PATVIRTINTA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2015 M. KOVO 6 D. ĮSAKYMO NR. 1V-164 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2022 m. vasario 1 d. Nr. 1V-74

Vilnius

Pakeičiu Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-164 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2022 m. sausio 26 d. raštu Nr. ((24.3-06)-5K-2201108)-6K-2200589

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-164

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2022 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1V-74

redakcija)

NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Skaičiavimo būdas

Apskaičiavimo tipas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Atsakinga institucija

R. N.901

„Įgyvendintų rekomendacijų, parengtų taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, dalis“

Procentai

Įrodymais grįsto valdymo priemonės – tai funkcijų peržiūra ir programų vertinimas – skirti išanalizuoti ir įvertinti viešojo valdymo institucijų funkcijas, vykdomas programas ir remiantis šių analizių išvadomis (įrodymais) priimti atitinkamus viešojo valdymo (jo tobulinimo) sprendimus.

Įrodymais grįsto valdymo priemonės taikomos vadovaujantis šiais metodiniais dokumentais:

Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika);

Programų vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-281 „Dėl Programų vertinimo metodikos patvirtinimo“.

Rekomendacijos – įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymo rezultatais (išvadomis) pagrįsti pasiūlymai, kaip spręsti viešojo valdymo problemas.

Rekomendacija laikoma parengta, kai institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo patvirtina pasiūlymus dėl vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo ar rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.

Rekomendacija laikoma įgyvendinta, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta.

Skaičiuojamas nustatant įgyvendintų rekomendacijų dalį (procentais) nuo bendro rekomendacijų, parengtų projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, skaičiaus, pagal formulę P/B * 100 proc.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

Projekto vykdytojo parengta ataskaita dėl projekto įgyvendinimo metu parengtų rekomendacijų įgyvendinimo.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai; ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta ir projekto vykdytojas kasmet projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir 3 metus po projekto finansavimo pabaigos parengia ataskaitą dėl praėjusiais kalendoriniais metais parengtų ir (ar) įgyvendintų rekomendacijų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

1.1.

R. N.901-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Rekomendacijos, parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“

Skaičius

Sumuojamos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones

1.2.

R. N.901-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“

Skaičius

Sumuojamos įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones

R. N.902

„Savivaldybės, kuriose parengtos vietos plėtros strategijos“

Procentai

Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme.

Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto vietos veiklos grupės (toliau – miesto VVG) teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas.

Vietos plėtros strategija rengiama vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 „Dėl vietos plėtros strategijų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka.

Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.

Skaičiuojamas taikant formulę:

F = A/B * 100 proc., kai:

F – savivaldybių, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, dalis (procentais);

A – savivaldybės, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, skaičius; tuo atveju, kai savivaldybės teritorijoje yra parengiama daugiau nei viena vietos plėtros strategija, savivaldybė skaičiuojama vieną kartą;

B – Lietuvos savivaldybių skaičius.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

įgyvendinančiosios institucijos (VšĮ Europos socialinio fondo agentūros) skaičiavimų suvestinė.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio pasiekta reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pabaigoje įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), vadovaudamasi produkto rodiklio P. N.001 „Parengtos vietos plėtros strategijos“ pasiekimais ir informacija apie bendrą savivaldybių skaičių Lietuvoje, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

R. N.903

„Pagerėjusių Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijų dalis“

Procentai

Bendrosios funkcijos – funkcijos, užtikrinančios įstaigos vidaus administravimą (įstaigos struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), taip pat kitos įstaigos nuostatuose nenustatytos funkcijos, padedančios užtikrinti įstaigos funkcionavimą (teisė, išskyrus teisėkūrą specialiosiose veiklos srityse, viešieji ryšiai, tarptautiniai ryšiai, viešųjų pirkimų organizavimas, informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra, vidaus auditas ir kita).

Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d.).

Vyriausybei atskaitingos institucijos – Vyriausybės įstaigos, ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos ministerijoms pavaldžios biudžetinės įstaigos (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika).

Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodikos patvirtinimo (toliau – Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika).

Skaičiuojamas Finansų ministerijai rengiant Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą pagal Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodiką.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

Finansų ministerijos parengta Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus 2016, 2020 ir 2023 metams Finansų ministerija parengia Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.

R. N. 904

„Įgyvendintos vietos plėtros strategijos“

Skaičius

Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas.

Vietos plėtros strategija laikoma įgyvendinta, kai yra pasiektos ir (arba) viršytos strategijoje numatytos visų strategijos uždavinių produkto rodiklių reikšmės.

Laikoma, kad produkto rodiklio reikšmė pasiekta, jeigu pasiekta rodiklio reikšmė lygi ar viršija 80 proc. strategijoje numatytą produkto rodiklio siektiną reikšmę.

Vietos plėtros strategija laikoma įtraukta į vietos plėtros strategijų sąrašą, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinamas vietos plėtros strategijų, atrinktų įgyvendinti Europos socialinio fondo lėšomis, sąrašas (išskyrus rezervinį vietos plėtros strategijų sąrašą).

Sumuojamos įgyvendintos vietos plėtros strategijos

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

parengtos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinės ataskaitos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinė ataskaita), su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutine ataskaita Vidaus reikalų ministerijai teikiamo lydraščio kopija.

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įvykdomos sąlygos:

1. projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje parengiama vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinė ataskaita, kurią patvirtina visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę;

2. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinės ataskaitos kopija ir jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija pateikiama Vidaus reikalų ministerijai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas

projekto vykdytojas.

R. N.905

„Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis“

Procentai

Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės (šaltinis: Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatymas).

Vyriausybė – valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosios valdžios institucija.

Pastangos kovoje su korupcija – priemonės, iniciatyvos, skirtos mažinti korupcinio pobūdžio pažeidimų atsiradimą ir darančios teigiamą įtaką visuomeninio gyvenimo sritims bei didinančios skaidrumą valstybėje.

Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Europos Komisijai atliekant apklausą (Eurobarometro tyrimą korupcijos srityje).

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

Europos Komisijos apklausos (Eurobarometras korupcijos srityje) tyrimo ataskaita, kuri skelbiama Europos Sąjungos Eurobarometro interneto svetainėje https://europa.eu/eurobarometer/screen/home.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2017 ir 2019 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.

R. N.906

„Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis“

Procentai

įstatymas).

Kyšis – atsilyginimas tarnybos (profesijos) asmeniui pinigais, kitu turtu ar paslaugomis, siekiant papirkti norint gauti pirmumo teisę ar kitaip skatinant apeiti profesinę etiką.

Paslaugos suprantamos kaip viešosios ir administracinės paslaugos.

Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas).

Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Europos Komisijai atliekant apklausą (Eurobarometro tyrimą korupcijos srityje).

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

Europos Komisijos apklausos (Eurobarometras korupcijos srityje) ataskaita, kuri skelbiama

Europos Sąjungos Eurobarometro interneto svetainėje https://europa.eu/eurobarometer/screen/home.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2017 ir 2019 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.

R. N. 907

„Viešojo valdymo institucijos, pagerinusios visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą“

Skaičius

Viešojo valdymo institucijos – biudžetinės įstaigos, kurių savininkė valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliotos dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksas (toliau – indeksas) – tai visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo rezultatus apibendrinantis rodiklis, išreiškiantis procentinį visuomenės patenkinimą teikiamomis paslaugomis.

Institucija pripažįstama pagerinusia indeksą, jeigu indekso reikšmė, kurią institucija nustatė ESF lėšomis įgyvendinusi paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemones, yra didesnė už tą indekso reikšmę, kurią ji buvo nustačiusi prieš pradėdama įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemones.

Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimai atliekami ir indeksas apskaičiuojamas vadovaujantis Viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-339 „Dėl viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo, atliekamo indekso reikšmei nustatyti po paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo, imtis, tikslinė grupė, tyrimo objektas, klausimynas vartotojams turi atitikti visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo, kuris buvo atliktas indekso reikšmei nustatyti iki paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo, imtį, tikslinę grupę, tyrimo objektą, klausimyną vartotojams.

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projektų vykdytojus ir partnerius), kurios pagerino visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą (institucijų skaičius).

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitos, kuriai pritaria institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, suderinamumo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma, ir, kai taikoma, institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytas visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitos priėmimo– perdavimo aktas ar jo kopija.

Antriniai šaltiniai:

Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu kai

praėjus vieneriems metams po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama atlikto Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitai arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo pasirašo visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitos priėmimo– perdavimo aktą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

R. N. 908

„Gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus, kaip teikti siūlymus viešojo valdymo institucijoms jiems svarbiais klausimais, dalis“

Procentai

Gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės.

Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje: http://vakokybe.vrm.lt/index.php?id=307.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016, 2018, ir 2020 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus, kaip teikti siūlymus viešojo valdymo institucijoms jiems svarbiais klausimais, dalis.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.

R. N. 909

„Gyventojų, kurie lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, teigiamai vertinančių viešojo sektoriaus interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę, dalis“

Procentai

Gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės.

Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainės – valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių, savivaldybės institucijų, įstaigų ir įmonių, sveikatos priežiūros įstaigų, kultūros įstaigų, mokslo ir studijų institucijų interneto svetainės, skirtos informacijai apie įstaigos funkcijas, struktūrą, veiklą skelbti, asmenims skatinti aktyviai dalyvauti valstybės valdymo procese, įstaigos veiklos skaidrumui užtikrinti, viešosioms ir (arba) administracinėms paslaugoms elektroninėmis ryšio priemonėmis teikti.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Informacinės visuomenės plėtros komitetui atliekant tyrimą.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto

interneto svetainėje: http://ivpk.lrv.lt/lt/.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016, 2018, ir 2020 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma gyventojų, kurie lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, teigiamai vertinančių viešojo sektoriaus interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę, dalis.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.

10.

R. N. 911

„Dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose mažiau toleruoja korupciją, dalis“

Procentai

Korupcija – bet koks valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims.

Dalyvis – tiesioginėse iš Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti (šaltinis: Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės).

Laikoma, kad dalyvis mažiau toleruoja korupciją, jei jis patvirtina, kad:

– prieš jam pradedant dalyvauti projekto veiklose jis būtų pateisinęs savo paties korupcinį elgesį ir (arba) pateisinęs kitų asmenų korupcinį elgesį;

– dabar jis nepateisintų savo paties korupcinio elgesio ir nepateisintų kitų asmenų korupcinio elgesio, t. y. praneštų apie kito asmens korupcinį elgesį.

Skaičiuojama dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose mažiau toleruoja korupciją, dalis (procentais) nuo visų projektų veiklose dalyvavusių asmenų skaičiaus.

Skaičiuojama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą (apklausos būdu).

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2019 m. ir 2022 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamasi atlikto tyrimo rezultatais, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

11.

R. N. 912

„Parengtų ir kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pateiktų pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų, kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai, dalis“

Procentai

Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos – viešojo administravimo subjektai, kurie yra įtraukti į institucijų ir įstaigų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.

Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa).

Viešojo valdymo sprendimas – valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimtas teisės aktas, kuriuo nustatomas naujas ar keičiamas esamas teisinis reguliavimas.

Viešojo valdymo sprendimo projektas – kompetentingos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos parengtas teisės akto projektas, kuriuo siekiama nustatyti naują ar pakeisti esamą teisinį reguliavimą.

Pasiūlymas dėl viešojo valdymo sprendimo (toliau – pasiūlymas) – kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (arba kelioms institucijoms ar įstaigoms) pateikta rašytinė nevyriausybinės organizacijos iniciatyva ar iniciatyvų visuma dėl viešojo valdymo sprendimo (-ų) priėmimo, kurios (-ių) tikslas – inicijuoti viešojo valdymo sprendimą (-us), reikalingą (-us) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje esančiai problemai spręsti, priėmimą. Pasiūlyme turi būti pateikta esamos padėties analizė, nurodytos spręstinos problemos ir siektinas tikslas, argumentuotai pasiūlyti teisinio reguliavimo principai, pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos ir kita reikalinga informacija.

Skaičiuojama parengtų ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateiktų pasiūlymų dalis (procentais), kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai, nuo bendro parengtų ir kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ar įstaigoms pateiktų pasiūlymų skaičiaus, pagal formulę

P * 100 proc./B

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

1) viešojo valdymo sprendimai ar viešojo valdymo sprendimų projektai ir dokumentai, įrodantys šių projektų pateikimą valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, turinčiai įgaliojimus sprendimą priimti;

2) projekto vykdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paaiškinama, kaip sprendimo ar sprendimo projektas atitinka pasiūlymą ar jo dalį.

Antriniai šaltiniai:

ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus ne ilgiau nei vieneriems metams po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, remdamasi gautu pasiūlymu, priima viešojo valdymo sprendimą (teisės aktą) arba tuo atveju, kai kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga neturi įgaliojimų viešojo valdymo sprendimo priimti, parengia viešojo valdymo sprendimo projektą ir jį pateikia valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, turinčiai įgaliojimus tokį sprendimą priimti.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

11.1.

R. N. 912-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“

Skaičius

Sumuojami parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai. dėl viešojo valdymo sprendimų.

11.2.

R. N. 912-2

P – pokyčio rodiklis (susietasis):

„Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“ kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai“

Skaičius

Sumuojami parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai, kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai.

Laikoma, kad viešojo valdymo sprendimas priimtas ar viešojo valdymo sprendimo projektas parengtas, remiantis pasiūlymu, jei kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, remdamasi gautu pasiūlymu, priima bent vieną viešojo valdymo sprendimą (teisės aktą), atitinkantį pasiūlymą ar jo dalį, arba tuo atveju, kai kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga neturi įgaliojimų viešojo valdymo sprendimo priimti, parengia bent vieną viešojo valdymo sprendimo projektą, atitinkantį pasiūlymą ar jo dalį ir jį pateikia valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, turinčiai įgaliojimus tokį sprendimą priimti.

12.

R. N. 913

„Dalyvių, kurie po dalyvavimo projekto veiklose pradėjo aktyviau dalyvauti viešajame valdyme, dalis“

Procentai

Dalyvavimas viešajame valdyme – visuomenės narių įsitraukimas viešojo valdymo institucijoms planuojant, priimant ir įgyvendinant valdymo sprendimus ir teikiant administracines bei viešąsias paslaugas.

Skaičiuojama dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose pradėjo aktyviau dalyvauti viešajame valdyme, dalis (procentais) nuo visų projektų veiklose dalyvavusių asmenų skaičiaus.

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą (apklausos būdu).

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

13.

R. N. 914

„Alternatyvaus ginčų nagrinėjimo mediacijos būdu išspręstų ginčų pokytis“

Procentiniai punktai

Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

Alternatyvus ginčų sprendimas – ginčų sprendimo ne teisme procedūros, dalyvaujant alternatyvaus ginčų sprendimo subjektui, kuris pasiūlo sprendimą, nukreipia besiginčijančias šalis tinkama ginčo sprendimo linkme ir padeda šalims surasti geriausią ginčo sprendimo būdą.

Skaičiuojamas Teisingumo

ministerijai atliekant tyrimą (apklausą). Tyrimo (apklausos) rezultatai bus skelbiami Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Skaičiuojamas pagal formulę:

M = (Sb – Sc)* 100 %/Sc

M – mediacijos būdu išspręstų ginčų pokytis procentiniais punktais

Sb – mediacijos būdu išspręstų ginčų skaičius rodiklio skaičiavimo periodo pabaigoje (2023 m.)

Sc – mediacijos būdu išspręstų ginčų skaičius rodiklio skaičiavimo periodo pradžioje (2019 m. (praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams po projekto pabaigos).

Jei Sc reikšmė 2019 m. būtų 0, rašoma 1.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

tyrimo (apklausos) ataskaitos kopija.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2022 m. ir 2024 m. Teisingumo ministerijai atlikus tyrimą (apklausą), skirtą nustatyti mediacijos būdu išspręstų bylų skaičių per praėjusius kalendorinius metus (atitinkamai 2021 metais ar 2023 metais) ir šio skaičiaus pokytį, lyginant su mediacijos būdu išspręstų bylų skaičiumi 2019 m. (praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams po projekto pabaigos), kuris nustatytas Teisingumo ministerijai 2020 m. atlikus tyrimą (apklausą), ir parengus tyrimo ataskaitą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.

14.

R. N.921

„Vietos vienetų investicijos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“

Tūkstančiai (eurų)

Vietos vienetas – įmonė ar jos padalinys, kuris vykdo vienodą ekonominę veiklą 4 ženklų lygiu pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ- 226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių patvirtinimo“, geografiškai identifikuotoje vietoje, kurioje dirba bent vienas darbuotojas.

Įmonė – gaminantis prekes ir (arba) teikiantis neviešąsias paslaugas organizacinis privatus juridinis vienetas, užsiimantis viena ar daugiau ekonominės veiklos rūšių vienoje ar keliose vietose ir turintis sprendimų priėmimo teisę.

Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 punkte nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus;

2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;

3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;

5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika.

Tvarkoma teritorija – projektu tvarkomas sklypas arba sklypų grupė, esanti pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtose tikslinėse teritorijose (5 didžiuosiuose miestuose išskirtose tikslinėse teritorijose, savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtose tikslinėse teritorijose ir pereinamojo laikotarpio tikslinėse teritorijose (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų) arba atitinkamo regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje numatytose susietose teritorijose.

Susieta teritorija – tikslinę teritoriją supanti įtakos zona, kuri nustatoma įvertinus atskirų tikslinėje teritorijoje atliekamų veiksmų (infrastruktūros ar socialinio pobūdžio) poveikio arealą ir (arba) funkcinius ryšius (darbo, mokymosi, laisvalaikio, viešųjų, socialinių ir kitų paslaugų) bei komunikacijas ir kurioje bus kuriamos darbo vietos tikslinių teritorijų gyventojams.

Su projektu susijusi teritorija – būsimoms investicijoms suformuotas sklypas, kuris pagal jo naudojimo būdą yra pramonės ir sandėliavimo ar komercinės paskirties objektų teritorija, kuris priklauso valstybei, savivaldybei ar partneriui nuosavybės teise arba yra valdomas savivaldybės ar partnerio patikėjimo arba nuomos teise ir kuris funkciškai susijęs su projektu tvarkoma teritorija.

Sumuojamos vietos vienetų investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaita, parengta pagal Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo priede patvirtintą Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaitos formą (toliau – Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaita).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Už stebėsenos rodiklį atsiskaitoma tik vieną kartą po projekto finansavimo pabaigos, tais metais, kai jis visiškai pasiektas, bet ne vėliau kaip po 4 metų po projekto finansavimo pabaigos, pateikiant Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaitą, patvirtinančią pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

15.

R. N.922

„Naujos darbo vietos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“

Skaičius

Nauja darbo vieta – tvarkomoje teritorijoje įsikūrusios įmonės ar jos padalinio veiklai vykdyti sukurta, o ne perkelta visos darbo dienos darbo vieta (kiekvienam 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) projekto investicijų turi būti sukuriama ne mažiau kaip 1 darbo vieta).

Tvarkoma teritorija – projektu tvarkomas sklypas arba sklypų grupė, esanti pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234,
3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtose tikslinėse teritorijose (5 didžiuosiuose miestuose išskirtose tikslinėse teritorijose, savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtose tikslinėse teritorijose ir pereinamojo laikotarpio tikslinėse teritorijose (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai
(14 miestų) arba atitinkamo regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje numatytose susietose teritorijose.

Susieta teritorija –tikslinę teritoriją supanti įtakos zona, kuri nustatoma įvertinus atskirų tikslinėje teritorijoje atliekamų veiksmų (infrastruktūros ar socialinio pobūdžio) poveikio arealą ir (arba) funkcinius ryšius (darbo, mokymosi, laisvalaikio, viešųjų, socialinių ir kitų paslaugų) bei komunikacijas ir kurioje bus kuriamos darbo vietos tikslinių teritorijų gyventojams.

Sumuojamos naujos ir užimtos visos darbo dienos darbo vietos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai: įmonės ar jos padalinio etatų sąrašai, darbo sutarčių pažymos, įsakymai dėl darbuotojų priskyrimo ir kiti dokumentai, patvirtinantys dirbančiųjų skaičių.

Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Už stebėsenos rodiklį atsiskaitoma tik vieną kartą po projekto finansavimo pabaigos, tais metais, kai jis visiškai pasiektas, bet ne vėliau kaip po 4 metų po projekto finansavimo pabaigos, pateikiant prie pirminių šaltinių nurodytus dokumentus, patvirtinančius pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

16.

R.N.923

„Savivaldybės, dalyvaujančios įgyvendinant bendros veiklos strategijas“

Skaičius

Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Vietos savivaldos įstatymas.

Bendros veiklos strategija – kelių savivaldybių bendros veiklos kompleksiškai vystant funkcinę zoną strategija, kuriai yra pritarę kelių savivaldybių tarybos.

Bendros veiklos strategijoje yra nustatomi funkcinės zonos vystymo poreikiai, galimybės, uždaviniai ir įgyvendinimo veiksmai.

Funkcinė zona – pasižyminti ekonominiais ar socialiniais ryšiais ir (ar) turinti bendrai naudojamą infrastruktūrą ir (ar) paslaugų tinklą teritorija, kurios vystymas numatytas integruotų teritorijų vystymo programoje.

Sumuojamos savivaldybės, kurių bent viena institucija, įstaiga įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant bent vieną iš bendros veiklos strategijos veiksmų.

Laikoma, kad savivaldybės institucija, įstaiga įgyvendina ar dalyvauja įgyvendinant bendros veiklos strategijos veiksmą, jeigu ji yra projekto, skirto bendros veiklos strategijai įgyvendinti, vykdytoju arba partneriu.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

galutinis mokėjimo prašymas.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai, projekto vykdytojui kartu su partneriu (-iais) baigus įgyvendinti bendros veiklos strategijai įgyvendinti skirtą projektą, Įgyvendinančioji institucija patvirtina galutinį projekto mokėjimo prašymą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

17.

R.N.924

„Viešojo valdymo institucijos, pagerinusios visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą“

Skaičius

Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimai atliekami ir indeksas apskaičiuojamas vadovaujantis Viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-339 „Dėl Viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projektų vykdytojus ir partnerius), kurios pagerino visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą (institucijų skaičius), naudojant projektų lygmens stebėsenos rodiklio R.N.907 pasiekimų reikšmes.

Priemonės lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio R.N.907 reikšmių pasiekimą.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų kovo 1 d.

Europos socialinio fondo agentūra, pašalindama besidubliuojančias viešojo valdymo institucijas, apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Europos socialinio fondo agentūra.

18.

R.N.925

Procentai

Viešojo valdymo sprendimas – valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimtas teisės aktas, kuriuo nustatomas naujas ar keičiamas esamas teisinis reguliavimas.

Skaičiuojama parengtų ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateiktų pasiūlymų, kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai (bendra stebėsenos rodiklio R.N.912 pokyčio rodiklio R.N.912-2 pasiekimų reikšmė), dalis (procentais) nuo bendro parengtų ir kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ar įstaigoms pateiktų pasiūlymų (bendra stebėsenos rodiklio R. N. 912 bazinio rodiklio R.N.912-1 pasiekimų reikšmė) skaičiaus.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

1) projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio R.N.912 pokyčio rodiklio R.N.912-2 ir bazinio rodiklio R.N.912-1 reikšmių pasiekimą.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų kovo 1 d. Europos socialinio fondo agentūra apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Europos socialinio fondo agentūra.

19.

P. N.901

„Parengtos vietos plėtros strategijos“

Skaičius

Vietos plėtros strategija rengiama vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Skaičiuojamas susumuojant įgyvendinant projekto veiklas parengtas vietos plėtros strategijas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

parengtos ir patvirtintos vietos plėtros strategijos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta įgyvendinant projekto veiklas parengta vietos plėtros strategija).

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas

projekto vykdytojas.

20.

P. N.902

„Įgyvendinti projektai, skirti pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą“

Skaičius

Nacionalinė viešojo valdymo reforma – tai Seimo ar Vyriausybės sprendimu (įstatymu, Seimo ar Vyriausybės nutarimu, Vyriausybės protokoliniu sprendimu) inicijuota tam tikros valstybės politikos srities (ar jos dalies) tobulinimo iniciatyva, kuria siekiama nustatyti naują ar iš esmės pakeisti esamą minėtos valstybės politikos srities (ar jos dalies) reguliavimą, nustatyti ar pakeisti valstybės politikos srities (ar jos dalies) vystymosi kryptis, jų įgyvendinimo būdus ir priemones ir šias įgyvendinti.

Projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su pasirengimu įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą (nacionalines viešojo valdymo reformas) ir (ar) jos (jų) įgyvendinimo koordinavimo užtikrinimu.

Pasirengimas įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą – tai nacionalinės viešojo valdymo reformos etapas, kurio metu: nustatomas poreikis įgyvendinti reformą (-as), atliekama valstybės politikos srities analizė, vykdomos viešosios konsultacijos, nustatomos valstybės politikos srities probleminės sritys ir jų tobulinimo veiksmai, rengiami pasiūlymai dėl valstybės politikos srities reguliavimo tobulinimo, vystymosi krypčių / prioritetų nustatymo (tikslinimo), nustatomi galimi reformos įgyvendinimo būdai, priemonės, atliekami planuojamos reformos ekonominio poveikio vertinimai ir (ar) kt. nacionalinei viešojo valdymo reformai (-oms) pasirengti reikalingi veiksmai.

Pasirengimas nacionalinei viešojo valdymo reformai neapima veiksmų, susijusių su reformos įgyvendinimui skirtų priemonių vykdymu.

Nacionalinių viešojo valdymo reformų įgyvendinimo koordinavimas – kompleksiniai veiksmai, kuriais suteikiama metodinė pagalba kitoms institucijoms ir koordinuojama jų veikla, kad šios aktyviau ir tinkamai įgyvendintų nacionalines viešojo valdymo reformas.

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintus projektus, skirtus pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą (projektų skaičius).

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

galutinis mokėjimo prašymas.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojui ar projekto vykdytojui kartu su partneriu (-iais) baigus įgyvendinti projektą, kuriuo siekta pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą, Įgyvendinančioji institucija patvirtina galutinį projekto mokėjimo prašymą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

21.

P.N. 903

„Mokymuose dalyvavę vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai“

Skaičius

Vietos plėtros projektas –ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su vietos plėtros strategijos tikslų, uždavinių įgyvendinimu.

Vietos plėtros projektų rengėjo ir (ar) vykdytojo atstovas – fizinis asmuo, atstovaujantis juridinį asmenį, planuojantį miesto VVG teikti projektinį pasiūlymą dėl projekto įtraukimo į vietos plėtros projektų, siūlomų finansuoti Europos socialinio fondo lėšomis, sąrašą, (toliau – miesto VVG projektų sąrašas) arba į miesto VVG projektų sąrašą įtraukto projekto vykdytojo ar partnerio atstovas.

Mokymuose dalyvavę vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai – vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai, dalyvavę miesto VVG organizuojamuose mokymuose.

Skaičiuojamas sumuojant vietos plėtros projektų rengėjus ir vykdytojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo mokymo veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į mokymo veiklų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas

projekto vykdytojas.

22.

P. N. 904

„Parengti vietos plėtros strategijoms įgyvendinti skirtų projektų sąrašai“

Skaičius

Vietos plėtros strategijoms įgyvendinti skirtas projektų sąrašas – miesto VVG projektų sąrašas, sudarytas miesto VVG Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių ir miesto VVG parengtų procedūrų nustatyta tvarka.

Skaičiuojamas sumuojant miesto VVG projektų sąrašus.

Tas pats miesto VVG projektų sąrašas, tikslintas ir (ar) keistas projekto įgyvendinimo metu, skaičiuojamas vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

parengto miesto VVG projektų sąrašo kopija bei jo patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtintas miesto VVG projektų sąrašas).

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas yra sudaromas miesto VVG projektų sąrašas, kuriam pritaria visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

23.

P. N. 905

„Parengtos vietos plėtros strategijų įgyvendinimo ataskaitos“

Skaičius

Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita – metinė ar galutinė vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita, parengta Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1V-992, nustatyta tvarka.

Skaičiuojamas sumuojant parengtas metines ir galutines ataskaitas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

parengtos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaitos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita), su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutine ataskaita Vidaus reikalų ministerijai teikiamo lydraščio kopija.

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įvykdomos dvi sąlygos:

1. įgyvendinant projekto veiklas (t. y. pasibaigus kiekvieniems ataskaitiniams (kalendoriniams) metams) parengiama metinė, o projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje parengiama vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinė ataskaita, kurias patvirtina visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę.

2. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo metinės ar galutinės ataskaitos kopija ir jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija pateikiama Vidaus reikalų ministerijai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

24.

P. N.906

„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios nacionalines kovos su korupcija priemones“

Skaičius

Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa).

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397.

ESF – Europos socialinis fondas.

Nacionalinės kovos su korupcija priemonės –Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui skirtos priemonės, numatytos Vyriausybės tvirtinamame tarpinstituciniame veiklos plane.

Nacionalinė kovos su korupcija priemonė laikoma įgyvendinta, jei viešojo valdymo institucija įvykdo bent vieną Programos tarpinstituciniame veiklos plane nurodytą priemonės veiklą.

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama įgyvendinti nacionalines kovos su korupcija priemones (institucijų skaičius).

Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti nacionalines kovos su korupcija priemones, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

25.

P. N.907

„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus“

Skaičius

Viešojo valdymo institucijų darbuotojai – asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (šaltinis: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas).

Kompetencijos, reikalingos vykdant korupcijos prevencijos valdymą ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimą, atskleidimą ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su korupcijos prevencijos valdymu ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimais.

Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdyti korupcijos prevencijos valdymą ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimą, atskleidimą ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos vykdant korupcijos prevencijos valdymo veiksmus, tiriant, atskleidžiant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir (ar) atliekant valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus.

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus, dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas

26.

P. N.908

„Perkančiųjų organizacijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje“

Skaičius

Perkančioji organizacija – Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. nustatytus kriterijus atitinkantis subjektas.

Perkančiųjų organizacijų darbuotojai – asmenys, kurie dirba perkančiosiose organizacijose.

Viešieji pirkimai – perkančiosios organizacijos atliekami Viešųjų pirkimų įstatymu ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymu reglamentuojami prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių tikslas – sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartis.

Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos viešiesiems pirkimams ar jų priežiūrai vykdyti, metodinei pagalbai perkančiosioms organizacijoms teikti.

Skaičiuojamas sumuojant perkančiųjų organizacijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant viešuosius pirkimus (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant viešuosius pirkimus, dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas.

27.

P. N. 909

„Įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės“

Skaičius

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimas ir koordinavimas – kompleksiniai veiksmai, kuriais suteikiama metodinė pagalba kitoms institucijoms ir koordinuojama jų veikla, kad šios aktyviau ir tinkamai įgyvendintų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo priemones.

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo priemonės– visuma organizacinių, techninių, programinių ir (ar) žmogiškųjų išteklių kompetencijų valdymo priemonių (veiksmų), skirtų pagerinti atskirus paslaugų teikimo ir (ar) aptarnavimo parametrus (aspektus) (pvz. paslaugos teikimo režimą, aptarnavimo tvarką, paslaugos pasiekiamumą, kainą, paslaugos teikimo / aptarnavimo greitį, profesionalumą, informatyvumą, orientaciją į vartotoją, fizinę aplinką ir pan.) ar jų visumą ir (arba) vykdyti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės stebėseną, ir (arba) paskatinti viešojo valdymo institucijas įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemones.

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės – metodiniai dokumentai, informaciniai leidiniai, gerosios praktikos leidiniai, renginiai, tyrimai, mokymai, mokymo programos, gerosios patirties perėmimo iniciatyvos.

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės laikomos įgyvendintomis, kai patvirtinamos kaip įgyvendintos (užbaigtos) visos projekto sutartyje numatytos projektui įgyvendinti skirtos veiklos.

Skaičiuojama sumuojant įgyvendintas paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemones.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtintas metodinis dokumentas, metodinis ar gerosios praktikos leidinys ar mokymo programa;

renginio darbotvarkė ir dalyvių sąrašas;

mokymo dalyvių sąrašas;

atlikto tyrimo ataskaita.

Vidaus reikalų ministerijos teikiama informacija apie įgyvendintas paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemones.

Antrinis šaltinis:

SFMIS2014

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto metu:

1. kompetentingos institucijos sprendimu arba projekto vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtam metodiniam dokumentui;

arba

2. institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtam metodiniam, informaciniam ar gerosios praktikos leidiniui ar pasirašomas leidinio perdavimo– priėmimo aktas;

arba

3. parengiama renginio darbotvarkė ir dalyvių sąrašas ir įvykdomas renginys;

arba

4. įvykdomi viešojo valdymo institucijų dirbančiųjų mokymai ir parengiamas mokymo dalyvių sąrašas;

arba

5. institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama atlikto tyrimo ataskaitai ar institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo pasirašo tyrimo ataskaitos priėmimo– perdavimo aktą;

arba

6. kompetentingos institucijos sprendimu arba institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtai mokymo programai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

28.

P.N.910

„Parengtos piliečių chartijos“

Skaičius

Piliečių chartija – konsultuojantis su paslaugų vartotojais parengtas ir viešai skelbiamas viešojo valdymo institucijos dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie viešojo valdymo institucijos paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės standartus ir nustatomi paslaugų vartotojų veiksmai (elgsenos principai), kuriuos jie turėtų atlikti, norėdami gauti institucijos deklaruojamos kokybės paslaugas.

Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant parengtas piliečių chartijas (savivaldybių administracijose ir kitose biudžetinėse įstaigose, kurių savininkė – savivaldybė, taip pat viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė – savivaldybė).

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtinta piliečių chartija

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtai piliečių chartijai.

Duomenis apie pasiektas rodiklio reikšmes Įgyvendinančiajai institucijai teikia projekto vykdytojas.

29.

P. N.911

Viešojo valdymo institucijos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino projektus, skirtus tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu“

Skaičius

Viešojo valdymo institucijos –biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397.

ESF – Europos socialinis fondas.

Projektai, skirti tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu – projektai, skirti sukurti ir įdiegti sisteminio lygmens įrankius (teisines, organizacines, technines, programines ir (ar) kt. priemones), kurie reikalingi žmogiškųjų išteklių valdymui valstybinėje tarnyboje tobulinti.

Sisteminio lygmens įrankiai – viso personalo, turinčio tam tikrą specialų įstatymais nustatytą teisinį statusą, valdymui skirtos teisinės, organizacinės, techninės, programinės ir (ar) kt. priemonės.

Žmogiškųjų išteklių valdymas valstybinėje tarnyboje – tai sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų valdyti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje (t. y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti ir pan.), visuma.

Valstybinė tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo, (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus ir diplomatus) teisėjo, prokuroro ar profesinės karo tarnybos kario statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo, teisėjo ar prokuroro veiklos atliekant jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, visuma.

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama patobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu.

Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas, viešojo valdymo institucijų (projektų vykdytojų ir partnerių), įgyvendinusių projektus, kuriais siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama tobulinti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

30.

P. N.913

„Valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje valstybinėje tarnyboje“

Skaičius

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – viešojo administravimo subjektai, kurie yra įtraukti į institucijų ir įstaigų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai – tai asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: valstybės politikai, savivaldybių tarybų nariai, valstybės pareigūnai, įskaitant teisėjus ir prokurorus, visų pareigybių valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pagal darbo sutartis.

Kompetencijos žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su

žmogiškųjų išteklių valdymu.

Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos, valdant žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje.

Skaičiuojamas sumuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, dalyvavusius veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje.

Darbuotojas, dalyvavęs keliuose projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo parengta dalyvavimą veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymui reikalingas kompetencijas, įrodanti dalyvių suvestinė.

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pradeda dalyvauti

veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymui reikalingas kompetencijas, ir parengiama dalyvavimą tokiose veiklose įrodanti dalyvių suvestinė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

31.

P. N.914

„Viešojo valdymo institucijos, įgyvendinusios priemones, skirtas didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą“

Skaičius

Viešoji informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, taip pat informacija apie jų darbuotojų darbo užmokestį.

Viešosios informacijos prieinamumas – sąlygų, reikalingų gyventojams jiems patogiu būdu ir forma gauti jų poreikius atitinkančią viešąją informaciją, užtikrinimas.

Pakartotinis panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams.

Priemonės, skirtos didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, kuriomis siekiama bent vieno iš šių tikslų: 1. padidinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme; 2. padidinti viešosios informacijos prieinamumą; 3. padidinti viešosios informacijos pakartotinį panaudojimą.

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą (institucijų skaičius).

Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti priemones, skirtas didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

32.

P. N. 915

„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse“

Skaičius

Viešojo valdymo institucijų darbuotojai – asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (šaltinis: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas).

Viešoji informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, taip pat informacija apie jų darbuotojų darbo užmokestį.

Kompetencijos, skirtos stiprinti visuomenės įtraukimą į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su visuomenės įtraukimu į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimu.

Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos įtraukti visuomenę į viešąjį valdymą ir (ar) didinti viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą.

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse, dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas.

33.

P. N. 916

„Parengtos ir įgyvendintos visuomenės informavimo ir viešinimo kampanijos apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija“

Skaičius

Visuomenė – tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų visuma, socialinių santykių sankloda.

Informavimo ir viešinimo kampanija – kompetentingos institucijos sprendimu arba institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtintame informavimo ir (ar) viešinimo veiksmų plane numatytų informacijos sklaidos veiksmų, kurie skirti pakeisti visuomenės ar atskirų jos grupių nuostatas, elgseną, visuma.

Skaičiuojamas sumuojant parengtas ir įgyvendintas visuomenės informavimo ir viešinimo kampanijas apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas ir (arba) partneris baigia įgyvendinti informavimo ir viešinimo kampaniją (projektą) apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

34.

P. N.917

„Projektų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, veiklų dalyviai“

Skaičius

Skaičiuojamas sumuojant projektų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, veiklų dalyvius (asmenų skaičių).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per iš ES fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į projektų veiklų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas.

35.

P. N.918

„Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“

Skaičius

Viešojo valdymo sprendimas – valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimtas teisės aktas, kuriuo nustatomas naujas ar keičiamas esamas teisinis reguliavimas.

Pasiūlymas dėl viešojo valdymo sprendimų – kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (arba kelioms institucijoms ar įstaigoms) pateikta rašytinė nevyriausybinės organizacijos iniciatyva ar iniciatyvų visuma dėl viešojo valdymo sprendimo (-ų) priėmimo, kurios (-ių) tikslas – inicijuoti viešojo valdymo sprendimą (-us), reikalingą (-us) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje esančiai problemai spręsti, priėmimą. Pasiūlyme dėl viešojo valdymo sprendimų turi būti pateikta esamos padėties analizė, nurodytos spręstinos problemos ir siektinas tikslas, argumentuotai pasiūlyti teisinio reguliavimo principai, pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos ir kita reikalinga informacija.

Skaičiuojamas sumuojant parengtus ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateiktus pasiūlymus dėl viešojo valdymo sprendimo (toliau – pasiūlymai).

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

pasiūlymai su įrodymais apie pasiūlymų pateikimą kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (pvz., kompetentingos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pasiūlymas pateiktas, gauto pasiūlymo registracijos žyma, elektroninio laiško, kuriuo išsiųstas pasiūlymas kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai oficialiu jos elektroninio pašto adresu, nurodytu institucijos ar įstaigos interneto svetainės pradžios tinklapyje, kopija).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu parengiamas ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikiamas pasiūlymas dėl viešojo valdymo sprendimo.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

36.

P.N.921

„Suteiktos konsultacijos“

Skaičius

Konsultacija – pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas, kai kartu su asmeniu (šeima) analizuojama asmens (šeimos) probleminė situacija, ieškoma sprendimo būdų ir (ar) suteikiama asmeniui (šeimai) informacija apie galimą socialinę ar kitą pagalbą, ir (ar) tarpininkaujama tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų) bei atstovaujama asmeniui (šeimai) sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines), tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užrašant pas specialistus, organizuojant ūkinius darbus ir (ar) kt.

Sumuojamos suteiktos konsultacijos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo parengtas dalyvių sąrašas, kuriame registruojami konsultuoti asmenys ir, jeigu konsultuoti asmenys nepildė projekto veiklų dalyvio anketos, nurodoma kiekvieno konsultuoto asmens gyvenamoji vieta, kurios pakanka informacijai identifikuoti, kad asmuo yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojas.

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas projekto vykdytojas ar partneris suteikia konsultaciją asmeniui (šeimai).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

37.

P.N.922

„Funkcinėse zonose įgyvendinti kelių savivaldybių bendros veiklos strategijų veiksmai “

Skaičius

Bendros veiklos strategija – kelių savivaldybių bendros veiklos kompleksiškai vystant funkcinę zoną strategija, kuriai yra pritarę kelių savivaldybių tarybos.

