Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2020 04 06
SUSITARIMAS,
KURIUO IŠ DALIES KEIČIAMAS 2004 M. VASARIO 11 D. DANIJOS KARALYSTĖS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, ISLANDIJOS RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS, NORVEGIJOS KARALYSTĖS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS IR ŠVEDIJOS KARALYSTĖS SUSITARIMO DĖL ŠIAURĖS INVESTICIJŲ BANKO PRIEDE ESANČIO ŠIAURĖS INVESTICIJŲ BANKO STATUTO 14 SKIRSNIS
Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės (toliau – šalys narės) Vyriausybės, norėdamos iš dalies pakeisti 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko (toliau – Susitarimas) priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnį,
s u s i t a r ė:
I straipsnis
Statuto 14 skirsnis pernumeruojamas į 13 skirsnį ir iš dalies keičiamas taip:
„13 skirsnis
Valdytojų tarybą sudaro aštuoni valdytojai. Kiekvienai šaliai narei atstovauja ministras, kurį šalis narė paskiria savo valdytoju.
Valdytojų taryba skiria pirmininką vienerių metų kadencijai. Valdytojų tarybos pirmininko pareigas rotacijos principu kiekvieną kadenciją eina vis kitos šalies narės atstovas.
Valdytojų tarybai suteikiami šie įgaliojimai:
a) iš dalies keisti Statutą, išskyrus 13 skirsnį;
b) priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo;
c) priimti sprendimus dėl kapitalo ir likvidumo valdymo principų;
d) priimti sprendimus Susitarimo ir Statuto nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimais;
e) tvirtinti metinę Direktorių valdybos ataskaitą ir audituotas Banko finansines ataskaitas;
f) skirti Kontrolės komiteto narius 16 skirsnyje nustatyta tvarka;
g) priimti sprendimus dėl pasitraukimo iš Banko narių tvarkos;
h) priimti sprendimą dėl Banko likvidavimo.
Valdytojų tarybos sprendimai priimami vienbalsiai. Sprendimai gali būti priimami raštu.
Valdytojų taryba rengia metinius susirinkimus ir kitokius susirinkimus, jei mano, kad to reikia.“
Be pirmiau nurodyto Statuto 14 skirsnio dalinio pakeitimo, tam tikri kiti Statuto skirsniai buvo iš dalies pakeisti Valdytojų tarybos sprendimu, priimtu 2019 m. gegužės 24 d. vykusiame Valdytojų tarybos metiniame susitikime, pagal Susitarimo 2 straipsnį ir Statuto 14 skirsnį. Visas iš dalies pakeistas Statutas pridedamas prie šio jį keičiančio Susitarimo.
II straipsnis
Šį Statutą keičiantį Susitarimą tvirtina šalys narės. Šis Statutą keičiantis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kurią visos šalys narės deponuoja savo patvirtinimo dokumentus Norvegijos užsienio reikalų ministerijoje; ši apie deponuotus patvirtinimo dokumentus ir šio Statutą keičiančio Susitarimo įsigaliojimą praneša kitoms šalims narėms.
Šis Statutą keičiantis Susitarimas deponuojamas Norvegijos užsienio reikalų ministerijoje, o ši patvirtintas kopijas pateikia kiekvienai šaliai narei.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti aštuonių šalių narių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Statutą keičiantį Susitarimą.
Pasirašyta 2020 m. vasario 28 d. Osle vienu egzemplioriumi anglų kalba.
Danijos Karalystės Vyriausybės vardu
Estijos Respublikos Vyriausybės vardu
Islandijos Respublikos Vyriausybės vardu
Latvijos Respublikos Vyriausybės vardu
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu
Norvegijos Karalystės Vyriausybės vardu
Suomijos Respublikos Vyriausybės vardu
Švedijos Karalystės Vyriausybės vardu
IŠ DALIES PAKEISTAS ŠIAURĖS INVESTICIJŲ BANKO STATUTAS
Šiaurės investicijų bankas savo veikloje vadovaujasi šiomis nuostatomis:
1 skirsnis
Šiaurės investicijų banko, toliau – Bankas, tikslas – vadovaujantis patikimos bankininkystės principais ir atžvelgiant į socialinius ir ekonominius poreikius, finansuoti šalims narėms ir kitoms tokį finansavimą gaunančioms šalims aktualius investicinius projektus.
2 skirsnis
Oficialūs Banko pavadinimai įvairiomis kalbomis yra šie: anglų kalba – Nordic Investment Bank, švedų kalba – Nordiska investeringsbanken, danų kalba – Den Nordiske Investeringsbank, estų kalba – Põhjamaade Investeerimispank, suomių kalba – Pohjoismaiden Investointipankki, islandų kalba – Norręni fjįrfestingarbankinn, latvių kalba – Ziemeļu Investīciju banka, lietuvių kalba – Šiaurės investicijų bankas, norvegų kalba – Den nordiske investeringsbank.
Oficiali Banko pavadinimo santrumpa – NIB.
3 skirsnis
Banko įstatinį kapitalą sudaro 8 368 844 474,11 euro, kurį šalys narės pasirašo tokiomis dalimis:
Danija EUR 1 763 074 493,79
Estija EUR 76 651 259,81
Suomija EUR 1 482 690 785,19
Islandija EUR 79 132 913,42
Latvija EUR 111 830 807,21
Lietuva EUR 163 231 714,80
Norvegija EUR 1 799 704 941,30
Švedija EUR 2 892 527 558,59
Sprendimą padidinti ar sumažinti Banko įstatinį kapitalą Banko Direktorių valdybos siūlymu priima Valdytojų taryba. Suma, kuria didinimas arba mažinamas įstatinis kapitalas, paskirstoma šalims narėms proporcingai jų bendrosioms nacionalinėms pajamoms, kurias pagal rinkos vertę kartkartėmis nustato Valdytojų taryba.
4 skirsnis
Šalys narės Bankui sumoka 10,10346099746250 procento jų pasirašytojo įstatinio kapitalo dydžio sumą. Ši suma sumokama gavus Banko pareikalavimą.
Likusi nesumokėta pasirašytojo kapitalo suma gali būti bet kada pareikalauta sumokėti, kai tik Banko Direktorių valdyba mano tai esant būtina Banko skoliniams įsipareigojimams vykdyti.
6 skirsnis
Bankas turi pakankamai kapitalo ir likvidumą valdo vadovaudamasis patikimos bankininkystės principais. Bankas taiko patikimas ir veiksmingas rizikos, kapitalo ir likvidumo vertinimų, kurie atliekami bent kartą per metus ir nuolat peržiūrimi, strategijas. Banko kapitalas ir likvidumo valdymas grindžiamas vykdomos veiklos rizikos vertinimu su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis.
Taikomi šie minimalūs apribojimai:
a) Banko įmokėtasis kapitalas ir sukaupti rezervai turi viršyti jo kapitalo poreikį pagal vidaus vertinimą, apimantį rizikos, su kuria Bankas susiduria ar galėtų susidurti, pobūdį ir lygį.
b) Bankas turi palaikyti likvidumo rezervą, kurio reikia jo veiklos tęstinumui mažiausiai šešis mėnesius pagal griežtą nepalankiausių sąlygų scenarijų.
c) Siekiant išvengti pernelyg didelio sverto rizikos, Banko įmokėtasis kapitalas ir sukaupti rezervai turi viršyti sumą, lygią 7 procentams jo bendros rizikos pozicijos sumos.
13 skirsnio c dalis numato, kad Valdytojų taryba nustato kapitalo ir likvidumo valdymo principus, įskaitant šiame skirsnyje nurodytų apribojimų nustatymo tvarką, pagal bendrai pripažintus rizikos ribojimo standartus, jeigu mano, kad to reikia.
Direktorių valdyba nustato šių apribojimų kontrolines ribines vertes.
7 skirsnis
Lėšų savo funkcijoms vykdyti Bankas gauna iš šalių narių ar iš kitur. Be to, šiam tikslui gali būti naudojamos kapitalo, įmokėto pagal 4 skirsnio nuostatas, lėšos.
8 skirsnis
Bankas 1 skirsnyje nurodytu tikslu gali suteikti finansavimą paskolų, garantijų ir dalyvavimo kapitale forma.
Teikdamas paskolas ir garantijas, Bankas reikalauja numatyti tinkamas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, išskyrus atvejus, kai laikoma, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės esamomis sąlygomis yra pakankamos.
Dalyvaujant kapitale, Banko dalyvavimo suma niekada neturi viršyti sumos, lygios 15 procentų jo bendros įmokėtojo kapitalo ir sukauptų rezervų sumos. Kapitalo pakankamumo vertinimo tikslais įmokėtojo kapitalo ir sukauptų rezervų suma sumažinama suma, lygia bet kokio Banko dalyvavimo kapitale sumai.
Bankas gali sudaryti ir kitokius susitarimus, susijusius su jo veikla, kai tai būtina ar pageidautina siekiant Banko tikslų.
Bankas bendradarbiauja su kitomis kredito įstaigomis ir atitinkamomis valstybės ir privačiomis institucijomis.
9 skirsnis
Savo veikloje Bankas vadovaujasi 1 skirsnyje minėtais principais ir šiomis gairėmis:
b) skolinimasis ir lėšų investavimas šalių narių teritorijose atliekamas tariantis su atitinkamos šalies valdžios institucijomis;
c) savo veikloje Bankas siekia pelno, kad galėtų sukaupti rezervus ir gauti tinkamą 3 skirsnyje nurodyto pasirašytojo įstatinio kapitalo grąžą;
d) atsiradus konkrečiam poreikiui, Bankas gali įsigyti akcijų ar kito turto, kai to reikia jo veiklai vykdyti ar jo reikalavimams užtikrinti;
10 skirsnis
Banko lėšos, likusios atidėjus tam tikrą dalį į atitinkamus kredito rizikos fondus, pervedamos į rezervo fondą, kol jame esanti suma pasiekia 10 procentų Banko įstatinio kapitalo. Po to Valdytojų taryba Banko Direktorių valdybos siūlymu priima sprendimą dėl likusios sumos paskirstymo Banko rezervo fondui ir dividendų už pasirašytąjį kapitalą mokėjimo.
11 skirsnis
Banko apskaita tvarkoma eurais. Finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
Direktorių valdybos metinė ataskaita ir audituotos Banko finansinės ataskaitos teikiamos Valdytojų tarybai tvirtinti.
12 skirsnis
Bankas turi Valdytojų tarybą, Direktorių valdybą, prezidentą, Kontrolės komitetą ir kitus darbuotojus, kurių reikia Banko veiklai vykdyti.
13 skirsnis
Valdytojų tarybą sudaro aštuoni valdytojai. Kiekvienai šaliai narei atstovauja ministras, kurį šalis narė paskiria savo valdytoju.
Valdytojų taryba skiria pirmininką vienerių metų kadencijai. Valdytojų tarybos pirmininko pareigas rotacijos principu kiekvieną kadenciją eina vis kitos šalies narės atstovas.
Valdytojų tarybai suteikiami šie įgaliojimai:
14 skirsnis
Išskyrus atvejus, nustatytus 13 skirsnyje, visi Banko įgaliojimai suteikiami Direktorių valdybai, kuri gali juos perduoti prezidentui tiek, kiek mano esant reikalinga.
Direktorių valdybą sudaro aštuoni direktoriai – kiekviena šalis narė skiria po vieną direktorių kadencijai iki ketverių metų. Tokia pat tvarka šalys narės skiria po vieną pakaitinį direktorių.
Direktorių valdyba iš savo narių dvejų metų kadencijai skiria pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas rotacijos principu kiekvieną kadenciją eina vis kitos šalies narės atstovai.
Direktorių valdybos posėdžiai šaukiami pirmininko sprendimu arba bent dviejų direktorių ar prezidento prašymu.
Kvorumą sudaro septyni tikrieji arba pakaitiniai nariai, turintys balsavimo teisę. Kiekvienas narys turi po vieną balsą; už nedalyvaujantį tikrąjį narį gali balsuoti pakaitinis narys iš tos pačios šalies narės. Direktorių valdybos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja bent penki tikrieji ar pakaitiniai nariai, turintys balsavimo teisę. Sprendimai gali būti priimami ir raštu.
15 skirsnis
Prezidentas atsako už Banko kasdieninę veiklą ir vykdo Direktorių valdybos rekomendacijas bei nurodymus.
Direktorių valdyba skiria prezidentą vienai kadencijai iki penkerių metų. Prezidentas negali būti tikruoju ar pakaitiniu Direktorių valdybos nariu. Prezidentas gali dalyvauti Direktorių valdybos posėdžiuose, tačiau neturi teisės juose balsuoti.
Banko vardu pasirašo du asmenys: kiekvienas iš jų turi būti arba tikrasis, arba pakaitinis Direktorių valdybos narys, prezidentas arba Direktorių valdybos įgaliotas asmuo.
16 skirsnis
Siekiant stebėti, kad Banko veikla būtų vykdoma laikantis šio Statuto nuostatų, įsteigiamas Kontrolės komitetas. Kontrolės komitetas skiria išorės auditorius, kurie atlieka Banko finansinių ataskaitų auditą. Išorės auditorių ataskaita kartu su Kontrolės komiteto ir jo vadovybės ataskaitomis kasmet teikiama Valdytojų tarybai.
Kontrolės komitetą sudaro ne mažiau kaip dešimt ir ne daugiau kaip dvylika narių. Komiteto nariai skiriami kadencijai iki dvejų metų. Šiaurės Taryba ir Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentai skiria po vieną narį nuo kiekvienos šalies. Valdytojų taryba skiria nuo dviejų iki keturių narių į pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas ir kitus vadovybės narius, kurie vykdys Komiteto pareigas ir užduotis. Vadovybė prižiūri išorės auditorių atliekamo Banko finansinių ataskaitų audito eigą ir stebi Banko finansinę būklę, rizikos lygius bei kapitalo ir likvidumo poziciją. Vadovybės pareigas rotacijos principu kiekvieną kadenciją eina vis kitos šalies narės atstovai.
17 skirsnis
Jei Valdytojų taryba priimtų sprendimą Banką likviduoti, Valdytojų taryba spręstų dėl likvidavimo procedūrų ir paskirtų už likvidavimą atsakingus asmenis.
Šalys narės už Banko įsipareigojimus atsako savo nepareikalautos sumokėti pasirašytojo įstatinio kapitalo dalies suma, iki įvykdomi visi Banko kreditorių reikalavimai ar kiti Banko įsipareigojimai. Kreditorių reikalavimai ar kiti įsipareigojimai pirmiausiai tenkinami iš Banko turto, po to iš lėšų, mokamų Bankui vykdant įmokėtojo kapitalo įsipareigojimus, ir iš lėšų, kurios mokamos Bankui už įsipareigotą kapitalą pagal pareikalavimą. Kol neįvykdomi ar nepadengiami visi įsipareigojimai, šalims narėms nepriklauso jokios išmokos, susijusios su jų įmokėta pasirašytojo įstatinio kapitalo dalimi, ar iš rezervo fondo. Bet koks kapitalo paskirstymas tarp šalių narių atliekamas proporcingai bendrajai šalių narių pasirašytojo įstatinio kapitalo daliai.