LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl NUOTEKŲ tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo
2019 m. balandžio 4 d. Nr. D1-198
Vilnius
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Nuotekų tvarkymo reglamentas nauja redakcija nedėstomas):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 ir 8 punktais ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsniu ir įgyvendindamas 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvos dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1), 2006 m. balandžio 11 d. Komisijos rekomendacijų dėl cheminių medžiagų dibutilftalato; 3,4-dichloranilino; diizodecilftalato; 1,2-benzendikarboksirūgšties, di-C9-11-šakotųjų alkilesterių, turinčių daug C10 angliavandenilių; diizononilftalato; 1,2-benzendikarboksirūgšties, di-C8-10-šakotųjų alkilesterių, turinčių daug C9 angliavandenilių; etilendiamintetraacetato; metilacetato; monochloracto rūgšties; pentano; tetranatrio etilendiamintetraacetato rizikos mažinimo priemonių (OL 2006 L 104, p. 45), 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES(OL 2013 L 226, p. 1), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios ir panaikinančios Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL 2008 L 348, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES(OL 2013 L 226, p. 1), ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje (OL 2013 L 226, p. 1), taip pat Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (Helsinkio komisijos) 2007 m. lapkričio 15 d. rekomendacijos „Dėl individualių namų, mažų įmonių ir gyvenviečių iki 300 GE nuotekų valymo“, nuostatas,
2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamentą:
2.9. pakeičiu 5.28 papunktį ir jį išdėstau taip:
„5.28. kitos šiame įsakyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. spalio 5 d. įsakyme Nr. D1-844 „Dėl Vandens, nuosėdų ir biotos cheminėje analizėje taikomiems metodams ir vandens stebėsenai (monitoringui) keliamų reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
2.10. pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.11. pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
2.12.pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Nuotekų išleidimo į aplinką vietos turi būti parenkamos taip, kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis (pvz., užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų poveikiui nuotekų priimtuvą (prioriteto tvarka: upės, kanalai, infiltracija į gruntą, tvenkiniai, dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai), nuotekų išleidimą numatant kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų).“;
2.13. pakeičiu 11 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„11. Veiklos vykdytojas, planuojantis išleisti nuotekas į paviršinį vandens telkinį, kai nuotekų kiekis išleidžiant į upę ar kanalą viršija 100 m3/d (vidutinis paros kiekis) ir (arba) nuotekų šaltinio dydis viršija 1000 GE, o išleidžiant į Kuršių marias, tvenkinį ar dirbtinį nepratekamą vandens telkinį nuotekų kiekis viršija 10 m3/d (vidutinis paros kiekis) ir (arba) nuotekų šaltinio dydis viršija 100 GE, privalo įvertinti planuojamų išleisti nuotekų poveikį priimtuvui ir nustatyti priimtiną apkrovą. Veiklos vykdytojams, gavusiems/turėjusiems leidimą nuotekų išleidimui arba taršos šaltinio projektavimo sąlygas iki šio Reglamento įsigaliojimo ir nekeičiantiems ar neplanuojantiems keisti nuotekų išleidimo parametrų, išleidžiamų nuotekų poveikio priimtuvui vertinimas ir priimtuvui priimtinos apkrovos nustatymas nėra privalomas, iki konkrečiam vandens telkiniui (priimtuvui) nustatomi vandensaugos tikslai bei poreikis mažinti taršą.“;
2.14. pakeičiu 11.3 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
2.15.pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ vertę ir/ar kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Siekiant geros paviršinių vandens telkinių būklės ir užtikrinant, kad prioritetinių medžiagų koncentracija nuosėdose ir (arba) atitinkamoje biotoje nedidėtų, draudžiama pradėti naują veiklą (arba keisti esamą), dėl kurios su nuotekomis būtų išleidžiamos (į gamtinę aplinką arba nuotakyną) prioritetinės medžiagos (išskyrus atliekų tvarkymo veiklą). Esamas 2 priedo A dalyje nurodytų prioritetinių medžiagų išleidimas su nuotekomis turi būti mažinamas,o 1 priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimas – palaipsniui nutrauktas.“;
2.16. pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.17. pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.18.pakeičiu 331punktą ir jį išdėstau taip:
„331. Į kitų asmenų valdomą nuotakyną išleidžiant gamybines nuotekas, kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą“vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), turi būti planuojamos ir įgyvendinamos priemonės, skirtos mažinti prioritetinių medžiagų ir (ar) palaipsniui nutraukti prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis, ir numatomi konkretūs šių priemonių įgyvendinimo terminai. Veiklos vykdytojas informaciją apie suplanuotas priemones ir jų įgyvendinimo terminus privalo pateikti nuotakyno valdytojui, AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai.“;
2.19.pakeičiu 34.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.20. pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.21.pakeičiu 37.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„37.3. numatytos priemonės vandenų taršai prioritetinėmis medžiagomis mažintileidimo galiojimo laikotarpiu. Esant vandenų taršai prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis turi būti numatytos priemonės palaipsniam šių medžiagų nutraukimui ar pakeitimui mažiau pavojingomis medžiagomis ir nustatyti konkretūs priemonių įgyvendinimo terminai, užtikrinantys, kad prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimas bus nutrauktas.“;
3. N u s t a t a u, kad:
3.2. šis įsakymas, išskyrus 2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9 papunkčius, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d.;
3.3. šio įsakymo 2.12, 2.13 ir 2.14 papunkčiuose nustatyti reikalavimai taikomi:
3.3.1. nuo 2025 m. sausio 1 d. asmenims, kurie iki Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 įsigaliojimo turėjo taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimus arba taršos leidimus išleisti nuotekas tiesiai į ežerus ir (arba) į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero;
3.3.2. nuo 2030 m. sausio 1 d. 3.3.1 papunktyje nenurodytiems asmenims, kurie iki Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 įsigaliojimo dienos, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, išleido nuotekas tiesiai į ežerus ir (arba) į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero;