MUITINĖS DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
GENERALINIS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL DEDUKCINIO MUITINIO ĮVERTINIMO METODO
TAIKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. kovo 7 d. Nr. 1BE-204
Vilnius
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 1B-317 „Dėl Dedukcinio prekių muitinės vertės nustatymo metodo taikymo instrukcijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
generalinio direktoriaus 2024 m. kovo 7 d.
įsakymu Nr. 1BE-204
DEDUKCINIO MUITINIO ĮVERTINIMO METODO
TAIKYMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dedukcinio muitinio įvertinimo metodo taikymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato dedukcinio muitinio įvertinimo metodo taikymo importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti arba jai pagrįsti tvarką.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Sutartimi dėl 1994 metų Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 74 straipsnio 2 dalies c punktu, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės su visais pakeitimais (toliau – Reglamentas (ES) 2015/2447), 142 straipsnio nuostatomis, Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-40 „Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ tvirtinimo“.
3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 2 punkte nurodytuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
DEDUKCINIO MUITINIO ĮVERTINIMO METODO TAIKYMAS
5. Dedukcinis muitinio įvertinimo metodas (toliau – dedukcinis metodas), kurio nuostatos apibrėžtos Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkte ir Reglamento (ES) 2015/2447 142 straipsnyje, taikomas:
5.1. importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti, kai jos negalima nustatyti paeiliui taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo, nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnyje, tapačių prekių sandorio vertės metodo, nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a punkte, panašių prekių sandorio vertės metodo, nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies b punkte;
5.2. importuojamų sugedusių, sugadintų, sutarties sąlygų neatitinkančių prekių muitiniam įvertinimui Turto vertintojų arba ekspertų išvadų naudojimo, nustatant prekių muitinę vertę, taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1150 „Dėl Turto vertintojų arba ekspertų išvadų naudojimo, nustatant prekių muitinę vertę, taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka;
5.3. importuojamų prekių muitinei vertei pagrįsti:
5.3.1. vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 134 straipsnio 2 dalies b punktu, tais atvejais, kai muitinė, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įsitikinusi, kad deklaruojamoji sandorio vertė atspindi visą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną sumą;
5.3.2. 2017 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl tuose sektoriuose taikytinų nuobaudų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, su visais pakeitimais (toliau –Reglamentas (ES) 2017/891) 75 straipsnio 3, 4 ir 5 punktuose ir 2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, 38 straipsnyje nustatytais atvejais.
6. Importuojamų prekių muitinė vertė, taikant dedukcinį metodą, nurodytą Reglamento (ES) 2015/2447 142 straipsnio 1 dalyje, nustatoma pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotų prekių arba importuotų tapačių ar panašių prekių (tokio paties pavidalo, kokio jos buvo importuotos) didžiausias bendras kiekis parduodamas Sąjungos muitų teritorijoje vertinamų prekių importo metu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės su pardavėju nesusijusiems asmenims.
7. Jeigu nei importuotos prekės, nei tapačios ar panašios importuotos prekės neparduotos Sąjungos muitų teritorijoje tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 142 straipsnio 2 dalimi importuotų prekių muitinė vertė, taikant dedukcinį metodą, nustatoma pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotos arba importuotos tapačios ar panašios prekės tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, parduodamos Sąjungos muitų teritorijoje artimiausią dieną po vertinamų prekių importo, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo su pardavėju nesusijusiems asmenims.
Nustatant importuotų prekių muitinę vertę pirmenybė teikiama vertinamų prekių pardavimams ir jų vieneto kainai prieš importuotų tapačių ar panašių prekių pardavimus ir jų vieneto kainą.
Jeigu tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo buvo parduotas tik nedidelis prekių kiekis, šie pardavimai vis tiek gali būti priimtini prekių vieneto kainai nustatyti, jeigu kaina, už kurią prekės parduotos, atitinka įprastą šių prekių pardavimo kainą. Pardavimo kainos pagrįstumo įrodymais, pateikiamais muitinei, gali būti šių prekių numatomų pardavimų sutartys, ankstesnių pardavimų sąskaitos faktūros ir kita.
8. Jeigu nei importuotos prekės, nei importuotos tapačios ar panašios prekės neparduotos Sąjungos muitų teritorijoje tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, tai deklarantui paprašius taikoma Reglamento (ES) 2015/2447 142 straipsnio 3 dalis ir prekių muitinė vertė, taikant dedukcinį metodą, nustatoma remiantis prekių vieneto kaina, už kurią didžiausias bendras importuotų prekių kiekis parduodamas Sąjungos muitų teritorijoje po papildomo apdorojimo ar perdirbimo asmenims, nesusijusiems su pardavėju, atėmus apdorojimo ar perdirbimo metu sukurtą pridėtinę vertę.
Prekių apdorojimo ar perdirbimo metu sukurtos vertės atskaitymai turi būti paremti objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis, susijusiais su atliktų darbų įkainiais. Šių skaičiavimų pagrindą gali sudaryti esami savikainos apskaičiavimo metodai, kalkuliacijos, sąmatos ir kitos įprastinės ūkinės veiklos praktikoje naudojamos priemonės.
Dedukcinis metodas netaikomas, jei prekės dėl tolesnio perdirbimo:
8.1. yra praradusios savo tapatumą, nebent perdirbant sukurta vertė gali būti tiksliai ir nesudėtingai nustatyta;
9. Taikant Aprašo 6, 7 ir 8 punktus, prekių muitinė vertė, taikant dedukcinį metodą, nustatoma vadovaujantis šiomis nuostatomis (prekių muitinės vertės apskaičiavimo, taikant dedukcinį metodą, pavyzdžiai pateikti priede):
9.1. Prekės vieneto kaina, už kurią parduodamas didžiausias bendras importuotų prekių kiekis, laikoma kaina, už kurią didžiausias prekių vienetų skaičius parduodamas Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėju nesusijusiems asmenims.
9.2. Importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės turi būti parduotos Sąjungos muitų teritorijoje, bet ne eksportui.
9.3. Nustatant didžiausią prekių kiekį, parduotą Sąjungos muitų teritorijoje asmenims, nesusijusiems su pardavėju, atsižvelgiama tik į pardavimo sandorius, sudarytus pirmu apyvartos lygmeniu po prekių importo.
10. Prekių muitinės vertės, taikant dedukcinį metodą, apskaičiavimui iš prekės vieneto kainos, nurodytos Aprašo 6, 7 ir 8 punktuose, atimami šie atskaitymai:
10.1. komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį. Jeigu importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės parduotos komiso pagrindais, iš prekės vieneto kainos atimami tik komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį, tačiau neatimamas pelnas ir bendrosios išlaidos. Jeigu komisiniai mokami atskirai nuo kaštų ir išlaidų atlyginimo, atskaitomos abi sumos; arba
10.2. apskaičiuotas pelnas ir bendrosios išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkamų prekių rinkodaros išlaidas), susijusios su tos pačios klasės ar rūšies importuotų prekių, kurios priskiriamos tam tikro pramonės sektoriaus gaminamų prekių grupei ar asortimentui, pardavimu Sąjungos muitų teritorijoje;
10.3. įprastinės vežimo, draudimo, krovimo išlaidos ir kitos su tuo susijusios išlaidos, patirtos Sąjungos muitų teritorijoje. Šios išlaidos gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jos neįskaitytos į bendrąsias išlaidas;
10.4. už į Sąjungos muitų teritoriją importuojamas prekes, kilusias iš trečiųjų šalių, nustatyti importo muitai ir kiti mokesčiai, mokami Sąjungos muitų teritorijoje importuojant arba parduodant prekes. Muitai ir kiti mokesčiai atimami iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jie neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
11. Aprašo 10.2 papunktyje nurodytas apskaičiuotas pelnas – tai apskaičiuotas vidutinis įmonės veiklos pelnas, eurais. Pelno norma (procentais) apskaičiuojama Pelno (nuostolių) metinės ataskaitos, pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (toliau – Pelno (nuostolių) ataskaita) straipsnyje „Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ nurodytus duomenis padalijus iš Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnio „Pardavimų pajamos“ nurodytų duomenų ir padauginus iš 100.
12. Aprašo 10.2 papunktyje nurodytos bendrosios išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkamų prekių rinkodaros išlaidas), susijusios su tos pačios klasės ar rūšies importuotų prekių pardavimu Sąjungos muitų teritorijoje, eurais. Įmonės bendrųjų išlaidų lyginamoji apimtis (procentais) nustatoma įmonės bendrąsias išlaidas padalijus iš Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje „Pardavimų pajamos“ nurodytų duomenų ir padauginus iš 100. Bendrųjų išlaidų apimtis nustatoma įmonei detalizavus Pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį „Pardavimų sąnaudos“ ir straipsnį „Bendrosios ir administracinės sąnaudos“:
12.1. bendrosioms išlaidoms priskiriamos išlaidos, patirtos po importavimo ir susijusios su prekių sandėliavimu ir išsaugojimu iki pardavimo, jų rengimu rinkai, pardavimu bei kitos išlaidos, būdingos prekių rinkodaros, rinkotyros bei administravimo veiklai;
12.2. bendrosioms išlaidos taip pat priskiriamos išlaidos, kurios leidžiamos įskaityti tik tam tikrose įprastinėse ribose:
12.3. į bendrąsias išlaidas neįskaitomos:
12.3.2. sunaudotų medžiagų ar prekių gamybos ir pakavimo už Sąjungos muitų teritorijos ribų išlaidos;
13. Pelnas ir bendrosios išlaidos turi būti nustatomos remiantis deklaranto pateikta informacija, išskyrus tuos atvejus, kai jo pateikti duomenys neatitinka tų, kurie paprastai yra parduodant Sąjungos muitų teritorijoje prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Jeigu importuotojo pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis importuotojo apskaičiuoto veiklos pelno norma yra neigiama arba pelno ir bendrųjų išlaidų norma žymiai skiriasi nuo tos pačios veiklos įmonių Valstybės duomenų agentūros apskaičiuotos bendrojo pelningumo normos arba importuotojas negali pateikti Pelno (nuostolių) ataskaitos, tai pelno ir bendrųjų išlaidų dydis, kurį reikia atimti iš prekės vieneto kainos, gali būti apskaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus bendrojo pelningumo duomenis.
14. Prekių muitinė vertė, taikant dedukcinį metodą, apskaičiuojama pagal formulę:
MV = PK – PB – M(pvm) – T – M(a) – M(im),
kur:
MV – prekės vieneto muitinė vertė eurais;
PK – prekės vieneto kaina eurais;
PB – veiklos pelnas ir bendrosios išlaidos, susijusios su prekių pardavimu Sąjungos muitų teritorijoje, eurais;
M(pvm) – pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) suma eurais, kuri gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu neįskaityta į bendrąsias išlaidas;
T – vežimo ir draudimo bei kitos su tuo susijusios išlaidos, atsirandančios Sąjungos muitų teritorijoje ir tenkančios prekės vienetui, eurais. Šios išlaidos gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jos neįskaitytos į bendrąsias išlaidas;
M(a) – akcizo mokesčio suma eurais, kuri gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu ji neįskaityta į bendrąsias išlaidas;
M(im) – importo muito suma eurais, kuri gali būti atimama iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu ji neįskaityta į bendrąsias išlaidas;
15. Elementai, kuriuos reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojami tokia tvarka:
15.1. apskaičiuojamas įmonės veiklos pelnas ir bendrosios išlaidos, susijusios su prekių pardavimu Sąjungos muitų teritorijoje, eurais:
PB = PK x (Pn +Bn) % / (100 % + (Pn +Bn) %),
kur:
Pn – įmonės vidutinio veiklos pelno norma, apskaičiuojama iš įmonės Pelno (nuostolių) ataskaitos, procentais;
Bn – įmonės vidutinių bendrųjų išlaidų norma, apskaičiuojama iš įmonės Pelno (nuostolių) ataskaitos, procentais;
15.2. PVM suma apskaičiuojama prekės PVM mokesčiu apmokestinamąją bazę padauginus iš prekėms Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyto PVM tarifo:
M(pvm) = (PK – PB) x PVM % / (100 % + PVM %);
15.3. apskaičiuojama vežimo ir draudimo bei kitų su tuo susijusių išlaidų, atsirandančių Sąjungos muitų teritorijoje ir tenkančių prekės vienetui, suma (T) eurais;
15.4. akcizo mokesčio suma apskaičiuojama prekės akcizo mokesčiu apmokestinamąją bazę padauginus iš Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyto akcizo mokesčio tarifo:
M(a) = K x A,
kur: K – prekės akcizo mokesčiu apmokestinamoji bazė;
A – akcizo mokesčio tarifas;
15.5. importo muitai apskaičiuojami prekės importo muitais apmokestinamąją bazę padauginus iš Sąjungos muitų teisės aktų nustatytos importo muito normos, taikomos atitinkamai prekei:
M(im) = (PK – PB – M(pvm) – T – M(a)) x Mn % / (100 % + Mn %),
kur:
Mn % – importo muito norma, nustatyta už į Sąjungos muitų teritoriją importuojamas prekes, kilusias iš trečiųjų šalių, procentais, kai taikoma vertybinė (advaliorinė) muito norma, arba
M(im) = MnEur prekės vienetui, kai taikoma specifinė (kiekybinė) muito norma.
16. Taikant dedukcinį metodą, muitinei turi būti pateikti šie dokumentai:
16.1. prekių muitinės vertės, taikant dedukcinį metodą, apskaičiavimas, surašytas ant įmonės blanko, patvirtintas įmonės vadovo (savininko) ir vyriausiojo finansininko (apskaitą tvarkančio asmens). Jame turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos apskaičiuota prekės vieneto kaina, ir vadovaujantis Aprašo 9–15 punktais atlikti prekės muitinės vertės apskaičiavimai;
16.2. importuotų prekių, kurių muitinė vertė apskaičiuojama, taikant dedukcinį metodą, arba tapačių prekių ar panašių prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartys, sąskaitos faktūros, pardavimų suvestinės ir kt.).
Jei prekės parduotos daugeliui klientų, gali būti pateikiamos pardavimų suvestinės. Jose turi būti nurodyta ši informacija: pardavimo sąskaitų faktūrų numeriai ir datos, pirkėjų pavadinimai ir adresai, parduotas prekių kiekis, sumokėtos kainos, informacija apie perpakuotas, sunaikintas ar žuvusias prekes ir kita susijusi su prekėmis informacija. Muitinei pareikalavus privaloma pateikti sąskaitas faktūras, kitus dokumentus, pagrindžiančius apmokėjimą (gautas pajamas) už parduotas prekes. Už pateiktų dokumentų autentiškumą atsako deklarantas;
16.3. dokumentai ir informacija, reikalingi Aprašo 8 ir 10 punktuose nurodytoms išlaidoms pagrįsti:
16.3.2. vežimo, sandėliavimo, tarpininkavimo ir kitų paslaugų sutartys, sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai. Jeigu prekės gabenamos nemokamai arba pirkėjo transportu, importuotojai turi pateikti prekių gabenimo išlaidų paskaičiavimą vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 138 straipsnio 3 dalimi ir Prekių sandorio vertės patikslinimo, jų vežimo, draudimo, krovimo ir tvarkymo išlaidomis aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1B-660 „Dėl Prekių sandorio vertės patikslinimo jų vežimo, draudimo, krovimo ir tvarkymo išlaidomis aprašo patvirtinimo“, (toliau – Prekių sandorio vertės patikslinimo aprašas) 14 punktu.
Vežimo išlaidos turi būti pateiktos, išskiriant išlaidas, patirtas iki Sąjungos muitų teritorijos sienos ir Sąjungos muitų teritorijoje, vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 138 straipsniu ir 23-01 priedu ir Prekių sandorio vertės patikslinimo aprašo 8–11, 13 ir 16–18 punktais;
Dedukcinio muitinio įvertinimo metodo taikymo tvarkos aprašo
priedas
Prekių muitinės vertės nustatymo TAIKANT dedukcinĮ metodĄ pavyzdžiai
1 pavyzdys
Prekės vieneto kaina nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės. Jeigu per šį laikotarpį tinkamas pardavimo sandoris prekių muitinės vertės nustatymui, taikant dedukcinį metodą, nesudarytas, prekės vieneto kaina nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą 90 dienų iki prekių importo datos ir 90 dienų po jos laikotarpiu.
2 pavyzdys
Didžiausio parduoto prekių kiekio vieneto kainos nustatymas:
1. Prekės parduodamos pagal kainoraštį, kuriame nurodytos palankios vieneto kainos, jeigu perkama didesniais kiekiais, t. y. skirtingam užsakytam prekių kiekiui taikoma skirtinga pardavimo kaina piniginiais vienetais (toliau – p. v.)
Prekių kiekis Vieneto kaina
1–10 vienetų 100 p. v.
11–25 vienetai 95 p. v.
Daugiau kaip 25 vienetai 90 p. v.
Įvykdyti pardavimai:
Pardavimų kiekis Vieneto kaina Bendras parduotas
prekių kiekis
už kiekvieną kainą
10 pardavimų po 5 vienetus 100 p. v. 50 vienetų
5 pardavimai po 11 vienetų 95 p. v. 55 vienetai
2 pardavimai po 40 vienetų 90 p. v. 80 vienetų
Šiuo atveju didžiausias parduotų vienetų skaičius yra 80, todėl prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 p. v.
2. Įvykdyti du prekių pardavimai, iš jų:
600 vienetų parduota po 100 p. v.
400 vienetų parduota po 110 p. v.
Šiuo atveju didžiausias parduotų vienetų skaičius yra 600, todėl prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 100 p. v.
3. Prekės parduodamos nedidelėmis partijomis. Skirtingi prekių kiekiai parduoti skirtingomis kainomis:
Prekių kiekis Vieneto kaina
40 vienetų 100 p. v.
30 vienetų 90 p. v.
15 vienetų 100 p. v.
50 vienetų 95 p. v.
25 vienetai 105 p. v.
35 vienetai 90 p. v.
5 vienetai 100 p. v.
Už vieną kainą parduoti prekių kiekiai:
Bendras prekių kiekis Vieneto kaina
65 vienetai 90 p. v.
50 vienetų 95 p. v.
60 vienetų 100 p. v.
25 vienetai 105 p. v.
Šiuo atveju didžiausias parduotų vienetų skaičius yra 65, todėl prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 p. v.
3 pavyzdys
Importuotojas „AAA“ importavo 5 000 vnt. prekių, kurių muitinės vertės neįmanoma nustatyti paeiliui taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo, tapačių prekių sandorio vertės, panašių prekių sandorio vertės metodų. Nustatyti prekių muitinę vertę, taikant dedukcinį metodą, importuotojas „AAA“ pateikė duomenis apie tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau importuotų tapačių ar panašių prekių tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, pardavimus Sąjungos muitų teritorijoje su juo nesusijusiems pirkėjams:
| Sandorio |
Parduotų prekių kiekis |
Kaina (be pardavimo PVM) |
| eil. Nr. |
(vnt.) |
(p. v./vnt.) |
| 1. |
2 000 |
100,00 |
| 2. |
3 000 |
90,00 |
Prekės vieneto kaina, pardavus didžiausią prekių kiekį (3000 vnt.), yra 90,00 p. v./vnt. (be pardavimo PVM)
Gabenimo išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje, kurios neįskaitytos į bendrąsias išlaidas, – 1 000 p. v. Gabenimo išlaidos, tenkančios vienam prekės vienetui, yra 0,20 p. v./vnt.
Muito tarifas – 5 proc. Muito mokesčiai neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
Įmonės pelnas ir bendrosios išlaidos – 15 %.
Apskaičiuojama pelno ir bendrųjų išlaidų dalis (p. v.), kurią reikia atimti iš prekės vieneto pardavimo kainos:
90,00 p. v. x 15 % / (100 % + 15 %) = 11,74 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus pelno ir bendrųjų išlaidų dalį bei vežimo išlaidas:
(90,00 p. v. – (11,74 p. v. + 0,20 p. v.) = 78,06 p. v.
Iš šios kainos atėmus importo muitą (5 %), gaunama prekės vieneto muitinė vertė:
78,06 p. v. – (78,06 p. v. x 5 % / (100 % + 5 %) = 74,34 p. v.
Taigi, 5000 vnt. importuojamų prekių muitinė vertė, nustatyta, taikant dedukcinį metodą: 5000 vnt. x 74,34 p. v./vnt. = 371 700 p. v.
4 pavyzdys
Importuotojas „BBB“ importavo 1 000 kg prekių, kurių muitinės vertės neįmanoma nustatyti paeiliui taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo, tapačių prekių sandorio vertės, panašių prekių sandorio vertės metodų. Kadangi importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės neparduotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, importuotų prekių muitinė vertė nustatoma pagal prekės vieneto kainą, už kurią importuotos ar importuotos tapačios ar panašios prekės tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, parduodamos Sąjungos muitų teritorijoje artimiausią dieną kaip ir vertinamos prekės, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo. Prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą pateikus galinčios atsirasti skolos muitinei dydžio garantiją, 2 200 p. v.
1 000 kg prekių importuotojas „BBB“ pardavė Sąjungos muitų teritorijoje su juo nesusijusiam pirkėjui už 10 000 p. v. Prekės vieneto pardavimo kaina 10,00 p. v. Gabenimo išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje, kurios neįskaitytos į bendrąsias išlaidas – 200 p. v. Gabenimo išlaidos, tenkančios vienam prekės vienetui, yra 0,20 p. v./kg.
Muito tarifas – 10 proc. Muito ir PVM mokesčiai neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
Įmonės pelnas ir bendrosios išlaidos – 15 %.
Apskaičiuojama pelno dalis (p. v.) plius bendrųjų išlaidų dalis (p. v.), kurią reikia atimti iš prekės vieneto pardavimo kainos:
10,00 p. v. x 15 % / (100 % + 15 %) = 1,30 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus pelno ir bendrųjų išlaidų dalį:
10,00 p. v. – 1,30 p. v. = 8,70 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus PVM:
(8,70 p. v. – (8,70 p. v. x 21 % / (100 % + 21 %) = 7,19 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus vežimo išlaidas:
7,19 p. v. – 0,20 p. v. = 6,99 p. v.
Iš šios kainos atėmus importo muitą gaunama prekės vieneto muitinė vertė:
6,99 p. v. – (6,99 p. v. x 10 % / (100 % + 10 %) = 6,35 p. v.
Taigi, 1 000 kg prekių muitinė vertė, nustatyta dedukciniu metodu:
1 000 kg x 6,35 p. v. = 6 350 p. v.
Mokėtinas muitas – 635 p. v., PVM – 1 467 p. v.
Atsisakytinos (grąžintinos) garantijos dalis:
2 200 p. v. – 635 p. v. – 1 467 p. v. = 98 p. v.
5 pavyzdys
Importuotojas „CCC“ importavo 1 000 kg prekių, kurių 1 kg sandorio vertė 6,00 p. v. Kadangi deklaruota sandorio vertė kėlė abejones dėl jos pagrįstumo, importuotojas „CCC“, norėdamas pagrįsti deklaruojamą sandorio vertę taikant dedukcinį metodą, pateikė šiuos duomenis apie ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau parduotas su juo nesusijusiems pirkėjams tos pačios rūšies importuotas prekes:
| Sandorio |
Parduotų |
Kaina (be pardavimo PVM) |
| eil. Nr. |
prekių kiekis (kg) |
(p. v./kg) |
|
|
|
|
| 1. |
2 000 |
10,00 |
| 2. |
1 000 |
11,00 |
| 3. |
1 000 |
11,00 |
| 4. |
1 200 |
12,00 |
| 5. |
500 |
11,00 |
Prekių kilogramo kaina, sumokėta pardavus didžiausią jų kiekį, yra:
11,00 p. v. (už 10,00 p. v. parduota 2 000 kg, už 11,00 p. v. – 2 500 kg, už 12,00 p. v. – 1 200 kg). Importuotojas „CCC“ prekes pardavė tarpininkaujant distributoriui, kuriam už tarpininkavimo paslaugas sumokėjo 10 % komisinių. Vežimo, prekių saugojimo ir rūšiavimo saugyklose išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje sudaro 0,50 p. v./kg. Sumokėtas importo muitas – 10 %.
| Prekių pardavimo kaina (be pardavimo PVM) |
11,00 p. v./kg, |
| Komisiniai (10 %) |
1,10 p. v./kg, |
| Vežimo, saugojimo ir rūšiavimo išlaidos |
0,50 p. v./kg, |
| Iš viso: |
9,40 p. v./kg |
Iš šios kainos atėmus importo muitą (10 %) gaunama, taikant dedukcinį metodą, apskaičiuota muitinė vertė:
9,40 p. v. – (9,40 p. v. x 10 % / (100 %+ 10 %) = 8,55 p. v.
Importuotų prekių muitine verte laikytina, taikant dedukcinį metodą, nustatyta muitinė vertė (8,55 p. v./kg), kadangi sandorio vertė (6,00 p. v./kg) nėra artima, taikant dedukcinį metodą, apskaičiuotai prekės vieneto muitinei vertei.
6 pavyzdys
Importuotojas „NNN“ importavo iš trečiųjų šalių 1 000 kg prekių (citrinų, KN 0805501010), kurioms taikoma muito norma susieta su įvežimo kainų sistema. Komisijos nustatyta prekės standartinė importo vertė (SIV) importo deklaracijos priėmimo muitinėje dienai yra 139,50 eurų už 100 kg, importuotojo pasirinkimu deklaruota prekės sandorio vertė Sąjungos muitų teritorijos pasienyje yra 152,00 eurų už 100 kg (daugiau kaip 8 proc. didesnė už produkto SIV). Vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/891 75 straipsnio 2 punkto nuostatomis, importuotojas turi pateikti garantiją. Garantijos dydis muitams apskaičiuojamas pagal muitą, kurį importuotojas būtų mokėjęs, jeigu prekės būtų klasifikuojamos pagal joms nustatytą standartinę importo vertę, ir per Reglamento (ES) 2017/891 75 straipsnio 5 punkte nustatytą terminą pateikti deklaruotos kainos pagrįstumo įrodymus. Importuotojas, pardavęs importuotas prekes Sąjungos muitų teritorijoje su juo nesusijusiems pirkėjams, per vieną mėnesį nuo šių prekių pardavimo, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių nuo deklaracijos išleidimo į laisvą apyvartą priėmimo dienos (laikotarpis gali būti pratęstas daugiausia dar trims mėnesiams) pateikė deklaruotos kainos pagrindimą, taikant dedukcinį metodą.
Prekės vieneto pardavimo kaina, sumokėta pardavus didžiausią prekių kiekį Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėju nesusijusiems pirkėjams, yra 1,70 Eur/kg. Gabenimo išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje įskaitytos į bendrąsias įmonės išlaidas.
Muito tarifas – 6,4 proc. Muitas ir PVM neįskaityti į bendrąsias įmonės išlaidas.
Įmonės pelnas ir bendrosios išlaidos – 16 %
Apskaičiuojama pelno dalis (p. v.) plius Bendrųjų išlaidų dalis (p. v.), kurią reikia atimti iš prekės vieneto pardavimo kainos:
1,70 Eur/kg x 16 % / (100 % + 16 %) = 0,23 Eur/kg.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus pelno ir bendrųjų išlaidų dalį:
1,70 Eur – 0,23 Eur = 1,47 Eur.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus PVM:
(1,47 Eur – (1,47 Eur x 21 %/(100 % + 21 %) = 1,22 Eur.
Iš šios kainos atėmus importo muitą gaunama prekės vieneto muitinė vertė:
1,22 Eur – (1,22 Eur x 6,4 %/(100 % + 6,4 %) = 1,15 Eur/kg .
Taigi 1 000 kg prekių muitinė vertė, nustatyta, taikant dedukcinį metodą:
1 000 kg x 1,15 Eur/kg = 1 150 Eur.
Deklaravus prekes po 1,52 Eur/kg, o pardavus po 1,70 Eur/kg, gautų pajamų neužtenka mokesčiams ir išlaidoms padengti bei pelnui gauti. Prekės vieneto muitinė vertė apskaičiuota, taikant dedukcinį metodą – 1,15 Eur/kg nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės – 1,52 Eur/kg.