Dėl įstatymų pagrindais sudarytų komisijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

59. Siekiant informuoti visuomenę apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, įgyvendinant konkursą laimėjusį projektą, visoje jo reklaminėje ir informacinėje medžiagoje turi būti nurodytas logotipas, kad projektą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija, kurio variantai skelbiami Kultūros ministerijos interneto svetainėje.

60. Konkurso organizavimo ir vykdymo metu gauti asmens duomenys yra tvarkomi finansavimo skyrimo, sprendimams priimti būtino ekspertinio vertinimo gavimo, tinkamo projekto įgyvendinimo ir viešojo intereso tikslais, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 6 str. 1 d. c ir e punktais. Asmens duomenys saugomi Kultūros ministerijos dokumentacijos plane ir kitų kultūros ministro priimtų teisės aktų numatytais terminais. 

61. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir kultūros ministro nustatyta tvarka.

62. Kultūros ministro sprendimai gali būti skundžiami Kultūros ministerijai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

_________________