Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-549
2017 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 670
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SV-S-276 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-549 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis.
1. Siekiant užstato sistemų efektyvumo ir priimtinumo aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu, būtina užtikrinti pakankamą pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir jų atliekų priėmimo tinklą visoje šalyje – patogios daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų atidavimo ir užstato susigrąžinimo vietos turi būti užtikrintos ne tik gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia didelės parduotuvės, bet ir miesteliuose, kaimuose. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja pakuočių pardavėjus surinkti daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas ir grąžinti užstatą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą vykdyti ne tik prekybos vietose ar teritorijose, bet ir arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrinant tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Tačiau vertinant užstato sistemų išlaidas (gamintojų ir importuotojų, kurias padengia vartotojai) vienam daugkartinės pakuotės ir vienam vienkartinės pakuotės atliekos vienetui priimti, automatizuotos ne parduotuvėje statomos pakuočių atliekų priėmimo priemonės parenkamos atsižvelgiant į priimamų pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį. Įvertinus surenkamų daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų kiekį ir reikalingas lėšas šių paslaugų atlikimui, automatizuoto surinkimo priemonės neįrengiamos kaimo parduotuvėse. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad panaudotos daugkartinės pakuotės ir vienkartinių pakuočių atliekos gali būti priimamos prekybos salėje atskiroje vietoje (toliau nuo maisto produktų) atskiriant pertvara (pvz., medine, plastikine ar stikline sienele) ar atstumu ir laikomos uždarytose (uždengtose) talpose ar užrištuose maišuose. Todėl miestelių ir kaimų parduotuvėse, kurių prekybos plotas – iki 50 kv. m, sudėtinga vykdyti daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą, užtikrinti higienos reikalavimų laikymąsi. Dauguma miestelių ir kaimų parduotuvių statytos pagal tipinius projektus, t. y. jų bendras plotas vidutiniškai yra apie 60 kv. m. Taigi, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu priimtinas ir efektyvus daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo tinklas gali būti pasiektas papildomai nustatant, kad panaudotas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos miestelių ir kaimų parduotuvės, kurių prekybos plotas – didesnis kaip 50 kv. m. Kitose gyvenamosiose vietovėse (pavyzdžiui, miestuose) veikiančių parduotuvių ir vartotojų atžvilgiu pakanka galiojančio reglamentavimo, kad panaudotas daugkartines pakuotes priimti ir užstatą grąžinti privalo visos parduotuvės, kurių bendrasis plotas viršija 90 kv. m, o vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos parduotuvės, kurių prekybos plotas viršija 300 kv. m. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą. Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems kaimų ir miestelių parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.
2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems kaimų ir miestelių parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
2. Kadangi Įstatymo projekte siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai užstato sistemos dalyviams (gamintojams ir importuotojams, užstato sistemos administratoriui ir pardavėjams), reikėtų nustatyti pereinamojo pobūdžio nuostatas, kad būtų užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga, atitiktis teisinio reguliavimo stabilumo principui ir atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai.