LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

Dėl Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatų tvirtinimo

2007 sausio 17 d. Nr. 3D-20

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (Žin., 1994, Nr.102-2049; 2004, Nr.4-24) 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu:

1. T v i r t i n u valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatus (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr.3D-164 „Dėl valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatų tvirtinimo“.

3. P a v e d u valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generaliniam direktoriui S. Puodžiukui šio įsakymo 1 punktu patvirtintus įstatus įregistruoti nustatyta tvarka.

4. Šio įsakymo 1 punktu patvirtinti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

žemės ūkio Ministrė                                           KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

_____________________

TVIRTINU

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministrė

Kazimira Danutė Prunskienė

2007 m. sausio 17 d.

VALSTYBĖS ĮMONĖS

ŽEMĖS ŪKIO INFORMACIJOS IR KAIMO VERSLO CENTRO

ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – įmonė) yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir valstybės įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ministerija).

2. Įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

3. Įmonė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

4. Įmonė turi antspaudą su savo pavadinimu: Lietuvos Respublika. Vilnius. Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

5. Įmonės finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

6. Įmonės veiklos laikotarpis yra neribotas.

7. Įmonės buveinė: V. Kudirkos g. 18, 03105 Vilnius, Lietuvos Respublika.

II. ĮMONĖS TIKSLAI IR VEIKLOS POBŪDIS

8. Įmonės veiklos tikslas – pagal savo kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės politiką žemės ūkio informacinės sistemos srityje ir siekti, kad būtų įgyvendintos Europos Sąjungos žemės ūkio orientavimo ir garantijų skyriaus priemonės.

9. Siekdama pagrindinio tikslo, įmonė vykdo šias funkcijas:

9.1. įgyvendina ir tvarko žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemą ir administruoja jos duomenų bazę;

9.2. ministerijos pavedimu organizuoja ir vykdo nuotolinį deklaruotų plotų tikrinimą;

9.3. tvarko ir įgyvendina gyvulių registravimo ir identifikavimo sistemos kompiuterinę centrinę duomenų bazę:

9.3.1. apdoroja, kaupia ir saugo registro duomenis, tvarko jų apskaitą;

9.3.2. tikrina teikiamus duomenis su naudojamų registrų duomenimis;

9.3.3. ruošia, koreguoja ir tobulina specializuotas kompiuterines programas;

9.3.4. užtikrina registro duomenų bazės ir duomenų archyvo apsaugą;

9.3.5. spausdina ir išduoda galvijų pasus;

9.3.6. teikia išmokų už gyvulius gavėjų sąrašus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra).

9.4. tvarko Žemės ūkio ir kaimo verslo registrą:

9.4.1. tvarko registro duomenų bazę, kurioje kaupiami, saugomi ir atnaujinami registro duomenys;

9.4.2. užtikrina registro sąveiką su kitais valstybės ir žinybiniais registrais, kadastrais, informacinėmis sistemomis, perduoda registro duomenis kitiems registrams ir informacinėms sistemoms, priima kitų valstybės ir žinybinių registrų duomenis;

9.4.3. teikia registro duomenis registro duomenų naudotojams įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, registruoja naudotojus;

9.4.4. koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybių veiklą, susijusią su registro tvarkymu, konsultuoja savivaldybes ir teikia joms metodinę pagalbą registro duomenų ir dokumentų tvarkymo klausimais;

9.4.5. vykdo savivaldybėse esančios registro techninės ir programinės įrangos priežiūrą;

9.4.6. priima iš savivaldybių objektų registravimo dokumentų ir prašymų išregistruoti registro objektus pirmuosius egzempliorius, įregistruoja jų gavimą ir užtikrina tolesnį minėtųjų dokumentų tvarkymą;

9.4.7. registruoja registro objektus – suteikia unikalų identifikavimo kodą ir įrašo jį į registro duomenų bazę;

9.4.8. atsako už registro duomenų bazės, dokumentų ir jų archyvų apsaugą;

9.4.9. analizuoja teisines, technines, technologines, metodologines ir organizacines registro tvarkymo problemas ir teikia vadovaujančiajai registro tvarkymo įstaigai pasiūlymus dėl registro funkcionavimo tobulinimo;

9.4.10. priima, suderinusi su vadovaujančiąja registro tvarkymo įstaiga, sprendimus, kurių reikia registro tvarkymui užtikrinti;

9.5. užtikrina pieno gamybos kvotų administravimo sistemos duomenų bazės funkcionavimą:

9.5.1. atsako už duomenų įvedimą į pieno gamybos kvotų administravimo informacinę sistemą iš ataskaitų, gautų iš pieno supirkimo įmonių, pieno gamintojų prašymų, paraiškų ir deklaracijų;

9.5.2. spausdina ir pateikia savivaldybėms Agentūros patvirtintas kvotų sistemos paraiškų ir deklaracijų formas;

9.5.3. informuoja pieno gamintojus apie duomenų neatitikimą ir turimos individualios pieno gamybos kvotos pasikeitimą;

9.5.4. informuoja ir pateikia pirminius dokumentus Agentūrai;

9.5.5. tvarko ir įgyvendina išmokų už kvotinį pieną informacinę sistemą;

9.5.6. teikia išmokų ir mokėtinų sumų už kvotinį pieną gavėjų sąrašus Agentūrai;

9.5.7. kuria, įgyvendina ir tvarko pieno gamybos kvotų prekybos informacinę sistemą;

9.5.8. administruoja aukciono dalyvių įmokų, pieno gamintojų paraiškas kvotoms pirkti/parduoti ir pateikia su tuo susijusią informaciją Agentūrai;

9.6. tvarko ir užtikrina Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos funkcionavimą, tobulina jos duomenų bazę:

9.6.1. renka, kaupia, saugo, apdoroja bei analizuoja Europos Komisijos nustatytus ir įmonių bei kitų duomenų teikėjų tiekiamus duomenis apie supirktos žaliavinės žemės ūkio produkcijos kiekius ir kainas, pagamintų produktų kiekius bei didmeninės prekybos tinklui tiekiamų produktų kainas, gamybos priemonių kainas vidaus rinkoje bei kitus reikalingus duomenis;

9.6.2. sukauptų duomenų pagrindu rengia ministerijos patvirtintas ataskaitas Europos Komisijai ir kitoms institucijoms;

9.6.3. renka ir kaupia, saugo bei apdoroja aktualius duomenis apie žemės ūkio ir maisto produktų kainas užsienio rinkose;

9.6.4. ministerijos nustatytu periodiškumu rengia ir išleidžia patvirtintos struktūros oficialųjį informacinį leidinį;

9.6.5. rengia ir išleidžia metines statistines apžvalgas pagal atskirus sektorius;

9.6.6. analizuoja ir prognozuoja žemės ūkio ir maisto produktų kainas vidaus ir užsienio rinkose;

9.6.7. rengia ir skelbia rinkos analizes bei prognozes laikraščiuose ir kitose informavimo priemonėse;

9.6.8. administruoja Žemės ūkio ir maisto produktų informacinės sistemos (toliau – ŽŪMPRIS) interneto svetainę, palaiko jos techninės bei programinės dalies veikimą, užtikrina modernizavimo bei plėtros procesą įvertinant duomenų teikėjų poreikius bei ministerijos nustatytus reikalavimus;

9.6.9. ŽŪMPRIS interneto svetainės tinklalapyje skelbia šių įstatų 9.6.1 bei 9.6.3 punktuose nustatytos sistemos dalies aktualią viešai skelbiamą informaciją;

9.6.10. rengia šių įstatų 9.6.1 punkte nustatytos ŽŪMPRIS dalies duomenų rinkimo arba teikimo ir apdorojimo metodikų bei duomenų rinkimo arba teikimo anketų formų projektus ir teikia juos ministerijai tvirtinti;

9.6.11. vadovaudamasis informacinių sistemų kūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, rengia šių įstatų 9.6.1 punkte nustatytos ŽŪMPRIS dalies ir interneto svetainės specifikacijas;

9.6.12. rengia ŽŪMPRIS interneto svetainės modernizavimą;

9.6.13. ministerijos pavedimu teikia Europos Komisijai bei valstybinėms institucijoms nustatytas ataskaitas;

9.6.14. centrinėje duomenų bazėje saugo duomenų tvarkytojų sukauptų duomenų rezervines kopijas;

9.6.15. teikia ministerijai pasiūlymus dėl ŽŪMPRIS ir jos veikimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;

9.6.16. vykdo kitas ministerijos nurodytas funkcijas, susijusias su ŽŪMPRIS veikimo užtikrinimu ir plėtra.

9.7. rengia ir publikuoja ūkininkams, kitiems žemės ūkio ir su juo susijusiems subjektams skirtus informacinius leidinius;

9.8. atlieka žemės ūkio informacinės sistemos ir jos posistemių projektavimo, diegimo ir eksploatavimo darbus;

9.9. įgyvendina Traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro projektavimo, kūrimo ir palaikymo darbus, užtikrina jo funkcionavimą;

9.10. tvarko ir tobulina gyvulių veislininkystės informacinę sistemą:

9.10.1. saugo informaciją apie gyvulių veislių genofondą, kaupia kiekvieno galvijo produktyvumo, kilmės, atsivedimų, sėklinimo/kergimo, būklės pasikeitimo ir eksterjero linijinio įvertinimo duomenis bei galvijų veislinės vertės rezultatus;

9.10.2. Lietuvos veislinių žirgų informacinėje sistemoje kaupia duomenis apie Lietuvoje veisiamų veislinių arklių kilmę, sėklinimus/kergimus, būklės pasikeitimus bei įvertinimus, išduoda arklio kilmės sertifikatą ir arklio pasą;

9.10.3. teikia informaciją apie kontroliuojamas bandas, kontroliuojamas karves bei telyčias, bulius, ožkas ir veislinius žirgus, formuoja ataskaitas ir siunčia gyvulių laikytojams bei kitoms veislininkystės institucijoms;

9.10.4. leidžia kasmet „Kontroliuojamų gyvulių bandų produktyvumo apyskaitas“;

9.11. vykdo informacijos apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus teikimo ir apdorojimo darbus;

9.12. sistemingai kaupia, apdoroja ir teikia operatyvią ir apibendrintą informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims;

9.13. teikia ministerijai pasiūlymus dėl kaimo verslo ir žemės ūkio informacinės sistemos naudojimo ir plėtros;

9.14. skatina žemės ūkio informacinės sistemos plėtrą, koordinuoja ir tobulina jos posistemes, dirba mokslo tiriamąjį darbą žemės ūkio informacijos srityje;

9.15. vykdo kooperatinių bendrovių (Kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (Kooperatyvais) informacinės sistemos administravimą;

9.16. įgyvendina Ūkininkų ūkių registro projektavimo, kūrimo ir palaikymo darbus, užtikrina jo funkcionavimą:

9.16.1. užtikrina registro techninės ir programinės įrangos įdiegimą ir funkcionavimą;

9.16.2. tvarko registro duomenų bazę, kurioje kaupiami, atnaujinami ir saugomi registro duomenys;

9.16.3. suteikia registro objektui unikalų identifikavimo kodą ir įrašo jį į registro duomenų bazę;

9.16.4. koordinuoja ir kontroliuoja registro tvarkymo įstaigų – savivaldybių administracijų veiklą registro tvarkymo klausimais;

9.16.5. užtikrina registro sąveiką su kitais valstybės registrais: teikia registro duomenis kitiems registrams ar registro duomenų naudotojams įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka; gauna ir naudoja kitų valstybės registrų duomenis;

9.16.6. analizuoja teisines, technines, technologines, metodologines ir organizacines registro tvarkymo problemas ir pagal savo kompetenciją priima sprendimus, kurių reikia registro tvarkymui užtikrinti;

9.16.7. kasmet, iki kovo 1 d., atsiskaito vadovaujančiai registro tvarkymo įstaigai už registro tvarkymą per praėjusius metus;

9.16.8. tvarko registro duomenų bazės archyvą, užtikrina registro duomenų bazės ir jos archyvo apsaugą;

9.16.9. vykdo kitus vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nurodymus, susijusius su registro tvarkymu.

9.17. vykdo kitas ministerijos teisės aktais ir norminiais dokumentais pavestas funkcijas ir atlieka su jomis susijusius darbus.

10. Įmonė turi teisę vykdyti šią veiklą:

10.1. dokumentų spausdinimą ir parengimą išsiuntimui;

10.2. leidybą;

10.3. parengiamąją spausdinimo veiklą;

10.4. individualių programų kūrimą ir jų įforminimą:

10.5. parengtų programinių sistemų tobulinimą, jų pateikimą ir įforminimą;

10.6. vartotojų poreikių ir problemų analizę ir projektinių užduočių rengimą;

10.7. duomenų apdorojimą;

10.8. veiklą, susijusią su duomenų bazėmis;

10.9. kitą su kompiuteriais susijusią veiklą;

10.10. teikia bendruosius patarimus ir konsultacijas, rengia teisinius dokumentus.

10.11. kitą veiklą, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

III. ĮMONĖS TEISĖS IR PAREIGOS

11. Įmonė gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, šiems įstatams ir veiklos tikslams. Įmonė negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per ministeriją.

12. Įmonė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą.

13. Įmonei draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve.

14. Savo prievolių įvykdymui užtikrinti įmonė gali įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė.

15. Įmonė gali nustatyti savo produkcijos ir teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė, ministerija ar kita įstatymų nustatyta institucija.

16. Įmonė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

17. Įmonės buveinėje saugomi dokumentai ar kita informacija apie įmonės turtą bei veiklą. Įmonės filialų ir atstovybių buveinėse turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie šiems filialams bei atstovybėms perduotą turtą, taip pat informacija apie jų veiklą.

IV. ĮMONĖS SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINANTI INSTITUCIJA IR JOS KOMPETENCIJA

18. Ministerija:

18.1. nustato įmonės veiklos strategiją:

18.2. tvirtina įmonės įstatus;

18.3. skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su juo sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina jo pareigybės nuostatus;

18.4. skiria ir atšaukia valdybos narius;

18.5. nustato įmonei privalomus darbus (užduotis);

18.6. turi teisę nustatyti prekių (paslaugų) kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles;

18.7. tvirtina įmonės metinę finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolių) paskirstymą;

18.8. turi teisę tikrinti buhalterinės apskaitos, inventorizacijos duomenų teisingumą, įmonės knygas ir dokumentus;

18.9. priima sprendimą dėl įmonei perduodamo turto patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti;

18.10. priima sprendimą dėl turto vertinimo;

18.11. parenka audito įmonę;

18.12. priima sprendimą reorganizuoti įmonę;

18.13. priima sprendimą pertvarkyti įmonę, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatytas išimtis;

18.14. priima sprendimus likviduoti įmonę ir atšaukti jos likvidavimą;

18.15. paskiria ir atleidžia įmonės likvidatorių.

19. Ministerija sprendžia ir kitus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme bei kituose teisės aktuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

20. Ministerijos sprendimai turi būti įforminami raštu.

V. ĮMONĖS VALDYMAS

21. Įmonės organai yra ministerija, kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas.

22. Įmonė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą.

23. Įmonės vadovas ir valdybos nariai turi vengti situacijos, kad jų asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti įmonės interesams. Susidarius tokiai situacijai, valdybos narys ir įmonės vadovas per 10 dienų privalo apie tai raštu pranešti ministerijai.

24. Įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi.

VI. ĮMONĖS VALDYBA, JOS KOMPETENCIJA, VALDYBOS SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA

25. Valdybos narius ir jos pirmininką skiria ir atšaukia ministerija. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

26. Savo veikloje valdyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais, šiais įstatais bei valdybos darbo reglamentu.

27. Valdybos narys gali atsistatydinti iš Valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ir ministeriją ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

28. Įmonės valdybos nariais gali būti tik ministerijos valstybės tarnautojai ir įmonės vadovas.

29. Valdybos nariai veiklą pradeda ir savo funkcijas atlieka nuo jų paskyrimo dienos iki bus paskirta ir pradės dirbti nauja valdyba.

30. Valdyba:

30.1. nustato įmonės struktūrą:

30.2. pritaria įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklėms;

30.3. nustato įmonės veiklos rodiklius;

30.4. pritaria įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektui bei įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektui;

30.5. tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus;

30.6. vykdo kitas įstatymuose ir šiuose įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.

31. Valdyba analizuoja ir aprobuoja pateiktą įmonės medžiagą apie:

31.1. įmonės ūkinės veiklos strategiją;

31.2. ūkinės veiklos ir valdymo organizavimą;

31.3. metų ūkinės veiklos rezultatus, įmonės finansinę atskaitomybę, pajamų ir išlaidų sąmatas, pelno paskirstymo projektus, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis, audito rezultatus.

32. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių valdybos narių. Valdybos nariais paskirti valstybės tarnautojai balsuoja pagal ministerijos duotą įgaliojimą.

33. Valdybos nariai įstatymų nustatyta tvarka atsako už įmonės ūkinės veiklos pažeidimų slėpimą, blogą ūkinės veiklos kontrolę.

34. Už veiklą valdyboje jos nariams neatlyginama.

VII. ĮMONĖS VADOVAS, JO KOMPETENCIJA, SKYRIMO BEI ATLEIDIMO TVARKA

35. Įmonės vadovas yra vienasmenis įmonės valdymo organas.

36. Įmonės vadovą skiria ir atšaukia ministerija.

37. Įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo į pareigas dienos.

38. Įmonės vadovas organizuoja įmonės veiklą ir atstovauja įmonei valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme, esant santykiams su kitais asmenimis, derybose su šalies ir užsienio veiklos partneriais.

39. Įmonės vadovo teises ir pareigas, atsakomybę bei kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai, šie įstatai bei įmonės vadovo pareiginiai nuostatai.

40. Įmonės vadovas:

40.1. priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis;

40.2. tvirtina įmonės filialų ir atstovybių nuostatus;

40.3. skiria bei atšaukia įmonės filialų ir atstovybių valdymo organus;

40.4. turėdamas valdybos išankstinį pritarimą, nustato įmonėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir normatyvus;

40.5. parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles;

40.6. teikia informaciją ministerijai apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas bei apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai.

41. Įmonės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti įmonės sandorius ir sutartis. Didesnius kaip 400 000 (keturi šimtai tūkstančių) litų sandorius gali sudaryti gavęs valdybos pritarimą.

42. Įmonės vadovas atsako už:

42.1. įmonės veiklos organizavimą;

42.2. įmonės metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir jos pateikimą kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita ministerijai per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos;

42.3. įmonės veiklos ataskaitos pateikimą ministerijai;

42.4. įmonės duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui;

42.5. viešosios informacijos paskelbimą;

42.6. dokumentų ir kitos informacijos apie įmonę saugojimą;

42.7. įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo šiuose įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis bei įmonės viešųjų pirkimų vykdymą;

42.8. kitus veiksmus, kuriuos įmonės vadovui nustato įstatymai, kiti teisės aktai, vadovo pareiginiai nuostatai bei šie įstatai.

43. Įmonės vadovu negali būti asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti tokias pareigas. Įmonės vadovas negali būti įmonės vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu). Jeigu įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonės apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys), įmonės vadovas negali būti šios tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu.

44. Įmonės vadovas negali būti ar tapti kito juridinio asmens valdymo organo nariu, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) ar buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu. Jeigu įmonės vadovu skiriamas asmuo, kuris yra kito juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas, tai per 1 mėnesį po paskyrimo įmonės vadovu jis privalo atsistatydinti iš pareigų, kurias ėjo kitame juridiniame asmenyje. Įmonės vadovas, pažeidęs šioje dalyje nustatytą reikalavimą, įstatymų nustatyta tvarka atleidžiamas iš iki tol eitų įmonės vadovo pareigų.

45. Darbo ginčai tarp įmonės vadovo ir įmonės nagrinėjami teisme.

46. Įmonės vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šiuose įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai.

VIII. ĮMONĖS NUOSAVAS KAPITALAS, TURTAS IR PELNO PASKIRSTYMAS

47. Įmonės nuosavą kapitalą sudaro:

47.1. įmonės savininko kapitalas;

47.2. privalomasis rezervas;

47.3. perkainojimo rezervas;

47.4. kiti rezervai;

47.5. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

48. Privalomasis rezervas sudaromas iš įmonės paskirstytinojo pelno, taikant ministerijos nustatyto dydžio metinius atskaitymus, ir naudojamas įmonės nuostoliams dengti. Atskaitymai į privalomąjį rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Jie turi būti vykdomi tol, kol privalomojo rezervo dydis sudarys 1/10 nuosavo kapitalo vertės. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant įmonės pelną. Privalomasis rezervas, panaudotas įmonės nuostoliams atlyginti, turi būti sudaromas iš naujo, laikantis šioje dalyje nustatytos tvarkos.

49. Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Turtas perkainojamas, kai jį teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka įvertina nepriklausomas turto vertintojas, taip pat, kai turtas indeksuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Perkainojimo rezervu negalima mažinti įmonės nuostolių.

50. Kiti rezervai sudaromi iš paskirstytinojo pelno šiems tikslams:

50.1. įvairioms programoms vykdyti;

50.2. darbuotojų premijoms;

50.3. socialinėms ir kultūrinėms darbuotojų reikmėms.

51. Kitų rezervų sudarymas-tai laikinas ir tikslinis pelno naudojimo apribojimas. Įgyvendinus tikslus, dėl kurių sudaryti rezervai, pasibaigus finansiniams metams rezervai naikinami didinant pelną, kuris bus skirstomas.

52. Įmonei ministerijos perduotas ir įmonės įgytas turtas nuosavybės teise priklauso ministerijai.

53. Įmonei gali būti perduodamas bet koks ministerijos turtas, kurį pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą galima perduoti įmonei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Turtas perduodamas teisės aktų nustatyta tvarka, turto perdavimo akte nurodant jo balansinę vertę. Ministerijos savininko perduotą turtą įmonė valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, nepažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo bei kitų įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

54. Dalis įmonės turto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perduota kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jeigu įmonės įsipareigojimai po įmonės turto sumažėjimo neviršytų 1/3 likusio įmonės turto vertės.

55. Apie Vyriausybės sprendimą perduoti įmonės turto dalį įmonės vadovas per 30 dienų turi viešai paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ arba raštu pranešti kiekvienam įmonės kreditoriui. Įmonė privalo užtikrinti papildomą prievolių įvykdymą to pareikalavusiam kreditoriui, jei yra pagrindas manyti, kad prievolę įvykdyti bus sunkiau. Kreditorius reikalavimus gali pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo viešo paskelbimo apie sprendimą perduoti įmonės turto dalį dienos arba nuo raštiško pranešimo įteikimo jam dienos.

56. Įmonės finansinė atskaitomybė sudaroma buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

57. Įmonės metinę finansinę atskaitomybę ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus įmonės finansiniams metams tvirtina ministerija.

58. Tvirtinama tik audituota įmonės metinė finansinė atskaitomybė.

59. Patvirtinta įmonės metinė finansinė atskaitomybė per 30 dienų nuo jos patvirtinimo kartu su auditoriaus išvada ir audito ataskaita turi būti pateikta Juridinių asmenų registrui.

60. Įmonės tarpinė finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma per 30 dienų pasibaigus įmonės finansinių metų ketvirčiui. Įmonės tarpinę finansinę atskaitomybę įmonės vadovas pateikia valdybai ir ministerijai joms pareikalavus.

61. Įmonės paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) turi būti paskirstytas (paskirstyti) ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams.

62. Įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metine finansine atskaitomybe pateikti ministerijai tvirtinti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą. Projekte turi būti nurodyta:

62.1. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pradžioje;

62.2. ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai);

62.3. paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;

62.4. pervedimai iš rezervų;

62.5. paskirstytinasis pelnas (nuostoliai);

62.6. pelno dalis, skiriama į privalomąjį rezervą;

62.7. pelno dalis, skiriama į kitus rezervus, jeigu įmonėje sudaryta ir kitų rezervų;

62.8. pelno dalis, skiriama darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams gali būti skiriama ne daugiau kaip 1/5 paskirstytinojo pelno;

62.9. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) perkeliamas į kitus finansinius metus.

IX. ĮMONĖS VEIKLOS KONTROLĖ

63. Įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metine finansine atskaitomybe pateikti ministerijai ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą.

64. Įmonės veiklos ataskaitoje turi būti pateikiama įmonės veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, informacija apie darbuotojų skaičiaus įmonėje pasikeitimą (naujų darbo vietų sukūrimą), apie įmonės turto padidėjimą arba sumažėjimą, nurodytos šio turto padidėjimo arba sumažėjimo priežastys, įmonės nuosavo kapitalo dydis ataskaitinių finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, taip pat informacija apie svarbiausius įvykius įmonėje ataskaitiniais finansiniais metais.

65. Ministerija turi teisę nustatyti papildomus informacijos, kuri turi būti pateikiama įmonės veiklos ataskaitoje, reikalavimus.

66. Įmonės metinę finansinę atskaitomybę turi patikrinti ministerijos parinkta audito įmonė, parenkama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Įmonės vardu sutartį su audito įmone sudaro ministerija. Audito paslaugas apmoka įmonė.

67. Atliekant įmonės metinės finansinės atskaitomybės auditą, kartu patikrinama, ar įmonės veiklos ataskaitos duomenys atitinka metinės finansinės atskaitomybės duomenis. Atlikus auditą, įmonei pateikiama auditoriaus išvada ir audito ataskaita.

68. Įmonės valstybinis veiklos auditas atliekamas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

69. Įmonės vidaus auditas atliekamas vadovaujantis vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.

X. ĮMONĖS SKELBIMŲ IR PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA

70. Įmonės valdymo organų sprendimai, apie kuriuos reikia pranešti įmonės darbuotojams ar kitiems asmenims, skelbiami dienraštyje „Lietuvos rytas“ arba kitame šalyje platinamame dienraštyje ir įmonės interneto tinklalapyje. Kiti įmonės pranešimai, priklausomai nuo jų turinio ir paskirties, skelbiami dienraštyje „Lietuvos rytas“ arba kitame šalies mastu platinamame dienraštyje, arba įmonės skelbimų lentoje, arba siunčiami paštu (registruotu laišku), arba įteikiami asmeniškai pasirašytinai.

71. Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus, pirkimo sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus) spausdinami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje.

XI. ĮMONĖS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA

72. Iniciatyvos teisę keisti įmonės įstatus turi įmonės vadovas, valdyba ir ministerija.

73. Pakeisti įmonės įstatai tvirtinami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro parašu ir ministerijos antspaudu.

74. Pakeisti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Registravimui kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pakeisti įmonės įstatai ir nurodyti jų pakeitimai.

75. Kai yra nuspręsta pakeisti įmonės įstatus ar juridinių asmenų registro duomenis, įmonės vadovas per 30 dienų nuo ministerijos sprendimo, kuriuo buvo pakeisti įstatai ar registro duomuo, juridinių asmenų registrui turi pateikti šį sprendimą patvirtinantį dokumentą ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus.

XII. ĮMONĖS REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

76. Įmonė gali būti reorganizuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais jungimo bei skaidymo būdais.

77. Sprendimą reorganizuoti įmonę priima ministerija arba teismas įstatymų nustatytais atvejais.

78. Įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik Vyriausybei sutikus reorganizuoti įmonę, išskyrus atvejus, kai įmonei reorganizuoti priimamas atskiras įstatymas. Vyriausybės nutarime dėl sutikimo reorganizuoti įmonę turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, būdas, reorganizuojamos įmonės, reorganizavime dalyvaujančios įmonės, po reorganizavimo veiksiančios įmonės, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įmonės numatomi veiklos tikslai ir įmonės savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija.

79. Reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių įmonių vadovai įmonės reorganizavimo sąlygas parengia po to, kai Vyriausybė priima nutarimą sutikti reorganizuoti įmonę. Reorganizavimo sąlygos turi būti suderintos su valdyba.

80. Reorganizuojant įmonę, reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys - tik valstybės įmonės.

81. Reorganizuojama įmonė negali būti pertvarkoma.

82. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos įmonės ar įregistruojami tęsiančių veiklą įmonių pakeisti įstatai. Naujai kuriamoms įmonėms įregistruoti juridinių asmenų registrui vietoj  teisės akto, kuriuo steigiama įmonė, pateikiamas sprendimas dėl reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygos. Įmonė, turėjusi reorganizavime dalyvaujančios įmonės statusą, jo netenka nuo reorganizavimo pabaigos.

83. Įmonė gali būti pertvarkoma Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka.

84. Įmonė gali būti pertvarkoma:

84.1. iš valstybės įmonės į savivaldybės įmonę;

84.2. į biudžetinę įstaigą;

84.3. į akcinę bendrovę;

84.4. į uždarąją akcinę bendrovę.

85. Į šių įstatų 84 punkte nurodytų teisinių formų juridinius asmenis įmonė gali būti pertvarkoma, jeigu visas jos prievoles galės perimti kitos teisinės formos juridinis asmuo, veiksiantis po pertvarkymo. Po pertvarkymo veikiančiam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkytosios įmonės teisės ir pareigos.

86. Sprendimą pertvarkyti įmonę priima ministerija, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Institucija, priėmusi sprendimą pertvarkyti įmonę, kartu tvirtina po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens įstatus (nuostatus). Sprendime pertvarkyti įmonę turi būti nurodyta:

86.1. teisės akto, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimą, numeris, pavadinimas, priėmimo ir įsigaliojimo datos;

86.2. juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma, pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai;

86.3. kokia teise (nuosavybės ar patikėjimo) įmonės turtas perduodamas juridiniam asmeniui, į kurį pertvarkoma įmonė.

87. Sprendime pertvarkyti įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, be 89 dalyje nurodytų reikalavimų, taip pat turi būti:

87.1. nurodyta įmonės turto vertė;

87.2. nurodytas po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė;

87.3. nustatyta pertvarkomos įmonės valdymo organų kompetencija pertvarkymo laikotarpiu, jei ji skiriasi nuo kompetencijos, nustatytos įmonės įstatuose.

88. Sprendimą pertvarkyti valstybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima Vyriausybė.

89. Apie priimtą sprendimą pertvarkyti įmonę įmonės vadovas turi pranešti juridinių asmenų registrui bei viešai paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ arba kitame šalies mastu platinamame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba viešai paskelbti šiame punkte nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešti visiems įmonės kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:

89.1. įmonės pavadinimas;

89.2. įmonės buveinė;

89.3. įmonės kodas;

89.4. registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie partvarkomą įmonę;

89.5. juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma;

89.6. kur ir nuo kada galima bus susipažinti su juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, steigimo dokumentais ir pertvarkomos įmonės praėjusių trejų finansinių metų metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis.

90. Nuo sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo dienos įmonė įgyja pertvarkomos įmone statusą.

91. Pertvarkymas laikomas baigtu ir įmonė netenka pertvarkomos įmonės statuso nuo juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo įstatų (nuostatų) įregistravimo juridinių asmenų registre.

92. Įmonės likvidavimo pagrindai gali būti šie:

92.1. ministerijos sprendimas nutraukti įmonės veiklą;

92.2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę;

92.3. teismo priimtas sprendimas likviduoti įmonę, jeigu įmonės (įmonės valdybos ar jos narių) veikla yra netinkama;

92.4. teismo sprendimas likviduoti įmonę juridinių asmenų registro tvarkytojui inicijavus įmonės likvidavimą;

92.5. įmonės steigimo pripažinimas negaliojančiu, jeigu neteisėtai įsteigta įmone pripažino teismas.

93. Ministerija priima sprendimą likviduoti įmonę tik po to, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti įmonės veiklą.

94. Ministerija, kreditorių susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti įmonę, privalo paskirti likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo įmonės valdyba netenka savo įgaliojimų.

95. Likviduojama įmonė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su jos veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti įmonę.

96. Jei įmonės likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas, įmonė likviduojama įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

97. Apie sprendimą likviduoti įmonę turi būti viešai paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“ arba kitame šalies mastu platinamame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą šiame punkte nurodytame dienraštyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodoma:

97.1. įmonės pavadinimas;

97.2. įmonės buveinė;

97.3. įmonės kodas;

97.4. registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą įmonę;

97.5. sprendimo likviduoti įmonę priėmimo diena.

98. Apie likvidavimą pranešama juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą, o jo netenka įmonę likvidavus ar įstatymų nustatytais atvejais atšaukus sprendimą ją likviduoti. Likvidavimo atšaukimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimus, likęs turtas perduodamas ministerijai, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip.

99. Likvidatorius turi įmonės valdybos teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos.

100. Likvidatorius privalo:

100.1. pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti  įmonę, pateikti sprendimą patvirtinantį dokumentą ir pranešti duomenis apie likvidatorių;

100.2. sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios įmonės balansą;

100.3. baigti vykdyti įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos įmonės kreditoriais:

100.4. pareikšti reikalavimus įmonės skolininkams;

100.5. perduoti likusį įmonės turtą Valstybės ir savivaldybės įstatymo nustatyta tvarka;

100.6. sudaryti įmonės likvidavimo aktą;

100.7. perduoti dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

100.8. pateikti juridinių asmenų registrui įmonės likvidavimo aktą bei kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus likviduotai įmonei išregistruoti.

101. Įmonės veiklos klausimai, neaptarti šiuose įstatuose, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinis direktorius

Sigitas Puodžiukas