Bendros veiklos strategijoje yra nustatomi funkcinės zonos vystymo poreikiai, galimybės, uždaviniai ir įgyvendinimo veiksmai.

Bendros veiklos strategijos veiksmas – bendros veiklos strategijoje nurodytas veiksmas, skirtas bent vienam iš bendros veiklos strategijos uždavinių įgyvendinti. Įgyvendinant veiksmą vykdomos veiklos (darbai, paslaugos ir (ar) kt.), skirti nedalomai ekonominei arba techninei užduočiai, turinčiai aiškiai nustatytą tikslą, atlikti.

Sumuojami įgyvendinti bendros veiklos strategijų veiksmai.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

1) projekto vykdytojo ar partnerio parengta pažyma, kuria patvirtinamas konkretaus bendros veiklos strategijos veiksmo įvykdymas ir nurodomos projekto veiklos, įvykdytos įgyvendinant nurodytą bendros veiklos strategijos veiksmą;

2) bendros veiklos strategijai įgyvendinti skirto projekto veiklų, kurios įvykdytos siekiant įgyvendinti bendros veiklos strategijos veiksmą, įvykdymą įrodančių dokumentų kopijos (paslaugų / darbų priėmimo - perdavimo aktų kopijos ir (ar) kt.).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bendros veiklos strategijai (toliau – strategija) įgyvendinti skirto projekto (toliau – projektas) vykdymo metu ir (arba) baigus jį įgyvendinti projekto vykdytojas ar partneris, baigęs įgyvendinti strategijos veiksmą, pateikia Įgyvendinančiajai institucijai: 1) pažymą, patvirtinančią konkretaus strategijos veiksmo įvykdymą ir nurodančią projekto veiklas, kurios įvykdytos siekiant įgyvendinti strategijos veiksmą; 2) projekto veiklų, kurios įvykdytos siekiant įgyvendinti strategijos veiksmą, įvykdymą įrodančių dokumentų kopijas (paslaugų / darbų priėmimo perdavimo aktų kopijos ir (ar) kt.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

38.

P.N.923

„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos pažangios priemonės, skirtos valstybės įstaigų vadovų grandžiai stiprinti“

Skaičius

Pažangi priemonė – valstybės įstaigų vadovų grandžiai stiprinti skirta priemonė (pvz., mobilumo programa, karjeros valdymo modelis, kompetencijų valdymo modelis, ugdymo sistemos modelis, ir kt., išskyrus pagal veiksmų programą ESF lėšomis sukurtas ir įgyvendintas aukštesniųjų vadovų ugdymo programas), sukurta ar patobulinta projekto metu, pritaikant naujas technologijas, idėjas ir (ar) metodus.

Valstybės įstaigų vadovai (t. y. Seimo, Prezidento, Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų kancleriai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, įstaigų prie ministerijų vadovai ir jų pavaduotojai (taip pat centrinių statutinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai), įstaigoms prie ministerijų (išskyrus statutines) pavaldžių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, teismų kancleriai, Generalinės prokuratūros kancleris, Nacionalinės teismų administracijos vadovas ir pavaduotojai, valstybės kontrolierius).

Skaičiuojamas sumuojant pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtas pažangias priemones, skirtas valstybės įstaigų vadovų grandžiai stiprinti.

Pažangi priemonė laikoma įdiegta kai iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos kompetentingai institucijai pateikiamas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo nustatomas projekto įgyvendinimo metu sukurtos pažangios priemonės įdiegimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Pirminiai šaltiniai:

Institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtina pažangios priemonės parengimo dokumento kopija, dokumento, įrodančio pasiūlymo dėl teisės akto pateikimą institucijai, turinčiai įgaliojimus priimti teisės aktą, kopija ir (ar) kiti dokumentai, pagrindžiantys pažangios priemonės sukūrimą ir (ar) pasiūlymų kompetentingai institucijai pateikimą.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje apskaičiuojama stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

39.

P.N.924

„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios nacionalines kovos su korupcija priemones“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397.

ESF – Europos socialinis fondas.

Nacionalinė kovos su korupcija priemonė laikoma įgyvendinta, jei viešojo valdymo institucija įvykdo bent vieną Programos tarpinstituciniame veiklos plane nurodytą priemonės veiklą.

Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą.

Priemonės lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.906 reikšmių pasiekimą.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų vasario 1 d. Europos socialinio fondo agentūra, pašalindama besidubliuojančias viešojo valdymo institucijas, apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Europos socialinio fondo agentūra.

40.

P.N.925

Viešojo valdymo institucijos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino projektus, skirtus tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397.

ESF – Europos socialinis fondas.

Projektai, skirti tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu, – projektai, skirti sukurti ir įdiegti sisteminio lygmens įrankius (teisines, organizacines, technines, programines ir (ar) kt. priemones), kurie reikalingi žmogiškųjų išteklių valdymui valstybinėje tarnyboje tobulinti.

Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą.

Priemonės lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.911 reikšmių pasiekimą.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų vasario 1 d.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Europos socialinio fondo agentūra.

41.

P.N.926

„Viešojo valdymo institucijos, įgyvendinusios priemones, skirtas didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą“

Skaičius

Viešoji informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, taip pat informacija apie jų darbuotojų darbo užmokestį.

Viešosios informacijos prieinamumas – sąlygų, reikalingų gyventojams jiems patogiu būdu ir forma gauti jų poreikius atitinkančią viešąją informaciją, užtikrinimas.

Pakartotinis panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams.

Priemonės, skirtos visuomenės dalyvavimui viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumui ar pakartotiniam panaudojimui didinti, – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, kuriomis siekiama bent vieno iš šių tikslų: 1. padidinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme; 2. padidinti viešosios informacijos prieinamumą; 3. padidinti viešosios informacijos pakartotinį panaudojimą.

Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą.

Priemonės lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.914 reikšmių pasiekimą.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Europos socialinio fondo agentūra.

_______________________